c76dc84f-e411-4732-8ecb-ed65d0db63a3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2S-1816-653/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21478-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 125.11.1.; 125.11.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi kreditoriaus UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ skolininkės V.

S..Teismas n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Kreditorius UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ kreipėsi į teismÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl 124,69 EUR skolos, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo bei 28,07 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ skolininkės V. S.. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. nutartimi kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu (aiÅ¡kiai nepagrįstas pareiÅ¡kimas).

Teismas nurodė, kad įstatymas nustato civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę reikalauti iÅ¡ kitos (pralaimėjusios) Å¡alies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimÄ iÅ¡laidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios fizinio ar juridinio asmens patirtos atstovavimo iÅ¡laidos civiliniame procese negali bÅ«ti priteistos. Kreditoriaus patirtos iÅ¡laidos, susijusios su UAB „SKOLOS LT“ suteiktomis teisinėmis paslaugomis civiliniame procese, nepatenka į CPK 88 straipsnyje įtvirtintÄ atlygintinų civiliniame procese patirtų iÅ¡laidų sÄ raÅ¡Ä , todėl atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ negali bÅ«ti atlygintos (priteistos).

Kadangi kreditoriaus reikalavimai negali bÅ«ti tenkinami visiÅ¡kai, o CPK XXIII skyriaus nuostatos nenumato teismui galimybės kreditoriaus pareiÅ¡kimo tenkinti iÅ¡ dalies, kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti. Atskirojo skundo argumentai Kreditorius UAB „ŽirmÅ«nų bÅ«stas“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo kaip aiÅ¡kiai nepagrįstÄ , netinkamai įvertino, ar reiÅ¡kiamas reikalavimas yra iÅ¡ esmės neįmanomas, konstatuodamas tik tai, kad CPK XXIII skyriaus nuostatose nėra numatyta galimybė teismui, priimant teismo įsakymÄ , tenkinti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ dalies.

Toks teismo argumentas neatitinka suformuluotos teismų praktikos (Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-817-278/2013). CPK nėra numatyto draudimo atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ ir iÅ¡duoti teismo įsakymÄ dėl dalies pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų. Pagrindinis kreditoriaus reikalavimas yra praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ skolininko skolÄ , tuo tarpu reikalavimai dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų laikytini iÅ¡vestiniais. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė priimti kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl pagrindinės skolos ir 3 EUR žyminio mokesčio priteisimo, kadangi kreditoriaus reikalavimai gali bÅ«ti patenkinami tiek visi, tiek dalis jų, o CPK 435 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareiÅ¡kimÄ atsisakoma priimti, jeigu jis yra visas aiÅ¡kiai nepagrįstas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 ir 338 straipsnius apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 431 straipsnio 1 dalis numato, kad bylos dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nagrinėjamos pagal kreditoriaus pareiÅ¡kimÄ dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iÅ¡ sutarties, delikto, darbo santykių, iÅ¡laikymo priteisimo ir kt.). Kreditorius, praÅ¡ydamas iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, o teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo priėmimo ir teismo įsakymo iÅ¡davimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 433 straipsnio 3 dalis ir 435 straipsnio 3 dalis), tačiau pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį teismas turi atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tuo atveju, jeigu jis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas.

Pastarasis atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ pagrindas taikytinas tuo atveju, kai aiÅ¡kiai matyti, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas yra absurdiÅ¡kas, arba jo tenkinimas prieÅ¡tarautų teisės normoms.Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ nutartį, nurodė, kad kreditorės reikalavimas dalyje dėl 24,20 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už UAB „SKOLOS LT“ priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas pagal civilinio proceso teisės nuostatas. Å i pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada atskiruoju skundu neginčijama.

Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, kad dalis kreditoriaus pareiÅ¡kime nurodytų reikalavimų yra aiÅ¡kiai nepagrįsti pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį. Apeliantas kelia klausimÄ , ar nurodyta iÅ¡vada yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ dėl visų kreditoriaus reikalavimų.Pagal CPK 435 straipsnio nuostatas, teismas, gavęs pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo (jei toks pareiÅ¡kimas neturi turinio ar formos trÅ«kumų) gali priimti vienÄ iÅ¡ procesinių sprendimų – iÅ¡duoti teismo įsakymÄ , arba pareiÅ¡kimÄ atsisakyti priimti.

Pagal CPK 436 straipsnio 2 dalies 6-8 punktus iÅ¡duotame teismo įsakyme turi bÅ«ti nurodyta ne tik priteisiama pagrindinė skola, bet ir priteisiami delspinigiai bei bylinėjimosi iÅ¡laidos (jei tokių buvo reikalaujama). Taigi teismo įsakymo iÅ¡davimo apimtis aiÅ¡kiai apibrėžta CPK 436 straipsnio 2 dalyje ir priimant pareiÅ¡kimÄ teismas turi patikrinti, ar teismo įsakymas galės bÅ«ti priimtas visais įsakymo turinio aspektais. Nors apeliantas pagrįstai nurodo, kad tai, jog tam tikras klausimas proceso įstatyme nėra aiÅ¡kiai reglamentuotas, savaime nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad toks procesinis veiksmas įstatymo yra draudžiamas, tačiau vertinant, ar pirmosios instancijos teismas gali iÅ¡duoti teismo įsakymÄ tik dėl dalies pareiÅ¡kėjo reikalavimų, turi bÅ«ti atsižvelgiama į Å¡io procesinio instituto esmę bei tikslus.

Teismo įsakymo institutu įtvirtintas supaprastintas (pagreitintas) civilinės bylos nagrinėjimo bÅ«das, kuomet teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimas siejamas su skolininko valia, t.y. prieÅ¡taravimu ar neprieÅ¡taravimu kreditoriaus pareiÅ¡kimui. Skolininko prieÅ¡taravimus gali lemti tiek pagrindinis kreditoriaus reiÅ¡kiamas reikalavimas, tiek iÅ¡vestiniai reikalavimai, t.y. reikalavimai dėl delspinigių, palÅ«kanų ar bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių skolininkas prieÅ¡tarauja teismo įsakymui, byla supaprastinto proceso tvarka nebegali bÅ«ti nagrinėjama, t.y. ji kreditoriaus valia gali bÅ«ti nagrinėjama pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles.

Apeliantas pagrįstai pažymi, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo yra procesinio pobÅ«džio, t.y. iÅ¡vestinis, reikalavimas. Civilinio proceso operatyvumo principas sÄ lygoja tokį teisinį reglamentavimÄ , pagal kurį iÅ¡vestiniai civilinės bylos klausimai turi bÅ«ti galutinai iÅ¡sprendžiami toje pačioje civilinėje byloje. Procesinio teisinio pobÅ«džio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali bÅ«ti savarankiÅ¡ko ieÅ¡kinio naujoje byloje dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001).

Jei teismas nutartimi atsisakytu priimti tik reikalavimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, dėl kitų reikalavimų iÅ¡duodamas teismo įsakymÄ , susiklostytų procesinė situacija, kai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas teismo bÅ«tų sprendžiamas atskiroje civilinėje byloje, o tai, kaip minėta, neatitiktų proceso operatyvumo principo bei teismo įsakymo instituto esmės bei tikslų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi kreditoriaus teisės nėra pažeidžiamos, kadangi, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl reikalavimo dalies aiÅ¡kaus nepagrįstumo, kreditorius turi teisę po tokios teismo nutarties priėmimo pateikti naujÄ pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, nebeįtraukdamas teismo pripažintos aiÅ¡kiai nepagrįsta reikalavimo dalies.

Kreditoriaus nesutikimas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada lemia teisinį ginÄÄ , kuris gali bÅ«ti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, kreditoriui ginčijant pirmosios instancijos teismo nutartį atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ . Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl reikalavimo dalies aiÅ¡kaus nepagrįstumo, todėl darytina iÅ¡vada, kad apeliantas su Å¡ia pirmosiso instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo pozicijÄ , jog pagal CPK 435 straipsnio 2 dalį pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo atsisakytina priimti ir tada, kai aiÅ¡kiai nepagrįstais teismo pripažįstama tik dalis kreditoriaus reikalavimų, pavyzdžiui, reikalaujama nepagrįstai didelių netesybų, patvirtina kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d.

Netesybas ir palÅ«kanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1) bei vėlesnė, nei nurodoma atskirajame skunde, teismų praktika (Žr. pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1718-160/2015). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu, teismas              n u t a r i a:

AtskirÄ jį skundÄ atmesti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                              Jelena Å iÅ¡kina