c76cb759-e156-4651-aba9-dc2196ea3624 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-26/2014Proceso Nr.1-20-1-00233-2011-6                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.3.2.2, 1.2.3.2.6, 1.2.4.8.2, 1.2.20.8. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų:

Audronės Kartanienės ir Reginos Gaudutienės, sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorėms Laimai Milevičienei, Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjams advokatams Liudmilai Karvelienei, Ričardui GirdziuÅ¡ui, ArÅ«nui Å pilkovui,nuteistiesiems R. S., J. A., Å . P.,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistųjų R. S., J. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo:R.

S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, 140 straipsnio 1 dalį bei nubaustas:- pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus laisvės atėmimo bausme 16 (šešiolikai) metų,- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 16 (šešiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.J.

A. pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus bei nubaustas laisvės atėmimo bausme 14 (keturiolikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.Å . P. pripažintas kaltu pagal BK 238 straipsnio 1 dalį bei nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2011 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. liepos 5 d., o tai laikoma, jog Å . P. atliko bausmę.IÅ¡ nuteistųjų R. S. ir J. A. priteista solidariai 3 146 Lt (trys tÅ«kstančiai Å¡imtas keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i Lt) turtinės ir 50 000 Lt (penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių Lt) neturinės žalos nukentėjusiajai I.

V..IÅ¡ nuteistųjų R. S., J. A. ir Å . P. priteista po 300 Lt (tris Å¡imtus Lt) procesinių iÅ¡laidų valstybei.Paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. S. turtui – AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „DNB“ banko einamojoje daugiavaliutinėje sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo kortelės sÄ skaitoje Nr. LT (duomenys neskelbtini) esančioms piniginėms lėšoms, iki civilinio ieÅ¡kinio atlyginimo.Panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas Å .

P. turtui – AB „Swedbank“ sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms lėšoms, nekilnojamojo turto daliai – žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 99/593 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/6 kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. A. ir R. S. nuteisti už tai, kad nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų ir itin žiauriai, o bÅ«tent: 2011 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 21.30 val., daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ primuÅ¡ti bei tardyti D.

V. dėl dingusio draugo V. Č., R. S. antrankiais surakinus D. V. rankas už nugaros, taip atėmus nukentėjusiajam galimybę prieÅ¡intis, t. y. jam esant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, tyčia bendrais veiksmais J. A. ir R. S. sudavė rankomis ir spyrė kojomis nenustatytÄ smÅ«gių skaičių D. V. į įvairias kÅ«no vietas, po to, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , laikotarpiu nuo 21.30 val. iki 21.55 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Å . P. privažiavus su automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jie įkėlė D.

V. surakintomis antrankiais rankomis į automobilį, Å . P. vairuojant automobilį, J. A., R. S. nuvežė D. V. į Å . P. priklausantį sodo sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ten laikotarpiu nuo 21.55 val. iki 23.26 val., R. S. smurtavo prieÅ¡ D. V. – sudavė smÅ«gius rankomis, spardė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais R. S. ir J. A. sudavė D. V. ne mažiau kaip 27 smÅ«gius į krÅ«tinę, pilvÄ , kojas, sėdmenis, rankas, tuo padarė jam odos nubrozdinimus riešų srityse, poodines kraujosruvas krÅ«tinėje, pilve, kairiojo klubo srityje, deÅ¡iniajame sėdmenyje, blauzdose, alkÅ«nėse, kairės plaÅ¡takos nugarėlėje, kraujosruvas krÅ«tinės ir pilvo raumenyse, odos nubrozdinimus kairiojo peties, riešų srityse, deÅ¡inės plaÅ¡takos pirÅ¡tų nugariniuose pavirÅ¡iuose, kairiojo klubo, deÅ¡iniojo kelio, blauzdų srityse, taip pat sudavė ne mažiau kaip 2 smÅ«gius į kaklÄ , tuo padarė poodinę kraujosruvÄ kakle, kraujosruvas kaklo raumenyse ir ryklės gleivinėje, poliežuvio kaulo kairio mažojo rago lūžį, taip pat sudavė ne mažiau kaip 18 smÅ«gių į galvÄ , tuo padarė poodines kraujosruvas kaktoje, nosies nugarėlėje, akių vokuose, smilkiniuose, ausų kauÅ¡eliuose, deÅ¡iniojo užausio srityje, skruostuose, kairiajame žande, smakre, odos nubrozdinimus kaktoje, kairiajame užausyje, virÅ¡utinėje lÅ«poje, momenų srityje, pavirÅ¡inę muÅ¡tinę žaizdÄ kairės akies virÅ¡utiniame voke, kraujosruvas akių obuolių jungynėse, lÅ«pų gleivinėje, liežuvio raumenyse, smakro, deÅ¡inio žando, kairio skruosto, smilkinių, pakauÅ¡io srityse, kraujosruvas galvos smegenų kairėje smilkininėje skiltyje ir smegenų kamiene, kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju galvos dangalu, po voratinkliniu galvos smegenų dangalu smegenų skilveliuose, tuo bendrais veiksmais J.

A. ir R. S. dideliu smÅ«gių skaičiumi – ne mažiau kaip 47 smÅ«giais, sukėlė D. V., esančiam bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, didelį fizinį skausmÄ bei kančias ir padarė jam sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , pasireiÅ¡kusiÄ galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, nuo ko D. V. 2011 m. balandžio 17 d. mirė, taip itin žiauriai nužudė bejėgiÅ¡kos bÅ«klės D. V.. J. A. ir R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose.R. S. nuteistas už tai, kad 2011 m. balandžio 17 d., laikotarpiu nuo 19 val. iki 21.30 val., L.

V. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, jam su bendrininku J. A. muÅ¡ant bejėgiÅ¡kos bÅ«klės D. V., jis tyčia ne mažiau kaip tris kartus sudavė ranka ir spyrė koja D. V. užstoti mėginusiai L. V. į galvÄ ir kairę kojÄ , tuo padarė L. V. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje, sukėlė jai fizinį skausmÄ ir nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . R. S. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Å . P. nuteistas už tai, kad be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijai apie jam žinomÄ padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ , o bÅ«tent:2011 m. balandžio 17 d. bÅ«damas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad J. A. ir R. S. sumušė ir sunkiai sužalojo D. V., matydamas, kad D. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, suvokdamas, jog sužalojimÄ ir nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte, padarė J.

A. ir R. S., be svarbios priežasties apie labai sunkaus nusikaltimo padarymÄ nepranešė teisėsaugos įstaigai.Å . P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje.Kauno apygardos prokuratÅ«ros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti pakeistas dalyje dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimÄ dėl Å . P. veiksmų ir atsakomybės, rėmėsi beveik iÅ¡imtinai paties Å .

P., jo sugyventinės ir kitų dviejų nuteistųjų parodymais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad nuteistieji J. A. ir Å . P. pasirinko suderintÄ gynybos taktikÄ , davė vienas kitÄ teisinančius parodymus, o liudytoja L. P., kaip Å . P. sugyventinė, buvo suinteresuota padėti sugyventiniui iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Kitų liudytojų - L. V. ir G. L. parodymai įrodo tik vienÄ vienintelę aplinkybę, kad Å . P. D. V. joms matant nemušė bute, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog Å . P. jo nemušė iÅ¡ viso.

Teigia, kad yra net trys galimos Å . P. atsakomybės formos, kurių teismas neaptarė nuosprendyje, t. y. Å . P. kaip nužudymo bendravykdžio, kaip nužudymo padėjėjo ir kaip asmens, neteisėtai atėmusio D. V. laisvę. Apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai nuteistojo J. A. parodymus, kad jis skambino Å . P. neva dėl to, kad Å¡is ateitų ir iÅ¡spręstų susidariusiÄ situacijÄ , įvertino neteisingai. IÅ¡ įvykių eigos matyti, kad J. A. paskambino ir paprašė Å . P. sodo raktų, nes norėjo ten nuvežti D.

V. ir toliau tardyti. Be to, iÅ¡siskyrė J. A. ir Å . P. parodymai, neva jie norėjo į sodÄ vežti D. V., norėdami nuimti antrankius, tačiau tai prieÅ¡tarauja įvykio vietos apžiÅ«ros protokolui ir Å . P. parodymams, t. y. sode nebuvo jokių įrankių. Å . P. parodymai, kad neva į sodÄ draugai važiavo norėdami girtauti, neatitinka realybės, nes tuomet nereiktų į sodÄ vežti nesÄ moningo ir sumuÅ¡to D. V.. Atkreipia dėmesį į J. A. parodymus, jog D. V. pasakė, kad V. Č. jau nebėra ir jei leistų paskambinti, pasakytų kur yra kÅ«nas, tačiau tada pribėgo R.

S., sudavė Å¡iam smÅ«gius, nuo ko nukentėjusysis prarado sÄ monę, todėl nei paskambinti, nei pasakyti nebegalėjo. Liudytoja L. V. parodė, kad jai girdint visi vyrai susitarė, jog D. V. veÅ¡ į kažkokius sodus. BÅ«tent nuo Å¡io momento Å . P. įstojo į bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , kadangi jis sutiko suteikti savo sodÄ tolimesniems bendrininkų veiksmams, toliau tęsti pradėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir nuvežti bendrininkus ir nukentėjusįjį į sodÄ savo automobiliu AUDI A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Å . P. buvo visiÅ¡kai laisvas pasirinkti ir matė, kad D. V. yra sumuÅ¡tas tiek, kad nebepajėgia atsikelti nuo grindų. Jis, grįžęs namo pasiimti automobilio, pasakė L. P., kad D. V. yra be sÄ monės. Apeliantas teigia, kad Å . P. aiÅ¡kiai suvokė, kad D. V. yra labai smarkiai sumuÅ¡tas, bus vežamas iÅ¡ namų toliau tardyti ir muÅ¡ti. Å . P. teisme parodė, kad nuvežęs bendrininkus ir nukentėjusįjį į sodÄ , jis ir I. V. labai nerimavo, nes nujautė, kad D.

V. sode bus toliau muÅ¡amas, dėl to I. V. skambino jam. Visa tai rodo, kad smurtas dar nesibaigė, nusikaltimas vyko toliau ir Å . P. sÄ moningai jame dalyvavo. Tai patvirtina ir Å . P. parodymai, jog iÅ¡eidamas iÅ¡ D. V. buto, jis laiptinėje sutiko I. V.. I. V. klausė Å . P. kas vyksta bute, reikalavo įleisti jÄ pas mamÄ , klausė, kodėl buvo muÅ¡ama mama. Prokuroro manymu, Å . P. jautėsi situacijos Å¡eimininku, tik po įkalbinėjimų sutiko įleisti I. V. į jos motinos butÄ ir paskambinęs savo draugams davė nurodymÄ , kad įleistų I.

V..IÅ¡ nuteistųjų R. S. ir J. A. parodymų matyti, kad bendrininkai jau buvo nusprendę, jog D. V. tikrai bus vežamas į sodÄ toliau tardyti. Liudytojos I. V. ir L. V. parodė, kad praÅ¡iusios nevežti D. V. iÅ¡ namų, kadangi Å¡is jau buvo smarkiai sumuÅ¡tas, jo sveikatos bÅ«klė yra labai prasta, kadangi jam iÅ¡ burnos bėgo kraujas ir jis gargaliavo, ir jos suvokė, kad jis bus muÅ¡amas toliau. Å . P. kalbėdamas telefonu su I. V. patvirtino, kad D. V. bus vežamas į sodybÄ toliau tardyti. Pažymi, kad tuo metu D.

V. buvo pavojingoje gyvybei bÅ«klėje, kuri galėjo blogėti ir artėti prie mirties, nes buvo tempiamas laiptais ir laiku nesuteikiama medicininė pagalba. BÅ«tent Å¡iame kontekste turėtų bÅ«ti vertinami Å . P. veiksmai, padedant iÅ¡gabenti D. V. į sodÄ ir laikant dar nemažiau kaip dvi-tris valandas sode, kadangi D. V. parvežimas iÅ¡ sodo taipogi tiesiogiai priklausė bÅ«tent nuo Å . P., kuris vienintelis tuo metu turėjo automobilį, o taip pat ir telefonÄ , nes J. A. su R. S. telefonus paliko dar iÅ¡eidami pas D.

V.. Taigi, Å . P. vaidmuo kaip padėjėjo nužudyme yra akivaizdus.Taip pat yra akivaizdi aplinkybė - D. V., bÅ«damas tokios bÅ«klės, nenorėdamas atskleisti kaltinamiesiems rÅ«pimos informacijos, tikrai nenorėjo niekur su jais vykti iÅ¡ savo namų ir dar surakintomis antrankiais rankomis. D. V. priverstinį iÅ¡gabenimÄ iÅ¡ namų vykdė visi trys bendrininkai, t. y. J. A., R. S. ir Å . P.. Izoliuotai tai bÅ«tų aiÅ¡kus neteisėtas laisvės atėmimas, todėl jei nebÅ«tų teisiamas už nužudymÄ , Å .

P. tikrai turėtų bÅ«ti teisiamas už neteisėtÄ laisvės atėmimÄ , tačiau, kadangi kaltinimas įrodinėja, jog Å . P. bendrininkauja nužudyme, tai Å¡iuo atveju vykdomas nužudymas neteisėtÄ laisvės atėmimÄ apima.R. S., J. A. ir Å . P. su automobiliu AUDI A4, sumuÅ¡tÄ D. V. į Å . P. sodÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuvežė apie 21.55 val., Å¡iÄ aplinkybę patvirtina telefoninių sujungimų ir abonentų judėjimo per mobiliojo ryÅ¡io bokÅ¡tų veikimo zonas duomenys.

Å . P. iki Å¡io momento nėra sudavęs D. V. nei vieno smÅ«gio, tačiau sutikęs pavežti savo automobiliu ir suteikti savo sodÄ D. V. tardymui, veikė kaip padėjėjas nužudyme, kurį vykdė R. S. ir J. A., t. y. bendrininkams suteikė nusikaltimo darymo priemones – automobilį, nusikaltimo tęsimo vietÄ â€“ sodybÄ . Tokie Å . P. veiksmais yra esminiai, nes be jo pagalbos du smarkiai girti ir transporto priemonės neturintys R. S. ir J. A. toliau nusikalstamos veikos vykdyti ir užbaigti negalėtų – namie jiems trukdė nukentėjusiojo motina ir sesuo.

Be to, informacija jau buvo pasklidusi po bendrabutį, bet kada galėjo bÅ«ti iÅ¡kviesta policija, lauke laukė du I. V. draugai D. T. ir Å . R., kurie buvo pakviesti į pagalbÄ . Dar vienas esminis Å . P. indėlis į D. V. mirtį, kaip jau minėta, yra ir laikas, nes jis, iÅ¡veždamas D. V. iÅ¡ namų, prailgino laikÄ , per kurį pastarajam negalėjo bÅ«ti suteikta medicininė pagalba, galėjusi iÅ¡gelbėti jo gyvybę. Taigi, atvykimo į sodÄ momentu Å . P. yra aiÅ¡kus padėjėjas nužudyme, juo labiau, kad jis mato D.

V. bÅ«klę, suvokia, kad Å¡is yra tikrai smarkiai sužalotas, prarandantis sÄ monę. Jis suvokia ir aplinkybę, kad D. V. bus muÅ¡amas ir sode.IÅ¡ trasologinio tyrimo specialisto iÅ¡vados Nr. 20-4-IS1-1324 matyti, kad D. V. lavono veido nuotraukose trijų kraujosruvų forma galėjo susidaryti veikiant batais ir pagal jų formÄ galima spręsti apie jų grupinę priklausomybe. Pateiktose 4 nuotraukose, kuriose užfiksuotos kraujosruvos ant D. V. lavono veido, nėra elementų sutampančių su J. A. sportinės „ECCO“ avalynės pado raÅ¡to pieÅ¡inio elementais.

D. V. lavono veido dešinėje pusėje esanti kraujosruvos forma ir ant kairio D. V. skruosto kraujosruvos forma galėjo susidaryti veikiant kitos grupės batais nei pateikti Š. P. sportinės „Adidas” avalynės, o kairėje kaktos pusėje esančios kraujosruvos forma pagal bendruosius požymius yra palikta tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais kaip ir tirti pateiktos Š. P. sportinės „Adidas” avalynės kairės kojos bato kulnas. Sutinka su teismo argumentu, kad Š.

P. bato priklausomybė nustatyta tik grupinė, tačiau byloje yra aiškiai nustatytas D. V. mušusių ar galėjusių mušti asmenų ratas, t. y. tik trys asmenys - R. S., J. A. ir Š. P.. J. A. batų raštas visai kitoks nei Š. P., o R. S. batai nebuvo surasti. Specialistas pabrėžė, kad ne J. A. batais palikti batų padų atspaudai D. V. kaktoje ir skruostuose, kurie yra skirtino rašto. Iš to seka, kad atmetus pagal požymius J. A. batus, lieka galimybė, kad šiuos pėdsakus ant D. V. kaktos ir skruostų paliko R.

S. ir Å . P.. Pažymi, kad įvykio metu nebuvo jokių kitų panaÅ¡aus raÅ¡to batų, nuteistieji parodė, kad nei drabužiais, nei batais nusikalstamos veikos metu nesikeitė, taigi Å . P. iÅ¡ anksčiau aptarto bendrininko – padėjėjo nužudyme tampa nužudymo bendravykdžiu, nes sudavus nors vienÄ smÅ«gį D. V. į galvÄ , o Å¡iam mirus nuo trauminių poveikių į galvÄ visumos – kaip nuo visų smÅ«gių kartu, taip ir nuo kiekvieno atskirai. Visa tai įrodo, kad R. S. sudavė D.

V. smÅ«gius į galvÄ namie ir sode, J. A. jam sudavė smÅ«gius į galvÄ mažų mažiausiai namie, o Å . P. mažiausiai vienÄ kartÄ spyrė D. V. į galvÄ sode ir spyrė su tokia jėga, kad tai paliko ryÅ¡kias kraujosruvas Å¡io kaktoje.Å iai nustatytai situacijai neprieÅ¡tarauja ir biologinio DNR tyrimo specialisto iÅ¡vada Nr. S264/11 901, kurioje nurodyta, kad ant dviejų lipnių juostų iÅ¡ automobilio AUDI A4, Å . P. striukės, bliuzono, sportinio bato (5 obj.) rastas žmogaus kraujas, kuris sutampa su D.

V. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Iš nuteistųjų parodymų matyti, kad Š. P. nekontaktavo su D. V. išvežant jį iš namų, kadangi jis vairavo automobilį, o D. V. vedė bei patalpino į automobilį kiti du bendrininkai. Vadinasi, D. V. kraujas ant Š. P. drabužių galėjo patekti tik sode, nes įvykio vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo rasti kruvinų batų pėdsakai, laiptine D. V. buvo vedamas jau Š. P. išėjus automobilio, kuris nebėjo į laiptinę po to, kai atvyko automobiliu.

Be to, kraujas ant Å . P. batų buvo rastas ne ant padų. Prokuroro manymu mažai tikėtina, kad kraujas ant batų pateko užlipus ant prilašėjusio kraujo dėmių, o labiau tikėtina, kad D. V. kraujas ant Å . P. bato atsirado batui betarpiÅ¡kai kontaktuojant su D. V. kÅ«nu ar drabužiais, kuriais jis buvo apsirengęs.Apibendrintos aplinkybės įrodo, kad Å . P. veiksmai įvykio metu nuosekliai atitiko trijų nusikalstamų veikų sudėtis – neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalis), padėjimo vykdant nužudymÄ (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai) ir nužudymo (BK 129 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai), kurias visas apėmė galutinė jo padaryta nusikalstama veika – nužudymas bendrininkų grupe, veikiant kaip bendravykdžiui.Teismas, perkvalifikuodamas Å .

P. veiksmus iÅ¡ nužudymo į nepraneÅ¡imÄ apie nusikaltimÄ , pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, motyvavo tuo, kad Å . P., pagal situacijÄ , kuriÄ pamatė atėjęs į butÄ , suvokė, jog D. V. yra sunkiai sužalotas, tai yra, kad prieÅ¡ D. V. buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 135 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Sekant Å¡ia teismo iÅ¡vada ir toliau vertinant aiÅ¡kiai nustatytus ir įrodytus Å . P. veiksmus iÅ¡gabenant D. V. iÅ¡ namų, Å . P. veiksmai atitinka ne BK 238 straipsnio 1 dalyje, o BK 146 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Nerealu ir nelogiÅ¡ka bÅ«tų teigti, kad D. V., bÅ«damas sunkiai sužalotas ir surakintomis rankomis, bÅ«tų norėjęs kur nors vykti iÅ¡ savo namų ir dar drauge su kÄ tik jį sunkiai sužalojusiais asmenimis. Å . P., matydamas ir suvokdamas D. V. sužalojimo mastÄ , sÄ moningai šį iÅ¡vežė iÅ¡ namų žinodamas, kad tokiais savo veiksmais jis atitolina momentÄ , kada D. V. galės bÅ«ti suteikta pagalba, tuo sÄ moningai sukėlė arba gilino pavojų jo sveikatai bei gyvybei, kas yra kvalifikuojanti aplinkybė, numatyta BK 146 straipsnio 2 dalyje, todėl Å .

P. veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.Prokuroras nesutinka su paskirta bausme. Teigia, kad teismas paskyrė nepagrįstai maÅ¾Ä laisvės atėmimo bausmę - pagal BK 238 straipsnio 1 dalį, 1 (vieneriems) metams. Be to, jei veika bÅ«tų perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, tai minimali laisvės atėmimo bausmė turėtų bÅ«ti nemažesnė kaip 8 (aÅ¡tuoneri) metai. Å . P. negali bÅ«ti paskirta minimali bausmė, nes nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Å . P. teisiamas jau ketvirtÄ kartÄ , psichiatrinėje bei narkologynėje įskaitoje neregistruotas, nevedęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nusikaltimas yra labai sunkus, padarytas neiÅ¡nykus teistumui už ankstesnę nusikalstamÄ veikÄ , jo vaidmuo nusikaltime yra svarbus, be jo indėlio veika tikriausiai nebÅ«tų baigta, jo veika yra tyčinė, ciniÅ¡ka, baigta, kaltu neprisipažįsta, todėl Å . P. skirtina bausmė didesnė nei sankcijos vidurkis.Å ioje byloje paraleliai įvykio tyrimui buvo renkami duomenys apie nusikalstamos veikos įrankio - automobilio AUDI A4, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) priklausomybę, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis turėtų bÅ«ti konfiskuotas BK 72 straipsnio nurodyta tvarka. Teismas, nusprendęs, kad Å . P. nepadarė nužudymo ar kitos veikos, kurioje Å¡is automobilis bÅ«tų panaudotas kaip įrankis, automobilio vaidmens nusikalstamoje veikoje ir jo konfiskavimo klausimo nesprendė. Tačiau įrodinėjant, kad Å . P. padarė nužudymÄ , automobilio kaip konfiskuotino nusikaltimo įrankio klausimas yra svarbus. Aplinkybė, kad Å . P. pasiėmęs automobilį į sodÄ vežė bendrininkus bei nukentėjusįjį, yra įrodyta.

Liudytoja L. P. patvirtino žinojusi iÅ¡ Å . P. žodžių, kad D. V. yra smarkiai sumuÅ¡tas, be sÄ monės, ir kad tuo automobiliu D. V. bus dar vežamas į sodÄ tardyti ir greičiausiai - muÅ¡ti. Nors ji ir nenorėjo, kad Å . P. neblaivus vairuotų, tačiau vėliau su tuo sutiko. Å i aplinkybė labai svarbi dar ir todėl, kad jei teismas pripažintų, kad automobilio faktinis savininkas yra ne Å . P., o L. P., tai net ir tuo atveju ji automobilį suteikė žinodama, kad juo naudojantis bus daroma nusikalstama veika - automobilis bet kuriuo atveju konfiskuotinas.Å .

P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Å¡is automobilis yra jo nuosavybė, nežiÅ«rint į tai, kad jis formaliai registruotas kito asmens vardu. IÅ¡ to sektų, kad jis pats panaudojo savo daiktÄ , savo įvykdytoje nusikalstamoje veikoje. Vėliau Å . P. parodė, kad šį automobilį pirko L. P. iÅ¡ pažįstamos V. S.. Automobilį L. P. pirko K., kartu su juo, už tÄ automobilį su Vaiva visiÅ¡kai atsiskaitė, tačiau jokių sutarčių ar raÅ¡telių nepasirašė. Taigi faktinė automobilio savininkė yra L.

P.. Tačiau tai netrukdo automobilį konfiskuoti, kadangi, kaip jau buvo aptarta anksčiau - L. P. žinojo, kad duoda jį Å . P. tikslu nuvežti sunkiai sužalotÄ D. V. į sodÄ , kad jį ten papildomai tardyti ir muÅ¡ti, t. y. automobilį sÄ moningai suteikė nusikalstamai veikai vykdyti.IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad faktinis automobilio savininkas yra Å . P.. Liudytoja V. S. parodė, kad 2010 m. balandžio mėn. ji nusipirko automobilį AUDI A4. Po kelių dienų ji nuvažiavo į VÅ¡Ä® „Regitra“ M. filialÄ , norėdama užregistruoti šį automobilį savo vardu, tačiau paaiÅ¡kėjo, kad jos paso galiojimas pasibaigęs, todėl ji paprašė draugės I.

Va. laikinai priregistruoti automobilį savo vardu. 2010 m. rugpjūčio mėn. ji pradėjo ieÅ¡koti kas galėtų pirkti tÄ automobilį, jį sutiko pirkti vyro M. S. draugas Å . P.. Su Å . P. ji derino sandorio detales - susitarė susitikti degalinėje LUKOIL, esančioje Islandijos plento - Savanorių pr. sankryžoje. V. S., Å . P. bei L. P. susitiko minėtoje degalinėje, bÅ«tent Å . P. apžiÅ«rėjo automobilį, derėjosi dėl kainos, padavė jai 500 Lt avansÄ ir atvykęs be L. P. padavė likusius pinigus, todėl atidavė visus automobilio dokumentus bei raktus.

Automobilio pirkimo pardavimo dokumento nesurašė.Aplinkybę, kad faktiÅ¡kai tas automobilis niekada nepriklausė I. Va., o jos vardu buvo įregistruotas V. S. praÅ¡ymu, patvirtino ir liudytoja P. Z..Taigi, byloje nustatyta, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktiÅ¡kai priklauso Å . P., Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas. Taip pat, byloje nustatyta, kad Å . P. šį automobilį panaudojo kaip savo daromo nusikaltimo - nužudymo įrankį ar priemonę, todėl Å¡is automobilis konfiskuotinas BK 72 straipsnio nustatyta tvarka.Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiosios I.

V. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio 53 146 Lt sumai – 50 000 Lt neturtinės ir 3 146 Lt turtinės žalų atlyginimui, teismas motyvavo pagrįstai, tačiau perkvalifikavus Å . P. veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų į BK 238 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinį priteisė solidariai tik iÅ¡ J. A. ir R. S.. Apeliaciniu skundu įrodinėjamas ir Å . P. dalyvavimas nužudyme, tai Å¡is civilinis ieÅ¡kinys priteistinas solidariai ir iÅ¡ Å . P..Prokuroras praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-238/2012 pakeisti ir pripažinti Å .

P. kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, paskirti laisvės atėmimo bausmę 15 (penkiolikai) metų, jÄ atliekant pataisos namuose.IÅ¡ nuteistųjų J. A., R. S. ir Å . P. priteisti solidariai nukentėjusiajai I. V. pagal pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį. Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo įrankį ar priemonę.Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde teigia, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 5 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Teismas nagrinėjo bylos aplinkybes neiÅ¡samiai ir Å¡aliÅ¡kai, todėl klaidingai įvertino iÅ¡nagrinėtus įrodymus bei jų visumÄ , nepatikrino įrodymų patikimumo, skyrė per griežtÄ bausmę ir pažeidė teisingumo principÄ .Pirmosios instancijos teismas nepatikrino J. A., Å . P., liudytojų G. L., R. Le., Å . R., R. L., D. S., L. P., A. A., A. S. parodymų nuoseklumo, iÅ¡samumo, ar jie atitinka realybę, į aukščiau iÅ¡vardintų asmenų asmenybes, juos siejančius ryÅ¡ius. Teismas nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų ir iÅ¡galvotų aplinkybių.Teigia, kad J.

A. ir Å . P. duoda melagingus parodymus apie R. S., nes siekia patys iÅ¡vengti atsakomybės ir taip suÅ¡velninti savo padėtį, kaltę dėl D. V. mirties. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad J. A. bando kaltę suversti apeliantui. O tai įrodo J. A. raÅ¡yti raÅ¡teliai apie tai, kad R. S. prisiimtų visÄ kaltę, neminėtų laiptinėje buvusių kritimų, daužymų, kuriais buvo padaryta sunki galvos trauma D. V., buvo žadama materialinė pagalba bausmės atlikimo ir lygtinio paleidimo metu. Be to, praÅ¡o patikrinti J.

A. ir Å . P. pokalbį, kuriame yra minimas R. M., kaip jie tariasi ir organizuoja D. V. iÅ¡vežimÄ , bei tai, kad J. A. girtaudavo su L. V.. Liudytoja L. P. yra Å . P. draugė, kartu su juo gyvena, todėl siekdama palengvinti Å . P., J. A. ir savo padėtį davė tikrovės neatitinkančius, klaidingus, nevienodus ir nenuoseklius parodymus. Cituoja Å¡ios liudytojos parodymus ir tvirtina, kad bÅ«tent L. P. visus juos nuvežė į sodÄ , su J. A. organizavo ir derino jų iÅ¡vežimÄ . Tai užfiksuota telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėse.Liudytojos G.

L. parodymai klaidingi, nes ji negalėjo matyti įvykio, kadangi iki durų yra 3 m koridoriukas su įėjimu į tualetÄ , kuriame pastatytos spintelės, Å¡aldytuvas. Be to, apžiÅ«rint įvykio vietÄ nebuvo užfiksuota, ar G. L. galėjo kÄ nors matyti iÅ¡ kambario. Dėl Å¡ių priežasčių praÅ¡o atlikti tardymo eksperimentÄ , kuris patvirtintų, jog liudytoja G. L. tikrai negalėjo matyti kaip koridoriuje buvo muÅ¡amas D. V. bei kitų aplinkybių.Liudytoja L. V. buvo kartu su G. L. kambaryje, todėl irgi negalėjo matyti įvykio.

L. V. nurodytos aplinkybės iÅ¡galvotos, todėl turi bÅ«ti patikrintos ir atmestos. Nukentėjusioji I. V. gyvena viename name su J. A. Å¡eima, o kaimynystėje vyksta nuolatinis bendravimas ir susitarimas, todėl yra susitarę jam suversti kaltę. Liudytojos A. S. (buvusios Ž.) apklausa vyko neteisėtai, nes pareigÅ«nai darė spaudimÄ , grasino, Å¡antažavo ir suklaidino pasiraÅ¡ant po apklausa, kurios metu buvo nurodyta apie antrankius, todėl praÅ¡o Å¡iuos parodymus atmesti. Pažymi, kad antrankiai kaip nusikaltimo įrankis jam nepriklausė ir negalėjo priklausyti, o iÅ¡ kur atsirado - nežino, galbÅ«t buvo J.

A..Byloje klaidingai nustatyta, kad dėl abiejų J. A. ir R. S. veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. D. V. mirties, yra priežastinis ryšys. Teigia, kad nepadarė D. V. tokių sužalojimų, dėl kurių šis galėjo mirti. Visi pagrindiniai sunkūs sužalojimai galvoje D. V. buvo padaryti J. A. nešant jį laiptais iš ketvirto aukšto į automobilį. J. A. buvo labai girtas, todėl vilko D. V., kurio galva smarkiai daužėsi į laiptus, smūgiai buvo labai stiprūs, todėl visa laiptinė buvo iškruvinta.

Å iÄ aplinkybę patvirtina foto nuotraukos iÅ¡Â laiptinės. Mano, kad bÅ«tent dėl Å¡ių sužalojimų D. V. mirė.Atkreipia dėmesį į tai, kad D. V. pradžioje R. S. užpuolė su peiliu ir sužalojo rankÄ , todėl ėjo jos nusiplauti į voniÄ , po to atsinešė vandens ir pylė ant D. V.. J. A. tuo metu likęs vienas tardė D. V.. J. A. jį Å¡meižia, apkalba ir nesako, kad D. V. jį puolė su peiliu ir sužalojo, nes neprisiėmė kaltės. Apelianto manymų šį faktÄ patvirtina jo pirÅ¡tų atspaudai, kuriuose matyti peiliu padaryti sužalojimai, ir VÅ¡Ä® K. apskrities ligoninės 2009 m. sausio 29 d. medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡as, kad R.

S. patyrė deÅ¡inės plaÅ¡takos sunkiÄ traumÄ ir dėl traumuotos rankos negalėjo naudoti smurto prieÅ¡ D. V.. Be to, J. A. gÄ sdino mergaitę ir motinÄ , kad R. S. yra iÅ¡protėjęs ir t. t., tačiau iÅ¡ VÅ¡Ä® K. klinikų 2011 m. balandžio 7 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad R. S. buvo paskirta medikamentai (tiapridal, escitalopram, carbamazepine, cipralex), kurių poveikis raminantis, todėl nors ir buvo iÅ¡gėręs, tačiau buvo neagresyvus, stabilus, visi tvirtinimai dėl jo agresijos yra melagingi ir klaidinantys.

ParÅ¡o patikrinti telefoninių pokalbių iÅ¡klotinių turinį su I. V., iÅ¡ kurių matyti, jog į sodÄ vežė L. P..PraÅ¡o patikrinti Å . P. ir I. V. telefoninių pokalbių iÅ¡klotines, kai buvo sode, (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 21.55 val. iki 23.26 val., iÅ¡ kurių matyti, kad J. A., Å . P. ir L. P. duoda melagingus parodymus apie tai, jog ten buvo muÅ¡amas D. V.. Apeliantas pažymi, kad J. A., Å . P. ir R. S. buvo lauke, o D. V. buvo ant fotelio namuke, kuriame mažai vietos, todėl ten nebuvo įmanoma vartoti smurto.

Be to, Å¡iÄ aplinkybę, kad nebuvo vartojamas smurtas prieÅ¡ D. V. sode, patvirtino sodo kaimynė, kuri parodė, jog tuo metu nebuvo jokių Å¡auksmų ar triukÅ¡mo.Byloje esantys telefoniniai pokalbiai, kurie identifikuojami kaip priklausę R. S. ir A. S., turi bÅ«ti atmesti, nes tokių pokalbių nebuvo ir ekspertai nenustatė, kad balsai priklausė R. S. ir A. S..Nuteistasis R. S. teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuratÅ«ra suvaržė jo teises - netenkindami jo praÅ¡ymo atlikti kairės rankos atspaudų sulyginimo, nes bÅ«tent D.

V. jam padarė pjautinę žaizdÄ . Nukentėjusiosios I. V. tvirtinimas, kad apeliantas grasina susidoroti, kad jam žinoma jos vaiko vaikų darželis ir t. t., nepagrįstas, nes I. V. yra laisvėje, o jis laisvės atėmimo vietoje. Teigia, kad I. V. tyčia nurodo tokias aplinkybes, kad bÅ«tų atimta galimybė gintis, t. y. užduoti I. V. klausimus ir gauti atsakymus, kurie nesutaptų su jos iÅ¡dėstyta versija. R. S. atkreipia teismo dėmesį į D. V. asmenybę, t. y. D. V. teistas, atlikinėjo laisvės atėmimo bausmes, nedirbo, nesilaikė visuomenėje priimtų elgesio normų, ir aplinkybes, kad atvyko aiÅ¡kintis su D.

V. dėl draugo Vaido nužudymo, D. V. padarė jam pjautinę žaizdÄ .Apeliantas praÅ¡o iÅ¡nagrinėti pateiktus argumentus, iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus bei priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltinamajame akte nėra įraÅ¡yti G. L. nuotoliniu bÅ«du duoti parodymai, kuriuose liudytoja yra nurodžiusi, kad J. A. draugiÅ¡kai kalbėjo su D. V. ir tik atėjus R. S. prasidėjo muÅ¡tynės, o tai turėjo įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui teisme ir eigos nustatymui.

Taip pat, iÅ¡ L. P. parodymų buvo iÅ¡imtas vienas žodelis „man“ ir gavosi, kad J. A. demonstravo, kaip mušė D. V., nors iÅ¡ tikrųjų demonstravo, kaip R. S. mušė D. V..Teismas neatsižvelgė, kad liudytojai L. V. dėl Å¡ių įvykių pakriko psichika ir jos parodymai tapo nepatikimi. Å iÄ aplinkybę J. A. patvirtino tyrėja J. M., todėl prašė tardytojÄ apklausti teisme, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Teismas žinojo, kad L. V. sirgo ir gulėjo psichiatrinėje ligoninėje, tačiau neiÅ¡reikalavo pažymų, specialistų iÅ¡vadų, ar L.

V. parodymai patikimi. Šį aplinkybė yra svarbi, nes L. V. parodymai, kad nespėjus D. V. įeiti į butÄ , J. A. ir R. S. griebė ir pradėjo muÅ¡ti, prieÅ¡tarauja jau aukščiau paminėtiems G. L. parodymams. Taip pat nesutampa L. V. su G. L. parodymais, t. y. L. V. parodė, kad kai atsidarė durys ji pamatė kaip J. A. ir R. S. spardo D. V. į galvÄ , o G. L. parodė, kad kai atsidarė durys, pamatė D. V. gulintį ant žemės, o R. S. dėjo jam antrankius. Liudytoja R. L. teisme parodė, kad tiek G.

L., tiek L. V. jai pasakojo apie įvykius vienodai, t. y. J. A. tik pliaukštelėjo, o R. S. mušė D. V.. Šie parodymai atitinka ir jo duotus parodymus. Teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais mergaitės ir sergančio žmogaus parodymais, kurie teisme nepasitvirtino, bei nenurodė, kodėl rėmėsi vienais, o atmetė kitus parodymus.Nesutinka su teismo išvada, kad bendrais veiksmais prisidėjo prie D. V. sužalojimų. Iš jo parodymų, kuriuos patvirtino ir liudytoja L. P., matyti, kad J. A. nepritarė R.

S. veiksmams, gynė nukentėjusįjį, tvardė R. S. bute ir sode, būtent jo pastangų dėka buvo nutrauktas smurtas prieš D. V.. Teigia, kad jau pačioje pradžioje D. V. pasakė ko buvo klaustas, todėl tolimesnis smurtas prieš D. V. jam buvo nesuprantamas. Teismas nepaneigė J. A. parodymų, kad R. S. smurtavo dėl savo asmeninių nesutarimų su D. V.. Be to, tai pripažino ir pats R. S., kad nekentė D. V.. Taip pat, nesutinka su teismo išvada, kad D. V. rankos buvo surakintos nuo smurto pradžios iki pabaigos.

Teigia, kad nebuvo nustatyta kada, kokiu tiksliai momentu buvo uždėti antrankiai ir ar J. A. po to smurtavo prieš nukentėjusįjį.Teismas neatsižvelgė, kad J. A. kūno nebuvo rasti sužalojimai, o to nebūtų buvę jeigu, jis būtų smurtavęs, nebuvo išsiaiškinta kada J. A. pliaukštelėjo D. V. ir nuo kada pradėjo ginti nukentėjusįjį. Atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios I. V. duotus parodymus teisme, kad jei nebūtų buvę J. A., būtų buvę dar blogiau, o tai parodo, kad padarė daugiau gero nei blogo.

Be to, G. L. parodė, kad J. A. buvo ramus ir gynė jÄ ir mamÄ nuo puldinėjančio R. S.. L. P. parodė, kad gynė bute ir sode, tačiau teismas padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ ir pripažino jį bendrininku, t. y. nužudė savo gerÄ draugÄ itin žiauriai, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės.J. A. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad I. V. dėjo pastangas iÅ¡gelbėti brolį ir juos siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys. Nurodo, kad kompensacija priteisiama tik iÅ¡imtinais atvejais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad I. V. atvykusi į butÄ turėjo visas galimybes iÅ¡kviesti medikus ar kitokiÄ pagalbÄ , tačiau to nepadarė, nes buvo abejinga.

PapraÅ¡ius, kad nuvežtų D. V. į ligoninę, nuvežė prie namų ir iÅ¡metė ant žolės. Teigia, kad ir tuo metu I. V. neiÅ¡kvietė medikų, o tai padarė kiti žmonės. Be to, I. V. ir D. V. nesiejo stiprus emocinis ryÅ¡ys, nes D. V. sėdėjo kalėjime apie 10 metų, o sesuo nebuvo atvykusi į asmeninį pasimatymÄ . Nuteistasis praÅ¡o iÅ¡siaiÅ¡kinti visas aukščiau paminėtas aplinkybes, iÅ¡klausyti teismo darytus įraÅ¡us, iÅ¡reikalauti specialisto iÅ¡vadas dėl L. V. parodymų, atmesti visus prieÅ¡taravimus, iÅ¡tirti ir iÅ¡skirti J.

A. ir R. S. veiksmus, tinkamai pritaikyti įstatymÄ ir suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, o prokuratÅ«ros tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, o prokuratÅ«ros atmesti.Kauno apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ir nuteistųjų R. S., J. A. apeliaciniai skundai atmetami.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes.

Nuosprendyje išdėstytos ir motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų kaltė, jų tyčia, nusikalstamų veikų kvalifikacija R. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir 140 straipsnio 1 dalį, J. A. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus ir Š. P. pagal BK 238 straipsnio 1 dalį yra teisinga. Iš prokuratūros apeliacinio skundo matyti, kad iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais dėl Š. P. padarytos veikos kvalifikavimo pagal 238 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus arba BK 146 straipsnio 2 dalį.

Nuteistųjų skunduose nesutinkama su jų pačių padarytos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, kvalifikavimu ir teismo nustatytomis aplinkybėmis. Nuteistasis R. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja apeliacinių skundų ribose.BK 129 straipsnyje numatyta nusikalstama veika už kito žmogaus nužudymÄ â€“ neteisėtÄ gyvybės atėmimÄ tyčia, kuris skirstomas į paprastÄ ir kvalifikuojančius požymius turintį nužudymÄ .

BejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogaus nužudymas laikomas kvalifikuojantį požymį turintis nužudymas, nes gyvybė atimama asmeniui, kuris dėl fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veikos pobÅ«džio, negali gintis ar kitaip iÅ¡vengti pavojaus arba aktyviai pasiprieÅ¡inti kaltininkui (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Tokia bÅ«sena gali bÅ«ti dėl ligos, invalidumo, praradus sÄ monę arba stipraus apsvaigimo nuo alkoholio, narkotikų ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis Nr. 2K-98/2009).

Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu bÅ«du, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kÅ«no sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ . SÄ voka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobÅ«dį, jo trukmę, intensyvumÄ , įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizacijÄ (LAT nutartys Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011).IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas teisme iÅ¡tirtais įrodymais, t. y. pačių nuteistųjų, liudytojų parodymais, specialistų iÅ¡vadomis ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Lietuvos apeliaciniame teisme buvo apklausta mažametė liudytoja G. L., nes Å¡ios mažametės liudytojos apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nedalyvavo nuteistasis R. S. ir negalėjo jai užduoti klausimų. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja G. L. parodė, kad įvykio dienÄ buvo pas nužudytojo motinÄ . Matė kaip atėjo J. (J. A.) ir R. (R. S.), kurie atsinešė butelį degtinės. Jie liepė paskambinti D. (D. V.) ir Å¡is atėjo po 15 min. Jos su D. mama (L. V.) liko kambaryje, po 2 min. iÅ¡girdo stiklainių ir stiklinių butelių dūžius, kadangi kambario durys buvo paliktos praviros matė kaip R. su J. staigiai surakino antrankiais nužudytÄ jį ir R. trenkė stipriai su kažkokiu kietu daiktu per galvÄ .

Po to, jie atėjo pas jas į kambarį ir liepė nesikiÅ¡ti, nuėję į koridorių toliau mušė, kamantinėjo, daužė D. V., kol Å¡is neteko sÄ monės. Kai J. jÄ iÅ¡leido eiti namo, matė, kad koridoriuje sėdi D. V., kurio galva buvo uždengta skuduru. Nubėgusi namo viskÄ papasakojo savo mamai (7 t., b. l. 180-194). Tokius pat parodymus mažametė liudytoja G. L. davė Kauno miesto apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui (3 t., b. l. 2-3) ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad pagarsinti parodymai yra teisingi.

Minėtos liudytojos parodymus patvirtina liudytojų L. V., R. L., iÅ¡ dalies nuteistųjų R. S. ir J. A. parodymai, specialisto iÅ¡vada ir kiti pirmosios instancijos teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai. Atkreipiamas dėmesys, kad su G. L. tÄ dienÄ buvo bÅ«tent L. V.. Å ios liudytojos parodymai dėl jos mirties buvo pagarsinti pirmosios instancijos teisme (6 t., b. l. 97), iÅ¡ kurių matyti, kad jai bÅ«nant namuose su G. L. 2011 m. balandžio 17 d., apie 18 val., atėjo du jos sÅ«naus pažįstami, tai R.

S. ir J. A., kurie jau buvo apsvaigę nuo alkoholio. Atsinešė vienÄ galimai 1 l talpos butelį degtinės ir paklausė, kur yra D. G (G. L.) parašė SMS D. V. ir Å¡is netrukus grįžo namo. Å iam nespėjus įeiti į butÄ jį griebė R. S. ir J. A.. Suprato, kad D. V. muÅ¡amas iÅ¡ koridoriaus sklindančių garsų. Jos sÅ«nus Å¡ių asmenų buvo tardomas ir muÅ¡amas kelias valandas (2 t., b. l. 162-163). Nuteistasis J. A. nepagrįstai abejoja Å¡ios liudytojos duotais parodymais, nes juos patvirtino ne tik G.

L. parodymai, bet ir kiti įrodymai. Liudytoja R. L. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad grįžusi namo dukra G. L. papasakojo, kas vyksta pas L. V., t. y. jog dukra nurodė mačiusi, kaip du draugai mušė D. V., kuris buvo surakintas antrankiais, koridoriuje. Kai dukrai buvo leista išeiti namo, ji matė, kad D. koridoriuje gulėjo kruvinas, uždengtas kažkokiu maišu (2 t., b. l. 193, 4 t., b. l. 47-49). Liudytojas R. Le. teisme parodė, kad girdėjo kalbančia sutuoktinę su I. V., jog jų dukra buvo pas L.

V.. Grįžusi jai papasakojo apie tai, jog ten atėjo du vyrai, kurie muÅ¡a D. V. (6 t., b. l. 49). Nuteistasis R. S. pirmosios instancijos teisme parodė, kad D. V. spardė kartu su J. A.. D. V. prieÅ¡ jam pradedant muÅ¡ti buvo sveikas, jokių sužalojimų nesimatė (5 t., b. l. 107-110), o nuteistasis J. A. teisme nurodo, jog spyrė tik du kartus į kojÄ , į galvÄ spardė R. S., trenkė su kėde nukentėjusiajam per galvÄ . Teigė, kad smÅ«giai buvo suduodami rankomis ir kojomis (6 t., b. l. 82-84).

Iš specialisto išvados Nr. M390/11 matyti, kad D. V. buvo padaryti 47 ar daugiau trauminių poveikių, tačiau mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma. Tai patvirtina daugybinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvos minkštuosiuose audiniuose, kraujosruvos kairėje smilkininėje skiltyje ir galvos smegenų kamiene, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu (70 ml), po voratinkliniu galvos smegenų dangalu ir smegenų skilveliuose. Tai komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu ir suspaudimu, dėl ko D.

V. mirė. Å ie sužalojimai padaryti į nurodytas galvos sritis paveikiant kietais bukais, riboto pavirÅ¡iaus daiktais, 18 ar daugiau trauminių poveikių visumos. Visi sužalojimai padaryti artimu mirčiai laiku (1 t., b. l. 38-45). IÅ¡ anksčiau aptartų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡nagrinėtų įrodymų visumos matyti, kad D. V. mirė bÅ«tent dėl jam suduotų smÅ«gių į galvÄ visumos, kuriuos sudavė bÅ«tent R. S. ir J. A..Teismų praktikoje laikoma, kad jei smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir Å¡is mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kÅ«no sužalojimus padarę asmenys (LAT nutartys Nr. 2K-83/2013, 2K-580/2011, 2K-11/2011, 2K-324/2009).

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirma nuteistųjų R. S. ir J. A. smurtiniai veiksmai (sudavimas rankomis ir spyrimas kojomis nenustatytÄ smÅ«gių skaičių D. V. į įvairias kÅ«no vietas) buvo panaudoti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, vėliau sode prieÅ¡ nukentėjusįjį smurtavo tik R. S.. Å ie pirmiau atlikti smurtiniai veiksmai faktiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė bendrÄ nuteistųjų susitarimÄ muÅ¡ti nukentėjusįjį ir jį iÅ¡tardyti dėl draugo V.

Č. dingimo. Taigi Å¡ioje byloje nuteistųjų susitarimas, prieÅ¡ingai negu skunde teigia J. A., buvo nustatytas ir pasireiÅ¡kė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad nuteistieji vienas kito veiksmams pritaria, vienas su kito neteisėtais veiksmais sutinka, ir taip iÅ¡reiÅ¡kė savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ panaudoti smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį. Teisėjų kolegija jau aukščiau iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais remiantis buvo nustatyta, kad J. A. kartu su R. S. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, naudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ D.

V. ir taip paneigiamas apelianto J. A. apeliacinio skundo teiginys, kad gynė D. V. nuo R. S. smurto ir neprisidėjimÄ prie nukentėjusiojo sužalojimų ir tai patvirtina jo ir L. P. parodymai. Pažymėtina, kad L. P. nematė įvykių, vykusių bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, o tiesiogiai šį įvykį mačiusios liudytojos G. L. ir L. V. nurodė, kad D. V. mušė abu. Be to, kad D. V. jau bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų buvo sužalota galva patvirtino nukentėjusioji I.

V. ikiteisminio tyrimo ir teisme metu (2 t., b. l. 177-178, 6 t., b. l. 78-81) bei nuteistasis Å . P. (3 t., b. l. 190-191). Nuteistasis J. A. teisme parodė, kad į galvÄ D. V. spardė R. S. ne vienÄ kartÄ (6 t., b. l. 82-84). IÅ¡ to seka, kad nuteistieji R. S. ir J. A. suprato vienas kito smurtinius veiksmus, Å¡iems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad nuo tokių jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti, ir nors nukentėjusiojo mirties nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tam įvykti.

Nuteistojo R. S. teiginys, kad jam buvo iÅ¡raÅ¡yti raminamieji, todėl tvirtinimai, jog nusikaltimo dienÄ buvo agresyvus, klaidingi ir melagingi, nepagrįstas. IÅ¡ aukščiau paminėtų įrodymų matyti, kad R. S. buvo aktyvus Å¡io nusikaltimo dalyvis. Ekspertizės akte Nr.75U-I-51 nurodyta, kad tiriant R. S. psichikos bÅ«klę ir kalbant apie inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , pats R. S. nurodė, jog spardė nukentėjusiajam į galvÄ , Å¡onus. Be to, Å¡ioje ekspertizėje nurodoma, kad R. S. 2011 m. atliktos ambulatorinės TPE metu apraÅ¡yta organiniam asmenybės sutrikimui bÅ«dinga simptomatika – piktumas, grubumas, disforinė nuotaika, emocinis nestabilumas, gynybiÅ¡kumas, prieÅ¡iÅ¡kumas, įtampa (2 t., b. l. 11-13).

O tai rodo, kad R. S. nustatyti vyraujanti organinės depresijos, organinio sutrikimo simptomai, kurie pasireiÅ¡kia per emocionalumÄ , sumažėjusiÄ impulsų kontrolę ir t. t., o tai parodo R. S. galimÄ greitÄ susierzinimÄ ir impulsų nekontroliavimÄ . Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog liudytojos G. L., L. V., I. V., mačiusios įvykio metu nuteistojo elgesį, bÅ«tų turėjusios pagrindo duoti melagingus ar klaidinančius parodymus apie R. S. elgesį ir veiksmus. Be to, pats nuteistas pirmosios instancijos teisme parodė, kad spardė nukentėjusįjį su J.

A., po to nešė iÅ¡ buto, nes vežė į sodus (5 t., b. l. 107-110). IÅ¡ to sektų, kad R. S. pripažino savo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, o kiti įrodymai patvirtino jo agresyvumÄ . Paneigiamas R. S. teiginys, kad jis smurto prieÅ¡ D. V. sode nenaudojo. IÅ¡ įvykio vietos protokolo matyti, kad kraujo dėmės rastos ne tik sodo namelyje, bet ir net trys lauke prie sodo namelio (1 t., b. l. 22-33). Nuteistasis Å . P. parodė, kad antrÄ kartÄ atvažiavus į sodÄ neÅ¡iojo D. V.. Tai patvirtino ir liudytoja L.

P.. Tai, kad sode R. S. smurtavo, matyti iÅ¡ liudytojos A. A. teisme duotų parodymų, kad iÅ¡ vyro pasakojimų supratusi, jog nukentėjusįjį R. S. mušė ne tik namie, bet ir sode (6 t., b. l. 53-54). Liudytoja L. P. teisme parodė, kad iÅ¡ Å . P. sužinojusi, jog D. V. mušė R. S., o tai, kad nukentėjusysis buvo muÅ¡amas sode, sakė J. A.. Atvykusi į sodÄ matė daug kraujo ir tai, kad D. V. guli lauke (6 t., b. l. 51-53). Nuteistasis J. A. teisme taip pat nurodė, kad R. S. D. V. spardė ir sode (6 t., b. l. 82-84).

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vada, kad remiantis byloje esančių įrodymų visuma ir aptartais įrodymais patvirtinta, jog R. S. naudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį ir sode. Nuteistasis R. S. nepagrįstai teigia, jog tarp jo veiksmų ir D. V. mirties nėra priežastinio ryÅ¡io, bei kelia versijÄ , kad D. V. galėjo mirti, nes J. A. nukentėjusįjį vilko laiptais. Å is nuteistojo teiginys paneigiamas byloje esančiais įrodymais, t. y. iÅ¡ 2011 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini), laiptinėje užfiksuotos kraujo dėmės ir tik nuotraukoje Nr. 14 užfiksuota kraujo dėmė tarp I ir II aukÅ¡to aikÅ¡telėje, kuri savo forma panaÅ¡i į tai, kai kas nors kruvino tempiama.

Daugiau tokių panaÅ¡ių į tempimÄ dėmių neužfiksuota (1 t., b. l. 4-21). Nuteistasis J. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad D. V. iÅ¡ buto nešė dviese su R. S. (4 t., b. l. 61-62), tokius savo parodymus patvirtino ir 2011 m. liepos 27 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole (4 t., b. l. 65-67). Pats nuteistasis R. S. teisme parodė, kad neÅ¡ant D. V. jam susipynė kojos ir jis nukrito, o J. A. neiÅ¡laikė D. V. ir paleido (5 t., b. l. 107-110). Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos A.

S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nes ji teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi. Å i liudytoja A. S. taip pat patvirtino, jog R. S. jai pasakojęs, kad buvo nukritęs nuo laiptų kartu su D. V. (3 t., b. l. 10-11). Taigi aptarti įrodymai nepatvirtina, jog J. A. galėjo vilkti D. V. laiptais nuo ketvirto aukÅ¡to. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad D. V. mirė nuo 18 ar daugiau trauminių poveikių į galvÄ visumos (1 t., b. l. 38-45). Taigi, nuo vieno kritimo D.

V. negalėjo atsirasti 18 ar daugiau trauminių poveikių į galvÄ visumÄ , dėl ko nukentėjusysis mirtų. Dėl aukščiau aptartų įrodymų paneigiama ir Å¡i nuteistojo R. S. iÅ¡kelta versija.Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nuosprendyje asmens bejėgiÅ¡kos bÅ«klės požymį pagrindė tuo, kad nukentėjusiajam nuo pat pradžių buvo uždėti antrankiai ir jis negalėjo prieÅ¡intis R. S. ir J. A. vartojamam smurtui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes ji pagrįsta teisme iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. V. nuo pat pradžių buvo uždėti antrankiai paliudijo G. L. ne tik pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , bet ir Lietuvos apeliaciniame teisme (3 t., b. l. 2-3, 7 t., b. l. 180-194). Patį antrankių uždėjimÄ patvirtina specialisto iÅ¡vada, liudytojos L. V. ir nukentėjusiosios I. V. parodymai, jog jos matė, jog D. V. dar esant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukÅ¡te, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, rankos buvo surakintos antrankiais.

Tai pripažįsta ir patys nuteistieji. IÅ¡ liudytojos A. S. pirmosios instancijos teisme pagarsintų parodymų matyti, kad R. S. 2011 m. balandžio 17 d. iÅ¡eidamas iÅ¡ namų su savimi pasiėmė ir antrankius (3 t., b. l. 10-12). Visa tai tik patvirtina, kad nuteistieji R. S. ir J. A. jau iÅ¡eidami iÅ¡ R. S. buto ruošėsi nuo pat pradžių sumažinti D. V. galimybes prieÅ¡intis uždedant jam antrankius. O tai, kad iki pat pabaigos D. V. buvo su antrankiais, matyti iÅ¡ įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, atvykusių į įvykio vietÄ liudytojų (A.

B., R. A., A. K., A. D.), t. y. medikių ir policijos pareigÅ«nų, parodymų, kad D. V. buvo su antrankiais, ir pačių nuteistųjų parodymų, kad jie neturėjo rakto ir negalėjo atrakinti D. V. uždėtų antrankių.Kaip jau buvo minėta anksčiau, BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte esanti nusikalstama veika pasižymi tuo, kad kaltininko veiksmai dėl gyvybės atėmimo bÅ«do ar kitų aplinkybių pasireiÅ¡kia ypatingu žiaurumu. Kauno apygardos teismas itin žiaurų nužudymo bÅ«dÄ pagrindė smurto pobÅ«džiu (muÅ¡tas rankomis, spardytas, suduota į galvÄ kėde, sužalojimai galvoje padaryti 18 ar daugiau poveikių pasekmėje), suduotų smÅ«gių stiprumu (sužalojimai galvoje sukėlė sunkiÄ galvos smegenų traumÄ , o tai buvo mirties priežastis).

Ä®vertino ir tÄ aplinkybę, kad poveikiai buvo padaryti ir į kitas nukentėjusiojo kÅ«no vietas, nors jie mirčiai įtakos neturėjo, tačiau smurtas buvo intensyvus, nukentėjusiajam padaryti 47 sužalojimai. Taigi pagal nustatytas bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tokie nuteistųjų R. S. ir J. A. nusikalstami veiksmai, kuriais buvo atimta gyvybė nukentėjusiajam, vertintini kaip nužudymas bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmens ir itin žiauriai. IÅ¡teisinti R. S. nėra jokio pagrindo.Teisėjų kolegija kitus nuteistojo R.

S. apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus vertina kaip deklaratyvius, t. y. kad pirmosios instancijos teismas nepatikrino J. A., Š. P., liudytojų G. L., R. Le., Š. R., R. L., D. S. (M.), L. P., A. A., A. S. (Ž.) parodymų nuoseklumo, išsamumo, ar jie atitinka realybę, į aukščiau išvardintų asmenų asmenybes, juos siejančius ryšius bei nepašalino esminių prieštaravimų, išgalvotų aplinkybių. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas ištyrė minėtų asmenų duotus parodymus, įvertino ir pasisakė dėl kiekvieno iš jų.

Atsižvelgė į tai, kiek jie atitinka tarpusavyje ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nebuvo padaryta BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų pažeidimų. Be to, nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Joje iÅ¡dėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. BylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija visus įrodymus įvertino dar kartÄ ir jokių esminių BPK pažeidimų taip pat nenustatė.Nuteistasis R.

S. nurodo, jog jį puolė D. V. su peiliu, o J. A. jį šmeižia ir nesako tiesos. Tokį jo jo teiginį būtų patvirtinęs ikiteisminio tyrimo metu atliktas rankos atspaudo tyrimas. Pažymėtina, kad ši versija jau buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, kuri motyvuotai ir argumentuotai atmesta įvertinus ne tik J. A. duotus parodymus, kad R. S. nebuvo grėsmės ir D. V. jo nepuolė su peiliu, bet ir liudytojų L. V., G. L. parodymais, kurie nepatvirtino, jog R. S. su peiliu puolė D. V., o atvirkščiai G.

L. nurodė, kad bÅ«tent R. S. iÅ¡ karto nukentėjusiajam uždėjo antrankius bei nukentėjusiosios I. V. parodymais, kad koridoriuje nebuvo laikomi įrankiai ar peiliai. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad apie R. S. rankos sužalojimÄ liudytoja A. S. nurodė, kad 2011 m. balandžio 17 d. R. S. grįžo namo apie 23-24 val., jo deÅ¡inės rankos plaÅ¡taka ties krumpliais buvo patinusi. Nematė, kad bÅ«tų dar kas nors sužalota (3 t., b. l. 12). Be to, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos, ekspertizės akte Nr. 75U-I-51 nurodyta R.

S. somatinė bÅ«klė, kurioje minimi rasti randai galvoje ir pilvo sienoje, tačiau apie randus rankų delnuose nenurodoma (2 t., b. l. 11-13). Visi Å¡ie įrodymai tik dar kartÄ patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paneigė R. S. iÅ¡keltÄ versijÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po įvykio R. S. pasislėpė ir buvo sulaikytas tik 2011 m. gegužės 23 d. (3 t., b. l. 69). Taigi, praėjus daugiau nei 1 mėnesiui ir nežinant padaryto sužalojimo masto, bÅ«tų neįmanoma tiksliai nustatyti sužalojimo laiko, jai žaizda bÅ«tų sugijusi.ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡oma Å .

P. veikÄ perkvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, kaip bedravykdytojo, nužudymo padėjėjo arba pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai ir pagrįstai Å . P. veikÄ kvalifikavo pagal BK 238 straipsnio 1 dalį.Kaip jau buvo minėta anksčiau, nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 straipsnį galima kvalifikuoti tik tada kai yra neteisėtai atimama kitam žmogui gyvybė tyčia. IÅ¡ byloje esančių liudytojų L. V., G.

L. ir nukentėjusiosios I. V. parodymų sektų, kad jos nematė Å . P. smurtaujančio prieÅ¡ D. V.. Patys nuteistieji R. S. ir J. A. taipogi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, jog bÅ«tų matę Å . P. smurtaujantį prieÅ¡ D. V.. Liudytoja A. A. parodė, kad iÅ¡ J. A. sužinojusi, jog Å . P. buvo atėjęs pas D. V. ir tada jie visi iÅ¡vyko į sodÄ . Vėliau Å . P. į sodÄ grįžo su L. P.. IÅ¡ pasakojimo suprato, kad Š. P. nukentėjusiojo nemušė (6 t., b. l. 53-54).

IÅ¡ liudytojos L. P. teisme duotų parodymų matyti, kad Å . P. buvo išėjęs iÅ¡ namų, po to, grįžo ir važiavo į sodÄ , vėl grįžo namo ir tik po to, jie visi (Å . P., L. P. ir jų vaikas) važiavo į sodÄ . Nukentėjusioji I. V. taip pat patvirtino, jog atėjusi pas brolį negalėjo įeiti ir tik ant laiptų sutikus Å . P., kuris paskambinęs D. V. telefono numeriu ir liepęs jÄ Ä¯leisti, buvo įleista į butÄ (6 t., b. l. 78-81). Å iuos parodymus patvirtina ir Kauno apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos 2-ojo skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. suvestinė, iÅ¡ kurios matyti, kad Å .

P. buvo paskambinta 2011 m. balandžio 17 d. 20.28.58 val. jam esant namie ir praÅ¡oma ateiti pas D. nekonkretizuojant priežasties. 20.56.49 val. Å . P. praÅ¡o į butÄ Ä¯leisti InesÄ . 21.27.10 val. Å . P. klausia, ar jie jau leidžiasi. 22.20.08 val. Å . P. kalbasi su Inesa, o Å¡alia jo L. P.. 23.15.37 val. Å . P. tariasi dėl nukentėjusiojo perdavimo I. V. (2 t., b. l. 140). Atkreipiamas dėmesys, kad prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog Å . P. patvirtino apie jos brolio vežimÄ Ä¯ sodÄ , kur Å¡is toliau bus tardomas.

IÅ¡ 2011 m. balandžio 17 d. 21.27.10 val. kalbant su I. V. pažadėjo, jog jos broliui nieko nenutiks (2 t., b. l. 140). Taip pat nepagrįstai nuteistasis R. S. teigia, kad iÅ¡ minėtų iÅ¡klotinių matyti, jog juos į sodÄ nuvežė L. P., o ne Å . P., nes iÅ¡ iÅ¡klotinėse užfiksuoto laiko matyti, jog Å . P. jų prie namo laukė apie 21.27 val., o tik 22.20 val. pokalbyje kalbama apie tai, jog su Å . P. yra ir L. P.. IÅ¡ to sektų, kad Å . P. prieÅ¡ D. V. nesmurtavo ir įvykių eigoje dalyvavo epizodiÅ¡kai.

Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliaciniame nurodytu teiginiu, kad nesutapo J. A. ir Å . P. parodymai toje dalyje, kur buvo kalbama dėl D. V. vežimo į sodÄ tikslo, tačiau toks nuteistųjų parodymų nesutapimas ir liudytojos L. V. parodymai apie tai, kad girdėjo kaip visi sutarė D. V. vežti į sodÄ , nepagrindžia kitÄ prokuroro teiginį, jog tai įrodo Å . P. žinojimÄ apie tolesnį D. V. muÅ¡imÄ .ProkuratÅ«ros skunde nurodytas teiginys, kad Å . P. vaidmuo kaip bendravykdytojo ar padėjėjo nužudyme pasireiÅ¡kė nuo to momento, kai sutiko pavežti ir suteikė savo sodo namelį D.

V. tardymui, atmestinas. Pažymėtina, kad tokį Å . P. dalyvavimÄ nepagrįstai praÅ¡oma vertinti kaip prisidėjimu prie bendrininkų grupės ar padėjimu nužudyti D. V.. Pagal BK bÅ«tinu bendrininkavimo požymiu yra bent dviejų bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai, siekiant realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Toks susitarimas gali pasireikÅ¡ti žodžiu, raÅ¡tu, konkliudentiniais veiksmais. IÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad Å . P. su nuteistaisiais nesitarė ir savo veiksmais neprisidėjo prie D.

V. padarytų sužalojimų. Iš bylos medžiagos nematyti, kad Š. P. esant daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, bute, automobilyje ir sode tuo metu buvo naudojamas smurtas prieš D. V.. Be to, tarp kiekvieno bendrininko nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių bendrų padarinių ar bendrai padarytos veikos turi būti nustatytas priežastinis ryšys. Kaip jau buvo minėta anksčiau, didžioji dauguma smūgių buvo suduota daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ketvirtajame aukšte, bendro naudojimo koridoriuje prie 81 buto durų, laikotarpyje nuo 19 val. iki 21.30 val., t. y. iki Š.

P. atėjimo į ten. IÅ¡ Kauno apskrities VPK Operatyvinės veiklos valdybos 2-ojo skyriaus 2011 m. balandžio 18 d. suvestinė matyti, kad Å . P. apie įvykius Å¡iame bute sužino praėjus kuriam laikui nuo J. A. ir R. S. vartojamo smurto prieÅ¡ D. V. (2 t., b. l. 140). Å . P. išėjus ir paskambinus telefonu į butÄ buvo įleista I. V., kuri parodė, jog jai bÅ«nant bute prieÅ¡ jos brolį jau nieks nesmurtavo (6 t., b. l. 78-81). Taigi matyti, kad Å . P. prieÅ¡ D. V. nenaudojo smurto, nematė viso įvykio ir suduodamų smÅ«gių į D.

V. gyvybiÅ¡kai svarbius organus, įvykio vietoje, buvo epizodiÅ¡kai, t. y. ateidamas į jÄ , atvažiuodamas prie daugiabučio ir nuveždamas į sodÄ , vėl atvažiuodamas į sodÄ su sugyventine ir perduodamas D. V. I. V.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å . P. veiksmai ar jų visuma nebuvo bÅ«tinos sÄ lygos, dėl kurių bÅ«tų miręs D. V., tokius veiksmus atliko tik J. A. ir R. S.. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių seka, kad Å . P. žinojo tik apie D. V. labai smarkų sumuÅ¡imÄ ir apie tai neinformavo teisėsaugos institucijų.Be paminėtos bendrininkavimo objektyviosios pusės bÅ«tina nustatyti ir subjektyviÄ jÄ , kuriai bÅ«dinga ne tik atitinkamas psichinis santykis su bendrai daroma nusikalstama veika ir jos padariniais, bet ir atitinkami vidiniai santykiai tarp bendrininkų.

Todėl bÅ«tina įvertinti intelektualųjį ir valinį tyčios turinį. Nužudymas padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sÄ moningai ir suvokia, kad jo veika gali sukelti kito žmogaus mirtį. IÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad Å . P. atlikti veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suvokimas, jog jis su kitais asmenimis dalyvauja bendrai daromoje nusikalstamoje veikoje (nužudant itin žiauriai ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės) ar tai, jog jis kėsinasi į tÄ patį objektÄ (D.

V. gyvybę). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad remtis, įrodinėjant Š. P. kaltę, vien tik prokuratūros skunde minimomis specialistų išvadomis Nr. 20-4-IS1-1324 ir Nr. S264/11 (01) nėra pagrindo, nes jų nepatvirtina aukščiau jau aptarti kiti įrodymai, t. y. niekas iš įvykį mačiusių asmenų nepatvirtino, jog Š. P. būtų D. V. spyręs, pats Š. P. neigia spardęs. Specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1324 neduodama kategoriška išvada, kad būt ten pas Š. P. rastu batu buvo spirta nukentėjusiajam, o tik nurodoma, jog kairėje kaktos pusėje esančios kraujosruvos forma pagal bendruosius požymius yra palikta tos pačios grupės bato piešinio elementus turinčiais batais, kaip ir tirti pateiktu Š.

P. sportinės „Adidas“ avalynės kairės kojos bato kulnu. Byloje liko nepaneigta versija, kad įvykio metu R. S. buvo su kita avalyne ir apranga. Taip pat įtikinamas Å . P. paaiÅ¡kinimas, kad ant jo batų ir striukės D. V. kraujo galėjo atsirasti, kai Å¡is nešė D. V. iÅ¡ sodo namelio. Be to, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebÅ«tų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o abejones keliantys įrodymai, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, vertinami teisiamojo naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priimdamas nuosprendį nesivadovavo minėtomis specialistų iÅ¡vadomis. Dėl Å¡ių priežasčių jo veiksmai negali bÅ«ti vertinami, pagal BK 24 straipsnio 3 ar 6 dalis ir 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus.Taip pat atmetamas prokuratÅ«ros praÅ¡ymas Å .

P. nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Už šį nusikaltimÄ baudžiamoji atsakomybė kyla tada, kai asmuo neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, panaudodamas smurtÄ arba sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei ar sveikatai, arba laikydamas nukentėjusį asmenį nelaisvėje ilgiau nei 48 val. IÅ¡ Å¡io straipsnio dispozicijos iÅ¡plaukia, kad užtenka kaltininkui atlikti nors vienÄ iÅ¡ paminėtų požymių, t. y. panaudoti smurtÄ , sukelti pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, laikyti nelaisvėje ilgiau nei 48 val.

Minėto straipsnio nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietÄ . ProkuratÅ«ros apeliaciniame skunde remiantis prielaidomis teigiama, kad D. V. bÅ«damas tokios bÅ«klės, nenorėdamas atskleisti kaltinamiesiems rÅ«pimos informacijos, tikrai nenorėjo niekur su jais vykti iÅ¡ savo namų. Å ių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, t. y. byloje nėra jokių įrodymų apie nukentėjusiojo iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ . Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant nors vieno BK 146 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymio, veika negali bÅ«ti kvalifikuojama kaip nusikaltimas.

Nuteistasis J. A. praÅ¡o suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, nuteistasis R. S. praÅ¡o iÅ¡teisinti, o prokuratÅ«ros apeliaciniame skunde nesutinkama su Å . P. paskirta bausme. Tačiau Å¡ie praÅ¡ymai yra atmetami.Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , privalo laikytis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Taip pat, ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė, jog J.

A. ir R. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, yra labai sunkus ir tyčinis nusikaltimas, padarytas netiesiogine tyčia, sukeltos sunkios ir neatstatomos pasekmės, padaryta žala visuomenei, nes atimta žmogaus gyvybė, nusikaltimas baigtas. R. S. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kuris yra tyčinis, baigtas ir priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų. Nuteistieji J. A. ir R. S. teisti, teistumai iÅ¡nykę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimÄ padarė bendrininkų grupe ir bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakÄ nusikalstamos veikos padarymui.

Ä®vertino tÄ aplinkybę, kad R. S. nusikaltime veikė aktyviau nei J. A.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes ir nuteistiesiems J. A. ir R. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, o R. S. dar ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskyrė teisingas bausmes. Nuteistajam J. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė 14 metų, kuri atitinka sankcijoje numatytÄ vidurkį, o nuteistajam R. S. už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus paskirta laisvės atėmimo bausmė 16 metų, kuri keliais metais didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis; už BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta maksimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė 1 metams.

Nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobÅ«džiui bei atitinka pusiausvyrÄ tarp padarytų veikų (bendrininkų grupe nužudant itin žiauriai bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų, o R. S. sukeliant nužudytojo motinai fizinį skausmÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ ) ir jų asmenybių (teisti, teistumai iÅ¡nykę, vedę, eilę kartų bausti administracine tvarka), todėl mažinti nėra jokio pagrindo. Nuteistasis R. S. nepagrįstai praÅ¡o atkreipti dėmesį į nukentėjusiojo D.

V. asmenybę ar į tai, jog atvyko pas jį aiÅ¡kintis dėl dingusio draugo, nes tai neturi reikÅ¡mės kvalifikuojant nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas ar Å¡ioje situacijoje už jas skiriant bausmes.Nuteistajam Å . P. skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje, kuri yra nesunki, tyčinė ir baigta. Å . P. teistas, teistumas neiÅ¡nykęs. Nors nuosprendyje nepasisakyta, bet iÅ¡ byloje esančių įrodymų visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra Å .

P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Å iam nuteistajam už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 238 straipsnio 1 dalyje, buvo skirta sankcijoje numatyta maksimali laisvės atėmimo bausmė, t. y. laisvės atėmimas 1 metams. Taigi daugiau nėra galimybės griežtinti bausmę. Pažymėtina, kad prokuroro apeliaciniame skunde nurodama bausmė už BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus negali bÅ«ti skiriama, nes Å . P. Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, nuteistiesiems J.

A. ir R. S. paskirtos bausmės nėra aiÅ¡kiai per didelės, o nuteistajam Å . P. paskirta bausmė nėra per Å¡velni, jos užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ ir nepažeidžia BK 54-63 straipsniuose iÅ¡dėstytų nuostatų.Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad Å . P. turi bÅ«ti taikytas BK 72 straipsnis ir kaip nusikaltimo – nužudymo įrankis ar priemonę konfiskuoti automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).AiÅ¡kinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias turto konfiskavimÄ , atsižvelgtina į Europos SÄ jungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatas dėl turto konfiskavimo.

Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta ne tik BPK, bet ir tarptautiniuose dokumentuose.Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ , taip pat iÅ¡imti iÅ¡ apyvartos turtÄ , kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai – konstatuota, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtÄ panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi bÅ«ti nustatytos teisinės priemonės dėl panaudoto turto.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiÅ«ros (iÅ¡skyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sÄ lygos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad „konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas“. Nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (pvz., prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pažymėtina, kad tai daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sÄ lygas arba palengvintų nusikalstamos veikos padarymÄ .Nagrinėjamoje byloje yra akivaizdu, kad įvykio dienÄ Å . P. naudojosi automobiliu AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Å . P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, o padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Â BK 238 straipsnio 1 dalyje, t. y. be svarbios priežasties nepranešė teisėsaugos institucijoms apie J.

A. ir R. S. padarytÄ labai sunkų nusikaltimÄ . Taigi nuteistasis Å . P. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ galėjo padaryti be automobilio, t. y. automobilis nepalengvino nusikalstamos veikos padarymo. Dėl Å¡ių priežasčių nėra pagrindo Å . P. taikyti BK 72 straipsnio. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei I. V. priteistas civilinis ieÅ¡kinys 3 146 Lt turtinei ir 50 000 Lt dydžio neturtinei žalai atlyginti dėl brolio D. V. netekties. Nuteistasis J. A. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad I.

V. dėjo pastangas iÅ¡gelbėti brolį ir juos siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys. Apeliaciniame skunde nurodo ir kitas aplinkybes, kurios, jo manymu, patvirtina jo nurodytÄ aplinkybę dėl emocinio ryÅ¡io nebuvimo tarp I. V. ir D. V.. Nors apeliaciniame skunde tiesiogiai nenurodyta, bet galima suprasti, jog nuteistasis iÅ¡ esmės nesutinka su I. V. paskirta neturtine žala.Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalis).

IÅ¡gyvenimai dėl asmeniui gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (LAT nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tokia pareiga priskiriama teismams, kurie nustato teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenka tokiÄ piniginę satisfakcija, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (LAT nutartis Nr. 3K-3-604/2005).

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimÄ . Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

Teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalÄ padariusio asmens sunkiÄ turtinę padėtį, iÅ¡skyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Taigi nukentėjusiojo kaltė, sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis yra neturtinės žalos nustatymo kriterijai, mažinantys Å¡ios žalos dydį. Teismas Å¡iuos kriterijus turi vertinti drauge su kriterijais, iÅ¡vardytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, ir tik tada nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį (LAT nutartys Nr. 2K-294/2011, 2K-429/2013, 2K-303/2013).

Pažymėtina, kad pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimÄ turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis). Paprastai Å¡iuos asmenis sieja glaudÅ«s tarpusavio dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, kad kitiems BPK 38 straipsnyje, BK 248 straipsnyje nurodytiems Å¡eimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteisiama tik iÅ¡imtiniais atvejais (kai juos su nukentėjusiuoju iki jo mirties siejo itin artimi santykiai, glaudÅ«s dvasiniai, emociniai ryÅ¡iai).

Teisėjų kolegija sutinka, kad I. V. su mirusiuoju D. V. siejo stiprus dvasinis ryÅ¡ys, nes visų pirma jie buvo brolis ir sesuo, antra, D. V. gyveno su jų motina L. V., kuriÄ I. V. lankė ir palikdavo ten savo dukrÄ . IÅ¡ liudytojos G. L. parodymų matyti, jog įvykio dienÄ jį atėjo pas L. V., nes ten buvo K. (I. V. dukra). Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusioji I. V. sužinojusi iÅ¡ liudytojos R. L. apie tai, jog muÅ¡amas jos brolis D. V., viena ėjo į butÄ , o kai nebuvo įleista, laukė ant laiptų ir sutikus Å .

P. prašė jÄ Ä¯leisti. BÅ«dama bute apžiÅ«rėjo D. V. ir prašė jo nevežti iÅ¡ namų. Laukė žinių iÅ¡ nuteistųjų, kada jie paleis jos brolį bei pati važiavo jo pasiimti iÅ¡ nurodytos vietos. Teismas nukentėjusiosios I. V. nepraneÅ¡imo teisėsaugos institucijoms apie daugiabutyje įvykusius įvykius nelaiko kaip emocinio ir dvasinio ryÅ¡io nebuvimo tarp Vitkauskų. Nukentėjusios rÅ«pestį dėl brolio patvirtina pokalbių suvestinės, iÅ¡ kurių matyti, kad Å . P. pažada, jog D.

V. nebus muÅ¡amas. Pati nukentėjusi nurodė, kad kai buvo bute R. S. grasino ir liepė nekviesti pagalbos. Liudytoja L. V. parodė, kad už bandymÄ prieiti prie sÅ«naus buvo sužalota. Å ios liudytojos sužalojimus matė I. V.. Tai nustatyta ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 1149/11 (02) (1 t., b. l. 185). Tai įrodo, kad nukentėjusioji bijojo kviestis pagalbos bijodama dėl savęs ir savo artimųjų. Be to, liudytoja D. S. parodė, kad po brolio mirties I. V. pablogėjo sveikata. TÄ patvirtino ir pati nukentėjusioji.

IÅ¡ to seka, kad nukentėjusioji patyrė ne tik dvasinius iÅ¡gyvenimus, bet ir dėl brolio D. V. mirties pablogėjo sveikata.Atsižvelgiant į tai, kad D. V. buvo nužudytas itin žiauriai ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, Å¡is nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių nusikaltimų kategorijos, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia, nuteistieji nekilnojamojo turto neturi (3 t., b. l. 162), laikinas nuosavybių teisių apribojimas taikytas tik R. S. banko sÄ skaitoms ir mokėjimo kortelei (3 t., b. l. 134-135, 144-145), R.

S. nustatytas 60 proc. netektas darbingumas (6 t., b. l. 127), R. S. ir J. A. turi vaikų. Įvertinus visa tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta ir iš nuteistųjų R. S. ir J. A. solidariai priteisiama 50 000 Lt neturtinės žalos suma neprieštarauja įstatyme numatytiems principams bei atitinka teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos įvertinimo ir jos dydžio nustatymo kriterijus, todėl nėra pagrindo jos mažinti.Esant visoms išvardintoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Kauno apygardos teismo nuosprendžio nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų R. S., J. A. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                     Laima Garnelienė Teisėjos                                                                                           Audronė Kartanienė                                                                                   Regina Gaudutienė