P-438-1-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. P438-93/2012

Procesinio sprendimo kategorija 69.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2012 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymą dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. K., kuriame nurodė, kad ji, dirbdama Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiąja specialiste, parengė pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyti pareiškėjos D. Š. asmens duomenys (vardas, pavardė, informacija apie pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijai pateiktus prašymus) bei šią informaciją 2009 m. balandžio 21 d. įdėjo į tinklalapį www.mažeikiai.lt, t. y. paskelbė viešai, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 5 straipsnio 1 dalį. Protokole R. K. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 21414 straipsnio 1 dalį.

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. nesant tinkamo subjekto. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme pateiktas sąvokas, konstatavo, kad R. K. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja, nes neatitinka nurodytų duomenų valdytojo bei duomenų tvarkytojo požymių, todėl, anot teismo, ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyto pažeidimo padarymą – asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo normų nesilaikymą.

II. Apeliaciniu skundu Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodė, kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas. Anot Inspekcijos, nagrinėjamu atveju duomenų valdytojas yra Mažeikių rajono savivaldybės administracija. Kadangi ATPK nėra numatyta atsakomybė juridiniam asmeniui, administracinėn atsakomybėn yra traukiamas fizinis asmuo, atstovaujantis duomenų valdytoją, atsakingą už administracinio teisės pažeidimo padarymą, nagrinėjamu atveju – R. K.. Pažymi, kad tokią poziciją patvirtina kitų teismų, nagrinėjusių analogiškas administracinių teisės pažeidimų bylas, sprendimai (pvz., Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.11.-5631-88/2009). Teigė, kad R. K. kaltę patvirtina Mažeikių rajono savivaldybės administracijos raštas „Dėl asmens duomenų tvarkymo“ Nr. R8-2.33-1990, kuriame yra nurodyta, kad už pažeidimą yra atsakinga R. K.. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 53 straipsnyje yra nurodyta, jog įstatymų nustatyta atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą yra taikoma duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems asmenims, pažeidusiems šį įstatymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. su skundu nesutiko, prašė Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime R. K. vadovavosi pirmosios instancijos teisme nutarime išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pranešimą spaudai, kuriame buvo nurodyti D. Š. asmens duomenys, parengė kaip darbuotoja, gavusi Mažeikių rajono savivaldybės mero žodinį nurodymą. R. K. pabrėžė, kad ji atliko savo tiesiogines pareigas, jokio asmeninio suinteresuotumo neturėjo, todėl kaip fizinis asmuo negali būti baudžiama.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010 Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinio skundo netenkino ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas konstatavo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad R. K. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja, nes neatitinka aukščiau nurodytų duomenų valdytojo bei duomenų tvarkytojo požymių, todėl ir negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) normų nesilaikymą. Teismas pažymėjo, kad pati Institucija pripažįsta, jog nagrinėjamoje byloje asmens duomenų valdytojas, taigi ir už pažeidimo padarymą galimai atsakingas asmuo, yra Mažeikių rajono savivaldybės administracija.

Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, Institucija teigė, kad R. K. administracinėn atsakomybėn turi būti traukiama kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas konstatavo, jog Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra šios savivaldybės įstaigos vadovas.

Byloje duomenų, kad R. K., kaip Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, būtų paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą minėtoje įstaigoje, nėra. Teismo vertinimu, iš pateikto Mažeikių rajono savivaldybės administracijos 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu patvirtinto Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo matyti, kad duomenų valdymas ar tvarkymas minėtas pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms nepriskirta. Nors, kaip konstatavo apeliacinės instancijos teismas, Įstatymo 53 straipsnyje nurodyta, kad už šiame įstatyme nustatytų nuostatų nesilaikymą atsakomybėn be duomenų valdytojo ir tvarkytojo gali būti traukiami ir kiti asmenys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažymėtina, kad toks atsakomybės taikymas turi būti pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kiekvienu atveju būtina įrodyti, kad asmuo pažeidė konkrečią elgesio taisyklę bei kad jis privalėjo, t. y. buvo teisiškai įpareigotas, jos laikytis. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad R. K. už administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Įstatymo reikalavimų nepaisymą administracinėn atsakomybėn negali būti traukiama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus motyvus, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jį pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

III. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010.

Prašyme nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. lapkričio 5 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 bei ja nutarė netenkinti Inspekcijos apeliacinio skundo ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla dėl pažeidimo, numatyto ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje, R. K. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant tinkamo subjekto, paliko nepakeistą. LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. taip pat priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011, kuria nutarė atmesti Inspekcijos apeliacinį skundą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą, kuriuo D.

L. administracinio teisės pažeidimo byla, pradėta pagal ATPK 21414 straipsnio 1 dalį, buvo nutraukta, nenustačius asmens veiksmuose pažeidimo sudėties, paliko nepakeistą. Inspekcijos nuomone, šiose LVAT nutartyse nebuvo užtikrintas vienodos administracinių teismų praktikos formavimas. Teismas pažymėjo, jog tiek R. K., Mažeikių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiajai specialistei, tiek D. L., VĮ „Panevėžio miškų urėdija" (toliau – ir Urėdija) miškų urėdui (urėdijos vadovui), Inspekcija surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus (toliau – ir protokolas) už ATPK 21414 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, esant vienodoms aplinkybėms - abiem atvejais asmens duomenys oficialiuose įstaigų interneto tinklalapiuose buvo paskelbti neteisėtai, t. y. nesant nė vienam Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) (toliau – ir ADTAĮ) numatytam asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijui.

Pirmuoju atveju (dėl asmens duomenų paviešinimo savivaldybės interneto tinklalapyje) Inspekcija nustatė, kad už pažeidimą yra atsakinga R. K., kadangi ji pagal pareigybės aprašymą buvo atsakinga už pranešimų spaudai rengimą bei talpinimą savivaldybės interneto tinklalapyje, taip pat buvo nustatyta, kad ji pati šį pranešimą su asmens duomenimis parengė bei patalpino tinklalapyje, o jokio rašytinio nurodymo iš savo vadovo(-ų) gavusi nebuvo. Tačiau administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 LVAT pasisakė, kad R. K. negali būti laikoma nei duomenų tvarkytoja, nei duomenų valdytoja, nes neatitinka duomenų valdytojo ir duomenų tvarkytojo požymių, todėl ir negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn už protokole nurodytą ADTAĮ normų nesilaikymą.

LVAT taip pat pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies 1 punktu, už įstatymų, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais tiesiogiai ir asmeniškai atsako savivaldybės administracijos direktorius, kuris yra šios savivaldybės įstaigos vadovas. Teismas akcentavo, jog byloje duomenų, kad R. K., kaip savivaldybės administracijos darbuotoja, būtų paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą minėtoje įstaigoje, nėra.

Iš pareigybės aprašymo matyti, kad duomenų valdymas ar tvarkymas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms nepriskirtas. Todėl Inspekcija, vadovaudamasi LVAT suformuota praktika administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010, nustatinėdama atsakingą asmenį kitoje byloje, kurioje buvo padarytas identiškas pažeidimas, esant tokioms pačioms aplinkybėms - neteisėtas asmens duomenų paskelbimas oficialiame įstaigos (šiuo atveju Urėdijos) interneto tinklalapyje (taip pat nebuvus rašytinio vadovo nurodymo specialistei šį pranešimą su asmens duomenimis interneto tinklalapyje patalpinti), už nustatytą pažeidimą protokolą surašė jau Urėdijos vadovui - miškų urėdui D.

L., o ne pranešimą pagal pareigybės aprašymą parengusiai ir patalpinusiai Urėdijos ryšių su visuomene specialistei J. L.. Kita vertus, kaip nurodė Inspekcija, LVAT administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011 pasisakė, kad minėtą pranešimą (su pareiškėjo asmens duomenimis) ruošė ir paskelbė ryšių su visuomene specialistė J. L., o byloje neginčijamų duomenų apie tai, kad D. L. būtų davęs pastarajai nurodymą kaip tvarkyti galimų pažeidėjų duomenis, nėra, todėl įvertinus tai, kas nustatyta bei į J. L. pareigas bei atsakomybę, darytina išvada, kad šiuo atveju D.

L. administracinėn atsakomybėn yra patrauktas nepagrįstai. Administracinėje byloje Nr. N62-1988/2011 LVAT neatsižvelgė į Inspekcijos argumentus, kad būtent Urėdijos vadovas - D. L. - Urėdijoje buvo atsakingas už Urėdijos veiklos organizavimą, be to, jis pats buvo pripažinęs, kad šiuo informacijos apie pažeidėjus viešinimu Urėdija siekė prevencinių tikslų, o prevencijos „politikos" formavimas ir priemonių parinkimas (tame tarpe ir sprendimas dėl pažeidėjų viešinimo interneto tinklalapyje) įeina į vadovo, o ne ryšių su visuomene specialistės, kuri suformuotą prevencijos „politiką“ turi vykdyti, atsakomybę.

Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į LVAT 2010 m. lapkričio 5 d. priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 tam, kad Urėdijos ryšių su visuomene specialistę būtų galima laikyti atsakingu asmeniu už aukščiau nurodytą pažeidimą, ji turėjo būti paskirta atsakingu asmeniu už duomenų valdymą ar tvarkymą Urėdijoje, tačiau, kaip nurodo Inspekcija, taip nebuvo, ką patvirtina ir jos pareigybės aprašymas, iš kurio matyti, kad duomenų valdymas ar tvarkymas šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijoms nepriskirtas.

Inspekcijos nuomone, atsižvelgiant į išdėstytą, akivaizdu, kad LVAT praktika dėl to paties dalyko esant analogiškoms aplinkybėms, yra nevienoda (netgi priešinga), o LVAT nutartyse (administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010 ir N62-1988/2011) nurodyti argumentai vieni kitiems prieštarauja.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnis (Bylos sustabdymo pagrindai) numato, jog „teismas sustabdo bylą šiais atvejais: [...] 3) kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka“. Vadovaujantis ABTĮ 99 straipsnio 2 punktu, byla tokiais atvejais sustabdoma kol įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis kitoje byloje.

Taigi, remiantis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinės bylos nagrinėjimas gali būti stabdomas tik tada kai egzistuoja prejudicinis administracinės bylos ryšys su kita teisme nagrinėjama byla, tai yra administracinėje byloje reiškiami reikalavimai yra neatsiejamai susiję su kitų bylų nagrinėjimo dalyku, dėl ko administracinės bylos nagrinėjimas tampa negalimu kol kitoje civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka nagrinėjamoje byloje nebus nustatyti reikšmingi faktai bei aplinkybės.

Iš prašymo dėl proceso atnaujinimo turinio matyti, kad jame nurodoma, jog procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2706/2010 prašoma atnaujinti, kadangi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. N62-2706/2010 buvo nukrypta nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, t. y. byloje Nr. N62-1988/2011. Kita vertus, Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys patvirtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartimi buvo atnaujintas procesas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-1988/2011 dėl to, kad, savo ruožtu, ir šioje administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. N62-2706/2010.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog šios dvi administracinių teisės pažeidimų bylos (byla Nr. N62-2706/2010 ir byla N62-1988/2011) yra neatsiejamai susijusios (tarp jų egzistuoja prejudicinis ryšys), todėl prašymo dėl proceso atnaujinimo byloje Nr. N62-2706/2010 nagrinėjimas turi būti stabdomas, kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nebus išnagrinėta administracinio teisės pažeidimo byla N62-1988/2011.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 99 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos prašymo dėl proceso atnaujinimo R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje N62-2706/2010 nagrinėjimą sustabdyti, kol įsiteisės galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje N62-1988/2011, nagrinėjamoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Romanas Klišauskas

Ramūnas Gadliauskas