2020-10-29 Nr. CB-11509-3-61-3-02796-2015-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr

Nr. DOK-4956

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02796-2015-5(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2020 m. spalio 14 d. gautu atsakovės UAB „Perfectus LT“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo, prašymu sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą ir 2020 m. spalio 16 d. gautu prašymu priimti papildomus įrodymus,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų asociacijos Balžio bendruomenės ir Vilniaus apygardos prokuratūros pareikštus ieškinius dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) išduoto sutikimo naudotis valstybine žeme panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti statinius žemės sklype bei vandens telkinyje. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartimi dėl ginčo esmės paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimas, kuriuo asociacijos Balžio bendruomenės ieškinys atmestas, Vilniaus apygardos prokuratūros tenkintas. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino viešojo intereso sampratą; ginčo teritorijai galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1-2285 patvirtinto specialiojo plano sprendiniai, pagal kuriuos Balžio ežero pakrantės patenka į labai aukšto rekreacinio potencialo teritoriją, t. y. joje gali būti plėtojama verslinė ir pažintinė rekreacija. Vilniaus miesto savivaldybės administracija siekia ginčo vietoje organizuoti veiklą, kurią vykdo atsakovės; dėl to ši veikla per se nelaikytina viešojo intereso pažeidimu. Teismų sprendimais paneigiamas poreikis ginti viešąjį interesą, t. y. teismai formuoja ydingą praktiką, kai prokurorų ieškinius leidžiama teikti ne tam, kad, nuginčijus sprendimus, būtų apgintas viešasis interesas ir sudarytos sąlygos jam įgyvendinti, bet priešingai – leisti ginčyti sprendimus, kurių padariniai bus viešojo intereso pažeidimas.

Atsakovė kasaciją byloje taip pat grindžia argumentais, kad teismai nevertino, ar susiklostę faktiniai santykiai atitinka panaudos sampratą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis), t. y. ar atsakovei UAB „Perfectus LT“ buvo suteikta teisė ne tik statyti laikinus statinius ginčo sklype, bet ir jį valdyti; išskyrus teisę žeme naudotis pagal suderintą schemą pastatant laikinus statinius, atsakovei NŽT sutikimu nesuteikta kitokių teisių, ginče nėra panaudos teisinių santykių, jis nespręstinas bendrosios kompetencijos teisme. Atsakovė remiasi kitais įstatymais ir įstatymo įgyvendinimą nustatančiais teisės aktais, kai valstybinės žemės teritorijos (nesuformuoto sklypo) naudojimas NŽT sutikimu perduodamas kitiems subjektams, nesudarius panaudos sutarties bei esant nesuformuotam valstybinės žemės sklypui; laikoma, kad teismai neįsigilino į teisinį reguliavimą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis), nenagrinėjama prašymo sustabdyti teismų procesinių sprendimų vykdymą.

Atrankos kolegija kartu pažymi tai, kad teisminio nagrinėjimo dalyką kasaciniame teisme lemia kasacinio skundo ribos. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Kasaciniame procese skundžiamo teismo sprendimo ar nutarties teisėtumas tikrinamas remiantis esama bylos medžiaga. Kasacinis teismas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Esant tokiam nustatytam reguliavimui, atsakovės pateiktas prašymas prijungti prie kasacinio skundo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje netenkintinas, papildomi įrodymai nepriimtini (CPK 347 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Atsisakyti priimti prie kasacinio skundo pridėtus papildomus įrodymus.

Grąžinti UAB „Perfectus LT“ (j. a. k. duomenys neskelbtini) už kasacinį skundą 2020 m. spalio 13 d. per Paysera sumokėtą 142,50 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 50 ct) žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas