2020-04-09 Nr. AB-7112-3-61-3-01449-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-402-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01449-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. balandžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. C. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – L. L., B. B. ir R. D.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. C. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2018 m. kovo 27 d. raštą Nr. KV-371(10.6 1E) (toliau – ir Raštas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Raštu yra atmestas jo 2018 m. vasario 22 d. prašymas leisti pakeisti 2011 m. balandžio 4 d. patvirtintą miško želdinimo ir žėlimo projektą (toliau – ir Projektas). Agentūrai nesutikus pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą, bus konstatuota, kad sklype pasodintų želdinių kokybė yra bloga ir jam gali būti pritaikytas Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku” (toliau - Žemės apželdinimo mišku programa) įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 68.6.2. papunktis, pagal kurį yra numatyta sankcija ir išmokėtos paramos grąžinimas. Jam išmokėta paramos suma apie 12 300 Eur. Tuo atveju, jeigu Agentūra būtų sutikusi leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą ir vadovaudamasis pakeistu Miško želdinimo ir žėlimo projektu sklypo nederlingose vietose pasodintų toje vietoje augti labiau tinkančias medžių rūšis, o Agentūra, vadovaudamasi Taisyklėmis perskaičiuotų jam išmokėtos paramos dydį ir reikėtų sugražinti apie 50 proc. mažesnę miško įveisimo išmokos dalį ir apie 30 proc. mažesnę miško priežiūros ir apsaugos išmokos dalį.

3. Pareiškėjas teigė, kad Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nustatytų bendrųjų reikalavimų taikytinų individuliam administraciniam aktui, nes Rašte yra nurodytas ne tas paraiškos numeris pagal kurią jam yra teikiama parama.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad Rašte yra nurodyta, jog paraiškos numeris yra Nr. 2NM-KV-11-1-003331-PR001, nors toks numeris suteiktas kitam asmeniui, o ne jam. Pareiškėjas akcentavo, kad jam parama pagal Žemės apželdinimo mišku programą yra teikiama ir paramos gavėjas yra identifikuojamas būtent pagal paraiškos numerį ir vadovaujantis paraiškos duomenimis Agentūra priima administracinius sprendimus bei taiko administracinę atsakomybę. Taigi, paraiška yra pagrindinis teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis Agentūra ir Žemės apželdinimo mišku programos dalyvį sieja administraciniai santykiai. Rašte nurodytas paraiškos numeris nėra susijęs su jo vykdomu miško želdinimo projektu sklype ir negalėjo būti nurodytas Rašte, nes administracine prasme pagal skundžiamame rašte nurodytą paraiškos numerį jis neturi jokių teisių ir jam nekyla jokių pareigų. Skundžiamame rašte nurodžius neteisingą paraiškos numerį, raštas laikytinas neatitinkančiu VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir toks administracinio subjekto sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir turėtų būti teismo panaikintas.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra atsisakymą leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą motyvuoja tuo, kad pasibaigė pareiškėjo įsipareigojimai pagal Žemės apželdinimo mišku programą ir įsipareigojimų pabaigą sieja su vėliausia (paskutine) jam išmokėta išmoką už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą (2016-04-18 išmoka) bei aplinkybe, kad 6-ais želdinių augimo metais (2017-11-08) buvo atliktas želdinių kokybės įvertinimas. Su šia Agentūros nuomone nesutinka, nes Taisyklėse nėra numatyta, kad išmokėjus vėliausią išmoką už įveisto miško priežiūrą ir apsaugą, įsipareigojimai asmeniui dalyvaujančiam Žemės apželdinimo mišku programoje, pasibaigia. Taisyklėse numatyta, kad Žemės apželdinimo mišku programos dalyvis toliau augindamas mišką privalo vadovautis Miško želdinimo ir žėlimo projektu ir Aplinkos ministro 2008-04-14 įsakymu Nr. D1-199 patvirtinti Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais (toliau - Nuostatai). Pažymi, kad jis po vėliausios (paskutinės) išmokos išmokėjimo (2016 m. balandis) pasodintus želdinius tvarkė vadovaudamasis Nuostatais ir taikė Miško želdinimo ir žėlimo projekte numatytas priemones: 2016 m. ir 2017 m. rudenį medelių viršūnes tepė repelentais; 2016 m. ir 2017 metais vasarą ir rudenį naikino nepageidautinus medžius, krūmus ir šienavo žolę; 2016 m. ir 2017 m. rudenį atnaujino (suarė) priešgaisrinę juostą. Taigi, jis vykdė įsipareigojimus, todėl laikytina, kad jo įsipareigojimai nėra pasibaigę.

6. Pareiškėjo nuomone, įsipareigojimų pabaigos negalima sieti ir su Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir VMT) atliktu želdinių kokybės įvertinimu 6-ais želdinių augimo metais, nes po želdinių įvertinimo jo ir Agentūros administraciniai santykiai nepasibaigė, nes Agentūra nėra galutinai nusprendusi ar taikys jam administracinę atsakomybę dėl sklype augančių želdinių kokybės. Mano, kad Agentūra, spręsdama ar leisti pakeisti Miško želdinimo projektą privalėjo vadovautis ne tik Taisyklėmis, bet ir Želdinių vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, nes joje yra pateikta ekspertų nuomonė kokios medžių rūšys yra tinkamiausios auginti dalyje sklypo. Pažymi, kad Želdinių vertinimo ataskaita surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų ir pasirašyta kvalifikuotų miškininkų – specialistų. Agentūrai pateiktoje Želdinių ekspertų ataskaitoje yra nurodyta, kad sklype esanti augimvietė yra priskirtina nederlingai Nb (brukniašalis) augavietei ir rekomendavo sklype ąžuolo želdinius pakeisti pušies želdiniais. Želdinių vertinimo ataskaitoje nurodyta nuomonė dėl sklype augintinų medžių rūšių sutampa su teisės aktuose numatytu reikalavimu, kad nederlingoje augavietėje Nb turėtų būti sodinami ne ąžuolai, o pušys, nes Nuostatų 3 priede numatyta, kad Nb augavietėje turėtų augti pušys, eglės ar maumedžiai, o kad tokioje augavietėje galėtų būti auginami ąžuolai nenumatyta. Taigi, Agentūra, nesutikdama su prašymu pakeisti Miško žėlimo ir želdinimo projektą neatsižvelgė į faktinę sklype esančią padėtį ir Nuostatų reikalavimą, kad nederlingoje Nb augavietėje auginti ne ąžuolus, o spygliuočius, ąžuolai neaugs, todėl Agentūros atsisakymas leisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą laikytinas nepagrįstu sprendimu.

7. Pareiškėjas pabrėžė, kad šiuo metu sklype esantys želdiniai Miškų kadastre yra įregistruoti kaip miškas ir vadovaujantis Miško įveisimo nuostatais sklype kita veikla išskyrus miško auginimą yra negalima. Kadangi dalyje sklypo sąlygos ąžuolams auginti nėra tinkamos, tai tinkamiausias sprendimas būtų toje sklypo dalyje suteikti teisę pasodinti tokiai augavietei tinkamus augti medžius. Esant dabartinei situacijai, dalyje sklypo (kuriame pasodinti ąžuolai) jis privalės toliau auginti augavietės sąlygų neatitinkančią medžių rūšį ir nebus pasiekti ne tik Žemės apželdinimo mišku programos tikslai bei nesukurta pridėtinė ekonominė vertė, bet sklype augantys nuskurdę medeliai tikrai nesuteiks estetinio pasigėrėjimo aplinkiniams.

8. Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Atsakovas pripažino, jog sprendime yra padaryta techninė klaida, nurodytas pareiškėjo paraiškos neteisingą numerį (vietoj pareiškėjo paraiškos numerio 2NM-KV-11-1-002911-PR001, nurodytas paraiškos numeris 2NM-KV-11-1-003331-PR001). Agentūra rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė, kad Rašte padarytos techninės klaidos pobūdis neturėjo esminės įtakos pareiškėjo galimybei tinkamai ir teisingai suvokti sprendimo turinį, kadangi iš pareiškėjo skundo turinio aiškiai matosi, kad pareiškėjas visiškai ir tinkamai suprato sprendime išdėstytus motyvus ir priimto sprendimo esmę, todėl sprendime padaryta techninė klaida neapribojo pareiškėjo teisių įgyvendinimo. Tokiu atveju, Rašte padaryta techninė klaida negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas panaikinti sprendimą dėl jo neatitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Agentūra, ištaisydama Rašte padarytą techninę klaidą, 2018 m. gegužės 11 d. lydraščiu „Dėl rašto taisymo“ pateikė pareiškėjui sprendimą, kuriame buvo ištaisyta techninė klaida.

10. Agentūra rėmėsi Taisyklių nuostatomis ir teigė, kad, atsižvelgiant į tai, jog pirmas VMT sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas buvo atliktas 2011 m. gegužės 27 d. bei buvo sudaryta pažyma apie želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr. VR-11.9-85, kuri patvirtino, kad sklype paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdiniai įveisti gerai, leidžia konstatuoti, kad miško įveisimas buvo atliktas 2011 m. pavasarį. Tokiu atveju, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu paramos pareiškėjo įsipareigojimų kontrolinis laikotarpis baigėsi šeštaisiais metais po miško įveisimo, t. y. po VMT 2017 m. lapkričio 8 d. atlikto sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, kurio rezultatai užfiksuoti 2017 m. pažymoje.

11. Agentūra pabrėžė, kad Taisyklių 15.1. papunktyje numatyta, kad paramos gavėjas įsipareigoja nekeisti projekto įgyvendinimo vietos ir sąlygų, o Taisyklių 58 punkte nurodyta, kad miško priežiūros ir apsaugos parama mokama už miško plotą, kuriam yra pateikta Paramos paraiška kasmet, kol vykdomi įsipareigojimai. Tokiu atveju konstatuotina, kad pareiškėjo įsipareigojimų pasibaigimo terminas nėra susijęs su paramos išmokėjimu, o siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo (6-siais ar 7-siais metais), ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype. Vadovaudamasis Taisyklių 64 punkto nuostatomis, pareiškėjas galėjo pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, susijusių su sklypo gamtinėmis savybėmis, jeigu būtų kreipęsis į Agentūrą dėl projekto tikslinimo iki paramos įsipareigojimų pagal paraišką pabaigos. Teikdamas paraišką paramai gauti pareiškėjas priėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo bei Agentūrai nesuteikė jokių garantijų, kad parama pareiškėjui bus besąlygiškai išmokėta, net tuo atveju jeigu projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos ( force majeure) aplinkybių.

12. Be to, Taisyklių 68 punkte numatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus pareiškėjas privalo informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Miškų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta miško savininko pareiga nuolat rūpintis mišku bei jį saugoti nuo neigiamų veiksmų visą laiką, t. y. nustatyta pareiga būti apdairiam ir rūpestingam vadovaujantis miško priežiūros ir saugojimo gerąją praktiką. Pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas miško įveisimo projektą, nes nepasiekė numatytų projekto rodyklių.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. L. atsiliepime informavo, kad ji neturi materialinio ir teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, nes už miško želdinimą yra atsakingas tik pareiškėjas, taip pat paaiškino, kad 2011 m. sausio 25 d. pateikė pareiškimą, kad sutinka, jog A. C. augintų mišką jam priklausančiame žemės sklypo dalyje, o ji neturi ir ateityje neturės pretenzijų į pareiškėjo mišką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 24 d. sprendimu pareiškėjo A. C. skundą atmetė.

15. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

15.1. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 6 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 2NM-KV-11-1-002911-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

15.2. Žemės ūkio ministerijos 2011 m. birželio 20 d. pranešimu Nr. S-KV-0042815 „Dėl paramos gavėjo patvirtinimo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos II krypties „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“ priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ pareiškėjas buvo patvirtintas paramos gavėju pagal „Ąžuolų želdiniai, kai želdinamame plote pasodinta ir apsaugota individualiomis apsaugomis ne mažiau kaip 2 500 vnt./ha ąžuolo sodmenų“ miško želdinių rūšinės sudėties kategoriją.

15.3. VMT 2017-11-08 pažymoje Nr. A-8K-03-87 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą (toliau – 2017 Pažyma) konstatavo, kad sklype, kurio kadastrinis Nr. ((duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sav.), veisiamo 1,12 ha miško želdinių ir žėlinių tankio vertinimas yra neigiamas.

15.4. Pareiškėjo 2018 m. sausio 4 d. prašymu VMT atliko pakartotiną patikrą ir VMT pažymoje Nr. MKS-18-2 apie miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimą (toliau – 2018 m. Pažyma) pakartotinai nustatė, kad sklype esančių želdinių ir žėlinių tankis vertinamas kaip blogas, nes nepasiekta projektuota (reikalaujama) reikšmė 1,7 (faktiškai nustatyta – 1,4).

15.5. Agentūra 2018 m. vasario 22 d. gavo pareiškėjo prašymą dėl paraiškoje pateikto miško želdinių ir žėlinių projekto pakeitimo, kadangi pagal ekspertų išvadas sklype yra netinkamos augavietės sąlygos paprastajam ąžuolui augti.

15.6. Agentūra, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, Raštu informavo pareiškėją, kad jo įsipareigojimas pagal paraišką yra pasibaigęs, o Taisyklėse nėra numatyta galimybė koreguoti paraiškos ar miško želdinimo projektą pasibaigus pareiškėjo įsipareigojimams.

16. Teismas, įvertinęs VAĮ 8 straipsnio nuostatas ir jas aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad Raštas atitinka minėtoje normoje nustatytus reikalavimus.

17. Teismas pabrėžė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas, pateikdamas paraišką, kuri Agentūros buvo patvirtinta, privalėjo įveisti mišką ne miško žemės sklype. Teikdamas paraišką, pareiškėjas pasirašytinai patvirtino, jog yra susipažinęs su paramos lėšų skyrimo tvarka ir taisyklėmis, todėl tokiu būdu prisiėmė riziką dėl projekto įgyvendinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje iš esmės ginčo dėl to, kad praėjus 6 metams po želdinių įveisimo jų kokybė, kiekis pakito ir ne visas apželdytas plotas atitinka Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatas.

18. Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių nuostatas (12 p., 15.1 p., 52 p., 58 p., 68.8.2), konstatavo, kad Minėtų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjų įsipareigojimų pasibaigimo terminas siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo (6-siais ar 7-siai metais), ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype, o ne kaip teigia pareiškėjas su paramos išmokėjimu.

19. Atsižvelgęs į pažymą ir Taisyklių 64 punktą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas galėjo pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, susijusių su sklypo gamtinėmis savybėmis, jeigu būtų kreipęsis į Agentūrą dėl projekto tikslinimo iki paramos įsipareigojimų pagal paraišką pabaigos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Agentūrą su prašymu pakeisti miško želdinimo/žėlinimo projektą kreipėsi 2018 m. vasario 22 d., t. y. pasibaigus įsipareigojimų terminui, kurio pasibaigimas siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas paraišką paramai gauti, prisiėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo. Agentūra nesuteikė pareiškėjui jokių garantijų, kad parama bus išmokėta net tuo atveju jeigu Projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo skundo teiginiai, kad Želdynų vertinimo ataskaitą rengė kvalifikuoti miškininkai, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi byloje sprendžiamas ginčas dėl Agentūros atsisakymo pakeisti miško želdinimo projektą.

21. Teismas konstatavo, kad Raštas yra priimtas Agentūrai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, laikantis procedūrinių taisyklių, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 22. Pareiškėjas A. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Raštą. Taip pat pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu formaliu teisinių aplinkybių įvertinimu ir sprendime pirmosios instancijos teismo padarytomis klaidingomis išvadomis.

24. Pirmosios instancijos teismo sprendimu paliktas galioti Raštas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes paaiškėjo, kad Agentūra, priimdama sprendimą neleisti pareiškėjui pakeisti Projektą, nagrinėjamoje byloje priėmė kitokį sprendimą nei nagrinėjant M. C. prašymą, nors pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, kuriuo viešojo administravimo subjektas (Agentūra) rėmėsi priimdamas administracinį aktą nagrinėjamoje byloje ir M. C. atveju, sutampa.

25. Agentūrai tapačioje situacijoje pritaikius skirtingus standartus ir priėmus priešingus sprendimus, NMA sprendimas, neleisti pakeisti Miško želdinimo ir žėlimo projektą, laikytinas prieštaraujančiu VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

26. Pasisakydamas dėl savo įsipareigojimų pabaigos, pareiškėjas pažymi, kad įsipareigojimų įvykdymo pabaiga ne visais atvejais yra sietina su VMT atliktu vėliausiu vertinimu, nes Taisyklės numato pareigas asmenims ir po VMT vėliausio vertinimo o įsipareigojimų pobūdis priklauso nuo VMT vėliausio vertinimo rezultato. Tuo atveju, jeigu asmens dalyvaujančio Apželdinimo mišku programoje VMT želdinius įvertina patenkinamai ir gerai, tai po atlikto VMT vėliausio vertinimo pareiškėjas įsipareigoja auginti Miško žėlimo projekte numatytas medžių rūšis ir juos augindamas vadovautis Miško įveisimo nuostatais, tai yra ir po VMT vėliausio vertinimo pareiškėjo pareigos nepasibaigia.

27. Pareiškėjo nuomone, tuo atveju, jeigu VMT vėliausio vertinimo metu pareiškėjo želdinius įvertina blogai, tai pareiškėjo įsipareigojimai nepasibaigia, nes Taisyklės (68.6.2 p.) numato pareiškėjui pareigą sugrąžinti NMA visą pareiškėjui išmokėtą paramos sumą. Pareiškėjas pažymi, kad įvykdė Taisyklių 68.6. papunktyje numatytą prievolę ir sugrąžino sumokėtą išmokos sumą, todėl jis ir toliau sieja tos pačios pareigos kaip ir kitus asmenis, kuriems Taisyklių 68.6.2 papunktyje numatytą sankcija nebuvo pritaikyta, tai yra pareiškėjas įsipareigoja auginti Miško žėlimo projekte numatytas medžių rūšis ir juos augindamas vadovautis Miško įveisimo nuostatais.

28. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Raštas neatitinka proporcingumo principo. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad, neleidus pakeisti Projekto, pareiškėjui bus pritaikyta sankcija – paramos susigrąžinimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino, kad, pakeitus Miško želdinimo ir žėlimo projektą, pareiškėjas sklypo nederlingose vietose pasodintų toje vietoje augti labiau tinkančias medžių rūšis, o pareiškėjo grąžintiną miško priežiūros ir apsaugos išmokos dalis sumažėtu 30 proc.. miško įveisimo išmokos dalis sumažėtu net 50 proc. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Sklype yra nederlinga ąžuolams netinkama auginti augavietė Nb.

29. Atsakovas Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

30. Agentūra pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nesutinka, kad jo įsipareigojimai pasibaigė, Agentūrai išmokėjus pareiškėjui vėliausią (paskutinę) išmoką už įveistą miško priežiūrą, bei nesutinka su VMT atliktu želdinių kokybės įvertinimu 6-ais želdinių augimo metais, nes Agentūra. nėra galutinai nusprendusi ar taikys pareiškėjui administracinę atsakomybę dėl Sklype augančių želdinių kokybės.

31. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių nuostatomis (12 p., 52 p., 68.6.2 p.), taip pat atsižvelgdama į tai, kad pirmas VMT Sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimas buvo atliktas 2011 m. gegužės 27 d. bei buvo užpildyta pažyma apie želdinimo darbų kokybės įvertinimą Nr.VR-11.9-85, kuri patvirtino, kad Sklype paprastojo ąžuolo ir paprastosios eglės želdiniai įveisti gerai, pažymi, kad tai leidžia konstatuoti, jog miško įveisimas buvo atliktas 2011 m. pavasarį.

32. Agentūra pabrėžia, kad, vadovaujantis Taisyklių 68.6.2 papunkčiu, paramos pareiškėjo įsipareigojimų kontrolinis laikotarpis baigėsi šeštaisiais metais po miško įveisimo, t. y. po VMT 2017 m. lapkričio 8 d. atlikto Sklype įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo, kurio rezultatai užfiksuoti 2017 m. Pažymoje.

33. Agentūra, remdamasi Taisyklių 15.1 papunkčiu ir 58 punktu, akcentuoja, kad pareiškėjo įsipareigojimų pasibaigimo terminas nėra susijęs su paramos išmokėjimu, o siejamas su laikotarpiu nuo miško įveisimo bei kontrolinio laikotarpio pasibaigimo (6-aisiais ar 7-aisiais metais), ir su VMT įveistų miško želdinių, žėlinių kokybės vertinimo atlikimu žemės sklype.

34. Agentūra, vadovaudamasi Taisyklių 64 punktu, nurodo, kad pareiškėjas galėjo pakeisti miško želdinimo ir žėlimo projektą dėl atsiradusių objektyvių priežasčių, susijusių su Sklypo gamtinėmis savybėmis, jeigu kreiptųsi į Agentūrą dėl projekto tikslinimo iki paramos įsipareigojimų pagal Paraišką pabaigos.

35. Agentūra pastebi, kad, teikiant paraišką paramai gauti, Pareiškėjas prisiėmė riziką dėl projekto tinkamo įgyvendinimo bei Agentūra nesuteikė jokių garantijų, kad parama pareiškėjui bus besąlygiškai išmokėta, net tuo atveju jeigu projektas nebus tinkamai įgyvendintas dėl aplinkybių, kurios nepriskiriamos prie force majeure aplinkybių. Pareiškėjo žemės sklypo pasirinkimas kaip paprastojo ąžuolo auginimo netinkamos augavietės nepriskiriamos prie nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių. Agentūra papildomai nurodo, kad Taisyklių 68 punkte numatyta, kad apie nenugalimos jėgos atvejus pareiškėjas privalo informuoti Agentūrą per 10 darbo dienų nuo dienos, kada atsirado galimybė tai padaryti, kartu pateikiant nenugalimos jėgos aplinkybes patvirtinimo dokumentus. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta miško savininko pareiga nuolat rūpintis mišku bei jį saugoti nuo neigiamų veiksmų visą laiką, t. y. nustatyta pareiga būti apdairiam ir rūpestingam vadovaujantis miško priežiūros ir saugojimo gerąją praktiką. Agentūra daro išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus vykdydamas miško įveisimo projektą pagal Paraišką, nes nepasiekė numatytų projekto rodyklių.

36. Agentūra, pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, kad M. C. Agentūra leido keisti miško želdinimo ir želinimo projektą, nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjos M. C. Agentūrai pateiktos paraiškos, prašymų ar priimtų sprendimų, todėl, Agentūra dėl šio argumento nepasisako.

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. kovo 27 d. rašto Nr. KV-371(10.6 1E), kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas pakeisti Projektą, pagrįstumo bei teisėtumo ir tai yra šio ginčo teisminis nagrinėjimo dalykas.

38. Pagal skundui nustatytus turinio reikalavimus skunde nurodyti skundžiamą aktą bei skundo reikalavimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai) apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos ir tuo užtikrinamas teisingas ginčo santykių teisinis kvalifikavimas. Tai sąlygoja visapusišką ir objektyvų bylos išnagrinėjimą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, 662 III. Informacinė dalis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.).

39. Teismas neturi pagrindo nagrinėti aplinkybių, kurios nepatenka į nagrinėjamo ginčo dalyką, kadangi bendra taisyklė, nustatanti bylų nagrinėjimo ribas, neleidžia administraciniam teismui peržengti pareikšto skundo (prašymo, pareiškimo) reikalavimo ribų (ABTĮ 80 straipsnio 2 dalis), todėl teismas sprendime pasisako tik dėl skundžiamo akto (veiksmo) teisėtumo (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir priima atitinkamą sprendimą ( ABTĮ 88 straipsnis).

40. Šio ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino tik aplinkybės, esant kurioms atsakovas atsisakė pakeisti Projektą.

41. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir mano, kad tai turėjo įtaką priimto sprendimo teisėtumui.

42. Atsakant į šį apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė naujų įrodymų, paneigiančių teismo įvertintus įrodymus ir nenurodė tokių įrodymų galimo šaltinio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tik patikrina ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių.

43. ABTĮ 56 straipsnio 4 dalimi nustatyta, kad įrodymus teikia bylos šalys, taip pat juos gali rinkti teismas, šalys turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl įrodymų galios, tačiau įrodymų vertinimo prerogatyva yra priskirta teismui (ABTĮ 56 str. 6 d.).

44. Šiam ginčui yra aktuali bendra įrodymų vertinimo taisyklė, kad teismo įsitikinimui apie egzistuojantį vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu kaip pageidauja viena iš šalių.

45. Ši nuostata kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenio Nr. 22, p. 213‒241).

46. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įrodymų vertinimo apimtyje daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, teismo išvados atitinka turinčias reikšmės bylai aplinkybes, konstatuotas įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų nekeičia, o tik jas papildo atsakymais į apeliacinio skundo argumentus.

47. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovas priėmė sprendimą ginčijamą šioje byloje kitokį nei nagrinėdamas M. C. prašymą, nors pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai buvo tapatūs ir tuo ginčijamas sprendimas prieštarauja VAĮ 8 straipsnio reikalavimams.

48. Pareiškėjas šio argumento nagrinėjant skundą pirmosios instancijos teisme nekėlė ir apeliacinės instancijos teismui nenurodo, kuri iš VAĮ 3 straipsnyje nurodytų teisės principų pažeidė, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pagal pateiktą apeliacinio skundo argumentaciją negali konstatuoti pažeidimo ir neturi pagrindo pripažinti nurodytą apeliacinio skundo argumentą pagrįstu.

49. Kaip minėta, dėl skundo nagrinėjimo ribų (žr. nutarties 36 punktas) teismas šioje byloje taip pat negali vertinti pasekmių, kurios pareiškėjui gali kilti atsakovui atsisakius pakeisti projektą, tačiau tokias pasekmes ar sankcijas pareiškėjas galės ginčyti keldamas kitą bylą. Dėl šių aplinkybių nevertinamas ginčijamo akto proporcingumo atitiktis pasekmėms galimai kilsiančiomis ateityje, nes realiai jų apimtis dar nėra žinoma.

50. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą pradėti mediaciją, tačiau prašymas nebuvo patenkintas, kadangi mediacija pradedama šalims sutikus, o atsakovas šioje byloje tokio sutikimo neišreiškė (ABTĮ 791 straipsnio 1 dalis.).

51. Byla apeliacinėje teismo instancijoje išnagrinėta mirus trečiajam suinteresuotam asmeniui L. L. ir neįtraukus į bylą galimų jos teisių perėmėjų, kadangi bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui L. L. išreiškė neutralumą šio ginčo baigtimi ir teismas nenustatė, kad šios bylos teismo sprendimas pakeis turėtą iki šio ginčo L. L. teisių ar pareigų turinį.

52. Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinkantis ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė