c608ff32-001c-4e92-87b4-a4ff8723de7f · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-412-243/2011 Proceso Nr. 3-63-3-00205-2011-6Teismo procesinio sprendimo kategorija 6.1, 6.2.1, 15.2.3.2, 74 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 28 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Irenos Stulpinienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai Z.Å ., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Raimondai Žilakauskytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Z.Å . skundÄ atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos darbo ministerijos dėl įpareigojimo grÄ Å¾inti 7,58 Lt priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡kotas valstybinio socialinio draudimo įmokas ir dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė:pareiÅ¡kėja Z.Å . skunde nurodo, jog yra individualios įmonės „Šablonas“ savininkė.

PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius už individualios įmonės nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas nepagrįstai ne ginčo tvarka iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ jos asmeninės parduotuvių tinklo „IKI“ suteiktų nuolaidų sÄ skaitos 7,58 Lt (2010-11-14 nuskaitė 6,38 Lt, 2010-12-01 nuskaitė 1,20 Lt) . Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį valstybinio socialinio draudimo įmokas už individualios įmonės savininkÄ moka individuali įmonė ir kad jos individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo jos asmeninio turto, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo daryti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos. PareiÅ¡kėjos manymu, socialinio draudimo įmokos galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos tik iÅ¡ įmonės turto, todėl nepagrįstai taikytos Lietuvos Respublikos CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurias juridinio asmens dalyvis atsako už neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens prievoles, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto.

Pažymi, jog aplinkybę, kad įmonės turto pakako sumokėti socialinio draudimo įmokoms įrodo tai, jog 2010-12-28 iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo iÅ¡ieÅ¡kota 368,02 Lt. Argumentuoja, jog individualios įmonės savininkas pajamas gauna iÅ¡ darbo arba iÅ¡ investuoto kapitalo, todėl iÅ¡skaitymams iÅ¡ darbo užmokesčio turėtų bÅ«ti taikomos CPK 736 straipsnio, o iÅ¡skaitymams iÅ¡ dividendų 737 straipsnio nuostatos, nustatančios galimų padaryti iÅ¡skaitų maksimalų dydį. PareiÅ¡kėjos teigimu, atsakovo argumentas, jog individualios įmonės savininko pajamoms iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ darbo užmokesčio taisyklės netaikomos, nes tokios pajamos CPK 737 straipsnyje nenurodytos, yra nepagrįstas ir diskriminuojantis individualių įmonių savininkus.

PraÅ¡o įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių grÄ Å¾inti nepagrįstai iÅ¡ieÅ¡kotus 7,58 Lt ir priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus. Skundo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo grindžia tuo, jog neturtinė žala pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o kreiptis į Lietuvos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko pajamos priskiriamos pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai.Atsakovai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atsiliepimu su pareiÅ¡kėjos Z.Å . skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

AtsikirtimÄ grindžia tuo, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau Ä®statymas) 14 straipsnio 2 dalį draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų. Pažymi, jog pagal Ä®statymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatas valstybinio socialinio draudimo įmokas už individualios įmonės savininkus turi mokėti individuali įmonė. Nurodo, jog CK 2.50 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu.

Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatas individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Teigia, jog IĮ „Šablonas“ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2010-11-11 buvo skolinga 1315,60 Lt savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2009 m., 1368,00 Lt savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 bei 50,44 Lt delspinigių.

Nurodo, jog pagal IÄ® „Šablonas“ savininkės Z.Å . 2010-11-03 pateiktÄ praÅ¡ymÄ atidėjo socialinio draudimo įmokų 940,00 Lt už 2009 metus bei 1368,00 Lt už 2010 metų pirmÄ pusmetį mokėjimÄ ir sustabdė jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Atsakovo teigimu, dėl dalies sumos - 375,60 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo už 2009 metus sumokėjimo atidėjimo IÄ® „Šablonas“ savininkė Z.Å . nesikreipė, todėl kredito įstaigoms jis davė nurodymus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ IÄ® „Šablonas“ sÄ skaitų ir savininkės Z.Å . asmeninių sÄ skaitų.

Argumentuoja, jog tokia teisė įtvirtinta Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas gali iÅ¡ieÅ¡koti priverstine tvarka, duodami nurodymÄ kredito įstaigai nesumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas nuraÅ¡yti iÅ¡ draudėjo sÄ skaitos kredito įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka ir kad analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-32 patvirtintų Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 17 punkte.

Nurodo, jog VÄ® Registrų centras ir VÄ® „Regitra“ duomenimis nustatyta, jog ĮĮ „Šablonas“ registruoto turto neturi, lėšų IÄ® „Šablonas“ sÄ skaitose kredito įstaigose mokėjimo nurodymų davimo metu nebuvo. Atsakovo teigimu, jis pagrįstai vadovaudamasis Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipė į IÄ® „Šablonas“ savininkės Z.Å . asmenines sÄ skaitas (b.l. 27-29).Atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, atstovė iÅ¡dėsčiusi tuos pačius atsikirtimo į skundÄ argumentus praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu siÅ«lo pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsakovų atsiliepime iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu (b.l. 35-37).

Teisėjų kolegija konstatuoja: pareiÅ¡kėja Z.Å . skundu praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių grÄ Å¾inti priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ jos asmeninės sÄ skaitos 7,58 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurias turėjo sumokėti IÄ® „Šablonas“. Ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmų teisėtumo, taikant priverstinį valstybinio socialinio draudimo įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .

Nagrinėjamoje byloje bus tiriama ir vertinama, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atliko ginčijamus veiksmus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja Z.Å . yra individualios įmonės (toliau IÄ®) „Šablonas“ savininkė (b.l. 62). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010-11-11 sprendimu Nr. SPR-20092 „Dėl IÄ® „Šablonas“ skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka“ nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ IÄ® „Šablonas“ turto į Fondo biudžetÄ skolÄ , kuri 2010-11-11 buvo 1743,60 Lt (b.l. 46).

IÄ® „Šablonas“ savininkės Z.Å . 2010-11-03 praÅ¡ymÄ atidėti socialinio draudimo įmokų 940,00 Lt už 2009 metus bei 1368,00 Lt už 2010 metų pirmÄ pusmetį mokėjimÄ atsakovas patenkino ir 2010-11-11 sprendimu Nr. SA-249 bei 2010-11-19 sprendimu Nr. SA-259 sustabdė jų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ( 39-52). IÄ® „Šablonas“ savininkė Z.Å . nesikreipė dėl dalies sumos - 375,60 Lt socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo už 2009 metus sumokėjimo atidėjimo, todėl atsakovas davė kredito įstaigoms nurodymus dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ IÄ® „Šablonas“ sÄ skaitų ir savininkės Z.Å . asmeninių sÄ skaitų.

Priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo bÅ«du iÅ¡ Z.Å . asmeninės sÄ skaitos Nordea Bank 2010-11-15 iÅ¡ieÅ¡kota 6,38 Lt, o 2010-12-01 iÅ¡ tos pačios sÄ skaitos UAB „Palink“ suteiktos prekybos nuolaidos iÅ¡ieÅ¡kota 1,20 Lt (b.l. 9, 10).Pagrindiniai ginčo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK), Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas.Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudėjų pareiga teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus Å¡io ir kitų įstatymų.

Draudėjams laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms (tarp jų ir teritoriniams skyriams) atsiranda teisė priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti įmokas, delspinigius ir baudas (16 straipsnio 8 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos teisė taikyti socialinio draudimo įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka bÅ«dus yra numatyta Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodytas atsakovo taikytas bÅ«das – nurodymas kredito įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius ir baudas nuraÅ¡yti iÅ¡ draudėjo sÄ skaitos kredito įstaigoje Civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009-01-21 įsakymu Nr. V-32 patvirtintos Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklės detalizuoja priverstinio poveikio priemonių taikymÄ . Taisyklių 17 punkte numatyta, jog kai skolininkas turi sÄ skaitÄ kredito įstaigoje, Fondo valdybos teritorinis skyrius nuo skolos, didesnės negu deÅ¡imt litų, atsiradimo momento per septynias dienas privalo priimti sprendimÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo priverstine tvarka ir pateikti vykdyti mokėjimo nurodymÄ kredito įstaigai, kurioje skolininkas turi sÄ skaitÄ .

Kai kredito įstaiga per penkias dienas negali atlikti mokėjimo nurodymo, nes skolininko kredito įstaigos sÄ skaitoje nėra lėšų arba jų nepakanka įvykdyti mokėjimo nurodymÄ , Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje numatytomis taisyklėmis, per tris dienas privalo registruotu laiÅ¡ku nusiųsti skolininkui raginimÄ dėl skolos sumokėjimo, kad pastarasis per deÅ¡imt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėtų skolÄ Fondo biudžetui (Taisyklių 24 punktas).Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 2 punkte apibrėžta, jog draudėjai yra visi juridiniai asmenys bei jų filialai ir atstovybės, taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir Taisyklių 17 punktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui suteikia teisę taikyti priverstinio poveikio priemones tik draudėjo (skolininko), t.y. juridinio asmens – individualios įmonės, atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu Valstybinio socialinio draudimo fondo administratorius negali taikyti įmokų išieškojimo priverstine tvarka būdų jokio kito asmens, t. y. asmens, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra socialinio draudimo mokesčio mokėtojas, atžvilgiu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas pažeistų apmokestinimo aiÅ¡kumo principÄ ir, nesant konkretaus įstatyminio pagrindo, leistų suvaržyti teisę į nuosavybę, kuriÄ gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija ( Konstitucijos 23 straipsnis). BÅ«tent tokį teisinį vertinimÄ mokesčių iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimu pateikia Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2011-01-31 sprendime administracinėje byloje Nr. A556-100/2011.  Nagrinėjamoje byloje nekyla ginčo dėl to, kad draudėjas ir skolininkas yra individuali įmonė „Šablonas“.

Atsakovo priimtame sprendime dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka nurodytas draudėjas ir skolininkas individuali įmonė „Šablonas“ (b.l. 46). Pažymėtina, jog Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise, o to paties straipsnio 2 dalis konkretizuoja ir nurodo, jog individualios įmonės turtas yra individualios įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu.

Be to, Individualių įmonių įstatymas numato supaprastintÄ pinigų ir kito turto judėjimo tarp individualios įmonės ir jos savininko tvarkÄ . Savininkas turi teisę paimti įmonės kasoje esančius pinigus savo poreikiams kaip avansu iÅ¡mokamÄ pelnÄ , paimti arba perduoti įmonei turtÄ , suraÅ¡ydamas ir pasiraÅ¡ydamas 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus pinigų ar kito turto perdavimo (ar paėmimo) dokumentus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjos Z.Å . vardu atidaryta banko sÄ skaita ir joje esantys pinigai, kuriuos ginčijamu atveju atsakovas iÅ¡ieÅ¡kojo priverstine tvarka, buvo perduoti individualiai įmonei „Šablonas“, todėl laikytina, kad tai pareiÅ¡kėjos Z.Å . asmeninis turtas.

Pagal Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Civilinio kodekso 2.74 straipsnyje numatyta, jog privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Galiojančiu teisiniu reguliavimu nustatyta, jog individuali įmonė yra savarankiškas teisės subjektas (atskiras nuo individualios įmonės savininko) tiek mokesčių teisės, tiek civilinės teisės prasme.

Tokia išvada padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-02-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A14–150/2005. Individualių įmonių įstatymo 6 straipsnio 4 dalis įtvirtina, kad individualios įmonės savininko teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, šis bei kiti įstatymai, individualios įmonės nuostatai. CK 2.50 straipsnio, reglamentuojančio juridinių asmenų atsakomybę pagal savo prievoles, 4 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis bei konkretizuoja, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniais asmenimis yra individualios įmonės ir ūkinės bendrijos.

Atitinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 673 straipsnyje yra įtvirtinta, kad tuo atveju, kai individuali įmonė neturi pakankamai lėšų iÅ¡ieÅ¡komoms sumoms padengti, antstolis iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nukreipia į kitÄ jos turtÄ ir savininko turtÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.50 straipsnį, yra pažymėjęs, kad juridinio asmens dalyviu individualios įmonės atveju laikomas jos savininkas, t. y. asmuo, kuris turi nuosavybės teises į juridinio asmens turtÄ (CK 2.45 straipsnis) ir konstatavo, kad įstatyme yra nustatyta individualios įmonės savininko subsidiarioji atsakomybė už individualios įmonės prievoles, t. y. individualiai įmonei neturint arba turint nepakankamai turto Å¡ios įmonės prievolėms įvykdyti, prievolės vykdomos iÅ¡ Å¡ios įmonės savininko turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2010).

Vienas iš mokestinės prievolės požymių yra tai, kad ji yra individuali, tai yra tiesiogiai susijusi su konkrečiu mokesčių mokėtoju. Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje inter alia yra nustatyta, kad individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, todėl akivaizdu, kad įstatymų leidėjas atskiria individualias įmones nuo individualių įmonių savininkų. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu teisiniu reglamentavimu, konstatuoja, jog tik nustačius, kad neužtenka individualios įmonės turto šios įmonės prievolėms padengti, tokie įsiskolinimai išieškomi iš jos savininko turto ir įmonės savininkas pradedamas laikyti skolingu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-19 sprendimas Nr. A502-350/2011).

Nagrinėjamu atveju nebuvo konstatuota, jog nepakanka individualios įmonės turto jos prievolėms padengti, nes iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsiliepimo matyti, jog lėšų IÄ® „Šablonas“ sÄ skaitoje nebuvo tik nurodymo kredito įstaigoms davimo dienÄ , tačiau netikrinta, ar įmonė yra nemoki. Pažymėtina, jog iÅ¡ mokėjimo nurodymų matyti, kad IÄ® „Šablonas“ valstybinio socialinio draudimo biudžetui įmokas mokėjo 2011-01-28, 2011-02-25, 2011-03-25, 2011-04-26, 2011-05-29, 2011-06-23 (b.l. 59-61).

Minėta, jog Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 24 punkte numatyta, jog kai kredito įstaiga per penkias dienas negali atlikti mokėjimo nurodymo, nes skolininko kredito įstaigos sÄ skaitoje nėra lėšų arba jų nepakanka įvykdyti mokėjimo nurodymÄ , Fondo valdybos teritorinis skyrius, vadovaudamasis CPK XI skyriaus antrajame skirsnyje numatytomis taisyklėmis, per tris dienas privalo registruotu laiÅ¡ku nusiųsti skolininkui raginimÄ dėl skolos sumokėjimo, kad pastarasis per deÅ¡imt dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėtų skolÄ Fondo biudžetui.

Atsakovas Å¡ių nuostatų nesilaikė, nes mokėjimo nurodymas kredito įstaigoms pateiktas 2011-11-12 (tai matyti iÅ¡ atsakovo atsiliepimo, b.l. 28), lėšų IÄ® „Šablonas“ sÄ skaitoje tuo metu nebuvo, tačiau raginimÄ skolininkui sumokėti įmokų įsiskolinimÄ nepasiuntė. Mokesčių teisėje, priskiriamoje vieÅ¡ajai teisei, galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie vieÅ¡ojo administravimo subjektÄ inter alia socialinio draudimo fondo administravimo įstaigÄ Ä¯pareigoja veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog veikimas virÅ¡ijant kompetencijos ribas (ultra vires) yra pagrindas vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktÄ pripažinti neteisėtu. VieÅ¡ojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiÅ¡kinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A14–1166/2005, 2011-01-31 sprendimas Nr. A556-100/2011).Ä®vertinus turto, į kurį nukreiptas valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimas, civilinį ir mokestinį teisinį statusÄ byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių aspektu, konstatuotina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius nagrinėjamu atveju priverstinio poveikio priemones taikė ne mokesčių mokėtojo, t. y. juridinio asmens – IÄ® „Šablonas“, turtui.

Tokios teisės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo įstatymas nesuteikia. Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atsakovo veiksmai buvo neteisėti, t.y. atlikti virÅ¡ijant suteiktus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Konstatavus, jog atsakovas turtÄ â€“ 7,58 Lt – įgijo be teisėto pagrindo pagal CK įtvirtintais sandorių negaliojimo ir restitucijos taikymo taisyklių principus (CK 1.80, 6.145 straipsniai), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius įpareigotinas grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjai Z.Å . be pagrindo iÅ¡ieÅ¡kotus 7,58 Lt.

PareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio, 2, 5 punktais. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismo posėdžio metu ji sumažino neturtinės žalos atlyginimo dydį nuo 10000 Lt iki 2000 Lt. Skundo reikalavimÄ grindžia tuo, jog neturtinė žala pasireiÅ¡kė neigiamais iÅ¡gyvenimais atsakovui atlikus neteisėtus veiksmus.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytÄ Å¾alÄ pagrindai ir sÄ lygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos CK, kurio 6.245–6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygos – žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta Å¡io kodekso 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å io straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Ä®statyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir pareiÅ¡kėjui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti pareiÅ¡kėjas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-294/2003, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamu atveju konstatuota, jog atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmai prieÅ¡taravo galiojančiam teisiniam reglamentavimui ir dėl to pareiÅ¡kėja patyrė 7,58 Lt turtinę žalÄ . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja dėl to galėjo patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, nusivylimo, teisinio netikrumo, neapibrėžtumo ir nesaugumo jausmÄ dėl institucijos neteisėtų veiksmų, tačiau pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omos priteisti jos patirtos neturtinės žalos dydį.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu įvertinti tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Tačiau, tai, kad negalima neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir jÄ visiÅ¡kai atlyginti, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos, nes tokiu atveju bus paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu praturtėjimu.

Piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis) nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija nustatyti priteistinos neturtinės žalos dydį, Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju spręsdama klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, atsižvelgia į pakenktų vertybių pobÅ«dį bei nedidelį intensyvumÄ , į pareiÅ¡kėjai padarytos turtinės žalos ypatingai nedidelį dydį, į nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ atsakovui atlyginti pareiÅ¡kėjai padarytÄ turtinę žalÄ bei į pačios pareiÅ¡kėjos nurodytÄ tikslÄ teisminiu procesu gauti ne moralinės žalos piniginį atlyginimÄ , o atsakovo veiksmų pripažinimÄ neteisėtais.

Teismo vertinimu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmų pripažinimas neteisėtais yra pakankama moralinė satisfakcija Z.Å ., todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas priteisti 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ netenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTÄ® 88 straipsnio 1 punktu.PareiÅ¡kėja, praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko pajamos priskiriamos pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, argumentuoja tuo, jog individualios įmonės savininkas pajamas gauna iÅ¡ darbo arba iÅ¡ investuoto kapitalo, todėl iÅ¡skaitymams iÅ¡ darbo užmokesčio turi bÅ«ti taikomos CPK 736 straipsnio, o iÅ¡skaitymams iÅ¡ dividendų 737 straipsnio nuostatos, nustatančios galimų padaryti iÅ¡skaitų maksimalų dydį.

Pareiškėjos teigimu, toks teisinis reguliavimas, kai individualios įmonės savininko pajamoms išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės netaikomos, nes tokios pajamos CPK 737 straipsnyje nenurodytos, yra nepagrįstas ir diskriminuoja individualių įmonių savininkus. Pareiškėja nenurodė konkrečių argumentų, kodėl minėta CPK nuostata prieštarauja Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, įtvirtinančiai, kad nuosavybė neliečiama, bei Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai, įtvirtinančiai, jog žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

Pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, ne kartÄ yra konstatavęs, jog jo normose yra įtvirtintas visų asmenų lygybės principas, inter alia reikalaujantis, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos bÅ«tų įtvirtintos visiems vienodai (Konstitucinio Teismo 1994 m. balandžio 18 d., 2000 m. birželio 30 d., 2008 m. rugsėjo 23 d. nutarimai). Kita vertus, minėtas visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali bÅ«ti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. balandžio 23 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarimai).

Socialinio gyvenimo įvairovė gali lemti teisinio reguliavimo bÅ«dÄ ir turinį (Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas). Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra įstatymo nustatyta prievolė. Konstitucinis Teismas 2007 m. rugsėjo 26 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymo nuostatos, numatančios prievolę mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gauti tiek iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, tiek ir iÅ¡ vertimosi individualia veikla, kai abejomis Å¡iomis ekonominės veiklos rÅ«Å¡imis verčiamasi vienu matu, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Teismui nėra pagrindo manyti, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normos, reglamentuojančios socialinio draudimo įmokas iÅ¡ pajamų, gautų iÅ¡ individualios veiklos, prieÅ¡tarauja Konstitucijai. Teisėjų kolegija, įvertinusi individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių teisinį statusÄ ir iÅ¡ jo kylančio reguliavimo ypatumus, dėl kurių atskirti darbo užmokestį iÅ¡ individualių įmonių savininkų gautų pajamų gali bÅ«ti itin sudėtinga, konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos Respublikos CPK 737 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Pripažįstama, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko pajamos priskiriamos pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai. Pažymėtina, kad pagal ABTÄ® 4 straipsnio 2 dalį administracinis teismas kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , tik tuo atveju, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, ir kai toks įstatymas ar kitas teisės aktas turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ procesinę teisės normÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ suteikta iÅ¡imtinai bylÄ nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A11 – 681/2005; 2005 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A663 – 555/ 2005; 2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143 – 926/2010). Lietuvos Respublikos ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas.

PareiÅ¡kėjos skundas patenkintas, todėl ji turi teisę į turėtų iÅ¡laidų atlyginimÄ . Byloje pridėtas žyminio mokesčio sumokėjimo kvitas – 100 Lt, kitų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, byloje nepateikta. PareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus priteistinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Pažymėtina, jog praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (ABTÄ® 45 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ  85 – 89 straipsniais,n u s p r e n d ė : patenkinti pareiÅ¡kėjos Z.Å . skundÄ dalinai, įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių grÄ Å¾inti Z.Å . , asmens kodas 46505180085, 7,58 Lt (septynis litus penkiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis centus) priverstine tvarka iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ jos asmeninių sÄ skaitų,nepatenkinti praÅ¡ymÄ dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus,nepatenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 737 straipsnis ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad individualios įmonės savininko pajamos priskiriamos pajamoms prilygintoms darbo užmokesčiui, neprieÅ¡tarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, Konstitucijos 29 straipsnio 2 daliai,patenkinti praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir priteisti iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 100 Lt (vienÄ Å¡imtÄ litų) pareiÅ¡kėjai Z.Å ., asmens kodas 46505180085.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                                                       Vida Stonkuvienė Irena Stulpinienė Eglė Kiaurakytė                                                                                                        Â