Legislator Case Law & Legislation
2019-09-11 Nr. AB-17298-3-61-3-02774-2019-5 AI generated

2019-09-11 Nr. AB-17298-3-61-3-02774-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2019-09-11 Nr. AB-17298-3-61-3-02774-2019-5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lodvila“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2019-09-11 Nr. AB-17298-3-61-3-02774-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-632-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02774-2019-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Lodvila“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Baltic Sign“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ vykdomame supaprastintame atvirame konkurse „Hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugos“ (pirkimo Nr. 426364) (toliau – ir Pirkimas) VĮ „Regitra“ priimtus sprendimus: 2019 m. liepos 9 d. pranešime Nr. 7-1181 nurodytą sprendimą atmesti UAB „Baltic Sign“ pasiūlymą, 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 1195 dėl pretenzijos, 2019 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 7-1196 dėl laimėjusio pasiūlymo nustatymo ir 2019 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 1213 dėl pretenzijos; 2) įpareigoti atsakovą VĮ „Regitra“ grąžinti UAB „Baltic Sign“ į viešojo pirkimo Nr. 426364 procedūras ir iš naujo įvertinti UAB „Baltic Sign“ pasiūlymo ir tiekėjo UAB „Lodvila“ pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo Nr. 426364 sąlygoms; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas; 4) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VĮ „Regitra“ vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugos“ (pirkimo Nr. 426364) pirkimo procedūras ir įpareigoti VĮ „Regitra“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą, tačiau netaikė reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Pirmosios instancijos teismas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VĮ „Regitra“ vykdomo Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – netenkino, nes, teismo vertinimu, tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neproporcingas, nepagrįstai sustabdytų viešajam interesui svarbaus pirkimo procedūras, taip galimai padarant didelę žalą viešajam interesui, o galimos žalos savo privačiam interesui pareiškėjas nepagrindė.

III. Pareiškėjas UAB „Baltic Sign“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės ir šį klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo UAB „Baltic Sign“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti – sustabdyti atsakovo VĮ „Regitra“ vykdomo supaprastinto atviro konkurso „Hologramos lipdukų su apsaugine plėvele gamybos paslaugos“ (pirkimo Nr. 426364) pirkimo procedūras ir įpareigoti VĮ „Regitra“ nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Pareiškėjas teigia, kad, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, reikalavimo priemonių užtikrinimo netaikymu būtų padaryta didelė žala viešajam interesui, nes pareiškėjas pateikė žymiai naudingesnį pasiūlymą negu laimėtoju paskelbta UAB „Lodvila“. Tai lemtų situaciją, kad perkančioji organizacija už valstybės lėšas pirks žymiai brangesnes paslaugas, kas patvirtina konkrečiai apskaičiuojamą žalą viešajam interesui ir nuostolius valstybės biudžetui.

Žalą pareiškėjo interesui pagrindžia tai, kad pateikęs naudingiausią pasiūlymą pareiškėjas dėl neteisėtų atsakovo sprendimų ginčo pirkimo nelaimėjo ir prarado galimybę užsidirbti, dėl ko patiria netiesioginius nuostolius.

Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra visiškai be motyvų – nutartyje nepateiktas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų ir jų taikymui reikšmingų aplinkybių vertinimas.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde buvo nurodęs aplinkybes ir išdėstęs išsamius teisinius argumentus, pateikęs įrodymus, patvirtinančius, kad viešojo pirkimo procedūros yra vykdomos pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo įtvirtintas imperatyvias teisės normas, o dėl padarytų pažeidimų buvo atmestas Pirkimo dokumentus atitinkantis ir ekonomiškai naudingiausias pareiškėjo pasiūlymas. Todėl laikytina, kad pareiškėjo reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės – Pirkimo procedūrų sustabdymas ir įpareigojimas atsakovui nesudaryti viešojo pirkimo sutarties – yra tiesiogiai susiję su byloje pareikštais reikalavimais, adekvačios jų užtikrinimui, o netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių šios bylos nagrinėjimas taptų beprasmis, nes pareiškėjo materialinis interesas (grįžti į Pirkimo procedūras ir laimėti Pirkimą) objektyviai negalėtų būti patenkinamas ir pažeistos Bendrovės teisės faktiškai negalėtų būti apgintos.

Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas nėra prima facie (lot. k. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, o reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju pažeistų viešąjį interesą, minėtas prašymas yra neargumentuotas, deklaratyvus ir nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lodvila“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių pritaikymas lemtų neproporcingai neigiamas pasekmes ir pažeistų viešąjį interesą, todėl jas pagrįstai atsisakyta pritaikyti. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones būtų realiai sukeliama žala (transporto priemonių registracijos faktinis sustabdymas neribotam laikui), kuri neproporcinga pareiškėjo siekiamai naudai (hipotetinei galimybei UAB „Baltic Sign“ uždirbti kelis arba keliolika tūkstančių eurų iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti VĮ „Regitra“ vykdomo Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo – nurodo, kad jų nepritaikius būtų pažeistas viešasis interesas, ir pareiškėjui, ir valstybei kiltų neatitaisoma žala, nes būtų per brangiai perkamos ginčo pirkimo paslaugos, neracionaliai naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, be to pareiškėjas atsakovo neteisėtais sprendimais pašalintas iš Pirkimo ir negauna užsakymo pajamų (t. y. patiria netiesioginius nuostolius), o šiuo atveju nesustabdžius Pirkimo ir atsakovui pasirašius viešojo pirkimo sutartį, pareiškėjo pažeistos teisės faktiškai apgintos nebūtų. Iš esmės tokius pačius argumentus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas buvo nurodęs ir skunde pirmosios instancijos teismui.

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galimai kilsiančios žalos. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas ir iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog dėl Pirkimo nestabdymo ir tai, kad atsakovas (perkančioji organizacija) viešojo pirkimo sutartį sudarys su UAB „Lodvila“, Bendrovė galimai patirs didelę, neatitaisomą ar sunkiai kompensuojamą žalą.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad esminiai reikalavimai byloje tikėtinai pagrįsti, savaime nesudaro teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bylos nagrinėjimas taps beprasmis ir pareiškėjas faktiškai negalės apginti savo pažeistų teisių (nebus grąžintas į Pirkimo procedūras, nelaimės Pirkimo ir taip patirs neatitaisomą žalą), teisėjų kolegija pažymi, kad šie teiginiai yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir savaime neįrodo, kad pareiškėjo įvardijamų neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar itin sudėtingas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka gali reikalauti žalos, patirtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, atlyginimo. Todėl minėti pareiškėjo teiginiai taip pat nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybės.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada netaikyti pareiškėjo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių yra iš esmės teisinga, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Sign“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė