2023-07-19 Nr. BB-5000-1-04-7-00004-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2023-07-19 Nr. BB-5000-1-04-7-00004-2018-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o, pripažindami kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis teisėtais ir leistinais įrodymų šaltiniais, tinkamai nepatikrino tokių veiksmų sankcionavimo teisinio pagrindo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes suvaržė kaltinamam garantuojamas teises.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-3313/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-7-00004-2018-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2023 m. liepos 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo K. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nuteistojo K. S. gynėjas advokatas L. Belevičius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 8 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gegužės 3 d. nutarties dalis dėl K. S. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai, nuteisdami K. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o, pripažindami kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis teisėtais ir leistinais įrodymų šaltiniais, tinkamai nepatikrino tokių veiksmų sankcionavimo teisinio pagrindo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes suvaržė kaltinamam garantuojamas teises.
Kasatorius nurodo, kad abiejų instancijų teismai, pripažindami, jog tiek G. L., tiek V. S. atitinka BK 227 ir 225 straipsniuose įtvirtinto specialiojo subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius, šį požymį aiškino netinkamai, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažinus, kad G. L. nėra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piniginių lėšų pervedimas į UAB „L.“ sąskaitą negali būti laikomas kyšiu, net ir laikant, kad pervedimų išorinė išraiška neatitinka tikrojo jų turinio (mokėjimo paskirties). Nurodoma, kad, nors vertinant formaliai, V. S. pagal savo užimamas pareigas galėtų būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tačiau vien šių sąlygų nepakanka, nes jo veikla nebuvo susijusi su viešuoju interesu, jis teikė paslaugas privačiame objekte, jo kaip techninio prižiūrėtojo veiksmai, kurių netinkamas atlikimas net nebuvo nustatytas, neturėjo įtakos viešojo intereso užtikrinimui. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su objekto priskyrimu kultūros paveldui ir dėl to kylančia grėsme viešajam interesui, niekada nebuvo inkriminuoti nei K. S., nei V. S.; todėl teismas, įrašydamas teiginius, kurie nebuvo nagrinėjami ir dėl kurių pagrįstumo gynyba neturėjo teisės pasisakyti nė vienoje proceso stadijoje, išėjo už kaltinimo ribų ir pažeidė rungtyniškumo principą, t. y. teisės į gynybą sudedamąją dalį.
Toliau kasatorius nurodo, kad aplinkybės, kuriomis buvo atlikti mokėjimai atitinkamiems juridiniams asmenims, rodo, jog pripažįstant šias sumas kyšiais buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismai nustatę, kad realiai buvo perkamos ir atitinkamai teikiamos paslaugos iš abiejų įmonių, už šias paslaugas teisėtai gautas pinigines lėšas prilygino kyšiui.
Pasisakydamas dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, kasatorius nurodo, kad vien neteisingo objekto įrašymas į sutartį nėra tiek pavojingas, jog sudarytų pagrindą baudžiamojo įstatymo taikymui. Kita vertus, pasak kasatoriaus, net ir laikant, kad K. S. inkriminuotos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, formaliai atitinka šio nusikaltimo sudėties požymių visumą, jų įvykdymo aplinkybės leidžia spręsti apie šių veikų mažareikšmiškumą ir atleisti K. S. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu.
Pasisakydamas dėl BK 184 straipsnio 2 dalies, kasatorius nurodo, kad konstatavus, jog K. S. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalyse, sudėties požymių, išvestinis kaltinimas laikytinas nepagrįstu, nes UAB „K.“, pervesdama pinigines lėšas UAB „L.“, tai darė įgyvendindama prievoles.
Pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų, kasatorius nurodo, kad, iškilus abejonėms dėl kriminalinės žvalgybos teisinio ir faktinio pagrindo buvimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo esant nepagrįstus nuteistojo K. S. ir jo gynėjo skundo argumentus, jog nuteistojo atžvilgiu kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo taikomi dar iki prokuroro kreipimosi į teismą. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad duomenys, kurie neva sudarė faktinį pagrindą pradėti kriminalinės žvalgybos tyrimą, galėjo būti gauti vykdant kitus kriminalinės žvalgybos tyrimus, atliekant kitus slaptus veiksmus. Visgi teismas, pripažinęs minėtą aplinkybę, nenustatinėjo, kokiu konkrečiu pagrindu atitinkami duomenys buvo gauti, ar tie slapti veiksmai buvo pradėti ir vykdomi teisėtai. Taigi, kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą nustatyti kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo teisėtumą, o šis pažeidimas yra esminis, nes pažeidžia kaltinamajam garantuojamas teises. Be to, teismas tinkamai neįvertino kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymo teisėtumo ir proporcingumo, t. y. šių veiksmų taikymo trukmės.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
BPK 369 straipsnyje yra nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai (netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų). Pripažįstama, kad buvo padaryti esminiai BPK nuostatų pažeidimai tais atvejais, kai dėl jų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Be to, kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Susipažinus su kasaciniu skundu nustatyta, kad kasatorius nenurodo teisinių argumentų, ne tik pagrindžiančių, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, bet ir kad buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Tik BK ir BPK normų išvardijimas, teigiant, kad baudžiamasis įstatymas buvo pritaikytas netinkamai ir kad buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimų, nelaikytinas teisiniu argumentu. Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022, 2K-276-387/2022).
Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-75-511/2022, 2K-193-648/2022). Taigi kasacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka, vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis, todėl kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su veikų faktinėmis aplinkybėmis, t. y., už ką buvo sumokėti pinigai, neigiant, kad tai buvo kyšis ir kad nebuvo iššvaistytas įmonės turtas, nesutinkant su nusikalstamos veikos pavojingumu, taip pat kvestionuojant asmenų prilyginimą valstybės tarnautojams, nesutikimą su pastarąja teismų išvadą grindžiant sava interpretacija, ir kt. negali būti nagrinėjami kasacine tvarka.
Apskritai kasatorius nepritarimą K. S. nuteisimui pagal BK 227 straipsnio 1 ir 3 dalis, BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, teigdamas, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, grindžia abiejų instancijų teismų nustatytų veikos faktinių aplinkybių kvestionavimu ir kitokiu jų vertinimu. Pažymėtina, kad teismų nustatytų faktinių aplinkybių neigimas ir skundų argumentų gilinimas bei plėtimas, lyginant apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo ir kasacinio skundo argumentus sudaro pagrindą manyti, kad dalis jų (pavyzdžiui, kasaciniame skunde yra gerokai plačiau išdėstyti argumentai, nesutinkant su nustatytu kyšiu, nei tai buvo padaryta apeliaciniame skunde) galėjo būti ir nenagrinėti apeliacine tvarka, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl kai kurių skundo teiginių atitikties BPK 367 straipsnio 3 daliai.
Taip pat pažymėtina, kad akivaizdžiai deklaratyvūs argumentai dėl nuteistojo teisių pažeidimų, teigiant apie pažeistą rungtyniškumo principą ir kriminalinės žvalgybos neteisėtumą, negali būti pripažįstami teisiniais argumentais, sudarančiais kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindą. Taigi kasaciniame skunde iš esmės yra atkartojami apeliacinio skundo argumentai, juos pateikiant plačiau, nei buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Todėl darytina išvada, kad teisinių argumentų, grindžiančių, kad išties buvo padaryta klaidų, nustatant minėtų nusikalstamų veikų požymius nuteistojo K.
S. veiksmuose, nenurodyta, o į visus kasaciniame skunde keliamus argumentus yra atsakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Apibendrinant pažymėtina ir tai, kad kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis veikų aplinkybėmis, su nepalankiu teismo sprendimu, savaime nelemia neteisingo baudžiamojo įstatymo taikymo ar esminio baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nuteistojo K. S. gynėjo advokato L. Belevičiaus kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo K. S. gynėjo advokato Lino Belevičiaus kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Ridikas