2023-07-19 Nr. AB-13523-3-61-3-04708-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-560-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04708-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Č. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. P.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-999 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus. Taip pat prašė pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR), 2 straipsnio 2 dalies c punktą, BDAR pareiškėjo atžvilgiu netaikomas, kadangi jis vaizdo stebėjimą vykdė kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje. Pareiškėjas teigė, kad šią aplinkybę įrodė jo pateikti paaiškinimai bei VĮ Registrų centro išduotos dokumentų apie kiemo aikštelės kopijos. Taip pat pareiškėjas teigė, kad aplinkybės, jog jis vaizdo stebėjimą vykdė kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje, t. y. savo turto apsaugai, atsakovas neginčijo nei viename savo rašte, kas reiškė, kad su tokia aplinkybe sutiko.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, Inspekcija, pasisakydama dėl trečiojo suinteresuoto asmens motinos kiemo stebėjimo, pažeidė įrodinėjimo taisykles. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką ir nekaltumo prezumpciją ne pareiškėjas turi įrodyti, kad jis nedaro kokio tai pažeidimo ar neteisėto veiksmo, o atsakovas turi neginčijamai įrodyti, kad pareiškėjas tai daro. Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos yra tos vietos, kurios pareiškėjo kameros nestebi ir netgi nėra į ją nukreiptos. Pareiškėjo įsitikinimu, nuotraukos padarytos ne vaizdo kameromis, o telefonu, ko Inspekcija taip ir nepaneigė. Pareiškėjas nesutiko su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjo kameromis užfiksuotus jo teritorijos vaizdus Inspekcija nepripažįsta kaip valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančios informacijos, todėl, esant pareiškėjo prašymui susipažinti su tyrimo medžiaga, negali nevykdyti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatų. Nurodė, kad atsakovo teiginiai, kad pareiškėjas nepagrįstai atsisakė pateikti vaizdo stebėjimo duomenis, negavus patvirtinimo, kad jie nebus atskleisti kitiems asmenims, yra nepagrįsti ir prieštarauja įstatymams. Teigė, kad pareiškėjas atsakovui ne kartą siūlė jos atstovams patiems atvykti ir įsitikinti, ką mato kameros, tačiau atsakovas tokiais siūlymais nepasinaudojo.

4. Pareiškėjas nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens teritorija yra vieša vieta, kadangi trečiasis suinteresuotas asmuo ten turi įsteigęs vaikų žaidimų kambarį ir aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, todėl, pasak pareiškėjo, tokią aplinką gali stebėti ir fiksuoti visi, tame tarpe ir pats pareiškėjas.

5. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas Inspekcijos sprendimas buvo priimtas dėl trečiojo asmens skundo, kuriuo Inspekcijai pateiktos 8 nuotraukos. Minėtame skunde pakomentuoti nuotraukose užfiksuoti vaizdai: „1-oje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi trečiojo suinteresuoto asmens motinos privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be trečiojo suinteresuoto asmens motinos valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje trečiojo suinteresuoto asmens motinos teritorijoje.“.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skundo nagrinėjimo metu neneigė, jog nurodytas nuotraukas turėjo, kad nuotraukose yra užfiksuotos ne jam priklausančios teritorijos, taip pat neneigė, kad minėtas nuotraukas jis pats pateikė Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, todėl esminis klausimas priimant ginčijamą Inspekcijos sprendimą buvo nustatyti, kokiomis priemonėmis pareiškėjas užfiksavo nurodytose nuotraukose užfiksuotus ne jam priklausančios teritorijos vaizdus, o jau tuomet spręsti dėl asmens duomenų tvarkymo teisėtumo.

8. Atsakovas pažymėjo, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime yra pažymėta, kad nagrinėdamas kitą (2021 m. kovo 10 d.) trečiojo suinteresuoto asmens skundą, Inspekcija jau yra priėmusi 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriuo nustatyta, kad pareiškėjas neįrodė, jog vykdydamas vaizdo stebėjimą jo šeimai priklausančiame sklype bei stebėdamas bendrojo naudojimo teritoriją, nestebi trečiojo asmens motinai priklausančios privačios teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis asmuo, todėl trečiojo asmens skundas šioje dalyje pripažintas pagrįstu. Inspekcijos 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendime Nr. 3R-772(2.13-1.E) taip pat nustatyta, kad vertinant skundo tyrimo metu surinktą informaciją ir pateiktą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjas trimis įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdo bendrojo naudojimo teritorijos, kuria naudojasi trečiasis asmuo, vaizdo stebėjimą, nesant nei vienos iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo sąlygos ir neinformuodamas duomenų subjektų, tokio vaizdo stebėjimo teisėtumą grįsdamas BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtimi, kuri negali būti taikoma, kai vaizdo stebėjimas yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, todėl toks stebėjimas negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad Inspekcija, priimdama 2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, vadovavosi VĮ Registrų centro 2021 m. kovo 24 d. raštu Nr. S-34864(14.1E) pateiktu 2006 m. sklypo planu, kuris pagal VĮ Registrų centro oficialų raštą nebuvo tikslintas („kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre įrašyti pagal 2006 m. kovo 27 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Jokio papildomo kadastro duomenų tikslinimo žemės sklypui atlikta nebuvo. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plane, parengtame 2006 m. kovo 27 d. UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo teritorijos pažymėtos raide „C“). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. VĮ Registrų centro 2021 m. liepos 14 d. rašte Nr. S-81088(14.1E) pateikta informacija, kad A. Č. minimo (vaizdo kameromis stebimos) kiemo aikštelės yra išsidėsčiusios ir bendrojo naudojimo teritorijoje.

10. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. gruodžio 11 d. sprendime Ryneš (C-212/13, ECLI:EU:C:2014:2428) Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) nagrinėjo klausimą, ar į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje nustatytą išimtį patenka situacija, kai vaizdo stebėjimo sistema, kurią fizinis asmuo įrengė ant savo šeimos namo, siekdamas apsaugoti namo savininkų šeimos turtą, sveikatą ir gyvybę, daromi įrašai nuolatinio įrašymo įrenginyje, o šia sistema stebima ir viešoji erdvė. ESTT nurodė, kad tokios vaizdo sistemos naudojimas, ja taip pat stebint viešąją erdvę, nėra asmens duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant tik asmenine ar namų ūkio veikla, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrąją įtrauką, taigi tokiai veiklai taikytinos Direktyvos 95/46 nuostatos.

ESTT pažymėjo, kad, pagal nusistovėjusią teismo praktiką, Chartijos 7 straipsnyje įtvirtinta pagrindinės teisės į privataus gyvenimo gerbimą apsauga reikalauja, jog nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neviršytų to, kas yra griežtai būtina (Sprendimo 28 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika). ESTT nurodė, kad Direktyvos 95/46 nuostatas, kiek jomis, reglamentuojant asmens duomenų tvarkymą, gali būti keliamas pavojus pagrindinėms laisvėms, visų pirma teisei į privatų gyvenimą, būtina aiškinti atsižvelgiant į pagrindines teises, kurios yra įtrauktos į Chartiją (o Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antroje įtraukoje įtvirtinta nukrypstanti nuostata turi būti aiškinama griežtai (Sprendimo 29 punktas ir jame nurodyta ankstesnė ESTT praktika).

Griežtą išimties aiškinimą, ESTT vertinimu, pagrindė ir pati Direktyvos 95/46 nuostatos formuluotė, pagal kurią iš Direktyvos 95/46 taikymo srities pašalintas duomenų tvarkymas, atliekamas užsiimant ne paprastai asmenine ar namų ūkio veikla, bet „tik“ asmenine ir namų ūkio veikla, todėl asmens duomenų tvarkymas patenka į nurodytą išimtį, tik jei jį duomenų tvarkytojas atlieka išimtinai asmeninėje ar namų ūkio sferoje, o kiek vaizdo stebėjimas apima viešąją erdvę ir todėl yra nukreiptas į duomenis tvarkančio asmens privačios sferos išorę, jis negali būti laikomas išimtinai „asmenine ar namų ūkio veikla“ (Sprendimo 30–31, 33 punktai).

ESTT sprendime taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 95/46 nuostatomis (7 straipsnio f punktu, 11 straipsnio 2 dalimi ir 13 straipsnio 1 dalies d ir g punktais) leidžiama atsižvelgti į duomenų valdytojo teisėtus interesus, kuriuos, visų pirma, sudaro asmens duomenų valdytojo ir jo šeimos turto, sveikatos ir gyvybės apsauga (Sprendimo 34 punktas). Taigi, šiame sprendime ESTT nurodė, kad vaizdo stebėjimo sistemų, darant asmenų vaizdo įrašus, saugomus nuolatinio įrašymo įrenginyje, naudojimas yra laikomas asmens duomenų tvarkymu pagal Direktyvos 95/46 nuostatas ir, kai šia sistema bent iš dalies stebima viešoji erdvė, jis nepatenka į Direktyvos 95/46 3 straipsnio 2 dalies antrojoje įtraukoje numatytą išimtį, tačiau pagal Direktyvos 95/46 nuostatas gali būti atsižvelgiama į teisėtus duomenų valdytojo interesus.

11. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjo atžvilgiu netaikytina BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis, o pareiškėjas laikytinas duomenų valdytoju, kuriam dėl jo vykdomo vaizdo stebėjimo, kuris peržengia jo privačios valdos ribas, taikytinos BDAR nuostatos. Pažymėjo, kad pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, būtent duomenų valdytojas, kuris savo šeimos sklype jo paties nustatytais tikslais įsirengė 7 vaizdo stebėjimo kameras, yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pareiškėjo atžvilgiu BDAR nuostatos yra taikomos ir jis yra jo vykdomo vaizdo stebėjimo metu surinktų asmens duomenų valdytojas, taip pat pareiškėjas pats Inspekcijai yra pateikęs eilę nuotraukų, kuriose yra užfiksuotas trečiasis suinteresuotas asmuo, taip pat Inspekcija yra gavusi jau du trečiojo suinteresuoto asmens skundus, prie kurių yra pridėtos nuotraukos, kuriose užfiksuota su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusi informacija, tai šiuo atveju pareiga įrodyti, kad tos nuotraukos padarytos ne pareiškėjo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis, tenka būtent pareiškėjui. Juo labiau, kad Inspekcijos reikalaujamas įrodymo būdas – pateikti jo sumontuotomis vaizdo stebėjimo kameromis padarytas nuotraukas – atitinka Inspekcijai suteiktą diskrecijos teisę pasirinkti tinkamiausias priemones aplinkybėms dėl trečiojo asmens skundžiamų pareiškėjo veiksmų, susijusių su galimu trečiojo suinteresuoto asmens privatumo pažeidimu, ištirti. Manė, kad būtent pareiškėjas, sąmoningai neteikdamas Inspekcijos prašomos informacijos, neleido Inspekcijai trečiajam suinteresuotam asmeniui įrodyti, kad jo privatumas nėra pažeidžiamas.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėjo nurodoma LVAT praktika, suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, ir nurodoma teisės doktrina, kurioje aptariami klausimai nėra susiję su duomenų apsauga ar BDAR reikalavimais, nesudaro pagrindo keisti vertinimo dėl duomenų valdytojo pareigos sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai. Akcentavo, kad būtent pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, taikoma pareiga įrodyti, jog jo turimos trečiojo asmens privačios valdos nuotraukos padarytos ne su jo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Dėl ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto pažymėjo, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundo dalyko (pareiškėjo vykdomo vaizdo stebėjimo apimties) nebuvo galima laikyti konfidencialia informacija visų pirma dėl to, kad duomenų subjektas (trečiasis suinteresuotas asmuo) turi teisę įsitikinti, kad jis nėra stebimas ir kad Inspekcijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas vertinant skundo nagrinėjimo metu nustatytus faktus. Atsižvelgiant į tai, duomenų subjektui, pateikusiam skundą, Inspekcija negalėjo neleisti susipažinti su skundo medžiaga, kuri gali daryti tiesioginę įtaką jo teisėms ir laisvėms. Nurodė, kad viena iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų teisėto tvarkymo sąlygų numato, kad asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas, kai duomenis tvarkyti yra būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui (Inspekcijai) taikoma teisinė prievolė (ADTAĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Pastebėjo, kad vadovaujantis tuo pačiu teisiniu pagrindu, pareiškėjui taip pat buvo pateikta trečiojo suinteresuoto asmens skundo medžiaga, kuri apėmė atitinkamus trečiojo asmens (ir ne tik jo) asmens duomenis.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. P. atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkte nustatyta išimtis nagrinėjamu atveju pareiškėjui negali būti taikoma, kadangi pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas yra nukreiptas ir į kitų asmenų privačią erdvę, todėl pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas neapsiriboja vien asmenine ar namų ūkio veikla, kaip numato BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo kvestionuojamas klausimas, ar pareiškėjas stebi savo privačią teritoriją ir kokiu būdu tai daro. Savaime suprantama, kad BDAR nuostatos nėra ir negali būti taikomos asmeniui, kuris išimtinai stebi tik savo privačią teritoriją. Šiuo atveju situacija visiškai kita, nes stebėdamas savo privačią teritoriją, pareiškėjas stebi ir kitų privačių asmenų (pareiškėjos ir jos mamos) teritoriją, tokiu būdu neteisėtai renka privačius asmenų duomenis ir naudoja juos neaišku kokiems tikslams. Nurodė, pareiškėjo teiginiai, jog jis išimtinai stebi tik savo privačią teritoriją yra melagingi, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad aštuonias nuotraukas, kurios buvo pateiktos Inspekcijai, Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos su 2021 m. kovo 9 d. skundu pateikė pats pareiškėjas. Ginčo dėl to nėra (pareiškėjas šių aplinkybių neginčijo, kaip ir neginčijo fakto, kad analizuojamas nuotraukas turėjo). Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjas ne tik turėjo galimybę, bet ir stebėjo (fotografavo, filmavo) privačią trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos teritoriją. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos Inspekcijai, kurias padarė pareiškėjas, parodė neteisėtus pareiškėjo veiksmus (neteisėtai vykdomą privačių asmenų stebėjimą ir duomenų rinkimą). Visiškai nebuvo aišku, kokią dar informaciją apie trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos privatų gyvenimą tokiu vykdomu neteisėtu stebėjimu yra užfiksavęs savo turima vaizdo stebėjimo įranga pareiškėjas.

16. A. P. nurodė, kad kadangi iš esmės negali būti ginčo, jog pareiškėjas vykdo vaizdo stebėjimą, jis yra vaizdo stebėjimo metu surinktų asmens duomenų valdytojas, tai remiantis minėtu BDAR 5 straipsniu, pats pareiškėjas turi sugebėti įrodyti, kad laikomasi atskaitomybės principo. Šiuo atveju pareiškėjas to neįrodė ir net nebandė įrodinėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Inspekcijai pareiškėjo darytas nuotraukas, pareiškėjas pripažino, kad šiomis nuotraukomis disponavo jis pats asmeniškai, o kad jos padarytos ne pareiškėjo ar ne jo sumontuota vaizdo stebėjimo įranga, paneigti pareiškėjas nesugebėjo, net nebandė to daryti. Manė, kad Inspekcija priėmė visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nepažeisdama nei įrodymų vertinimo principo, nei tuo labiau įrodinėjimo. Atkreipė dėmesį, kad Inspekcija ne kartą kreipėsi į pareiškėją su prašymais pateikti pareiškėjo turimų vaizdo stebėjimų kamerų teritorinę apimtį, tačiau pareiškėjas tokių duomenų Inspekcijai niekada taip ir nepateikė. Manė, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas siekė nuslėpti informaciją. Pažymėjo, kad Inspekcija pareiškėjo atžvilgiu yra priėmusi ir kitą sprendimą (2021 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriame konstatuota, kad pareiškėjas trimis įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis vykdo bendrojo naudojimo teritorijos, kuria naudojasi ir trečiasis suinteresuotas asmuo, vaizdo stebėjimą, nesant nei vienos iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens (vaizdo) duomenų tvarkymo sąlygos ir neinformuodamas duomenų subjektų. Manė, kad pareiškėjas tęstinį laikotarpį stebi trečiojo suinteresuoto asmens privatų gyvenimą. A. P. nuomone, pareiškėjui nenurodant, kas tariamai padarė analizuojamas nuotraukas, teisinė atsakomybė tenka pačiam pareiškėjui, todėl šiuo atveju net nesvarbu, nuotraukas padarė pareiškėjas ar kitas pareiškėjo dangstomas asmuo (nors iš įvykių sekos akivaizdu, jog tai pareiškėjo darbas). Teigė, kad pareiškėjas neturėjo jokios teisės rinkti duomenų nei apie privatų trečiojo suinteresuoto asmens ir jos šeimos gyvenimą, nei apie žaidimo aikštelės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ar ją lankančius nepilnamečius asmenis.

II. 17. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 20 d. sprendimu patenkino pareiškėjo A. Č. skundą, panaikino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo Nr. 3R-999 (2.13-1.E) rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus, patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė A. Č. iš atsakovo 1 022,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

18. Teismas nustatė, kad:

18.1. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. gegužės 5 d. (registruota 2021 m. gegužės 11 d.) kreipėsi į Inspekciją su pareiškimu, kuriame nurodė, kad pareiškėjas vykdo neteisėtą trečiojo suinteresuoto asmens mamos valdomos privačios teritorijos ir privataus kiemo (kuriais disponuoja trečiasis suinteresuotas asmuo) stebėjimą, o kartu tokiu būdu neteisėtai stebi ir renka duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, jos privatų gyvenimą. Teigė, kad su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusią informaciją pareiškėjas renka naudodamasis telefonu (ar kita įranga), taip pat vaizdo stebėjimo kameromis, kurios įrengtos ant pareiškėjui priklausančių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su pareiškimu trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai A. Č. pateiktas aštuonias nuotraukas, kuriose, trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, užfiksuotos jos mamai priklausančios teritorijos (kuriomis disponuoja trečiasis suinteresuotas asmuo). Nurodė, kad pridėtose nuotraukose užfiksuota: „1-oje nuotraukoje matosi V. M. valdoma nuomojama žemės sklypo dalis (privati teritorija); 2-oje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 3-ioje nuotraukoje matosi V. M. privataus kiemo teritorija; 4-oje nuotraukoje, be V. M. valdomos žemės sklypo dalies taip pat matosi ir privati kito asmens, t. y. P. B. privati teritorija bei P. B. statiniai; 5-8 nuotraukose fiksuoti medžių tvarkymo darbai, esantys privačioje V. M. teritorijoje.“

18.2. Pareiškėjas Inspekcijai 2021 m. gegužės 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos nuotraukos darytos „pilietiško Klaipėdos rajono ar miesto gyventojo“, kurio tapatybės atskleisti negalintis, nes to žmogaus nepažįsta; kad prie pareiškimo pridėta ketvirtoji (panoraminė) nuotrauka daryta to paties nežinomo asmens telefonu nuo pareiškėjui priklausančio pastato. Taip pat pareiškėjas pabrėžė, kad vaizdo stebėjimo kameros, esančios ant jo statinių, įrengtos griežtai laikantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto, kuris nustato, kad BDAR netaikomas, kai duomenis tvarko fizinis asmuo, užsiimdamas išimtinai asmenine ar namų ūkio veikla.

18.3. Inspekcija 2021 m. birželio 8 d. raštu Nr. 2R-2961(2.13.Mr) pareiškėjui išsiuntė papildomus klausimus, prašydama nurodyti asmens, kuris padarė trečiojo suinteresuoto asmens valdomo sklypo nuotraukas, tapatybę bei kontaktinius duomenis, arba įrodyti, kad prie pareiškimo pridėtos nuotraukos nėra padarytos su jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga ar kitomis pareiškėjo naudojamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis.

18.4. Pareiškėjas 2021 m. birželio 14 d. rašte pakartojo, kad nuotraukas padaręs asmuo prašė neskelbti jo duomenų dėl galimo pažeidimą darančio asmens keršto, tačiau savo įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis darytų nuotraukų nepateikė, prašydamas Inspekcijos vadovą „paaiškinti, ar nebus pažeistas jo privatumas ir saugumas, pateikus Inspekcijai prašomus kamerų vaizdus ir ant plano užnešus kamerų siekiamus vaizdus.“

18.5. Inspekcija ginčijamu 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimu, vadovaudamasi ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 2 dalies 1 punktu, BDAR 58 straipsnio 2 dalies b ir i punktais, nusprendė trečiojo suinteresuoto asmens skundą pripažinti pagrįstu, pareikšti pareiškėjui papeikimą už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą. Taip pat nusprendė pradėti administracinės baudos pareiškėjui skyrimo procedūrą už Inspekcijos nurodymo nesilaikymą ir prieigos prie duomenų nesuteikimą. Inspekcija ginčijamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pakartotinai neįrodė, kad į jo vykdomo vaizdo stebėjimo lauką nepatenka trečiojo suinteresuoto asmens motinai priklausanti ir su trečiojo suinteresuotu asmeniu siejama privati teritorija, taip pat neįrodė, kad jo turėtos ir Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktos nuotraukos buvo padarytos ne jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga, tokiu neveikimu nevykdydamas Inspekcijos jam duoto nurodymo. Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė BDAR 5 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisėtumo ir 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principus, o nevykdydamas teisėtų Inspekcijos nurodymų, pakartotinai pažeidė BDAR 58 straipsnio 1 dalį, todėl pareiškėjui pareikštas papeikimas ir pakartotinai taikyta atsakomybė pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies e punktą.

19. Teismas, dėl Inspekcijos sprendime konstatuoto pažeidimo ir už jį pareikšto papeikimo, nurodė, jog pareiškėjas yra pripažintas duomenų valdytoju, nors „tiesiogiai iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų, asmens (pareiškėjos) tapatybės nustatyti nėra galimybės, tačiau vertinant tai, kad šios nuotraukos padarytos ir pateiktos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai su tikslu apibūdinti pareiškėjos veiksmus, juo labiau, kad A. Č. neneigia, kad nuotraukose užfiksuotos teritorijos siejamos su pareiškėjos šeimai priklausančia nuosavybe, darytina išvada, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai laikytini informacija apie pareiškėją, t. y. priskirtini su pareiškėja siejamų asmenų kategorijai“.

BDAR 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, atvaizdą, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

Pažymėta, kad pati pareiškėja skunde Inspekcijai nurodė, kad kito asmens duomenys galimai neteisėtai tvarkomi (jos mamos), tačiau be papildomų skundą Inspekcijai pateikusios asmens paaiškinimų, Inspekcija visgi konstatavo, jog tvarkomi pareiškėjos asmens duomenys. Tokia išvada neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamo pagrįstumo reikalavimo. Iš trečiojo suinteresuoto asmens Inspekcijai pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti (prie Inspekcijos atsiliepimo į skundą priedas 392923142r-2962), jog jomis pirmiausia fiksuota laukymė, nukirsti ir supjaustyti medžiai, vienoje nuotraukoje tolumoje matosi galimai gyvenvietė, vienoje nuotraukoje matyti šulinys ir statinio šonas.

Inspekcija nemotyvavo, kokiais būdais iš nurodytų nuotraukų objektyviam stebėtojui galima būtų identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį. Vien tai, kad pats trečiasis suinteresuotas asmuo tai nurodo ar pareiškėjas to neneigia (arba teigia kitai institucijai rašytame skunde dėl kaimynės, to paties trečiojo suinteresuoto asmens), esant konfliktiškiems kaimynų santykiams, neatleidžia Inspekcijos nuo pareigos objektyviai pagrįsti sprendime formuluojamas išvadas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad „neveikimu nevykdydamas Inspekcijos jam duoto nurodymo <...> A.

Č. pažeidė <...> teisėtumo ir <...> atskaitomybės principus“. BDAR 5 straipsnio 2 dalyje numatytas atskaitomybės principas susideda iš dviejų dalių: duomenų valdytojo atsakomybės užtikrinti savo veiklos atitiktį BDAR reikalavimams ir duomenų valdytojo gebėjimo įrodyti tą atitiktį priežiūros institucijai.

20. Teismas pažymėjo, kad būtent duomenų valdytojas privalo įrodyti, jog asmens duomenys tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų. Kadangi teisinis reguliavimas, konkrečiai – BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atskaitomybės principas – suponuoja, kad duomenų valdytojas turi pareigą pateikti tinkamą duomenų tvarkymą pagrindžiančius įrodymus, t. y. šį klausimą išsamiai reglamentuoja BDAR, pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, ir nurodoma teisės doktrina, kurioje aptariami klausimai yra susiję ne su duomenų apsauga ar BDAR reikalavimais, nesudarė pagrindo keisti vertinimo dėl duomenų valdytojo pareigos sugebėti įrodyti, kad asmens duomenys galėjo būti tvarkomi ir kad dėl to nebuvo pažeisti BDAR 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti su asmens duomenų tvarkymu susiję principai.

21. Teismas nustatė, kad Inspekcijai buvo pateiktos aštuonios fotonuotraukų šviesokopijos. Iš nuotraukų buvo matyti, jog jose užfiksuota teritorija, kurioje auga medžiai, stūkso krūmai, nukirsti medžiai. Nuotraukose ne pagrindiniame vaizde matyti individualūs namai, ketvirtoje nuotraukoje matosi neidentifikuota kiemo teritorija. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2021 m. kovo 9 d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos su pareiškimu, kuriame nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo galimai neteisėtai kerta medžius. Su pareiškimu pateikė penkias fotonuotraukas. Palyginus fotonuotraukas pateiktas su 2021 m. kovo 9 d. pareiškimu ir trečiojo suinteresuoto asmens fotonuotraukų šviesokopijas pateiktas Inspekcijai daryta išvada, kad jos tapačios, t. y. fotonuotraukose užfiksuota ta pati teritorija. Nebuvo ginčo, kad ginčo aštuonios fotonuotraukos yra padarytos mobiliuoju įrenginiu. Nuotraukas padaręs asmuo nėra nustatytas.

22. Teismas sprendė, kad Inspekcija, vertindama trečiojo suinteresuoto asmens skundo argumentus dėl galbūt neteisėto jo šeimos asmens duomenų rinkimo, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, susijusių su duomenų subjektu, fotonuotraukas padariusiu asmeniu, įrenginio, kuriuo fotonuotraukos padarytos, nustatymu. Nedetalizavo, kodėl byloje esant duomenų apie teritorijos bendrą kelių fizinių asmenų valdymą, kad nufotografuota teritorija yra tikrai priklausanti tik trečiojo suinteresuoto asmens šeimai, priėjo prie išvados, jog, pareiškėjas vykdė vaizdo stebėjimą trečiojo suinteresuoto asmens šeimai priklausančiame sklype, todėl pažeidė BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą. Teismas, tikrindamas Inspekcijos sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, privalo, be kita ko, patikrinti jo atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimams. Teismas darė išvadą, kad ginčijamame Inspekcijos sprendime nėra išdėstytos aplinkybės ir nenurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai, kurie atsakovo buvo vertinami kaip BDAR 5 straipsnio 2 dalies pažeidimas. Todėl, nors atsakovas ginčijamame sprendime ir nurodė, kad pareiškėjas vykdė trečiojo suinteresuoto asmens motinos teritorijos stebėjimą, tačiau visiškai liko neaišku šiam ginčui svarbios aplinkybės – kada konkrečiai ir kokiu būdu ir kokiais veiksmais pareiškėjas vykdė trečiojo suinteresuoto asmens teritorijos vaizdo stebėjimą, rinko duomenis būtent apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Taip pat iš ginčijamo sprendimo nebuvo aišku, ar pareiškėjas tvarkė trečiojo suinteresuoto asmens A. P. duomenis ir ar apskritai tvarkė asmens duomenis, kurie leistų identifikuoti trečiąjį suinteresuotą asmenį, jei šis to neteigtų. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ankstesnis Inspekcijos sprendimas dėl vaizdo kameromis vykdyto stebėjimo, nedavė savaime pagrindo išvadai apie tolesnį vykdomą stebėjimą, kai pagrindiniai įrodymai – 8 fotonuotraukos – vizualiai (be papildomų specialių žinių) nebuvo darytos tuo pačiu įrenginiu kaip ankstesnio sprendimo metu fiksuota.

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, kai atsakovas nėra išdėstęs ir nustatęs konkrečių pareiškėjo veiksmų, kuriais yra pažeidžiamos BDAR 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, be to, nėra įmanoma net nustatyti, ar apskritai konkrečiu atveju yra taikomos BDAR nuostatos, nes nėra aišku, ar nagrinėjamu atveju vyko duomenų tvarkymas BDAR 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, pagal kurį duomenų tvarkymas – bet kokia automatizuotomis arba neautomatizuotomis priemonėmis su asmens duomenimis ar asmens duomenų rinkiniais atliekama operacija ar operacijų seka, kaip antai rinkimas, įrašymas, rūšiavimas, sisteminimas, saugojimas, adaptavimas ar keitimas, išgava, susipažinimas, naudojimas, atskleidimas persiunčiant, platinant ar kitu būdu sudarant galimybę jais naudotis, taip pat sugretinimas ar sujungimas su kitais duomenimis, apribojimas, ištrynimas arba sunaikinimas.

24. Pareiškėjas skunde taip pat teigė, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikoma BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punkto išimtis. Pirmiausia teismas pažymėjo, kad BDAR taikymo išimtis svarstytina, kai nustatoma, jog fizinio asmens atlikti veiksmai atitinka asmens duomenų tvarkymą ar valdymą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti BDAR 2 straipsnio 2 dalies c išimtimi, turėjo pateikti Inspekcijai duomenis, jog jo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios stebėdamos daro asmenų vaizdo įrašus, yra naudojamos išskirtinai tik asmenine ar namų ūkio veikla. Byloje nustatyta, jog Inspekcija ankstesnio tyrimo metu (pagal trečiojo suinteresuoto asmens 2021 m. kovo 10 d. skundą dėl vaizdo fiksavimo) 2021 m. rugpjūčio mėn. sprendimu yra nustačiusi, jog pareiškėjas savo ūkio valdoje įsirengė septynias vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau tai nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, kadangi iš nagrinėjimo dalyką sudarančių 8 nuotraukų buvo matyti, kad jos nėra darytos stacionarių vaizdo fiksavimo įrenginių. Tokios išvados nepadarė ir Inspekcija. Byloje pateiktos ankstesnio tyrimo vaizdo fiksavimo įrenginio nuotraukos vizualiai skirtingos nuo aptariamų šiame skundžiamame sprendime, todėl logiškai nesusietos Inspekcijos išvados apie tai, kad ankstesnio tyrimo metu nustatyta pareiškėjo naudojama stacionari vaizdo fiksavimo įranga, su išvadomis apie asmens duomenų tvarkymą pagal 2021 m. gegužė 5 d. skundą.

25. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas pareiškėjo skundą iš esmės tenkino, naikino skundžiamą sprendimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 2 d.). Teismas darė išvadą, jog Inspekcijos sprendimas negalėjo būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, pagrįstu objektyviais ir išsamiai ištirtais įrodymais, padarius nuoseklias ir neprieštaringas išvadas. Pripažinus, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas nėra pagrįstas ir teisėtas, teismo panaikintas ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktas, kuriuo pareikštas pareiškėjui papeikimas už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą.

III. 26. Atsakovas Inspekcija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

27. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

27.1. Pirmiausiai atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas A. Č. teismui skųsdamas Inspekcijos sprendimą, argumento, kad netvarkė trečiojo suinteresuoto asmens duomenų, nebuvo nurodęs. Pirmosios instancijos teismo savo abejones dėl asmens duomenų kategorijos, be kita ko, grindžia tarp kaimynų (pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens) esančiais konfliktiškais santykiais. Inspekcijos sprendime nurodyta, kad vertinant tai, kad nuotraukos buvo padarytos ir pateiktos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai su tikslu apibūdinti trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus, juo labiau, kad A. Č. neneigia, kad nuotraukose užfiksuotos teritorijos siejamos su trečiojo suinteresuoto asmens šeimai priklausančia nuosavybe, darytina išvada, kad nuotraukose užfiksuoti vaizdai laikytini informacija apie trečiąjį suinteresuotą asmenį, t. y. priskirtini su juo siejamų asmens duomenų kategorijai. Tai įrodo ir prie trečiojo suinteresuoto asmens skundo pridėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktas 2021 m. kovo 9 d. pareiškimas, prie kurio pridėtos minėtos nuotraukos, o pareiškimo tekste nurodoma: „Darbus vykdė Malūkų įgaliotas asmuo A. P. (Malūkų dukra, vaikų žaidimų centro savininkė.)“. Pažymėta ir tai, kad šias nuotraukas kartu su pareiškėjo skundu A. P. gavo iš Aplinkos apsaugos departamento, o tai dar kartą įrodo, kad ji pagal pareiškėjo pateiktą informaciją buvo tinkamai identifikuota.

27.2. Inspekcija ne kartą pareiškėjo prašė (nurodė) nurodyti asmens, kuris padarė nuotraukas, tapatybę bei kontaktinius duomenis, arba pateikti įrodymus, kad prie skundo pridėtos nuotraukos nėra padarytos su jo įrengta vaizdo stebėjimo įranga ar kitomis jo naudojamomis vaizdo fiksavimo priemonėmis (Inspekcijos 2021 m. birželio 8 d. raštas Nr. 2R-2961 (2.13.Mr)), tačiau jokių įrodymų pareiškėjas Inspekcijai nepateikė, tik nuolat teikė Inspekcijai savo klausimus ir pretenzijas (nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d. Inspekcija iš pareiškėjo gavo 14 raštų). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Inspekcijai neteikė prašomos informacijos ir nepateikė jokių įrodymų, kad nagrinėjamos nuotraukos, kuriomis jis disponavo ir siuntė tretiesiems asmenims, padarytos ne jo turimomis priemonėmis, Inspekcija sprendime padarė nuoseklią ir pagrįsta išvadą, kad A. Č. neįrodė, jog „vykdydamas vaizdo stebėjimą jo šeimai priklausančiame sklype nestebi pareiškėjos motinai priklausančios privačios teritorijos, kuria naudojasi ir pareiškėja, tuo pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 2 dalyje nustatytą atskaitomybės principą, todėl pareiškėjos skundas pripažintinas pagrįstu“.

27.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo labai detaliai savo skunde išdėstė kiekvienos nuotraukos turinį. Inspekcijai nagrinėjant trečiojo suinteresuoto asmens skundą, nebuvo ginčo, kad nuotraukose užfiksuotos teritorijos valdomos trečiojo suinteresuoto asmens šeimos, todėl Inspekcijai sprendime to įrodinėti nebuvo pagrindo. Iš pareiškėjo 2021 m. gegužės 24 d. rašte Inspekcijai pateiktos informacijos galima spręsti, kad pareiškėjas, žinodamas trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančios teritorijos ribas, dėl aplinkybių, kad trečiasis asmuo ten vykdo individualią veiklą, tas teritorijas laiko vieša vieta, galbūt net nežinodamas, kad viešos vietos vaizdo stebėjimui taip pat taikomos BDAR nuostatos. Tokius pareiškėjo samprotavimus atspindi jau minėtame pareiškėjo rašte Inspekcijai pateikta informacija: „A. P. valdomoje sklypo dalyje lankosi be apribojimų daug jos verslo ir nuomos klientų, tai labiau panašu į viešą vietą. A. P. vykdanti verslą kaip privatus juridinis asmuo teikia daug įvairių paslaugų vaikams, nuomoja 10 garažų, kurių dalyje vykdoma komercinė veikla (nevaržomai lankosi nuomininkų klientai). Tad A. P. teiginiai apie privačią valdą ir jos privatumą skamba keistai, nes tai nepanašu į privačią, bet labiau viešą vietą, kurioje nevaržomai lankosi jos klientai, jos klientų klientai, gal net visai pašaliniai asmenys bet kuriuo paros metu.“

27.4. Inspekcijos sprendime yra išdėstytos aplinkybės ir nurodyti konkretūs pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjo veiksmus, automatiniu būdu tvarkant A. P. asmens duomenis įrodo ir Inspekcijos sprendimo citata: „Tai įrodo ir prie skundo pridėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateiktas 2021-03-09 pareiškimas, prie kurio pridėtos minėtos nuotraukos, o pareiškimo tekste nurodoma: „Darbus vykdė Malūkų įgaliotas asmuo A. P. (Malūkų dukra, vaikų žaidimų centro savininkė.)“ (pareiškėjas pripažįsta, kad jis šį pareiškimą kartu su nuotraukomis teikė Aplinkos apsaugos departamentui) ir paties pareiškėjo Inspekcijai pateikta jo el. pašto nuotrauka, įrodanti, kad ginčo nuotraukas jis tvarkė savo el. pašto programoje.

27.5. Tai, kad pareiškėjo atžvilgiu Inspekcijoje jau buvo nagrinėjamas skundas dėl vykdomo vaizdo stebėjimo yra svarbi Inspekcijos sprendimo priėmimo aplinkybė, kuri įrodo, kad pareiškėjas jau antrą kartą išsisukinėja, Inspekcijos reikalavimu neteikdamas vaizdo stebėjimo kameromis (kurių turi įsirengęs net septynias) darytų nuotraukų, ir teigdamas, kad visas jo turimas (ar turėtas) su trečiuoju suinteresuotu asmeniu siejamas nuotraukas įvairia įranga padarė kiti asmenys (pilietiški gyventojai, jo vaikai ar kt. giminaičiai). Inspekcija turi pagrindo spręsti, kad tokie pareiškėjo veiksmai yra sąmoningi, atsižvelgiant į tai, kad Inspekcija, pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjo skundą (Inspekcijos reg. Nr. 1R 5729(2.13.)), kuriuo jis Inspekcijai skundė trečiojo suinteresuoto asmens veiksmus jį fotografuojant, 2021 m. sausio 7 d. sprendimu Nr. 3R-10(2.13-1.) skundo nagrinėjimą nutraukė, pripažindama, kad dėl tam tikrų aplinkybių vadovaujantis BDAR 2 straipsnio 2 dalies c punktu trečiojo asmens veiksmams BDAR nebuvo taikomas. Inspekcija mano, kad ši aplinkybė negali būti laikoma nesusijusia dėl nuotraukose užfiksuotų vaizdų skirtumo, kadangi ir kito skundo atveju pareiškėjas teigė, kad nuotraukos darytos ne jo turima vaizdo stebėjimo įranga (nei viena iš 7 vaizdo stebėjimo kamerų), o iš informacijos, kurią pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo (pdf formato) bei pareiškėjo pateikto jo el. pašto print screen vaizdo Inspekcija neturėjo pagrindo spręsti, kad prie trečiojo suinteresuoto asmens pateiktos 8 nuotraukos nėra darytos stacionariais vaizdo fiksavimo įrenginiais.

27.6. Inspekcija prašo teismo atsižvelgti į pateiktus argumentus ir nesukurti prielaidos precedentui, kuris vaizdo stebėjimą vykdančiam duomenų valdytojui leistų išsisukti nuo atsakomybės nevykdant Inspekcijos teisėtų nurodymų, o įrodytus ir nepaneigiamus asmens duomenų tvarkymo faktus (disponavimą automatinėmis priemonėmis padarytomis nuotraukomis) grįsti prielaida, kad nuotraukos padarytos nežinomo asmens mobiliuoju telefonu. Inspekcijos nuomone, teismas neįvertino įrodymų visumos, o atsižvelgė į atskirų įrodymų trūkumą.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjui visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

29.1. Atsakovas neteisus, kad pareiškėjas nenurodė skunde, jog netvarko trečiojo asmens duomenų. Skunde aiškiai buvo nurodyta, kad pareiškėjas vaizdo stebėjimą vykdo kaip fizinis asmuo išimtinai asmeninėje ir namų ūkio veikloje, kas reiškia, kad jis netvarko jokių kitų asmenų duomenų. Byloje yra nustatyta, kad nuotraukas, dėl kurių vertinimo kilo ginčas šioje byloje, darė ne pareiškėjas, kaip nurodo Inspekcija, o kitas asmuo, o pareiškėjas jas tik pateikė Aplinkos apsaugai kaip įrodančias pažeidimą. Atsakovas yra neteisus, teigdamas, kad pažeidimą fiksuojantys duomenys ir juose atsispindinti teritorija yra trečiojo asmens duomenys. Duomenys apie asmenį ir asmens duomenys nėra tapačios sąvokos, tačiau atsakovas jas sutapatina. Pagal Inspekcijos išvedžiojimus gautųsi, kad asmens duomenys yra viskas, kas užfiksuota ir tai nors ir kažkiek, nors ir menamai yra susiejama su konkrečiu asmeniu. Tokiu būdu atsakovas visiškai nepagrįstai išplečia sąvokos asmens duomenys aiškinimą. Be to trečiojo asmens naudojama teritorija yra vieša vieta, kadangi ji ten turi įsteigusi viešąją įstaigą ir teikia viešas paslaugas – pramogas vaikams, nes yra įkūrusi vaikų kambarį ir aikštelę „(duomenys neskelbtini)“, todėl į tą teritoriją yra suteiktas patekimas visiems, kas atitinka viešosios vietos sąvoką.

29.2. Atsakovas kvestionuoja aplinkybę, su kokia priemone yra padarytos nuotraukos. Pateiktos nuotraukos yra tos vietos, kurią pareiškėjo kameros nestebi ir netgi nėra nukreiptos. Kad nuotraukos padalytos ne vaizdo kameromis, o telefonu, atsakovas taip ir nepaneigė. Teismas konstatavo, kad Inspekcija neįrodė, jog nuotraukos padarytos pareiškėjo vaizdo kameromis. Jos ir negalėjo būti padarytos pareiškėjo vaizdo kameromis, nes pareiškėjo vaizdo kameros neapima tos teritorijos, kuri nufotografuota, o be to iš pačių nuotraukų plika akimi matyti, kad jos darytos net ne iš pareiškėjo teritorijos.

29.3. Kadangi pareiškėjas nevykdo trečiojo asmens mamos teritorijos stebėjimo, o nuotraukos padarytos nešiojamu įrenginiu, minėta teritorija yra vieša vieta, o ir byloje yra nustatyta, kad nuotraukas darė ne pareiškėjas, todėl nesvarbu, kad nuotraukose atsispindi trečiojo asmens mamos nuomojama teritorija, svarbu tai, kad ja suteikta teisė naudotis visiems, nes ji yra vieša vieta. Fotografuoti viešoje nėra draudžiama ir fotografavimas viešoje vietoje nėra laikomas asmens duomenų rinkimu ir tvarkymu ir tam netaikomos BDAR nuostatos, nes jos taikomos vaizdo stebėjimui stacionariomis vaizdo kameromis. Todėl teismas teisingai pasisakė, kad atsakovas neįrodė, kad nufotografuota teritorija gali naudotis išimtinai tik trečiojo asmens šeima.

29.4. Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog pareiškėjas neįrodė, jog į jo kamerų stebėjimo lauką nepatenka trečiojo asmens motinos teritoriją. Byloje yra pateikta kamerų išsidėstymo schema su jų veikimo zonomis, iš kurių matyti, kad tik viena kamera yra nukreipta į trečiojo asmens motinos naudojamą sklypo dalį, tačiau aiškiai atžymėta, kad jos veikimo laukas yra blokuojamas su pareiškėjo naudojama sklypo riba. Nuotraukos darytos visai kitos trečiojo asmens motinos sklypo dalies, kuri nuo minėtos kameros stebėjimo zonos yra nutolusi maždaug 48 į priekį į kairę maždaug 200 m, todėl nuotraukos niekaip negalėjo būti padarytos iš minėtos kameros. Kitos kameros yra nukreiptos visai į kitą pusę ir jomis niekaip negalima matyti trečiojo asmens motinos teritorijos. Nei teismas, nei pats atsakovas nenustatė, kad nuotraukas darė pareiškėjas. Priešingai, byloje nebuvo nustatytas nuotraukas daręs asmuo. Todėl jau vien ta aplinkybė, kad nenustatyta, jog nuotraukas darė pareiškėjas, reiškia, kad jis nevykdė stebėjimo, nerinko duomenų apie trečiąjį asmenį ir netvarko jokių asmenų duomenų. Teismas nustatė, jog pareiškėjas nėra asmens duomenų tvarkytojas, o apeliacinio skundo motyvai to nepaneigia.

29.5. Ankstesni atsakovo priimti sprendimai ir juose nustatytos aplinkybės nelaikomos prejudicinėmis šioje byloje, todėl tokias aplinkybes atsakovas privalėjo įrodinėti šioje byloje, tačiau jų neįrodė. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra visiškai kitos nuotraukos, nei atsakovo minimoje byloje ir jų padarymo aplinkybės yra nustatinėjamos savarankiškai, o bandymas jų padarymo aplinkybes nustatyti pagal ankstesnius atvejus yra ne kas kita, kaip tik prielaidos, kuo neleidžiama grįsti priimamų sprendimų.

30. Pareiškėjas apeliaciniam teismui 2023 m. balandžio 19 d. pateikė papildomus dokumentus, nurodydamas, kad 2023 m. sausio 22 d. vakare, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsitiktinai sutikau asmenį, kuris buvo 2021 m. kovo mėn. pradžioje daręs iš savo telefono nuotraukas, kuriose užfiksuoti nukirsti medžiai ir kurios buvo teiktos daromam aplinkosauginiam pažeidimui patvirtinti, ir dėl kurių neva tai padarymo pareiškėjo vaizdo kameromis kaltino atsakovas šioje byloje ir kaltina toliau, nors pirmosios instancijos teismas pripažino, kad šios nuotraukos buvo akivaizdžiai padarytos nešiojamu įrenginiu. Pareiškėjas nurodo paprašęs šio asmens jo darytų nuotraukų ir jis leido jas nusifotografuoti tiesiai iš jo telefono tą patį sekmadienio vakarą. Kad šios nuotraukos buvo darytos 2021 m. kovo mėn. pradžioje, aiškiai matyti iš telefone nurodytos nuotraukos darymo datos. Kad tai tos pačios nuotraukos, dėl kurių darymo pareiškėjas kaltinamas atsakovo, aiškiai matyti sulyginus teikiamas nuotraukas su byloje esančiomis nuotraukomis, kurios patogumo dėlei yra pridėtos ir apeliaciniam teismui prie 2023 m. balandžio 19 d. prašymo atskiru pdf failu, prie kiekvienos nuotraukos nurodant, kurią tikrą nuotrauką ji atitinka. Tai, kad šias nuotraukas pareiškėjas nusifotografavo būtent 2023 m. sausio 22 d. vakare apie 20 val., matyti iš nuotraukos skaitmeninio pėdsako paspaudus „ypatybes“, kur aiškiai nurodyta data, kada jos pareiškėjo nufotografuotos. Tai akivaizdžiai parodo, kad pareiškėjas tokių dokumentų negalėjo gauti anksčiau, bet jie yra aktualūs šioje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos sprendimo dalies (1 ir 2 p.) dėl atsakomybės taikymo už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

32. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Inspekcijos sprendimas negalėjo būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, pagrįstu objektyviais ir išsamiai ištirtais įrodymais, padarius nuoseklias ir neprieštaringas išvadas, pripažino, jog skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktas nėra pagrįstas ir teisėtas, panaikino ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 punktą, kuriuo pareikštas pareiškėjui papeikimas už su trečiuoju suinteresuotu asmeniu susijusių duomenų neteisėtą tvarkymą.

33. Atsakovas, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismo sprendime nurodytų išvadų nepagrindžia byloje esantys įrodymai. Inspekcijos nuomone, teismas neįvertino įrodymų visumos, o atsižvelgė į atskirų įrodymų trūkumą.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

36. Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016 ir kt.).

37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetamai, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino proceso šalių argumentus bei į bylą pateiktus įrodymus. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Pažymėtina, kad apeliantas nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas savo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą Nr. 3R-999 (2.13-1.E), kuriuo konstatavo kad pareiškėjas pažeisdamas Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus tvarkė kito asmens duomenis, priėmė įvertinęs pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pateiktas aštuonias fotonuotraukas.

40. Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad šis reglamentas taikomas asmens duomenų tvarkymui.

41. Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 punktą asmens duomenys tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). Fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra suprantamas kaip asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.

42. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai pateiktomis aštuoniomis fotonuotraukomis, jose užfiksuotais vaizdais, pažymi, jog šiose fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių trečiojo suinteresuotojo asmens A. P. ar jos motinos asmens duomenų, kaip jie suprantami pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 4 straipsnio 1 punktą. Fotonuotraukose nėra fiksuota jokios informacijos apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti, fotonuotraukose nėra užfiksuota jokių asmens identifikatorių (vardo ir pavardės, asmens identifikavimo numerio, buvimo vietos duomenų ar interneto identifikatorių, nėra fiksuota fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymių). Fotonuotraukose užfiksuotos niekaip neidentifikuotos žemės sklypo dalys, apaugusios medžiais ir krūmais, nukirsti medžiai, supjaustytos medžių dalys. Fotonuotraukose užfiksuoti vaizdai (informacija) nesudaro galimybės nustatyti jokio asmens tapatybės, todėl konstatuotina, kad fotonuotraukose nėra asmens duomenų ir jose esančiai informacijai Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimai netaikytini.

43. Aplinkybė, jog pareiškėjas teikdamas fotonuotraukas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybai savo pranešime nurodė trečiojo suinteresuotojo asmens bei jos motinos vardus bei pavardes, teismo padarytos išvados dėl Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimų netaikymo nekeičia, nes atsakovo vykdyto tyrimo objektas buvo ne pareiškėjo pranešimas, o jo pateiktos fotonuotraukos, kuriose kaip minėta jokių asmens duomenų nėra.

44. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai susiję su atsakovo anksčiau 2021m. rugpjūčio 10d. priimtu sprendimu Nr. 3R-772(2.13-1.E), kuriame buvo konstatuotas pareiškėjo vykdomas vaizdo stebėjimas, ir jo įtaka nagrinėjamai bylai. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama 2021m. rugpjūčio 10d. sprendime užfiksuotų aplinkybių. Be to pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamos fotonuotraukos yra akivaizdžiai padarytos ne vaizdo stebėjimo kameromis, o fotoaparatu, gal būt mobiliu telefonu, todėl jokios sąsajos su 2021m. rugpjūčio 10d. sprendime užfiksuotomis aplinkybėmis nėra.

45. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

46. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo 1 000 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir tai pagrindžiančius įrodymus.

47. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmestas, pareiškėjas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

48. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

49. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

50. Pareiškėjo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patirtos 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į pareiškėjo parengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, kilusio ginčo pobūdį, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, teisėjų kolegija prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, patirtą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, mažina ir pareiškėjui iš atsakovo priteisia 700 Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 40 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui A. Č. iš atsakovo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Rytis Krasauskas