c603847b-8e93-4e8b-90ba-fd310a7e2ec0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-2583-764/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01187-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 34.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. spalio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui Ryčiui Martinkėnui, atsakovo atstovui Rokui Dakniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundÄ atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja P. R. IÄ® „Broliai juodvarniai“ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. kovo 1 d. nutarimÄ Nr. ATK2-18/18, kuriuo pareiÅ¡kėjai paskirta 360 Eur bauda. (e. bylos 1 t., b. l. 1-9) PareiÅ¡kėjos manymu, Departamentas nepagrįstai pripažino, kad P. R. IÄ® „Broliai juodvarniai“ pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – AKÄ®) 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ .

Tiek pareiÅ¡kėja, tiek darbuotoja, kiek nuo jų priklausė, ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad alkoholiniai gėrimai bÅ«tų vartojami vietoje: kavinės, esančios (duomenys neskelbtini), patalpose įrengti staliukai, kurie užtikrina galimybę vartoti alkoholinius gėrimus vietoje, darbuotoja, prieÅ¡ parduodama alkoholį, žodžiu įspėjo abi klientes apie tai, kad alkoholis turi bÅ«ti vartojamas vietoje, kavinės patalpose keliose vietose yra iÅ¡kabinti įspėjamieji ženklai, ant taros, į kuriÄ buvo iÅ¡pilstytas alkoholis, taip pat buvo įspėjamieji užraÅ¡ai apie alkoholio vartojimÄ vietoje, be to, tuo metu, kai klientės iÅ¡sinešė alkoholinius gėrimus iÅ¡ kavinės, joje buvo daug klientų, todėl darbuotoja negalėjo pastebėti, kaip klientės mėgina gėrimus iÅ¡sineÅ¡ti, o darbuotojai nėra suteikta teisė fiziÅ¡kai sulaikyti klientų.

Taigi, pareiÅ¡kėja įvykdė visus bÅ«tinus veiksmus, kad bÅ«tų užtikrintas alkoholio vartojimas vietoje, tačiau nuo ne jos priklausančių aplinkybių klientės pažeidė Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintÄ imperatyvÄ . Atkreipia dėmesį, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-725/2018, kuriame pripažino, kad darbuotoja ir pareiÅ¡kėja ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad nebÅ«tų pažeistas Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas.

PareiÅ¡kėjos teigimu, Departamentas nevertino susiklosčiusios teismų praktikos panaÅ¡iose ar analogiÅ¡kose bylose. Be to, Departamentas pateikė konsultacijÄ dėl Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų laikymosi, tačiau joje nenurodė jokių konkrečių priemonių, kaip Å«kio subjektai turėtų elgtis, kad nebÅ«tų pažeista minėta įstatymo nuostata, todėl akivaizdu, kad pats Departamentas neturi aiÅ¡kaus atsakymo dėl Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimo. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad ji ėmėsi visų priemonių, kad užtikrintų Ä®statymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų laikymÄ si. Priemones, kurių ėmėsi pareiÅ¡kėja, Departamentas įvertino, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ bei byloje nustatytų aplinkybių visumÄ . Atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos priemonės vertintinos kaip neefektyvios, nes alkoholinius gėrimus abi pirkėjos per trumpÄ laikÄ (5 minučių laikotarpyje) iÅ¡sinešė iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo vietos.

Barmenė, parduodama keturias 0,5 litro talpos skardines sidro, akivaizdžiai suvokė, kad klientės tokio alkoholinių gėrimų kiekio (po dvi skardines vienai pirkėjai), iÅ¡pilstyto į dangteliais uždaromÄ vienkartinę tarÄ , nevartos vietoje. Pažymi, kad Å«kio subjekto veiksmai, kai alkoholiniai gėrimai iÅ¡pilstomi į vienkartines stiklines, kurios uždengiamos dangteliais, vertintini kaip klientams palankių sÄ lygų iÅ¡sineÅ¡ti įsigytus alkoholinius gėrimus sudarymas ir yra nesuderinami su siekiu vykdyti AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimÄ , t. y. užtikrinti pilstomų alkoholinių gėrimų vartojimÄ vietoje.

Pagal naujausiÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , veiklos bÅ«das, kai prekiaujama alkoholiniais gėrimais, pilstomais į vienkartines stiklines su dangteliais, prieÅ¡tarauja AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimams. Departamento nuomone, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad barmenė nepastebėjo iÅ¡einančių klienčių dėl didelio klientų skaičiaus ne tik nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties, bet parodo, kad darbuotoja, parduodama alkoholinius gėrimus, net nevertino, ar realiai yra vietų klientams alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, o tai rodo neatsakingÄ pareiÅ¡kėjos požiÅ«rį į licencijuojamÄ veiklÄ .

Pažymi, kad Kauno apylinkės teismo nutarimas pareiÅ¡kėjos darbuotojos administracinio nusižengimo byloje nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas aukÅ¡tesnės instancijos teismui. Be to, Å¡ioje administracinėje byloje ir Kauno apylinkės teismo nagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje skiriasi dalyvaujantys asmenys, administracinio nusižengimo byloje buvo sprendžiamas fizinio asmens atsakomybės klausimas pagal Administracinių nusižengimų kodeksÄ , o administracinėje byloje sprendžiamas klausimas, ar juridinis asmuo tinkamai vykdė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintas pareigas.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėja pateikė Departamentui raÅ¡tÄ dėl konsultacijos suteikimo po padaryto pažeidimo. Be to, teisės aktai Departamentui nesuteikia teisės aiÅ¡kinti įstatymus, todėl Departamentas pareiÅ¡kėjai galėtų pateikti tik nuomonę jos keliamais klausimais. Teismo posėdyje atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Ginčas byloje kilo dėl Departamento 2018 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. ATK2-18/18, kuriuo įmonei už AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimÄ paskirta 360 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais, nustatytos Å¡ios bylai reikÅ¡mingos aplinkybės: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos valdybos (toliau – Kauno AVPK VTV) Prevencijos skyriaus vyr. specialistų R. K. ir K. D. tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad jie 2018 m. sausio 7 d. (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad iÅ¡ P. R. IÄ® „Broliai juodvarniai“ į laukÄ išėjo dvi merginos, kurios nešėsi 4 vnt. 0,5 l talpos popierines stiklines su užraÅ¡ais „Coca Cola“, kurios buvo uždarytos plastikiniais dangteliais, pro kuriuos įkiÅ¡ti Å¡iaudeliai.

Paklausius, kÄ merginos įsigijo, jos atsakė, kad sidrÄ . Buvo nustatyta, kad merginos yra L. D., G. D.. Nustatyta, kad 2018 m. sausio 7 d. L. D. už 7,68 Eur nupirko 2 vnt. 0,5 l talpos skardines, alk. 4,5 proc. tÅ«rio stiprumo „Fizz cider“ kriauÅ¡ių sidro ir 2 vnt 0,5 l talpos skardines, alk. 4,5 proc. tÅ«rio stiprumo „Fizz cider“ braÅ¡kių skonio sidro, kurias pardavusi barmenė I. B., atidarė ir supylė į 4 vnt. 0,5 l talpos popierines taures su užraÅ¡ais „Coca Cola“. L. D. sidrÄ , supiltÄ Ä¯ 4 vnt. 0,5 l talpos popierines taures su užraÅ¡ais „Coca Cola“ iÅ¡sinešė iÅ¡ P. R.

IÄ® „ Broliai juodvarniai“ į laukÄ . Taip pat apie 16.50 val. V. S., už 1,52 Eur minėtoje įmonėje įsigijo 1 vnt. alaus „Volfas Engelman“, alk. 5,2 proc. tÅ«rio ir iÅ¡sinešė į laukÄ . V. S. nurodė, kad barmenė I. B. parduodama alų, jį supylė į 0,5 l talpos popierinę taurę su užraÅ¡u „Coca Cola“. PraneÅ¡imuose nurodoma, jog barmenė I. B. neužtikrino, kad L. D. ir V. S. vartotų alkoholį bare ir neiÅ¡sineÅ¡tų iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos, supildama alkoholį į vienkartinę uždaromÄ tarÄ sudarė sÄ lygas pirkėjoms alkoholį iÅ¡sineÅ¡ti.(e. bylos 1 t., b. l. 61, 62) Departamentas 2018 m. sausio 9 d. gavo Kauno AVPK VTV 2018 m. sausio 9 d. raÅ¡tÄ Nr. 20-5-2161(l.l6E) (e. bylos 1 t., b. l. 58), kuriame nustatyta, kad įmonei priklausančioje užkandinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) (toliau – vieÅ¡ojo maitinimo vieta), sekmadienį nuo 15 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais iÅ¡sineÅ¡imui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai bÅ«tų vartojami vietoje.

Departamentas 2018 m. kovo 1 d. priėmė skundžiamÄ NutarimÄ (e. bylos 1 t., b. l. 11–17), kuriuo pareiÅ¡kėjÄ pripažino pažeidusiÄ AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ , konstatavęs, kad, įmonei priklausančioje vieÅ¡ojo maitinimo vietoje, sekmadienį nuo 15 val. prekiaujama alkoholiniais gėrimais iÅ¡sineÅ¡imui, neužtikrinama, kad parduodami alkoholiniai gėrimai bÅ«tų vartojami vietoje. 2018-01-07 apie 16.45 val. įmones vieÅ¡ojo maitinimo vietoje barmenė I. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) veikdama įmones vardu ir interesais, pirkėjai L.

D. (gim. (duomenys neskelbtini)) už 7,68 Eur pardavė dvi 0,5 I talpos skardines kriaušių skonio sidro „Fizz“ (alkoholio koncentracija 4,5 proc. tūrio), dvi 0,5 I talpos skardines braškių skonio sidro „Fizz“ (alkoholio koncentracija 4,5 proc. tūrio), iš viso 4 skardines, vienos skardinės kaina 1,29 euro. Barmenė I. B. sidro skardines atidarė ir supylė į keturias 0,5 I talpos popierines taures su užrašais ,,Coca Cola", uždengė dangteliais, įdėjo šiaudelius. Pirkėja L.

D. sidrÄ keturiose uždengtose dangteliais 0,5 I talpos popierinėse taurėse su Å¡iaudeliais, iÅ¡ įmonės vieÅ¡ojo maitinimo vietos iÅ¡sinešė (l epizodas). 2018-01-07 apie 16.50 val. įmonės vieÅ¡ojo maitinimo vietoje barmenė I. B. veikdama įmones vardu ir interesais, pirkėjai V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) už 1,52 Eur pardavė alaus "Volfas Engelman" (alkoholio koncentracija 5,2 proc. tÅ«rio), perpylė į 0,5 I talpos popierinę taurė su užraÅ¡u ,,Coca Cola", uždengė dangteliu, įdėjo Å¡iaudeli.

Pirkėja V. S. alų dangteliu uždengtoje 0,5 I talpos popierinėje taurėje su Å¡iaudeliu, iÅ¡ užkandinės iÅ¡sinešė (2 epizodas). Todėl buvo konstatuota, kad Ä®monė pažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, nes neužtikrino, kad sekmadienį nuo 15 val. parduodami alkoholiniai gėrimai bÅ«tų vartojami vietoje. Vadovaudamasis AKÄ® 34 straipsnio 3 ir 7 dalimis, Departamentas paskyrė 360 Eur baudÄ . 2018 m. sausio 7 d. paaiÅ¡kinime I. B. nurodė, kad 2018 m. sausio 7 d. ji dirbo UAB „Broliai juodvarniai“ nuo 14 val. pardavėja – barmene.

Apie 16.45 val. užėjo dvi merginos ir nusipirko 2 vnt. 0,5 l talpos braÅ¡kių skonio sidro, alk. 4,5 proc. tÅ«rio stiprumo, supilto į 2 skardinėse, bei 2 vnt. 0,5 l talpos kriauÅ¡ių skonio sidro, alk. 4,5 proc. tÅ«rio stiprumo, supilto į skardines. Abu gėrimai „Fizz cider“. Už 4 vnt. sidro sumokėjo 7,68 Eur. Nurodo, jog visas skardines atidarė, supylė sidrÄ Ä¯ 4 vienkartines popierines taures su užraÅ¡u „Coca Cola“, įdėjo Å¡iaudelius ir taip padavė merginoms. PrieÅ¡ parduodant alkoholį paaiÅ¡kino joms, kad sekmadieniais po 15 val. alkoholio iÅ¡ baro iÅ¡sineÅ¡ti negali, kad alkoholį reikia vartoti vietoje.

KÄ jos toliau veikė su alkoholiu nežino, nes laukė dar kitas klientas. Po 2 – 5 minučių į barÄ užėjo pareigÅ«nai ir paprašė pasiaiÅ¡kinti dėl parduoto alkoholio. Nurodė, kad merginų asmens dokumentų neprašė. (e. bylos 1 t., b. l. 65–66) 2018 m. sausio 7 d. paaiÅ¡kinime L. D. nurodė, kad 2018 sausio 7 d. apie 16.30 val. kartu seserimi G. D. atvažiavo į „Broliai juodvarniai“. Paprašė 4 vnt. sidro – 2 vnt. kriauÅ¡ių skonio ir 2 vnt. vyÅ¡nių skonio.

Nurodo, kad pardavėja paklausė kiek jai metų ir paprašė pažymėjimo. Nurodo, kad pardavėja pasakė, kad alkoholį turi gerti patalpoje ir įpylė sidrÄ Ä¯ „Coca Colos“ indelius. Sumokėjo 11,78 Eur (nurodo, kad pirko sidro ir cigarečių) Kiek kainavo vien sidras pasakyti negalėjo. Padavė seseriai du puodelius su sidru ir išėjo. Nurodo, kad pardavėja joms nieko nesakė joms iÅ¡einant, mano, kad jų nematė, nes įmonėje buvo daug žmonių. (e. bylos 1 t., b. l. 67) 2018 m. sausio 7 d. paaiÅ¡kinime G.

D. nurodo, kad 2018 m. sausio 7 d. kartu su seserimi L. D. atvyko į minėtÄ barÄ . Jame nusipirko 4 vnt. sidro. Pardavėja supylė sidrÄ Ä¯ vienkartines popierines taures ir įdėjo Å¡iaudelius. Kiek sumokėjo tiksliai nepamena. Nurodo, kad pardavėja jas perspėjo, kad alkoholio iÅ¡ baro iÅ¡sineÅ¡ti negali. Joms išėjus į laukÄ prie jų priėjo policijos pareigÅ«nai. (e. bylos 1 t., b. l. 68–69) 2018 m. sausio 7 d. paaiÅ¡kinime V. S. paaiÅ¡kino, kad 2018 m. sausio 7 d. atėjo į barÄ â€žBroliai juodvarniai“ ir paprašė alaus „Volfas Engelman“.

Pardavėja alų supylė į „Coca Cola“ indelį, jį uždengė dangteliu, įdėjo šiaudelį ir parduodama paklausė ar pirkėja žino įstatymus, kokius tiksliai, nepaklausė. Nurodė, kad pokalbio apie tai, jog ji turi alų gerti vietoje, nebuvo. Už alų sumokėjo 1,52 Eur, ar jai buvo paduotas čekis neprisimena. Mano, kad pardavėja nepastebėjo, kad ji išėjo.(e. bylos 1 t., b. l.

64) Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, nei vienos proceso Å¡alies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012-09-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A 822-2564/2012, 2018-04-04 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

Kilusiam ginčui aktualus AKÄ® (akto redakcija, įsigaliojusi nuo 2018-01-01) nustatytas teisinis reguliavimas. Teismas pirmiausia pažymi, kad AKÄ® 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo tikslas – mažinti bendrÄ jį alkoholio suvartojimÄ , jo prieinamumÄ , ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir Å«kiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti Å¡iame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo Å«kio subjektams teisinius pagrindus.

To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas. Ä®gyvendindamas anksčiau nurodytus tikslus, įstatymų leidėjas AKÄ® 18 straipsnyje reglamentavo prekybos alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir vieÅ¡ojo maitinimo įmonėse tvarkÄ , kaip viena iÅ¡ alkoholio prieinamumo ribojimo priemonių AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais – Å¡eÅ¡tadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais – iki 10 val. ir nuo 15 val.

– vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais; Å¡is draudimas netaikomas vieÅ¡ojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje (13 punktas). IÅ¡ paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi, kai vieÅ¡ojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sÄ lygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje.

LVAT praktikoje yra ne kartÄ konstatuota, kad alkoholiu prekiaujantis Å«kio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad Å¡i prekyba vyktų nepažeidžiant AKÄ® reikalavimų. Taigi, Å«kio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigÄ imtis visų bÅ«tinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebÅ«tų pažeisti AKÄ® reikalavimai (žr. , pvz., 2012-09-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A 858-2241/2012).

BÅ«tina pažymėti, jog tokios priemonės turi bÅ«ti efektyvios, kad užtikrintų AKÄ® nustatytų imperatyvų laikymÄ si (žr., pvz., 2017-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-506-822/2017). Konkretus Å«kio subjektui nustatytos pareigos – užtikrinti, jog nebÅ«tų pažeidžiamas AKÄ® – turinys, pobÅ«dis ir apimtis įstatyme nėra atkleidžiamas. Todėl Å«kio subjektas, siekdamas įgyvendinti įstatymo numatytÄ imperatyviÄ pareigÄ prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiamu laiku tik vartoti vietoje, turi tam tikrÄ diskrecijÄ pasirinkti, kokiais bÅ«dais vykdyti Å¡iÄ pareigÄ .

Jis turėtų imtis tokių priemonių, kokių atitinkamomis aplinkybėmis akivaizdžiai imtųsi kiekvienas protingas ir sÄ Å¾iningas asmuo. Siekiant nustatyti, ar nagrinėjamu atveju buvo parduoti gėrimai vartoti tik vietoje ir pareiÅ¡kėjas gali remtis aptariama iÅ¡imtimi, bÅ«tina įvertinti objektyvių ir subjektyvių faktorių visumÄ . Aplinkybės, charakterizuojančios subjektyvių faktorių visumÄ , yra dvejopos: iÅ¡ vienos pusės jÄ iÅ¡reiÅ¡kia realių, fiziÅ¡kai apčiuopiamų, priemonių bei sÄ lygų (ne)vartoti alkoholinių gėrimų vietoje visuma arba jų stoka, iÅ¡ kitos pusės – ji vertintina per intelektualinį ir valinį aspektus, apimančius tam tikrų atsargos (prevencijos) priemonių ėmimÄ si, kad imperatyvus įstatymo įpareigojimas nebÅ«tų pažeistas, bei gebėjimÄ suvokti, kad alkoholinius gėrimus įsigiję asmenys juos vartos ne vietoje, bei Å«kio subjekto darbuotojų elgesį, atsižvelgiant į šį suvokimÄ .

Abiem atvejais pastebėtina, jog nėra ir negali bÅ«ti baigtinio minėtųjų aplinkybių sÄ raÅ¡o, nes jis nebÅ«tų pajėgus aprėpti įvairialypių situacijų, kylančių ginčo teisinių santykių srityje, t. y. prekybos alkoholiniais gėrimais srityje. Todėl subjektyvių faktorių visuma analizuotina kiekvienu atveju atskirai, inter alia vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais. Proporcingumo principas atsargos priemonių tinkamumo kontekste suponuoja tai, jog konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar priemonės, kurių imtasi, buvo tinkamos bei pakankamos pasiekti tikslÄ .

Protingumo kriterijus savo ruožtu suponuoja, jog bÅ«tina patikrinti, ar pareiÅ¡kėjas priemones pasirinko apdairiai, t. y. taip, kaip iÅ¡ jo, kaip iÅ¡ Å«kinę veiklÄ vykdančio subjekto, buvo galima pagrįstai tikėtis. Å ioje byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisės aktų nustatyta tvarka iÅ¡duotÄ galiojančiÄ licencijÄ verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, kad baro patalpose įrengtas baras, iÅ¡kabinti informaciniai praneÅ¡imai, pardavėja įspėjo pirkėjus, kad parduodami alkoholiniai gėrimai turi bÅ«ti vartojami vietoje.

Pažymėtina, kad, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus Å«kio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotÄ gėrimÄ rengiasi iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, iÅ¡ Å«kio subjekto nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieÅ¡ pirkėjÄ , siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neiÅ¡sineÅ¡tų parduoto alkoholinio gėrimo ar, kad jį suvartotų vietoje.

Å is aspektas svarbus analizuojant pareiÅ¡kėjo priemonių, kurių konkrečiu atveju jis ėmėsi siekdamas nepažeisti imperatyvaus AKÄ® reikalavimo prekiauti alkoholiniais gėrimais parduodant juos tik vartoti vietoje, pakankamumÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A858-351/2013) PareiÅ¡kėja teigia, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes Departamentas nepagrįstai taikė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punktÄ , neįrodė pažeidimo, nes alkoholis buvo pilstomas, o pardavėjos veiksmų (įspėjo apie alkoholinių gėrimų vartojimÄ tik vietoje, aprÅ«pino pirkėjus vienkartinėmis stiklinėmis, gėrimus įpylė, uždarė dangteliu ir įdėjo Å¡iaudelį) visuma, bare esantys įspėjimai ir tinkama aplinka patvirtina, kad pareiÅ¡kėja ėmėsi efektyvių ir proporcingų priemonių ir savo elgesiu AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatų nepažeidė.

PareiÅ¡kėja pabrėžia, kad ji neturi teisės aktais pagrįstų įgaliojimų kontroliuoti pirkėjų elgesio po alkoholinių gėrimų įsigijimo ir drausti jiems iÅ¡neÅ¡ti gėrimus iÅ¡ vieÅ¡ojo maitinimo vietos. Ä®vertinęs byloje esančiÄ Ä¯monės 2018-01-11 patikrinimo medžiagÄ (e. bylos 1 t., b. l. 51–54, 58, 61-71, 72-74, 75-78), patikrinimo dienÄ Ä¯monės vieÅ¡ojo maitinimo vietoje alkoholinius gėrimus pirkusių asmenų paaiÅ¡kinimus (e. bylos 1 t., b. l. 64–69) aktualaus teisinio reglamentavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, teismas Å¡iuos pareiÅ¡kėjos teiginius vertintina kritiÅ¡kai.

AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams, todėl pirkėjų veiksmai, nepriklausantys nuo pardavėjo valios, pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi. Departamento medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad įmonės darbuotoja pardavėja I. B. pardavė pirkėjoms V. S. ir L. D. kartu su G. D. alkoholinius gėrimus vienkartinėse stiklinėse, bet šie asmenys jį išsinešė iš baro patalpų.

Å ias aplinkybes patvirtina pirkėjų paaiÅ¡kinimai ir Kauno AVPK VTV pareigÅ«nų parodymai. Pažymėtina, kad pati pardavėja pripažino, jog, pirkėjoms sumokėjus alkoholinių gėrimų kainÄ , ji, įpylusi alkoholio į plastikines stiklines, jomsf atidavė ir toliau nekreipė į jas dėmesio, nes laukė kitas klientas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžtina, kad ginčui aktualios redakcijos AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta iÅ¡imtis taikoma tik tiems verslo subjektams, kurie faktiÅ¡kai, o ne formaliai atitinka vieÅ¡ojo maitinimo įstaigos sÄ vokÄ .

AKÄ® 2 straipsnio 30 dalyje nustatyta, kad vieÅ¡ojo maitinimo vieta – laikantis maisto tvarkymÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatytų vieÅ¡ojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruoÅ¡iamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas vieÅ¡ajam maitinimui. Vadinasi, subjektai, kuriems yra taikoma AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyta iÅ¡imtis privalo vykdyti baro, restorano, kavinės ar kitÄ maisto tvarkymo veiklÄ , Å¡iose įstaigose alkoholiniai gėrimai, nesvarbu, ar pilstomi iÅ¡ gamyklinių pakuočių ar kitų rezervuarų, turi bÅ«ti pateikiami taip, kad jie bÅ«tų suvartoti vieÅ¡ojo maitinimo vietos patalpose ar teritorijoje, bet ne tokiu bÅ«du ir forma, kuris nekliudo pirkėjui iÅ¡sineÅ¡ti įsigytus alkoholinius gėrimus iÅ¡ vieÅ¡o maitinimo vietos ir jais disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Teismas konstatuoja, kad dėl alkoholinio gėrimo perpylimo į vienkartinę, o ne daugkartinio naudojimo tarÄ , pareiÅ¡kėjas sudarė galimybę pirkėjams alkoholinius gėrimus vartoti ne vietoje. Be to, Å¡iuo atveju esminę reikÅ¡mę turi įmonės pasirinktos taros savybės – pasirinkimas alkoholinius gėrimus patiekti vienkartinėje taroje savaime nėra nesuderinamas su AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtintu draudimu, tačiau pareiÅ¡kėjo naudotos popierinės stiklinės buvo uždengiamos dangteliu (stiklinę uždengė pati darbuotoja).

Todėl darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju įmonė pardavė alkoholinius gėrimus bÅ«du, kuris neužtikrino viso įsigyto alkoholio suvartojimo vietoje. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pažeidė AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Dėl kilusio ginčo teismo nuomonės nekeičia ir tai, kad pardavėja I. B. parduodama alkoholinius gėrimus pirkėjoms nurodė jų neiÅ¡sineÅ¡ti, vartoti tik vietoje (vieÅ¡os maitinimo vietos patalpose), alkoholį įpylė į vienkartines stiklines, o įmonės vieÅ¡ojo maitinimo vietoje aiÅ¡kiai pateikta informacija apie nustatytÄ draudimÄ iÅ¡sineÅ¡ti alkoholinius gėrimus (e. bylos 1 t., b. l. 73).

Teismas sutinka su tuo, jog iÅ¡ Å«kio subjekto, teisės aktuose tiesiogiai neįtvirtinus Å«kio subjektų darbuotojų ar kitų asmenų teisės pirkėjo atžvilgiu taikyti tam tikras prievartos priemones, kuomet pirkėjas atidarytoje pakuotėje parduotÄ gėrimÄ rengiasi iÅ¡sineÅ¡ti ar neÅ¡asi iÅ¡ Å«kio subjekto patalpų, nepagrįsta reikalauti elgtis neteisėtai ir prievarta užtikrinti gėrimo vartojimÄ vietoje, t. y. pardavėjas neturi teisės imtis prievartos veiksmų prieÅ¡ pirkėjÄ , siekdamas užtikrinti, kad pastarasis neiÅ¡sineÅ¡tų parduoto alkoholinio gėrimo ar kad jį suvartotų vietoje, tačiau Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas nesudarė tinkamų ir pakankamų sÄ lygų pirkėjoms įsigytus alkoholinius gėrimus vartoti vietoje, todėl ir pirkėjų neva savavaliÅ¡ki veiksmai Å¡iuo atveju negali panaikinti pareiÅ¡kėjo atsakomybės. Teismas taip pat kritiÅ¡kai vertina pareiÅ¡kėjos argumentÄ , jog Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. priėmė nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. II-128-725/2018, kuriame pripažino, jog buvo imtasi visų reikiamų priemonių, jog nebÅ«tų pažeistas AKÄ® 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas Teismas konstatuoja, kad minėtoje byloje buvo vertinami barmenės I.

B. veiksmai, o ne pareiÅ¡kėjos. Todėl argumentas atmestinas. AKÄ® 34 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad už Å¡io įstatymo 18 straipsnio 3 nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ Ä¯monės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, užsienio juridinių asmenų atstovybės Lietuvos Respublikoje baudžiami nuo vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių eurų iki penkių Å¡imtų septyniasdeÅ¡imt devynių eurų bauda. Å io straipsnio 7 dalis nustato, kad konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį ir Å¡io straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų skaičių ir reikÅ¡mingumÄ . Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas institucijos, skiriančios baudÄ už Å¡iame Ä®statyme nustatytų reikalavimų nesilaikymÄ , nutarime. Skundžiamame Nutarime, be kita ko, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, skirta 360 Eur bauda, kuri atitinka AKÄ® 34 straipsnio 3 dalyje nurodytos ekonominės sankcijos (nuo 144 Eur iki 579 Eur) vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad Departamentas, parinkdamas konkrečios ekonominės sankcijos dydį pažeidė AKÄ® 34 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus baudos dydžio nustatymo kriterijus, įmonei paskirta ekonominė sankcija atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, todėl yra teisinga ir proporcinga. Teismas, įvertinęs skundžiamo Nutarimo atitikimÄ Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, konstatuoja, kad Departamento priimtas Nutarimas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu Å¡iuos reikalavimus atitinka – jame nuosekliai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios AKÄ® nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei Å¡io draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiÅ¡kėjos veiksmai, kuriais pasireiÅ¡kė nustatyti pažeidimai, pateikiama Å¡ių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiÅ¡kėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei iÅ¡dėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu.

Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiÅ¡kai pagrįstas, motyvų iÅ¡dėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiÅ¡kai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKÄ® 39 straipsnyje. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė AKÄ® nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti pareiÅ¡kėjos skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Todėl pareiÅ¡kėjos skundas atmetamas. PareiÅ¡kėja skunde iÅ¡dėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir niekaip nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimÄ Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ;

LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos P. R. individualios įmonės „Broliai juodvarniai“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja Egidija Puzinskaitė