Legislator Case Law & Legislation
c5ffbca9-71db-4469-b355-63228d78ebb5 AI generated

c5ffbca9-71db-4469-b355-63228d78ebb5 · Regionų administracinis teismas

Case Number c5ffbca9-71db-4469-b355-63228d78ebb5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I1-4692-621/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00719-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

c5ffbca9-71db-4469-b355-63228d78ebb5 · Regionų administracinis teismas: Pelėsio nėra. IÅ¡ 2017-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 matyti, kad kameroje Nr. 62 temperatÅ«ra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I1-4692-621/2020 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00719-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 20.5.1.; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 22 d. Å iauliai Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mų teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. Z. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus su skundu (2-11 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 50 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Å iaulių TI) buvo laikomas nuo 2017-04-22 iki 2017-11-18, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko higienos normų reikalavimų. Buvo netinkamas patalpų vėdinimas, apÅ¡vietimas, ant sienų ir lubų kaupėsi pelėsis ir drėgmė. Drėgmė buvo tokia didelė, kad čiužinys buvo prisigėręs drėgmės. TemperatÅ«ra neatitiko higienos normų. Kamerų langai yra prastos bÅ«klės, neįmanoma kamerÄ vėdinti natÅ«raliu bÅ«du, o dauguma pavirÅ¡ių yra aÅ¡trių. Kamerose vykdoma ventiliacija per langÄ , bet ji nėra pakankama. ApÅ¡vietimo lempos mirksėjo arba visai neskleidė dirbtinės Å¡viesos.

Daugumoje kamerų sanitarinio mazgo pertvaros nedažytos visai, plokštės persisunkusios drėgmės. Iš sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Sanitarinis mazgas nebuvo visiškai izoliuotas nuo bendro kameros ploto, dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas, kuris sukėlė fizinių ir psichologinių nepatogumų. Pasivaikščiojimo kiemeliuose byrėjo tinkas, primėtyta šiukšlių, iš kanalizacijos stovų jautėsi smarvė.

Kamerose nebuvo pakankamai inventoriaus. Stalas kameroje montuojamas tarp lovų, todėl buvo sumažintas suoliukų ar taburečių skaičius. Kitose kamerose stalas sumontuotas nuoÅ¡alioje vietoje, o prie jo buvo tik po vienÄ taburetę ir suolÄ , nors kameroje buvo Å¡eÅ¡i asmenys. Neturėjo galimybės kasdien pasivaikščioti gryname ore ne mažiau, kaip valandÄ . Pasivaikščiojimo laikas skaičiuojamas nuo iÅ¡vedimo iÅ¡ kameros momento, o ne atvykimo į kiemelį momento. Pasivaikščiojimų kiemelių stogai iÅ¡ asbesto.

Nevykdomas socialinis ir teisinis Å¡vietimas. Informacija buvo talpinama stenduose, bet ji nebuvo pilna, todėl teko raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis su įvairiais praÅ¡ymais į Å iaulių TI darbuotojus, vietoj to, kad pats asmeniÅ¡kai bÅ«tų galėjęs socialiai ir teisiÅ¡kai Å¡viestis. KiekvienÄ savaitę per rytinį patikrinimÄ paduodavo raÅ¡tiÅ¡kus praÅ¡ymus apsilankyti įstaigos bažnyčioje, sporto salėje bei teniso kambaryje. BÅ«davo, kad visÄ savaitę niekur nepatekdavo, o dažnai praÅ¡ymai buvo neregistruojami.

Neįmanoma rÅ«pintis Å¡vara ir tvarka. BÅ«davo iÅ¡duodama tik Å¡luota, kitos valymo priemonės neiÅ¡duodamos. Aplaidžiai ir atmestinai vykdomas nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimas ir naikinimas. IÅ¡ sandėlio iÅ¡duodami čiužiniai nėra dezinfekuojami. Nesudaroma galimybė pasinaudoti pirtimi ar duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis. Ne kartÄ izoliatoriuje buvo vykdomas vandentiekio vamzdyno hidraulinis patikrinimas ir tÄ savaitę papildomai pasinaudoti ne Å¡altu, o Å¡iltu vandeniu neturėjo galimybės. Pagalvės užvalkalas buvo iÅ¡duodamas per mažas, į kurį netilpo pagalvė.

Negalėjo gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir rÅ«bus. Kadangi iÅ¡ artimųjų ir giminių gaudavo minimalias perlaidas, kad pasigerintų savo maisto racionÄ , todėl virÅ¡utiniai ir apatiniai rÅ«bai nemokamai skalbiami nebuvo. Maisto racionas ir energetinis vertingumas neatitinka davinių normos, papildomas praskiestu vandeniu. Priėmimo paskirstymo skyriaus kratų atlikimo patalpos visiÅ¡kai neatitinka higienos normų. Priėmimo ir kratos patalpos yra rÅ«syje, kur drėgmė ir oro temperatÅ«ra neatitiko higienos normų reikalavimų.

Mažas apÅ¡vietimas, kameros be langų, sienos dengtos nelygiu aÅ¡triabriauniu tinku, į jas lengva susižaloti, jų neįmanoma valyti. Kratos kamerose neįrengta ventiliacija. Gruntinis vanduo kaupiasi patalpose. Vandens čiaupas įrengtas virÅ¡ sanitarinio mazgo 0,5 metro atstumu. Po valandos patalpose pradėdavo trÅ«kti oro, imdavo skaudėti akis, krėsdavo drebulys. IÅ¡ priėmimo kamerų patekti į paskirstymo kameras reikėjo lipti stačiais metaliniais laiptais. Paskirstymo kamerose sÄ lygos analogiÅ¡kos kaip ir priėmimo patalpose, tik jose buvo langas.

PareiÅ¡kėjui susirgus niežais, buvo teikiamos netinkamos gydymo paslaugos, nebuvo skiriami vaistai. PareiÅ¡kėjas Å«kio aptarnavimo bÅ«ryje turėjo galimybę kasdien pasinaudoti Å¡iltu vandeniu, bet dėl sveikatos bÅ«klės ir nesuteikto gydymo bijojo Å¡luostyti Å¡lapiÄ savo kÅ«nÄ , nes prasidėdavo niežtėjimas visame kÅ«ne. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinę bei emocinę depresijÄ , stresÄ , fizinius nepatogumus, garbės ir orumo pažeidimÄ , asmenybės sumenkinimÄ .

Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas pateikė atsikirtimÄ Ä¯ skundÄ (182-185 b. l.), kuriame detalizavo skunde nurodytas aplinkybes, praÅ¡o skundÄ tenkinti. Atsakovas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (17-29 b. l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Taip pat atsiliepime nurodė, kad Å iaulių TI sanitarinis mazgas atitvertas iÅ¡ visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas virÅ¡ija, o įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas - durimis arba užuolaidėle, todėl tiek teiginiai dėl kamerų ploto neatitikimo ir sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo yra atmestini.

Iš 2017-04-18 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 matyti, kad kameroje Nr. 96 vykdomas remontas (pareiškėjas joje apgyvendintas po remonto). Iš 2017-05-03 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kameroje Nr. 28 apšvieta, temperatūra, oro drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta.

Pelėsio nėra. IÅ¡ 2017-06-21 Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 matyti, kad kameroje Nr. 62 temperatÅ«ra, drėgmė tinkama. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Galimybė vėdinti patalpas per langÄ sudaryta. Nors kitos kameros dėl jų atitikimo higienos normoms aktualiu laikotarpiu netikrintos, atsakovas nurodo ir tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sÄ lygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebÅ«tų proporcingas reikalavimas.

Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Preziumuojama, kad kamera atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13 punkte nustatyta, kad gyvenimo ir buities sÄ lygos kamerose turi atitikti Lietuvos Respublikos higienos normas.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 2 punktas nustato: Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. AnalogiÅ¡ka nuostata nustatyta ir higienos normos. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas įrengtos pagal Higienos normos reikalavimus. Kitos pareiÅ¡kėjo nurodomos aplinkybės dėl sÄ lygų Å iaulių TI yra nepagrįstos. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas. Å iaulių TI akcentavo, kad pareiÅ¡kėjo dėstomos neturtinės žalos atsiradimÄ sÄ lygoti galinčios aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio nusiskundimus, nebÅ«tinai sÄ lygotus laikymo sÄ lygų, kurių nepagrindžia jokiais įrodymais.

PareiÅ¡kėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ bÅ«tų galima susieti su asmens laikymo Å iaulių TI sÄ lygomis. Remdamasis Å¡iomis aplinkybėmis, Å iaulių TI manė, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai apie patirtÄ neturtinę žalÄ yra nepagrįsti. Papildomai nurodė, kad Å iaulių TI pagal galimybes įgyvendino ir siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus, nagrinėjamu atveju nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , pareiÅ¡kėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikÅ¡mis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių.

Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J. Z. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 50 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2017-04-22 iki 2017-11-18. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal CK 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta.

Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2020-04-24 kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko, 13 b. l.). Todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos ir pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2017-04-22 iki 2017-04-23 atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog patalpos (gyvenamosios kameros, laikino sulaikymo, kratos atlikimo, paskirstymo, pasivaikščiojimo kiemeliai, laiptai koridoriuje ir kt.), kuriose jis buvo laikomas, neatitinka higienos normų reikalavimų. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908 (toliau – Higienos norma).

IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-203 (16.3.187. 6.12) (67-68 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-06-14 gyvenamojoje kameroje Nr. 62 Higienos normos pažeidimų nenustatyta. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-101 (16.3.187. 6.12) (69-70 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 gyvenamojoje kameroje Nr. 96 vykdomas remontas. PareiÅ¡kėjas į Å¡iÄ kamerÄ patalpintas 2017-05-19.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-113 (16.3.187. 6.12) (71-74 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-25 gyvenamojoje kameroje Nr. 28 ir kratos atlikimo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-350 (16.3.187. 6.12) (79 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-12-01 pasivaikščiojimo kiemeliuose Higienos normos pažeidimų nenustatyta.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo akto Nr. PA.6-100 (16.3.187. 6.12) (83-85 b. l.) matyti, kad patikrinimo metu 2017-04-04 gyvenamojoje kameroje Nr. 96 ir kratos atlikimo patalpose Higienos normos pažeidimų nenustatyta. Iš pažymos apie 2016 metais atliktus remonto darbus (54-57 b. l.) matyti, kad 2016 metais laikino sulaikymo, priėmimo-paskirstymo kamerose, pasivaikščiojimo kiemeliuose, gyvenamosiose kamerose Nr. 38 ir 61 buvo atlikti remonto darbai.

Iš pažymos apie 2017 metais atliktus remonto darbus (58-60 b. l.) matyti, kad 2017 metų kovo – gegužės mėnesiais buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr. 96, o 2017 m. kovo mėn. buvo suremontuota gyvenamoji kamera Nr.

38. Bylai aktualiu laikotarpiu, kitose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas (pareiÅ¡kėjo laikymo metu ar praėjus neilgam laiko tarpui prieÅ¡ ar po pareiÅ¡kėjo patalpinimo į Å¡ias patalpas), nebuvo atlikti sÄ lygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimai, taip pat byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas atitikimÄ higienos normų reikalavimams. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės) 2 punktas numato, kad „Šios Taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie Å¡ių Taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais“. Å iaulių TI pastatytas iki Å¡ių taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgÄ visiÅ¡kai izoliuoti nuo likusio kameros ploto (Eksploatavimo taisyklių 14.5 punktas), sanitariniame mazge įrengti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ arba kameroje įrengti bÅ«tent mechaninį vėdinimÄ , o natÅ«ralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus (Eksploatavimo taisyklių 14.10 punktas, Higienos norma HN 134:2015 17 punktas).

Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020). Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes konstatuotina, kad atsakovo neteisėti veiksmai dėl blogo oro kameroje, nenustatyti. PareiÅ¡kėjas dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų, bylai aktualiu laikotarpiu, į Å iaulių TI administracijÄ su skundais nesikreipė (120 b. l.). Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas su skundais bÅ«tų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (pavyzdžiui Nacionalinį visuomenės sveikatos centrÄ ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų.

Teisės aktai neįpareigoja Å iaulių TI administracijÄ nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji) bÅ«klės. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, jog aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl nurodytų pažeidimų nesikreipė į Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijÄ ar kitas kompetentingas įstaigas, leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iÅ¡ tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobÅ«džio, kad pareiÅ¡kėjas patyrė tokio laipsnio neigiamÄ poveikį, kuris sukėlė vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas, arba sudarė kliÅ«tis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-02-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017).

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktuose užfiksuotas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpos, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, neatitiko higienos normų reikalavimų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintos sÄ lygos turėti privatumÄ naudojantis higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Å iaulių TI nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa Å iaulių TI kalinimo patalpose yra atitverta nuo likusio kameros ploto mÅ«rine sienele ar OSB plokÅ¡te, praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia užuolaida.

Iš Šiaulių TI pateiktos „San. mazgų zonų kamerose lentelės“ (39-40 b. l.) matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas sanitarinis mazgas atitvertas OSB ar mūrine atitvarine konstrukcija, kurios aukštis yra nuo 1,78 m (kamera Nr.

28) iki 2,25 m (kamera Nr. 61). Å ias aplinkybes patvirtina fotonuotraukos (98-104 b. l.), iÅ¡ kurių matyti, kad sanitarinis mazgas gyvenamosiose kamerose yra atitvertas nuo kameros erdvės sienele, o įėjimas į sanitarinį mazgÄ uždengiamas užuolaida. PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktÅ«s, prieÅ¡taringi. Atsižvelgiant į visumÄ nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ , naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista.

Pareiškėjas nurodė, kad nebuvo užtikrintas užimtumas, nebuvo sudaryta galimybė socialiai ir teisiškai šviestis. Šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, nedetalizuoti, prieštaringi, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, neteikė skundų dėl netinkamo užimtumo organizavimo (neorganizavimo). Atsakovas pažymoje (120 b. l.) bei atsiliepime nurodė, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) organizuojamas užimtumas, suimtieji gali dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu ir stačiatikių šventiku.

Be to, pažymėta, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių, teniso salę, krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sportiniuose, kultūriniuose renginiuose. Iš Šiaulių TI direktoriaus 2011-03-31 įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programos (62-66 b. l.) matyti, kad Šiaulių TI organizuojamas laisvalaikio užimtumas suimtiesiems ir nuteistiesiems. Šias aplinkybes patvirtina suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (121-175 b. l.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo užimtumo organizavimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad pasivaikščiojimui gryname ore buvo skiriama mažiau kaip valanda laiko per dienÄ . Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų iÅ¡vadÄ suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dienÄ .

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010-08-16 įsakymu Nr. 1/01-186 (61 b. l.) nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems. Pareiškėjo teiginiai dėl šio įsakymo netinkamo vykdymo deklaratyvūs, nenurodė jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo užtikrinta minimali pasivaikščiojimo trukmė, skundų Šiaulių TI direktoriui neteikė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemelių stogo konstrukcijose yra asbesto. Pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas. Šie pareiškėjo teiginiai abstraktūs, nedetalizuoti, deklaratyvūs, todėl atmestini, kaip nepagrįsti. Pareiškėjas nurodė, kad patalpose buvo tarakonų ir kitokių parazitų, graužikų, nebuvo vykdoma dezinfekcija ir deratizacija, patalynė, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami. Šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad dėl patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos, taip pat patalynės dezinfekcijos pažeidimų nenustatyta (71-78, 80-82, 86-88 b. l.). Atsiliepime atsakovas nurodo, kad įstaigoje nuolat atliekama kamerų dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. Šias aplinkybes patvirtina dezinfekcijos planai (45-53 b. l.). Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo tiekiamas nekaloringas maistas, jo per mažai.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su skundais ar praÅ¡ymais dėl per mažų maisto porcijų ar papildomo maitinimo, nenurodo aplinkybių, kad jam rekomenduotas papildomas maitinimas, tokių duomenų byloje nėra. PareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis gavo nekokybiÅ¡kÄ maistÄ , ar jo buvo per mažai. IÅ¡ Å iaulių valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos patikrinimo akto bei Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiÅ«ros laboratorijos Å iaulių skyriaus cheminių tyrimų protokolų (89-97 b. l.) matyti, kad iÅ¡tyrus maisto pavyzdžius dėl maisto kiekio ir kokybės pažeidimų, susijusių su nagrinėjamas byla, nenustatyta.

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo nurodomas aplinkybes ir byloje iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuotina, jog neįrodyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas nekaloringas ar teisės aktų reikalavimų neatitinkantis maistas ar per mažas jo kiekis. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Å iaulių TI dažnai nebÅ«davo Å¡ilto vandens, todėl ne visada buvo galima nusiprausti duÅ¡e. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai yra abstraktÅ«s, nedetalizuoti. Higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau, kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė su praÅ¡ymais ar skundais į Å iaulių TI direktorių dėl tinkamų sÄ lygų praustis po duÅ¡u bei galimybės praustis po duÅ¡u daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų privalėjęs sudaryti sÄ lygas pareiÅ¡kėjui daugiau nei vienÄ kartÄ per savaitę prausti visÄ kÅ«nÄ po duÅ¡u, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog nesudaroma galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir rÅ«bus, pagalvės užvalkalas per mažas. Pagal HN 134:2015 40 punktÄ , laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. PareiÅ¡kėjo teiginiai abstraktÅ«s, deklaratyvÅ«s, nedetalizuoti, pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis kreipėsi į atsakovÄ ir atsakovas atsisakė skalbti pareiÅ¡kėjo rÅ«bus, ar pareiÅ¡kėjui buvo atsisakyta iÅ¡duoti Å¡variÄ patalynę.

Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI atsisakė priimti skalbimui pareiÅ¡kėjo virÅ¡utinius ar apatinius rÅ«bus, pareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su praÅ¡ymu skalbti jo rÅ«bus, neteikė skundų dėl atsisakymo skalbti jo rÅ«bus. IÅ¡ pažymos (37 b. l.) matyti, kad pagalvės ir pagalvių užvalkalai yra to paties dydžio. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jam buvo iÅ¡duotas netinkamas pagalvės užvalkalas, pareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl netinkamos patalynės iÅ¡davimo.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (113-119 b. l.) matyti, kad visi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymai buvo patenkinti ir pareiÅ¡kėjas juose patvirtino, jog paslauga suteikta. Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ teismui, jame nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ä®vertinus anksčiau paminėtas aplinkybes pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose buvo per mažai sėdėjimui prie stalo skirto inventoriaus – taburečių ar suolų.

Atsiliepime atsakovas nurodo, kad sÄ lygos sėdėti prie stalo buvo sudarytos – stalas pastatytas taip, kad juo bÅ«tų galima naudotis sėdint ant lovų arba kėdžių, suoliukų. Tokiu bÅ«du ne tik sudaromos galimybės patogiai raÅ¡yti, skaityti, pavalgyti ir t. t., bet ir sutaupoma laisvo grindų ploto. Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6. punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali bÅ«ti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.

IÅ¡ pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamÄ plotÄ (41-44 b. l.) matyti, kad visose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas buvo inventorius skirtas sėdėjimui. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jis negalėjo atsisėsti prie stalo. PareiÅ¡kėjas skundų Å iaulių TI administracijai dėl neužtikrinamos galimybės sėdėti prie stalo, neteikė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad kameroje sumontuotas stalas nuoÅ¡alioje vietoje, prie jo yra po vienÄ taburetę ir suolÄ , o kameroje buvo Å¡eÅ¡i asmenys.

PareiÅ¡kėjas nenurodė kada ir kurioje kameroje buvo tokios aplinkybės. IÅ¡ pažymos (31-36 b. l.) matyti, kad per visÄ pareiÅ¡kėjo buvimo Å iaulių TI izoliatoriuje laikotarpį, jis nebuvo laikomas kameroje, kur buvo Å¡eÅ¡i asmenys, todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas skunde nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas, nebuvo bÅ«tino inventoriaus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo suteikiamos valymo priemonės. PareiÅ¡kėjas nenurodo konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo iÅ¡duotos valymo priemonės. Neteikė skundų Å iaulių TI administracijai dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo. IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Å iaulių departamento patikrinimo aktų (71-78, 86-88 b. l.) matyti, kad pažeidimų dėl valymo priemonių iÅ¡davimo, nenustatyta. Ä®vertinus visumÄ paminėtų aplinkybių, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl valymo priemonių neiÅ¡davimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodo, kad jam nebuvo suteikiamas tinkamas gydymas. Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis), Viešasis administravimas – įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, numatytos ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 1-13 punktuose. Be to, įstatymu administracinių teismų kompetencijai gali bÅ«ti priskiriamos ir kitokios bylos (ABTÄ® 17 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrÄ jÄ taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobÅ«džio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis, 25 straipsnis). Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTÄ® 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pažymėtina, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

PareiÅ¡kėjui papildomai iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ ir norintys jÄ gauti, su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau – ir Komisija) (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Komisijai priėmus sprendimÄ , pacientas ar kiti asmenys ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Komisijos sprendimu sprendimÄ turi teisę skųsti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreipiantis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 8 dalis).

PareiÅ¡kėjas ikiteismine tvarka į KomisijÄ nesikreipė, todėl teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo Å¡ių aplinkybių nevertina ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ palieka nenagrinėtu (ABTÄ® 105 straipsnio 5 punktas). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-823-520/2020. Kaip minėta anksčiau, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 50 000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105 straipsnio 1 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus dėl 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjo J. Z. skundo dalį dėl neturtinės žalos, patirtos dėl netinkamai teiktų ir / ar neteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų, atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus.

Teisėjas Žanas Kubeckas