c5fcd724-5d63-475f-a587-d03416eeb3bc · Vilniaus apygardos teismas

2-4841-734/2012Civilinė byla Nr. 2S-987-653/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01816-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.;122.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Å iÅ¡kina, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (atsakovo) Y. S. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, kuria praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tenkintas civilinėje byloje Nr. 2-4841-734/2012 pagal ieÅ¡kovų V.

J., G. D. ieÅ¡kinį atsakovui Y. S. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia bei hipotekos pripažinimo baigta, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai V. J. ir G. D. pateikė ieÅ¡kinį atsakovui Y. S. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir pasibaigusia bei hipotekos pripažinimo baigta. Å io ieÅ¡kinio užtikrinimui, kad nepasunkėtų ar nepasidarytų nebeįmanomas teismo sprendimo įvykdymas, ieÅ¡kovai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdymo procese, t.y. sustabdyti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Nemenčinės pl. 8-4, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-5029-2012:0020, procedÅ«ras vykdymo procese.

Nurodė, kad nepritaikius praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis turtas gali bÅ«ti priverstine tvarka perleistas tretiesiems asmenims, tokiu atveju Å¡io turto grÄ Å¾inimas ieÅ¡kovams ieÅ¡kinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba net pasidaryti neįmanomas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. vasario 10 d. nutartimi patenkino praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sustabdė priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ hipoteka įkeisto ieÅ¡kovams V.

J. ir G. D. nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Nemenčinės pl. 8-4, Vilniuje, unikalus Nr. 1099-5029-2012:0020, procedÅ«ras vykdymo procese iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje (b.l.29-30).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas tarp Å¡alių kilęs dėl prievolės įvykdymo. IeÅ¡kovai ginčija pagrindÄ priverstinėms iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«roms iÅ¡ atsakovui hipoteka įkeisto ieÅ¡kovų turto pradėti, pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovai praÅ¡o jų prievolę, kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, pripažinti įvykdyta ir pasibaigusia.

Teismas sutiko, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių Å¡ioje byloje, t.y. leidus vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio ir atsakovui įkeisto turto, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo vykdymas, t.y. Å¡alių grÄ Å¾inimas į padėtį, buvusiÄ iki priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, t.y. vykdant paskolos, kuriÄ ieÅ¡kovai siekia teismine tvarka pripažinti grÄ Å¾inta, priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis daiktas – butas, esantis Nemenčinės pl. 8-4, Vilniuje, gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims, o tai labai apsunkintų bÅ«simo galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .A.

Y. S. pateikė atskirÄ jį skundÄ (b.l.32-34), kuriuo praÅ¡o skundžiamÄ nutartį panaikinti ir ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Nurodo, jog ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodė, kad jie atsiskaitė su kreditoriumi (atsakovu), mokėdami pinigų sumÄ grynais, ir tai jų manymu, patvirtina prie ieÅ¡kinio pridėta 2011-06-27 raÅ¡to, kurį surašė, jų teigimu, atsakovas, kopija. Pažymėtina, kad tuo metu Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-6041-200/2011 tarp tų pačių Å¡alių dėl tos pačios prievolės, joje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - neleista nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ patį hipoteka įkeistÄ turtÄ .

Ji pradėta ieÅ¡kovų iniciatyva: ieÅ¡kovai teigė, kad jokios paskolos nėra gavę, neturi pareigos vykdyti prievolės dėl jos grÄ Å¾inimo. Dėl paskolos fakto ieÅ¡kovai buvo inicijavę ikiteisminį tyrimÄ , kuris nutrauktas. IeÅ¡kovai pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo ir jį teismas tenkino raÅ¡ytinio proceso tvarka. Po to ieÅ¡kovai vėl pradėjo inicijuoti naujus procesus dėl hipotekos panaikinimo – pateikė šį ieÅ¡kinį. Prie ieÅ¡kinio ieÅ¡kovai prideda tik dalį susijusių dokumentų, naudingų iÅ¡imtinai jiems, t.y. nepateikia Y.

S. 2011-08-10 atsakymo, kuriuo jis nepatvirtina atsiskaitymo fakto ir paneigia prievolės įvykdymo aplinkybes, be to nepateikia 2011- 06-27 raÅ¡to apie atsiskaitymÄ originalo. IeÅ¡kovų advokatas net nurodė, jog tokio originalo nėra matęs. Nesant įrodymų apie ieÅ¡kovų atsiskaitymÄ su Y. S., nėra prielaidų ieÅ¡kinį tenkinti ir jį vertinti kaip pakankamÄ pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Pažymi, kad ieÅ¡kovai turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ laikinÄ sias apsaugos priemones ir bylos nagrinėjimo metu, pateikę atitinkamus įrodymus (CPK 147 str.).

Turto pardavimas iÅ¡ varžytynių ar kitokiu bÅ«du reikalauja laiko (CPK 694, 700-706, 714-716, 719, 722 str.) ir tas terminas yra pakankamas ieÅ¡kovams įrodymus pateikti, todėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas ieÅ¡kinio padavimo metu, nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių. Mano, kad ieÅ¡kovai nesÄ Å¾iningai naudodamiesi procesinėmis teisėmis, inicijuojant vis naujus procesus ir galimai klastojant dokumentus, vilkina kreditoriaus galimybes patenkinti jo reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto. Teismo argumentas, kad ieÅ¡kovų teisės bus apgintos tik neleidus vykdyti vykdymo proceso dėl hipoteka įkeisto turto priverstinio pardavimo, neatitinka ekonomiÅ¡kumo principo.

IeÅ¡kovų teisės jau buvo užtikrintos, jie turėjo galimybę galutinai iÅ¡spręsti ginÄÄ . Vykdymo procesas nereiÅ¡kia, kad nebus galima grÄ Å¾inti Å¡alių į pirmesnę padėtį. CPK 602 str. numato galimybę panaikinti turto pardavimo vykdymo procese sandorius ir taikyti restitucijÄ . Pagal CK 4.96 str. restitucija negalima tik tuo atveju, jei turto įgijėjas nežinojo ir neturėjo žinoti apie aplinkybes, kurios sudarė pagrindÄ panaikinti tuos sandorius. IeÅ¡kovų teises turi užtikrinti ginčo pavieÅ¡inimas galimam turto įgijėjui vykdymo procese - tiek per vieÅ¡us registrus, tiek per informacijÄ vykdymo byloje, be to CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka, t.y. teismas, priėmęs ieÅ¡kinį dėl daiktinių teisių, apie bylos faktÄ turi informuoti NTR tvarkytojÄ .

Pažymi, kad hipoteka (CK 4.170, 4.254 str.), yra daiktinė teisė ir ginčai dėl jos laikytini turtiniais, jiems taikomas ir atitinkamas žyminis mokestis - daug didesnis negu ieÅ¡kovai sumokėjo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 9 p.). Esant ieÅ¡kinio trÅ«kumams, jis negali bÅ«ti priimamas ir negali bÅ«ti taikomos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 137 str. 3 d.). IeÅ¡kovai V. J. ir G. D. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ (b.l.44-48) praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Nurodo, jog CPK normos nereikalauja sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Ä¯vertinti ir materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumÄ , vertinamas ne ieÅ¡kinio pagrįstumas, vertinamos kitos aplinkybės, t. y. grėsmė, kad galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

IeÅ¡kovai su ieÅ¡kiniu pateikė įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimÄ , nurodė aplinkybes ir argumentus, kuriuos įvertinęs teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Atsakovas teigia, kad ieÅ¡kovų pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas –2011-06-27 raÅ¡tas– yra suklastotas. Tačiau, kol atsakovas nepateikė Å¡io dokumento suklastojimo įrodymų, nėra pagrindo Å¡io 2011 m. birželio 27 d. Y. S. pareiÅ¡kimo nepripažinti įrodymu.

Be to, CPK 114 str. nustato, kad dalyvaujantis asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia raÅ¡ytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba kopijas. Todėl ieÅ¡kovai, ieÅ¡kinį grįsdami atsakovo raÅ¡ytinio patvirtinimo apie skolos įvykdymÄ kopija, nepažeidė Å¡ių CPK reikalavimų, o teismui pareikalavus pateikti Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo originalÄ , jį pateiks. Atsakovas neįrodė, kad skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikė ieÅ¡kovams nepagrįsto pranaÅ¡umo ir varžo atsakovo teises daugiau negu bÅ«tina tikslui pasiekti.

Atsakovas nurodo, kad Å¡io ginčo atveju hipotekos procedÅ«ros pasibaigs nebÅ«tinai varžytynėmis ir kad net ir realizavus varžytynėse ieÅ¡kovų butÄ , ieÅ¡kovai galės nuginčyti buto pardavimo aktÄ ir reikalauti restitucijos. Tačiau Å¡ios priemonės sÄ lygotų didelius ieÅ¡kovų nuostolius ir Å¡ios priemonės neužtikrintų galutinio teismo sprendimo įvykdymÄ . Atsakovas jau kreipėsi į antstolius, praÅ¡ydamas pradėti priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ras, todėl butas artimiausiu metu bÅ«tų parduodamas varžytynėse.

Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovai bÅ«tų priversti bylinėtis su atsakovu, kaip nepagrįstai praturtėjusiu ir reikalauti atlyginti patirtus nuostolius. Pardavus butÄ tretiesiems asmenims, reikėtų ginčyti buto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ , tai didintų ieÅ¡kovų bylinėjimosi iÅ¡laidas, be to, restitucijos taikymas sÄ Å¾iningų trečiųjų asmenų atžvilgiu bÅ«tų negalimas, dėl ko ieÅ¡kovai nebegalėtų susigrÄ Å¾inti nuosavybėn buto. Mano, jog atsakovui kreipusis į antstolius dėl buto priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo, siekiant nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovų sÄ skaita, yra didelė grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pažymi, kad paties atsakovo advokato prie atskirojo skundo pridedami dokumentai įrodo, jog ieÅ¡kovus atstovaujančios advokatų kontoros atstovė aiÅ¡kiai nurodė, kad minėto pareiÅ¡kimo originalas yra pas ieÅ¡kovÄ V. J., o Å¡io pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo aplinkybes galėtų paaiÅ¡kinti pats advokato R. Č. klientas Y. S.. Toks atsakymas į advokato R. Č. klausimus nesudaro jokio pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovų advokatas nėra matęs pareiÅ¡kimo originalo ir kad negali paaiÅ¡kinti pareiÅ¡kimo pasiraÅ¡ymo aplinkybių.

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.Apeliantas atskirÄ jį skundÄ grindžia tais argumentais, kad nesant įrodymų apie ieÅ¡kovų atsiskaitymÄ su atsakovu Y.

S., nėra prielaidų ieÅ¡kinį tenkinti ir jį vertinti kaip pakankamÄ pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovų praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones; pagal CK 4.96 str. restitucija negalima tuo atveju, jei turto įgijėjas nežinojo ir neturėjo žinoti apie aplinkybes, kurios sudarė pagrindÄ panaikinti tuos sandorius, todėl ieÅ¡kovų teises pakankamai užtikrins ne laikinosios apsaugos priemonės, bet ginčo pavieÅ¡inimas galimam turto įgijėjui vykdymo procese - tiek per vieÅ¡us registrus, tiek per informacijÄ vykdymo byloje, tiek CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka.Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d., teismas, dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieÅ¡kovui palankaus sprendimo realų ir tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali bÅ«ti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus Å¡ių priemonių, bÅ«simo galimo ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieÅ¡ įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus.

Ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 str.). Taigi, įrodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas.Kaip matyti iÅ¡ atskirojo skundo argumentų, nors apeliantas teigia, kad ieÅ¡kovų pateiktas 2011-06-27 raÅ¡tas, patvirtinantis atsiskaitymÄ ieÅ¡kovų (skolininkų) atsiskaitymÄ su juo, suklastotas, tačiau nepateikė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų.

Apelianto pateiktas Å¡alių advokatų susiraÅ¡inėjimas elektroninio ryÅ¡io priemonėmis taip pat neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad ieÅ¡kinys yra akivaizdžiai netenkintinas.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje medžiagÄ bei atskirojo skundo argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieÅ¡kovų pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jiems palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai praÅ¡antys taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir yra pagrindas manyti, kad bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ â€“ prievolę pripažinti įvykdyta ir pasibaigusia bei hipotekÄ pripažinti baigta – pagrįstai sprendė, jog leidus vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovams priklausančio ir atsakovui įkeisto turto, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju, ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo vykdymas, t.y.

Å¡alių grÄ Å¾inimas į padėtį, buvusiÄ iki priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pradėjimo iÅ¡ hipoteka įkeisto turto, gali žymiai pasunkėti arba pasidaryti neįmanomu, t.y. vykdant paskolos, kuriÄ ieÅ¡kovai siekia teismine tvarka pripažinti grÄ Å¾inta, priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ieÅ¡kovams priklausantis nekilnojamasis daiktas – butas, esantis Nemenčinės pl. 8-4, Vilniuje, gali bÅ«ti perleistas tretiesiems asmenims, o tai labai apsunkintų bÅ«simo galimai ieÅ¡kovams palankaus teismo sprendimo vykdymÄ .

Todėl laikytina, kad teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo sprendimÄ tinkamai motyvavo. Dėl minėtų priežasčių atmetamas atskirojo skundo argumentas, kad ieÅ¡kovų teises pakankamai užtikrins ne laikinosios apsaugos priemonės, bet ginčo pavieÅ¡inimas galimam turto įgijėjui vykdymo procese tiek per vieÅ¡us registrus, tiek per informacijÄ vykdymo byloje, tiek CPK 137 str. 6 d. nustatyta tvarka.Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.IÅ¡dėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str.                  1 p., 339 str., teismasn u t a r ė : Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4841-734/2012 palikti nepakeistÄ . Teisėja                           Jelena Å iÅ¡kina