2022-07-20 Nr. AB-19922-3-61-3-01482-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3096-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01482-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos pagal įstatymą M. M. S. A. A. ir J. A. A. A., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos pagal įstatymą M. M. S. A. A. ir J. A. A. A., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai M. M. S. A. A. (toliau – ir pareiškėjas, ir tėvas, ir vyras), J. A. A. A. (toliau – ir pareiškėja, ir motina, ir žmona) ir R. M. M. S. M. S. (toliau – ir nepilnametė dukra), atstovaujama įstatyminių atstovų, (toliau visi kartu – pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21M44462 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra kurdai, į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini). Prieš išvykdami iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko visa šeima.

3. Pareiškėjai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) teritorijas prie (duomenys neskelbtini) yra užėmusi (duomenys neskelbtini), kurios aviacija nuolat bombarduoja teritorijas, esančias netoli jų gyvenamosios vietovės. (duomenys neskelbtini) priešinasi (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad pareiškėjo brolis F. M. S. dirba (duomenys neskelbtini)je vertėju. (duomenys neskelbtini) siekė, kad pareiškėjo brolis bendradarbiautų su (duomenys neskelbtini) ir teiktų informaciją apie (duomenys neskelbtini)s planus. Broliui atsisakius teikti informaciją ir bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini), pareiškėjas grasinimų iš (duomenys neskelbtini), buvo suimtas.

5. Pareiškėjai nurodė, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini) nariai, kurie vertė jį bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir teikti jiems informaciją apie turkų armiją.

6. Pareiškėjų teigimu, Migracijos departamentui jie nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prieglobsčio prašymą. Migracijos departamentas nepagrįstai nepatikėjo jų papasakota istorija ir jų duotus paaiškinimus vertino kritiškai.

7. Pareiškėjų tvirtinimu, pareiškėjo brolis F. M. S. suorganizavo jų išvykimą iš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liko pareiškėjo tėvas, motina ir brolis F. M. S., o pareiškėjos giminaičių (duomenys neskelbtini) neliko.

8. Pareiškėjai skunde pažymėjo, kad Migracijos departamentas neatliko jokios informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo.

9. Pareiškėjai, remdamiesi kilmės valstybės informacija, teigė, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų manymu, turima informacija pagrindžia išvadą, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas.

10. Pareiškėjai taip pat nurodė, kad kilmės valstybėje gali susidurti su padidintos rizikos persekiojimo grėsme, taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) egzistuoja beatodairiškas smurtas, bloga ekonominė situacija šalyje sukelia teisėsaugos institucijų neveiklumą. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad jų šeima priskirtina rizikos grupei.

11. Pareiškėjai tvirtino, kad grįžti į kilmės šalį negali dėl pagrįstos baimės jų gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei dėl jų šalyje vykstančio karinio konflikto, blogos ekonominės situacijos, medicinos paslaugų neprieinamumo, valstybės institucijų neveiklumo.

12. Pareiškėjai nesutinka ir su Migracijos departamento Sprendimo dalimi dėl jų išsiuntimo į (duomenys neskelbtini). Taip pat mano, kad jiems nustatytas maksimalus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas.

13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

14. Atsakovas paaiškino, kad Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

15. Atsakovo tvirtinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjams gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

16. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, jog be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų jiems tariamai kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Atsakovas nurodė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjams grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, todėl Migracijos departamentas darė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

17. Atsakovas, remdamasis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (toliau – ir ESPA) (duomenys neskelbtini) gairėmis, atsiliepime nurodė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovo vertinimu, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjų individualias savybes ir į tai, kad jų kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

18. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjų skundu, rėmėsi Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 22 punktu, ir nurodė, jog prašymas suteikti prieglobstį turi būti motyvuotas, jame turi būti išdėstyti faktai, patvirtinantys prieglobsčio prašytojo visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamam arba realų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojų.

19. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų pasakojimai apie patirtą grėsmę yra abstraktūs, nedetalūs ir prieštaringi. Be to, apklausų metu nebuvo pateikti įrodymai dėl galimų grasinimų (pvz. grasinantys laiškai), bei įrodymai, jog buvo kreiptasi į policijos įstaigas dėl galimų grasinimų. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, jog pareiškėja apklausos metu patvirtino, kad ji bei jos sutuoktinis smurto kilmės šalyje nepatyrė. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą kilmės šalyje ir Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjų pasakojimų nelaikė patikimu įrodymu.

20. Atsakovo teigimu, Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjams kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų. Pareiškėjų deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Migracijos departamentas netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjų nesutikimas su priimtu Sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

21. Atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad ekonominio pobūdžio priežastys savaime neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, pareiškėjai negrindė savo prieglobsčio prašymo aplinkybėmis, kad kilmės valstybė prieš juos naudoja ekonominio poveikio priemones dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

22. Atsakovas nesutiko su pareiškėjų skundo teiginiais, kad pareiškėjų šeima turi būti priskirta rizikos grupei pagal du kriterijus: 1) pareiškėja yra moteris; 2) pareiškėjų vaikas – nepilnametis.

23. Atsakovas, remdamasis ESPA gairėmis, manė, kad moterys ir vaikai gali būti priskiriami padidintos rizikos grupėms, kurios gali susidurti su persekiojimo grėsme, tačiau būtina atsižvelgti į tai, ar, pavyzdžiui, moteris yra seksualinių nusikaltimų auka, moteris yra išsiskyrusi dėl smurto šeimoje, moteris yra pažeidusi moralės kodeksus, vaikai yra nelydimi nepilnamečiai ar pan. Atsakovo vertinimu, nepaisant to, kad pareiškėja yra moteris, o jos vaikas – nepilnametis, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai nenustatė aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, nes pareiškėja nėra vieniša moteris, o vaikas nėra nelydimas nepilnametis.

24. Atsakovas atsiliepime atkreipė dėmesį, kad užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje) pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Šių aplinkybių visuma, atsakovo vertinimu, pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas. Atsižvelgus į tai, tikėtina, jog atsisakius suteikti pareiškėjams prieglobstį, vengdami grąžinimo jie gali pasislėpti. Tokiu būdu, šiuo konkrečiu atveju pareiškėjams buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

25. Atsakovas pažymėjo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Pareiškėjų prieglobsčio prašymas buvo išnagrinėtas skubos tvarka. Pareiškėjams draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjams nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu pareiškėjų M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos jos tėvų, skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir išdėstė juos taip: „Uždrausti M. M. S. A. A. (M. M. S. A. ) ir J. A. A. A. (J. A. A. A.) atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo M. M. S. A. A. (M. M. S. A.), J. A. A. A. (J. A. A. A.) atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.“. Kitą dalį skundo teismas atmetė.

27. Teismas nustatė, kad:

27.1. Pareiškėjai buvo sulaikyti Lietuvos ir (duomenys neskelbtini) pasienyje. Pareiškėjai 2021 m. rugpjūčio 8 d. pateikė prašymus suteikti prieglobstį jiems ir jų nepilnametei dukrai.

27.2. Pareiškėjas pirminės apklausos, įvykusios 2021 m. rugpjūčio 8 d., metu, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, profesijos neįgijo, priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, gimė (duomenys neskelbtini) mieste, vedęs, politinei partijai nepriklauso, į Lietuvos Respubliką atvyko su žmona ir nepilnamete dukra. Iki išvykimo iš kilmės šalies gyveno (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 1 d. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sulaukė grasinimų iš (duomenys neskelbtini), nes jo brolis dirbo turkams ir atsisakė bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Fizinio smurto nepatyrė, su (duomenys neskelbtini) nariais buvo susidūręs du kartus. Nepaisydamas grasinimų, brolio neišdavė. Brolis patarė išvykti iš šalies. Be to, pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad kilmės valstybėje negali gauti tinkamo gydymo. Pareiškėjas paaiškino, jog yra neįgalus, dėl neįgalumo (duomenys neskelbtini) negali susirasti darbo, pragyvena iš neįgalumo pašalpos, padeda brolis. Jam diagnozuota dešinės kojos raumenų atrofija.

27.3. Pareiškėja pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 8 d., metu nurodė, jog yra (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) etninei grupei, ištekėjusi, kilmės valstybėje studijavo ekonomiką, tačiau studijų nebaigė, gimė (duomenys neskelbtini) mieste, politinei partijai nepriklauso, iš (duomenys neskelbtini) išvyko 2021 m. liepos 1 d., į Lietuvos Respubliką atvyko kartu su vyru ir nepilnamete dukra. Iš (duomenys neskelbtini) išvyko, nes kilmės valstybėje sulaukė grasinimų jos vyras dėl brolio, kuris dirbo (duomenys neskelbtini), jiems vertėjavo ir atsisakė (duomenys neskelbtini) nariams suteikti informaciją. Ji pati asmeniškai jokių grasinimų nepatyrė. Ji nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame nuolat buvo girdimi sprogimai. Persikelti į kitą miestą neturėjo galimybės, nes jų šeimos finansinė padėtis buvo sunki, vyras dėl neįgalumo negalėjo susirasti darbo. Į Europą atvyko siekdami išsaugoti savo gyvybes ir gauti medicininę pagalbą.

27.4. Pareiškėjas apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 9 d., metu, nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), gimė (duomenys neskelbtini) mieste, o gyveno (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), baigė dvylika klasių, dirbo kavinėje, tačiau (duomenys neskelbtini) darbo surasti negalėjo dėl sveikatos problemų (dėl kojos). Iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką atvyko dėl sveikatos problemų ir dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. Jis paaiškino, jog jo brolis dirbo (duomenys neskelbtini) žiniasklaidoje ir (duomenys neskelbtini) siekia areštuoti jo brolį. (duomenys neskelbtini) areštuoti brolio nepavyko, todėl buvo suimtas jis. Bijodamas kankinimų ir grasinimų, pareiškėjas sutiko bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini). Nenorėdamas bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir bijodamas (duomenys neskelbtini) grasinimų, padedamas brolio, jis išvyko iš (duomenys neskelbtini). Į Lietuvą atvyko su žmona ir dukra.

27.5. Pareiškėjas apklausos metu papildomai nurodė, jog jo brolis F. M. S. dirba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žiniasklaidoje, kuri kovoja prieš (duomenys neskelbtini), vertėju. (duomenys neskelbtini) liko tėvas, motina ir brolis F. M. S.

27.6. Apklausos, vykusios 2021 m. lapkričio 18 d. metu, pareiškėja nurodė, kad taip pat yra (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), atvyko su vyru ir dukra. Ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) neliko jos giminaičių. Ji pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) aviacija bombardavo aplink jos kaimą, nes (duomenys neskelbtini) kariai ateidavo į jų kaimą. Pareiškėja nurodė, kad jos vyro brolis dirbo su (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kariai prašydavo pareiškėjos sutuoktinio suteikti informacijos apie sutuoktinio brolį. Ji teigė, kad sutuoktinis atsisakė tai daryti. Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nepavykus rasti sutuoktinio brolio, dėmesį nukreipė į jos sutuoktinį. Ji teigė, kad iš pradžių skambino sutuoktiniui, vėliau susitiko lauke ir jį kažkur išsivežė. Pareiškėja pažymėjo, kad sutuoktinį kariškiai paleido, tačiau vis tiek įsakė bendradarbiauti su jais, priešingu atveju bus liūdnos pasekmės. Pasak pareiškėjos, (duomenys neskelbtini) grasino jai ir sutuoktiniui keletą kartų, praėjusiais ir šiais metais, tačiau smurto pareiškėja ir jos sutuoktinis nepatyrė. Pareiškėja teigė, kad nežino, ar jos sutuoktinis kreipdavosi į policiją dėl grasinimų. Ji pažymėjo, kad palikti (duomenys neskelbtini) privertė (duomenys neskelbtini) grasinimai, sutuoktinio neįgalumas, bloga ekonominė padėtis šalyje.

27.7. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 23 d. priėmė sprendimą Nr. Nr. 21M44462, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjams prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; 2) išsiųsti pareiškėjus iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjai ir pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 5) neuždrausti nepilnametei dukrai atvykti į Lietuvos Respubliką. Išsiuntimo vykdymas pavestas Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

28. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų nurodyta informacija apie padėtį jų gyvenamojoje vietovėje iš esmės atitinka Migracijos departamento Sprendime nurodytą informaciją apie padėtį (duomenys neskelbtini) gubernijoje ir bendrą padėtį (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjų papasakotos istorijos apie patirtas grėsmes kilmės valstybėje nepatvirtina pareiškėjų visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Pareiškėjai apklausų metu nurodė etnines grupes, kurioms jie priklauso, tačiau jie baimę būti persekiojamiems siejo ne su priklausymu etninėms grupėms, o su giminaičio – pareiškėjo brolio veikla turkų armijoje ir jo atsisakymu bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini).

29. Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymėjo, jog pareiškėjai tiek Migracijos departamentui apklausų metu, tiek pareiškėja teisme patvirtino, kad pareiškėjo tėvai ir brolis, kuris, anot pareiškėjų, jiems padėjo išvykti iš kilmės valstybės, gyvena (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) išvyko ne pareiškėjo nurodytas brolis, dėl kurio veiklos pareiškėjų šeima patyrė tariamus grasinimus, o pareiškėjai, kurie jokių ryšių nei su (duomenys neskelbtini), nei su (duomenys neskelbtini) kariuomene neturėjo. Pareiškėjai iš kilmės šalies išvyko kartu su nepilnamete dukra. Kartu su pareiškėjais iš (duomenys neskelbtini) išvyko ir pareiškėjos giminaičiai: mama ir du broliai.

30. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjų pasakojimai apie patirtas grėsmes kilmės valstybėje iš (duomenys neskelbtini), visiškai neinformatyvūs, pareiškėjų nurodytose istorijose nėra jokių detalių, kuriomis remiantis būtų galima identifikuoti persekiotojus, persekiojimo priežastis, patirtą žalą ir iš to jiems kylančias individualias grėsmes. Pareiškėjų paaiškinimai apie patirtas grėsmes ir persekiojimą kilmės valstybėje yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl Migracijos departamentas pagrįstai pareiškėjų pasakojimų nelaikė patikimais įrodymais. Kitų įrodymų, patvirtinančių galimas grėsmes pareiškėjai nenurodė.

31. Teismas darė išvadą, kad šių nurodytų aplinkybių visuma suponuoja, jog pareiškėjų išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas iš esmės ekonominių priežasčių, o ne visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamiems dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei.

32. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjai nepaneigė informacijos, kad kurdų tautybės asmenys iš bet kokios (duomenys neskelbtini) dalies paprastai gali lengvai patekti į (duomenys neskelbtini), Tarptautinė Migracijos Organizacija (duomenys neskelbtini) įgyvendina savanoriško grįžimo ir reintegracijos pagalbos programą, realią pagalbą grįžtantieji ir viduje perkelti asmenys gauna iš Europos valstybių, taip pat kilmės šalyje grįžtantieji gali pasinaudoti valstybės finansuojamomis grąžinimo programomis.

33. Teismas konstatavo, kad remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini), todėl jie laisvai gali grįžti į (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nėra vieniša moteris. Ta aplinkybė, jog jos vyras pasišalino iš stovyklos, nekeičia jos socialinio statuso ir nesudaro pagrindo išvadai, jog pareiškėjas atsisako rūpintis šeima ir ja ateityje nesirūpins. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja kilmės valstybėje patyrė seksualinę prievartą ar smurtą. (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjos sutuoktinio šeima, kuri, kaip nurodė patys pareiškėjai, rūpinosi jų išvykimu iš kilmės valstybės. Pareiškėjos pateikta informacija Migracijos departamentui ir teismui leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja palaiko ryšius su (duomenys neskelbtini) gyvenančia vyro šeima. Pabėgėlių priėmimo centro pateiktoje šeimos charakteristikoje pareiškėjų šeima apibūdinama kaip rūpestinga, tvarkinga, palaikanti šiltus tarpusavio santykius. Šeimoje konfliktinių situacijų neužfiksuota. Remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų nepilnametės dukters interesai, atsisakius suteikti jam prieglobstį, taip pat nebus pažeisti.

34. Migracijos departamentas, remdamasis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) 2021 m. paskelbtomis gairėmis, Sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) provincijoje (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) rajonuose ((duomenys neskelbtini) provincija) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

35. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

36. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei teisinį reguliavimą, darė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju užsieniečiams pagrįstai taikyta Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti.

37. Teismo vertinimu, nors nustatytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, jog pareiškėjai gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas darė išvadą, kad būtų proporcinga nustatyti pareiškėjams draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejų) metų laikotarpį nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjai praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

38. Kadangi Migracijos departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, mažinant draudimo atvykti laikotarpį iki 2 (dvejų) metų, teismas taip pat darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Migracijos departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

39. Teismas, įvertinęs ginčijamo Sprendimo turinį, darė išvadą, kad jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog pareiškėjams ir jų nepilnametei dukrai suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nėra pagrindo.

III. 40. Pareiškėjai M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametė jų dukra R. M. M. S. M. S., atstovaujama jos tėvų, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjai taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti.

41. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

42. Pareiškėjai pažymi, kad jų gyvenamojoje vietovėje vyksta karinis konfliktas, kuris kelia individualią grėsmę pareiškėjų gyvybei.

43. Pareiškėjų nuomone, atsakovo surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini) vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini), iš kur pradėjo tarpvalstybines atakas, nukreiptas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai teigia, kad iš šios informacijos galima spręsti, jog pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje iš tiesų vyksta rimtas ginkluotas konfliktas, sukeliantis didelę žalą, taip pat gresiantis asmenų gyvybei ir sveikatai. Nors asmeniškai pareiškėjai iki šiol nėra susidūrę su konfliktu, tai nereiškia, kad tokia grėsmė jiems nekyla.

44. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjams kylančios grėsmės patirti beatodairišką smurtą, turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjams galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad vos už kelių kilometrų vykstantys ginkluoti susirėmimai, šalia esančių kaimų bombardavimas išties yra grėsmingi pareiškėjų saugumui, sveikatai.

45. Be to, atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, t. y. EPPB apibendrinti duomenys siekia laikotarpį iki 2020 m. Įvertinus tai, laikytina, kad atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Atsakovo Sprendime nėra surinkta jokios naujausios informacijos apie beatodairiško smurto padėtį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (kur beatodairiško smurto lygis aukštesnis) provincijoje, kaip tai numato Tvarkos aprašo 7, 92.8 ir 97.1 punktai.

46. Pareiškėjų šeima yra priskirtina padidintos rizikos asmenų grupei, nes šeimoje yra moteris ir nepilnametis vaikas. Pareiškėjų išvykimo priežastis negalima laikyti ekonominėmis, nes skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą (pvz., Prekybos teisių atėmimas arba diskriminacinis ar per didelis tam tikros etninės ar religinės grupės apmokestinimas), aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

47. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Migracijos departamentas, atlikdamas individualų faktų ir aplinkybių vertinimą, be kita ko, turi nustatyti, ar prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje taikomos įvairios priemonės gali, pavyzdžiui, pažeisti pareiškėjo ekonomines, socialines ir kultūrines teises, tokias kaip teisė į mokslą, sveikatą, socialinę apsaugą ir visas kitas priemones bei socialines normas, jeigu jos gali būti taikomos pareiškėjams ir pareiškėjai to pagrįstai bijo. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

48. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjams atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

49. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

50. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste.

51. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjų pasakojimai buvo abstraktūs, nedetalūs ir turėjo kitų trūkumų. Apklausos metu nebuvo pateikti įrodymai dėl galimų grasinimų (pvz. grasinantys laiškai), bei įrodymai, jog buvo kreiptasi į policijos įstaigas dėl galimų grasinimų. Atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja apklausos metu patvirtino, kad ji bei jos sutuoktinis smurto šalyje nepatyrė. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjų pasakojimas nepagrindžia jų baimės patirti persekiojimą, Migracijos departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas nėra laikomas patikimu įrodymu, todėl jų deklaruojama baimė patirti persekiojimą grįžus į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, todėl jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

52. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jiems grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jie neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

53. Atsakovas akcentuoja, kad nustačius, jog (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės nuostatų vertinimo kontekste, turi būti vertinama, ar prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai, sąlygojančiai tarptautinės apsaugos poreikį. Remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis, tačiau 2021 m. ESPA ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Remiantis Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimu byloje Sufi ir Elmi v. Jungtinę Karalystę, beatodairiškas smurtas identifikuojamas pačiose ekstremaliausiose situacijose, kai bendras smurto lygis pasiekia tam tikrą intensyvumą, t. y. jei galima pagrįstai manyti, jog, jei civilis būtų grąžintas į kilmės valstybę arba į atitinkamą regioną, vien dėl buvimo šioje teritorijoje jam iškiltų realus pavojus patirti didelę žalą. Remiantis ESPA pateikiama informacija, (duomenys neskelbtini) smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nesąlygoja realios rimtos žalos rizikos. Migracijos departamentas neturi duomenų, kad situacija pareiškėjų kilmės valstybėje būtų esmingai pasikeitusi, šiuo atveju patys pareiškėjai taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pasikeitusią situaciją, kuri turėtų būti papildomai įvertinta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į pareiškėjų individualias savybes, taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

54. Dėl atsakovo surinktos kilmės šalies informacijos neaktualumo, atsakovas nurodo, kad pareiškėjai nepateikė byloje duomenų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, jog saugumo situacija kilmės šalyje pasikeitė tiek, kad pareiškėjus grąžinus į kilmės teritoriją, egzistuotų reali grėsmė jiems patirti rimtą žalą. Be to, Migracijos departamentas surinko aktualią ir išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant ESPA informaciją apie (duomenys neskelbtini). Ši informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjų situacijoje. Kartu pažymėtina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, surinko ir ištyrė aktualią bei su pareiškėjų individualia situacija susijusią informaciją, ir atsižvelgiant į tai priėmė teisėtą bei pagrįstą ginčijamą Sprendimą. Kaip rodo ginčijamo sprendimo turinys, Migracijos departamentas, remiantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, surinko aktualią kilmės valstybės informaciją: ji gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant ESPA, Tarptautinės migracijos organizacijos, Europos kilmės šalies informacinio tinklo, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, teismų išaiškinimus, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius.

55. Taip pat atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjų cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021 faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.

56. Atsakovas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sutrumpintu draudimo atvykti laikotarpiu ir teigia, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šį laikotarpį trumpinti labiau.

57. Atsakovas pažymi, kad nors pareiškėjai iš savo kilmės atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoj to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjų veiksmai neapibūdina jų elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jie būtų siekę kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybės taip pat patvirtina pareiškėjų nelegalios migracijos grėsmę. O tai, kad pareiškėjas iš Pabėgėlių priėmimo centro stovyklos pasišalino ir jo buvimo vieta Migracijos departamentui nėra žinoma tik patvirtina, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas ir kad jie kelia nelegalios migracijos grėsmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 58. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21M44462 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo.

59. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

60. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjai apklausti Departamentui nagrinėjant jų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjai ir jų atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjai, tiek jų atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjų prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

61. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjams prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

62. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo Sprendimu bei pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydami, kad padaryta nepagrįsta išvada, jog negresia pavojus pareiškėjų gyvybei ir sveikatai dėl pareiškėjų gyvenamojoje vietovėje vykstančio rimto ginkluoto konflikto. Pareiškėjai teigia, kad atsakovas neįvertino teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su nepilnamečio vaiko interesais.

63. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

64. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

65. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

66. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

67. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį grindė tuo, kad iš kilmės valstybės išvyko, nes pareiškėjui grasino (duomenys neskelbtini) nariai, kurie vertė jį bendradarbiauti su (duomenys neskelbtini) ir teikti jiems informaciją apie (duomenys neskelbtini) armiją, dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konfliktų, nes kyla grėsmė jų saugumui. Nurodė, jog gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

68. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjų argumentų, pažymi, kad tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su atitinkamo prieglobsčio prašytojo asmenine padėtimi ir aplinkybėmis, ypač įvairių priemonių kumuliacinį poveikį prieglobsčio prašytojui, kurio asmens statusas – vaikas. Asmens padėtis gali prilygti persekiojimui, jeigu įvairių priemonių sankaupa, kuri kartu su kitomis nepalankiomis asmeninėmis aplinkybėmis ir / arba atsižvelgiant į bendrą kontekstą, paveikia asmenį panašiai kaip ir pagrindinių teisių pažeidimai. Persekiojimas taip pat turi pasiekti tam tikrą sunkumo lygį. Kai sprendžiamas vaiko prieglobsčio prašymas, vaiko amžius ir priklausomybė nuo juo besirūpinančių asmenų, ilgalaikė įtaka vaiko fizinei ir psichologinei raidai ir gerovei yra kriterijai, kuriuos būtina deramai įvertinti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3467-520/2021; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1790-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1978-502/2022; 2022 m. balandžio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2000-520/2022; 2022 m. gegužės 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2460-881/2022; kt.).

69. Įstatymo normose yra įgyvendintos, be kita ko, 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) ir 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES).

70. Nagrinėjant tarptautinės apsaugos prašymą ir siekiant nustatyti, ar asmuo turėtų būti pripažintas „pabėgėliu“, kaip tai yra apibrėžta Konvencijoje, pagal Įstatymą, jo normos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos 2011/95/ES ir Direktyvos 2013/32/ES tikslus.

71. Direktyvos 2011/95/ES konstatuojamoje dalyje nustatyta: „<...> (18) įgyvendindamos šią direktyvą valstybės narės pirmiausia turėtų atsižvelgti į geriausius vaiko interesus pagal 1989 m. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Vertindamos geriausius vaiko interesus valstybės narės visų pirma turėtų tinkamai atsižvelgti į šeimos vienovės principą, nepilnamečio gerovę ir socialinę raidą, saugumo ir apsaugos aspektus ir į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą; (19) būtina išplėsti šeimos narių sąvoką, atsižvelgiant į tam tikras skirtingas priklausomumo aplinkybes ir ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams; <...>“.

72. Direktyvos 2011/95/ES 6 straipsnyje nustatyta: „Persekiojimo vykdytojais ar didelės žalos darytojais gali būti: a) valstybė; b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos; c) nevalstybiniai subjektai, jei galima įrodyti, kad a ir b punktuose minimi vykdytojai ir darytojai, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti apsaugos nuo persekiojimo arba didelės žalos, kaip apibrėžta 7 straipsnyje“. Šios Direktyvos 7 straipsnyje nustatyta, kad: „1. Apsaugą nuo persekiojimo ar didelės žalos gali suteikti tik: a) valstybės arba b) valstybę ar didelę valstybės teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, jei jos nori ir gali pasiūlyti apsaugą pagal 2 dalį. 2. Apsauga nuo persekiojimo ar didelės žalos turi būti veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio. Tokia apsauga paprastai suteikiama, kai 1 dalies a ir b punktuose minimi apsaugos teikėjai imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar didelei žalai, inter alia, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimo ar didelei žalai nustatyti, persekioti dėl veiksmų, kurie laikomi persekiojimu arba didele žala, ir nubausti už juos, ir kai prašytojas turi galimybę naudotis tokia apsauga“.

73. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento Sprendimu nuspręsta pareiškėjus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Ši Sprendimo dalis priimta vadovaujantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

74. Minėtame ir kituose Įstatymo straipsniuose yra įgyvendinta 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB (toliau – ir Direktyva 2008/115) dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse, kurios 2 konstatuojamoje dalyje nustatyta: 2004 m. lapkričio 4 ir 5 d. Briuselio Europos Vadovų Taryba paragino suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmoniškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas. <…> Direktyvos 2008/115 6 konstatuojamoje dalyje nustatyta, kad: „(6) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad neteisėtas trečiųjų šalių piliečių buvimas būtų nutrauktas vadovaujantis teisinga ir aiškia tvarka. Pagal bendruosius ES teisės principus sprendimai pagal šią direktyvą turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais, t. y. nagrinėjant turėtų būti atsižvelgiama ne vien į neteisėto buvimo faktą. Naudodamos standartines sprendimų, susijusių su grąžinimu, t. y. sprendimų grąžinti ir, jei priimama, sprendimų uždrausti atvykti ir sprendimų dėl išsiuntimo, formas, valstybės narės turėtų atsižvelgti į tą principą ir visapusiškai laikytis visų taikytinų šios direktyvos nuostatų“.

75. Direktyvos 2008/115 5 straipsnyje „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“ nustatyta: „Valstybės narės, įgyvendindamos šią direktyvą, tinkamai atsižvelgia į: a) vaiko interesus, b) šeimos gyvenimą, c) atitinkamo trečiosios šalies piliečio sveikatos būklę, ir laikosi negrąžinimo principo“. Pagal Direktyvos 2008/115 2 konstatuojamąją dalį, direktyva siekiama suformuoti efektyvią išsiuntimo ir repatriacijos politiką, pagrįstą bendrais standartais, siekiant, kad su grąžintinais asmenimis būtų elgiamasi žmogiškai ir kad būtų gerbiamos jų pagrindinės teisės ir orumas (žr., pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2011 m. balandžio 28 d. sprendimo PPU, C-61/11, ECLI:EU:C:2011:268, 31 p.). Be to, taikant Direktyvos 2008/115 5 straipsnį „Negrąžinimas, vaiko interesai, šeimos gyvenimas ir sveikatos būklė“, įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės privalo, pirma, tinkamai atsižvelgti į atitinkamo trečiosios šalies piliečio vaiko interesus, šeimos gyvenimą ir sveikatos būklę ir, antra, paisyti negrąžinimo principo (ESTT 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, ECLI:EU:C:2014:2431, 48 p.). Įstatymo 126 straipsnis, nustatantis išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos pagrindus, kaip ir kiti šio Įstatymo straipsniai, susiję su išsiuntimu, turi būti aiškinami atsižvelgiant į Direktyvos 2008/115 tikslus, jos aiškinimą ESTT praktikoje.

76. Nagrinėjamu atveju Departamento Sprendimo dalis dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo atsižvelgta į užsieniečių vaiko interesus, šeimos gyvenimą, šeimos nario (tėvo) sveikatos būklę, taip pat ir į tai, ar šiuo požiūriu buvo atsižvelgta į negrąžinimo principą. Iš Sprendimo turinio matyti, kad buvo atsižvelgta tik į tai, jog priėmus sprendimą nesuteikti prieglobsčio prašytojui, užsienietis netenka teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, o tai neatitinka Direktyvos 2008/115 tikslų, jos 6 konstatuojamosios dalies, kurioje akcentuojama, jog sprendimai turėtų būti priimami dėl kiekvieno konkretaus atvejo atskirai ir vadovaujantis objektyviais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas atsakovo Sprendimo šiuo aspektu iš esmės nevertino.

77. Atsižvelgdama į šiame sprendime aptartą ginčo teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, į šios bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Departamentas tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo visų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį teisiškai svarbių aplinkybių, todėl yra neteisėtas ir naikintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1303-602/2022; 2022 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1913-556/2022; kt.). Pirmosios instancijos teismas, pritardamas esminėms Sprendimo išvadoms, netinkamai sprendė dėl Departamento taikytos materialiosios teisės, todėl sprendimas naikinamas (ABTĮ 147 str.). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Sprendimas yra panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų (duomenys neskelbtini) piliečių M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos pagal įstatymą M. M. S. A. A. ir J. A. A. A., apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjų M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos pagal įstatymą M. M. S. A. A. ir J. A. A. A., skundą patenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21M44462 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų M. M. S. A. A., J. A. A. A. ir nepilnametės R. M. M. S. M. S., atstovaujamos pagal įstatymą M. M. S. A. A. ir J. A. A. A., prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė