c5fb8a9b-c402-4ac0-b8a4-4969fb6b0b76 · Kauno apylinkės teismas

                                                      Civilinė byla Nr. 2-2487-947/2014 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18623-2013-6                                       Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 30.9.1; 51; 113.1; 116.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 21 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovui P. S., P. S. ir D.

N. atstovei advokatei Nijolei Reimerienei, ieÅ¡kovės D. N. atstovei I. S., atsakovui K. J. A., atsakovui L. E. N., atsakovų T. E. J. A., K. J. A. ir L. E. N. atstovei advokatei Ramutei Noreikienei, nedalyvaujant ieÅ¡kovei D. N., atsakovei T. E. J. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų P. S. ir D. N. ieÅ¡kinį atsakovams T. E. J. A., K. J. A. ir L. E. N. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia,n u s t a t ė: ieÅ¡kovai P. S. ir D. N. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami pripažinti negaliojančia 2012 m. balandžio 25 d. panaudos sutartį (b. l. 3-8).IeÅ¡kovas P. S. teismo posėdyje nurodė, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė ieÅ¡kovei D.

N. ir atsakovei T. E. J. A.. Atsakovai T. E. J. A., K. J. A. ir L. E. N. 2012 m. balandžio 25 d. sudarė panaudos sutartį, kuri 2012 m. gegužės 9 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas nurodė, kad panaudos sutartimi atsakovė T. E. J. A. ir K. J. A. perdavė L. E. N. neatlygintinai naudotis 249/450 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalimis. Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad minėtas žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl prieš sudarant panaudos sutartį turėjo būti gautas bendraturtės D.

N. sutikimas. Tokio sutikimo ieškovė D. N. nėra davusi, naudojimosi daiktu tvarka nėra nustatyta, todėl panaudos sutartis sudaryta be bendraturės sutikimo yra negaliojanti. Ieškovų atstovė taip pat nurodė, kad žemės sandorio neatsiejama dalis, vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsniu, yra žemės sklypo planas, tačiau sudarant panaudos sutartį toks planas nebuvo parengtas. Sudarant žemės sklypo panaudos sutartį nebuvo nustatyta ir identifikuota, kuria dalimi žemės sklypo gali naudotis panaudos gavėjas.

IeÅ¡kovų atstovė nurodė, kad iÅ¡ panaudos sutarties, nesant pridėto plano, negalima identifikuoti sutarties objekto. IeÅ¡kovų atstovės teigimu, sutartis buvo sudaryta pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, todėl yra niekinė ir turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia.Atsakovai su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniu nesutiko ir nurodė, kad 2012 m. balandžio 25 d. sudaryta panaudos sutartis nepažeidžia įstatymų keliamų reikalavimų. Atsakovų atstovė nurodė, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 4.78 straipsniu kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, iÅ¡nuomoti ar kitu bÅ«du perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti savo dalį, esančiÄ bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Atsakovų atstovė nurodė, kad sudarant panaudos sutartį, nebuvo pridėtas panaudai perduoto žemės sklypo dalies planas, nes to imperatyviai nereikalauja įstatymas. Atsakovų atstovė pabrėžė, kad gali bÅ«ti perleidžiama ne tik suformuota žemės sklypo dalis, bet ir teisės naudotis žemės sklypo dalimis, Å¡ios dalies neatidalijant. Atsakovai nurodė, kad panaudos gavėjas L. E. N. nuosavybės teise valdo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pakeitus buto paskirtį, jis paprašė galimybės vaikščioti į savo butÄ per atsakovės T.

E. J. A. žemės sklypÄ . Buto savininkui siekiant patekti į savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ ir buvo sudaryta ginčijama panaudos sutartis. IeÅ¡kinys tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir Å¡alių žodinių paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise nuo 1994 m. buvo ir yra valdomas dviejų bendrasavininkų. 279/450 dalys žemės sklypo nuo 1994 m. nuosavybės teise priklauso atsakovei T. E. J. A..

Likusioji žemės sklypo dalis, t. y. 171/450 dalys, nuosavybės teise nuo 1994 m. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. priklausė ieÅ¡kovei D. N., o nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. - ieÅ¡kovui P. S.. Pastarajam bendraturčiui nekilnojamojo daikto dalis nuosavybės teise buvo perleista rentos sutarties pagrindu.Byloje yra kilęs ginčas dėl 2012 m. balandžio 25 d. panaudos sutarties, pagal kuriÄ atsakovė T. E. J. A. ir atsakovas K. J. A. (sutuoktiniai) iki 2015 m. balandžio 25 d. perdavė neatlygintinai naudotis L. E. N. ir jo Å¡eimos nariams 279/450 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 35).

Ginčijamo sandorio metu žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaip jau minėta, priklausė ieÅ¡kovei D. N. ir atsakovei T. E. J. A.. Bylos Å¡alys neginčija aplinkybės, kad sudarant raÅ¡ytinę panaudos sutartį nebuvo gautas bendraturtės D. N. sutikimas, taip pat prie panaudos sutarties nebuvo pridėtas žemės sklypo planas. Tačiau bylos Å¡alys skirtingai aiÅ¡kina ir vertina, kokie reikalavimai buvo taikomi panaudos sutarčiai, kurios dalykas yra žemės sklypo dalis. IeÅ¡kovai įrodinėja, kad panaudos sutartis turi bÅ«ti pripažinta niekine, nes sudarant Å¡iÄ sutartį nebuvo laikytasi imperatyvių teisės normų reikalavimų, dėl ko buvo pažeisti žemės sklypo bendraturčio teisėti interesai.

Savo ruožtu atsakovai, atsikirsdami į ieÅ¡kinį, nurodė, kad sudarant žemės sandorį buvo laikytasi visų teisės aktų reikalavimų, nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atsakovai neperleido, o sudaryta panaudos sutartis niekaip nepažeidžia ieÅ¡kovų teisių ir interesų.Teismas, prieÅ¡ teikdamas teisinį vertinimÄ konkrečioms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pabrėžia, kad nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsirado ne bendros sutarties pagrindu, o tÄ bendrumÄ kuria daiktas.

Tai, be abejonės, varžo kiekvieno savininko autonomijÄ ir laisvę, įgyvendinant teises į daiktÄ . Savininkų daugetas vienam ir tam pačiam daiktui reikalauja specialaus tokių santykių reguliavimo ir atitinkamo tokio reguliavimo aiÅ¡kinimo. Bendroji nuosavybė apibÅ«dinama dviem aspektais: pirma, kaip savininkų santykiai su trečiaisiais asmenimis (iÅ¡oriniai santykiai), antra, kaip santykiai tarp savininkų (vidiniai, daiktinio – teisinio pobÅ«džio santykiai). Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagrindinė bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sÄ lyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui - visų su bendru turtu susijusių klausimų sprendimui taikytini interesų derinimo, proporcingumo, tarpusavio supratimo principai (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).

Bylos Å¡alys pripažįsta, kad jos, kaip žemės sklypo bendrasavininkės, dėl teismui neįvardintų priežasčių beveik visÄ daikto valdymo nuosavybės teise laikotarpį negali bendru sutarimu pasiekti susitarimo dėl daikto – žemės sklypo naudojimosi tvarkos. BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, kaip teigia atsakovai, panaudos sutartis 2012 m. balandžio 25 d. buvo sudaryta, Å¡io sandorio sudarymo sÄ lygų nesuderinus su kita bendrasavininke D. N.. Tačiau atsakovų tvirtinimu, tokio sutikimo ir nereikėjo gauti.Teismas patvirtina ir pažymi, kad sudarydami nekilnojamojo daikto dalies panaudos sutartį atsakovai sutuoktiniai T.

E. J. A. ir K. J. A. neprivalėjo gauti bendrasavininkės D. N. sutikimo. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeista ir neproporcingai apribota turto savininko teisė disponuoti savo turtu. Teismas pažymi, kad aukščiau nurodytas reglamentavimas (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti bendraturčių sutikimÄ ) yra skirta bendrosios dalinės nuosavybės objekto, kaip viseto, valdymui, naudojimui ir disponavimui. Tuo tarpu Civilinio kodekso 4.78 straipsnis nustato bendraturčio teisę disponuoti bÅ«tent jam priklausančia bendrosios dalinės nuosavybės dalimi daikte.

Nagrinėjamu atveju bendrojoje dalinėje nuosavybėje ginčo laikotarpiu buvo nustatytos idealiosios turto dalys – 279 dalys ir 171 dalys iÅ¡ 450 dalių (naudojimosi žemės sklypu tvarka niekada nebuvo nustatyta). Kadangi panaudos sutartimi buvo perduota teisė neatlygintinai naudotis ta dalimi sklypo, kuri nuosavybės teise priklausė bÅ«tent atsakovei (nei daugiau, nei mažiau), tai atitinkamai privalo bÅ«ti taikomas Civilinio kodekso 4.78 straipsnis, nenumatantis reikalavimo gauti bendraturčio leidimÄ (sutikimÄ ) disponuoti savo turima dalimi bendrojoje dalinėje nuosavybėje.

Å iais motyvais remdamasis, teismas, kaip nepagrįstus, atmeta ieÅ¡kovų argumentus apie tai, kad sudarant žemės sandorį – panaudos sutartį privalėjo bÅ«ti, bet nebuvo gautas bendraturčio sutikimas. Tais pačiais pagrindais taip pat atmestinas ir kitas ieÅ¡kovų argumentas, kad Civilinio kodekso 6.632 straipsnio pagrindu panaudos sutartį turėjo sudaryti abi bendraturtės. Kaip jau minėta, atsakovė T. E. J. A. neatlygintinai perdavė naudotis ne visÄ Å¾emės sklypÄ , o tik tÄ jo dalį, kuri nuosavybės teise priklausė bÅ«tent jai.Tačiau Å¡iuo atveju, sprendžiant klausimÄ dėl sandorio negaliojimo, bÅ«tina pabrėžti kitÄ , teismo vertinimu, esminį momentÄ - sandorio dalykÄ .

Kaip nustatyta, 2012 m. balandžio 25 d. panaudos sutartimi buvo perduota naudotis žemės sklypo dalis. Vadinasi, Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti žemės sandorį, o tokiems sandoriams (sutartims) yra taikomi reikalavimai, nustatyti ne tik Civiliniame kodekse (daiktinė teisė, prievolių teisė), tačiau ir specialiame įstatyme – Lietuvos Respublikos žemės įstatyme (toliau – Ä®statymas). Žemės sklypo dalies terminuota panaudos sutartis buvo sudaryta 2012 m. balandžio 25 d. Ä®statymo 30 straipsnio 1 dalis (sandorio sudarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) numatė, kad žemės sandorių formÄ nustato Civilinis kodeksas ir Å¡is Ä®statymas.

Pagal nurodytÄ straipsnio dalį prie žemės sandorių privalo bÅ«ti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki trejų metų – žemės sklypo planas arba schema. Ä®statymas imperatyviai nustatė, kad žemės sklypo planas ar schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis. Ginčijama panaudos sutartis buvo sudaryta trejų metų laikotarpiui, todėl prie Å¡io sandorio turėjo bÅ«ti pridėtas žemės sklypo planas arba schema.

Kaip matyti iš VĮ „Registrų centras“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21), taip pat iš bylos šalių žodinių paaiškinimų, sudarant ir registruojant panaudos sutartį nebuvo sudarytas nei žemės sklypo planas, nei schema, tuo pažeidžiant Žemės įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytus imperatyvius reikalavimus.Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovų ir jų atstovės argumentus, kad panaudos sutartis, sudaryta be žemės sklypo plano (schemos) niekaip nepažeidžia ieškovo P. S. (dabartinio žemės sklypo dalies savininko) interesų.

Teismas nesutinka su Å¡iais argumentais, remdamasis Civilinio kodekso nuostatomis, kurios imperatyviai yra taikomos identifikuojant panaudos sutarties dalykÄ (objektÄ ). Pagal Civilinio kodekso 6.629 straipsnio, nustatančio panaudos sutarties sampratÄ , 2 dalį neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai, be kita ko, atitinkamai taikomos Å¡io kodekso 6.477 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl reikalavimų nuomos sutarties objektui: pirma, nuomos sutartyje (atitinkamai ir panaudos sutartyje) turi bÅ«ti nurodomas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktÄ , kurį nuomotojas (atitinkamai ir panaudos davėjas) privalo perduoti nuomininkui (atitinkamai – panaudos gavėjui); antra, jeigu tokie požymiai sutartyje nenurodyti ir nuomos (panaudos) sutarties dalyko negalima nustatyti remiantis kitais požymiais, tai nuomos sutartis laikoma nesudaryta.

Minėtas reglamentavimas dėl civilinių teisių objekto identifikavimo yra nustatytas ir Civilinio kodekso pirmojoje knygoje. Tam, kad kaip turtas dalyvautų civilinėje apyvartoje žemė turi atitikti civilinių teisių objektui keliamus reikalavimus, įtvirtintus Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje: civilinių teisių objektu gali bÅ«ti identifikuotas ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotas žemės sklypas. Požymiai, leidžiantys identifikuoti sutarties objektu esantį žemės sklypÄ (Å¡iuo atveju žemės sklypo dalį), nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant žemės sklypo planÄ (arba schemÄ ) teisės aktų nustatyta tvarka.

Ä®pareigojimas prie žemės sandorio pridėti žemės sklypo planÄ arba žemės sklypo schemÄ negali bÅ«ti nevykdomas, kadangi žemės sklypo planas arba schema informuoja apie tai, kokio dydžio, kokių ribų, kurioje vietoje, su kokiomis gretimybėmis, su kokiais apribojimais ir daiktinėmis teisėmis asmuo gavo neatlygintinai naudotis žemės sklypu. Žemės sklypo plane atsispindi grafinė informacija apie žemės sklypÄ , todėl planas yra laikomas neatsiejama sutarties dalimi.Teismas atmeta, kaip nepagrįstus, atsakovų ir jų atstovės argumentus, kad žemės sklypo planas (schema) nebuvo sudarytas ir pridėtas prie panaudos sutarties dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad apskritai naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta dėl itin konfliktinių santykių su ieÅ¡kovais.

Teismas, atmesdamas Å¡iuos argumentus, pažymi, jog atsakovai, siekdami įgyvendinti savo teises privalo veikti nepažeisdami įstatymų, nepaisant to, kad, jų manymu, ieÅ¡kovai elgiasi nesÄ Å¾iningai ir piktnaudžiauja savo padėtimi. Atsakovė T. E. J. A., manydama, kad jos, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkės, teises ir teisėtus interesus pažeidžia kiti bendrasavininkai, privalėjo imtis teisėtų bÅ«dų, t. y. pasirinkti civilinių teisių gynimo bÅ«dus ir dėl pažeistų teisių kreiptis į teismÄ (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis).

Akcentuotina, kad neteisėti, kaip teigia atsakovai, vienos šalies veiksmai nesudaro pagrindo neteisėtai veikti ir kitai šaliai – iš neteisės negali atsirasti teisė (lot. ex injuria jus non oritur).Atmestinas, kaip nepagrįstas atsakovų ir jų atstovės argumentas, kad ieškinys yra pareikštas netinkamo ieškovo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 171/450 dalys žemės sklypo nuosavybės teise nuo 1994 m. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. priklausė ieškovei D. N.. Būtent šiuo laikotarpiu buvo sudaryta ginčo panaudos sutartis.

Sutartis sudaryta iki 2015 m. balandžio 25 d., t. y. sukelia teisines pasekmes ir 2013 m. rugsėjo 3 d. žemės sklypo dalies savininku tapusiam ieÅ¡kovui P. S.. Å ios faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas tų asmenų, kuriems priklauso reikalavimo teisė (Civilinio proceso kodekso 45 straipsnio 1 dalis).Taip pat atmestinas atsakovų argumentas, kad byloje ieÅ¡kovų pateiktuose žemės sklypo planuose yra nurodyti neteisingi duomenys. Byloje neginčytinai nustatyta, kad sudarant 2012 m. balandžio 25 d. panaudos sutartį nebuvo parengtas individualus žemės sklypo planas (schema).

Todėl į bylÄ papildomai Å¡alių pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (žemės sklypo ribų planas, b. l.

20) laikytini nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku ir yra nevertintini. Byloje nustačius faktines aplinkybes, kad žemės sandoris (panaudos sutartis) buvo sudarytas pažeidus šiuos reikalavimus, konstatuotina, kad nebuvo suformuotas panaudos objektu galintis būti daiktas, tokiu būdu buvo pažeisti įstatymų reikalavimai, todėl tokia šalių sudaryta žemės sklypo panaudos sutartis laikytina niekine ir negaliojančia (Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis).Nustačius, kad sudarant sandorį buvo pažeistas imperatyvus įstatymo reikalavimas, ieškovų ieškinys tenkinamas.

Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Sandorį pripažinus negaliojančiu, laikytina, kad žemės sklypo dalis nėra perduota neatlygintiniam naudojimui. Kadangi atsakovų sudarytas sandoris buvo neatlygintinas, teismas atlyginimo kitai sandorio Å¡aliai nepriteisia.Sprendimas yra priimtas ieÅ¡kovų naudai, todėl ieÅ¡kovui P. S. iÅ¡ atsakovų priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 144,00 Lt žyminio mokesčio (b. l. 9). Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti jas iÅ¡ atsakovų tenkinamas. Taip pat ieÅ¡kovas yra patyręs iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ byloje: 800,00 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ ir 1000,00 Lt už atstovavimÄ teisme. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytus kriterijus ir maksimalius atlyginimo dydžius, ieÅ¡kovo P. S. praÅ¡ymas laikytinas pagrįstu, todėl yra tenkintinas, iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis priteistinos Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos.Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų valstybei nepriteistinos, nes jų dydis mažesnis už minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , nustatytÄ LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).              Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovų P. S. ir D. N. ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. balandžio 25 d. žemės sklypo panaudos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovų T. E. J. A., K. J. A. ir L. E. N., pagal kuriÄ L. E. N. (panaudos gavėjui) panaudai iki 2015 m. balandžio 25 d. buvo perduotos 279/450 dalys žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).Priteisti ieÅ¡kovui P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų T.

E. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini)144,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturis Lt) žyminio mokesčio, 1800,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Lt) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                         Asta Žeromskytė-Stanienė