c5fb36df-813e-41bf-9141-7d96a862d1df · Kauno apygardos teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-311-245/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07228-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 48.5.; 79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs V. Č. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria paliktas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarimas Nr. 22NT-376724995-15 nepakeistas ir V.

Č. skundas netenkintas, n u s t a t ė : Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigÅ«no G. K. 2015-09-09 nutarimu Nr. 22NT-376724995-15 atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ , konstatuojant, kad A. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 181 str. 1 d., požymių. Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi aukščiau minėtas nutarimas paliktas galioti, o pareiÅ¡kėjo V.

Č. skundas netenkintas.Apeliaciniame skunde V. Č. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį ir policijos pareigÅ«no G. K. 2015-09-09 nutarimÄ bei grÄ Å¾inti bylos medžiagÄ Kauno miesto Centro PK nagrinėti iÅ¡ naujo klausimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog be tarpusavyje prieÅ¡taringų V. Č. ir A. Č. parodymų bei įvykio vaizdo įraÅ¡o (kurio dėl techninių kliūčių teismas neturėjo galimybės peržiÅ«rėti) daugiau jokių kitų įrodymų byloje nėra.

TokiÄ teismo iÅ¡vadÄ sÄ lygojo nepagrįsti teismo argumentai dėl papildomo įrodymo, t. y. dėl nepilnamečio J. Č. apklausos negalimumo. Teismas nepagrįstai nepilnamečio J. Č. apklausÄ prilygino liudytojo apklausai. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, J. Č. yra nukentėjusysis. Be to, teiginys, kad tokia apklausa turėtų neigiamos įtakos vaiko psichologinei bÅ«senai, yra niekuo nepagrįstas, paremtas prielaidomis. Taigi, atsisakydamas apklausti nepilnametį J. Č., teismas pažeidė ATPK 248 str. nuostatas ir nukrypo nuo Å¡iuo klausimu suformuotos procesinių teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teismas taip pat netinkamai vertino administracinėn atsakomybėn trauktino asmens A. Č. parodymus, nes nevertino jos parodymų skirtinguose procesuose, neįvertino, kad duodama parodymus ji siekia išvengti atsakomybės. Teismas be pagrindo rėmėsi ir policijos nuovados tyrėjo nutarime nurodytomis išvadomis, kad įvykio vaizdo įrašas patvirtina, jog prieš nepilnametį J. Č. nebuvo panaudota prievarta. Skunde pažymima, kad vaizdo įrašas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje policijos nuovados specialisto pagal procesinių normų reikalavimus nebuvo tirtas (byloje nėra apžiūros protokolo, tarnybinio pranešimo ar kito procesinio dokumento, kad vaizdo įrašas būtų peržiūrėtas ar kitaip ištirtas).

Po skundžiamos nutarties priėmimo apeliantui pavyko gauti vienos vaizdo kameros fiksuotÄ Ä¯vykio vaizdo įraÅ¡Ä , todėl pateikia jį kartu su apeliaciniu skundu. Å iame vaizdo įraÅ¡e (59 min. 16 sek.) matosi, kaip A. Č., vaikui sutikus su ja eiti prie automobilio, (kaip V. Č. buvo nurodžiusi - pasižiÅ«rėti parkavimo laiko), atsivedusi jį prie automobilio, staiga ėmė traukti vaikÄ už deÅ¡inės rankos link automobilio, kas sÄ lygojo tai, kad prieÅ¡indamasis vaikas pasiduodamas prieÅ¡inga kryptimi tiesė kairę rankÄ (kas matyti iÅ¡ už medžio prie A.

Č. pilkos spalvos Ford Focus automobilio priekio). Å is įvykio vaizdo įraÅ¡as turėtų bÅ«ti iÅ¡tirtas ir įvertintas prieÅ¡ tai apklausus nepilnametį J. Č.. Skunde nurodoma ir tai, kad įvykio metu klausimas dėl laikinosios apsaugos priemonės nebuvo iÅ¡spręstas, todėl A. Č. veiksmai be prievartos panaudojimo prieÅ¡ vaikÄ , t. y. be veikos, numatytos ATPK str. 181 str. 1 d., padarymo, turėjo bÅ«ti vertinami ir pagal ATPK 1813 str. 1 d., 188 str., tačiau Å¡iuo klausimu nei nutarimÄ priėmęs policijos nuovados specialistas, nei nutartį priėmęs teismas nepasisakė.

Be to, V. Č. teigimu, administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų bÅ«ti pratęstas vieneriems metams.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus vyriausiasis specialistas praÅ¡o V. Č. skundo netenkinti ir skundžiamÄ apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ A. Č. praÅ¡o V. Č. apeliacinį skundÄ atmesti, apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodo, kad su sutuoktiniu nesutaria dėl mažamečio sÅ«naus gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo, bendravimo su sÅ«numi tvarkos nustatymo, turto padalijimo. Jos nuomone, administracinio teisės pažeidimo byla inicijuota siekiant įgyti pranaÅ¡umÄ civilinėje santuokos nutraukimo byloje. V. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.Ä®vertinus byloje esančiÄ medžiagÄ ir pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumÄ , daroma iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, teismo iÅ¡vados padarytos argumentuotai, teismas iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

SkundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktÄ , jog A. Č. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo požymių.ATPK 181 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams užtraukia įspėjimÄ tėvams. Tėvų valdžios turinį apibrėžia CK 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti jiems palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje.

CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali bÅ«ti naudojamasi prieÅ¡ingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principÄ . 1989 m. lapkričio 20 d. Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimÄ ir vystymÄ si. Pagrindinis jų rÅ«pestis turi bÅ«ti vaiko interesai.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui bÅ«tų užtikrinta teisė į visapusiÅ¡kÄ ir harmoningÄ vystymÄ si fiziÅ¡kai ir protiÅ¡kai, siekiama vaikÄ apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp sutuoktinių A. Č. ir V. Č. vyksta skyrybų procesas. Sutuoktiniai augina mažametį sÅ«nų J. Č., gim. (duomenys neskelbtini). 2015-08-25 V. Č. kartu su sÅ«numi atvyko į Å eimos santykių institutÄ , kuriame sutiko A. Č.. Tuomet visi trise nuėjo į kavinę pavalgyti. Po kiek laiko A. Č. su sÅ«numi iÅ¡važiavo. V. Č. teigimu, vaikas buvo jėga įsodintas į motinos automobilį, kadangi verkė, buvo iÅ¡sigandęs. A. Č. aiÅ¡kinimu, ji sÅ«naus atžvilgiu jokios prievartos nenaudojo, sÅ«nus į automobilį lipo savo noru, vyras jÄ kaltina nebÅ«tais dalykais.

Å iems prieÅ¡taravimams tarp sutuoktinių paÅ¡alinti, buvo praÅ¡oma atlikti mažamečio J. Č. apklausÄ , tačiau apylinkės teismas nusprendė, jog tokio pobÅ«džio apklausa nebus tikslinga. Vaikui yra tik Å¡eÅ¡eri metai, todėl jis dar pilnai nesuvoktų savo procesinės padėties, t. y. nesuprastų, kad duoda parodymus prieÅ¡ savo Å¡eimos narį – motinÄ . Be to, Å¡iuo metu vaikas gyvena su tėvu, t. y. asmeniu, suinteresuotu, jog sutuoktinė atsakytų administracine tvarka, ir tai gali turėti įtakos vaiko objektyvių parodymų davimui.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi ir tai, kad nuo analizuojamo įvykio (2015-08-25) šiuo metu jau yra praėję daugiau nei pusmetis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, o tai taip pat turi reikšmės įvykio detaliam, nuosekliam prisiminimui. V. Č. skunde nepagrįstai teigia, jog mažametis šioje situacijoje yra ne liudytojas, tačiau nukentėjusysis. Atkreiptinas dėmesys, kad vaikui po incidento, kai jis, nepranešus tėvui, išvyko kartu su motina, nebuvo nustatyta nei psichologinių, nei kitokių trauminių pasekmių.

Su mažamečiu iÅ¡ karto po įvykio bendravo Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Z. E., kuriai berniukas aiÅ¡kino, jog nori gyventi su abiem tėvais, apie tai, jog motina jo atžvilgiu bÅ«tų naudojusi jėgÄ , smurtÄ , netinkamai elgtųsi, neužsiminta. Tai, jog vaikas nėra patyręs smurto iÅ¡ motinos pusės, patvirtino ir Å eimos santykių instituto psichologė E. K.. Ji teigė, kad bendraujant su berniuku, Å¡is elgėsi drÄ siai ir jokių užuominų apie motinos netinkamÄ elgesį vaikas nepateikė.

Be to, psichologė, nors ir negalėjo kategoriÅ¡kai atsakyti, kokiÄ Ä¯takÄ vaiko asmenybei turėtų jo dalyvavimas teismo procese, tačiau pažymėjo, kad jam tai nebÅ«tų lengva. Detalesniam iÅ¡siaiÅ¡kinimui reikėtų vaiko psichologinės ekspertizės, o tai aukÅ¡tesniojo teismo vertinimu, neabejotinai keltų vaikui papildomÄ stresÄ ir iÅ¡gyvenimus. Todėl nesutiktina su V. Č. teiginiu, jog apylinkės teismo teiginys apie apklausos teisme neigiamÄ Ä¯takÄ vaiko psichologinei bÅ«senai paremtas vien prielaidomis.

Pažymėtina, kad vaikas dėl savo ypatingos padėties – priklausomybės nuo suaugusių žmonių – yra itin pažeidžiamas, todėl kilus konfliktui tarp sutuoktinių, vaikas negali tapti įrankiu savo tiesos įrodinėjimui, jei nėra surinkta duomenų, kad vaikas įvykio metu galėjo patirti kokių nors nepatogumų, netinkamo elgesio apraiÅ¡kų ir pan.V. Č. skunde nesutinka ir su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl byloje esančio vaizdo įraÅ¡o patikimumo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad dėl techninių kliūčių nėra galimybės peržiÅ«rėti į bylÄ pateikto vaizdo įraÅ¡o, tačiau minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä peržiÅ«rėjo policijos pareigÅ«nas, kuris nepastebėjo jokios prievartos vaiko atžvilgiu.

Kadangi įraÅ¡Ä peržiÅ«rėjęs pareigÅ«nas yra miręs, jo apklausti nėra galimybės, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareigÅ«nas bÅ«tų pažinojęs kurį nors iÅ¡ sutuoktinių, bÅ«tų suinteresuotas kuriam nors iÅ¡ jų padėti teikdamas melagingus duomenis ir pan. Nors skunde pažymima, kad vaizdo įraÅ¡as pagal procesinių normų reikalavimus nebuvo tirtas - byloje nėra apžiÅ«ros protokolo, tarnybinio praneÅ¡imo ar kito procesinio dokumento, kad vaizdo įraÅ¡as bÅ«tų peržiÅ«rėtas ar kitaip iÅ¡tirtas, tačiau ATPK detaliai nereglamentuoja, kaip turėtų bÅ«ti užfiksuojamas vaizdo įraÅ¡o peržiÅ«rėjimas, todėl ir pažeidimo konstatavimui nėra pagrindo.

Pateiktos bylos medžiagoje yra raÅ¡tas, kuriame praÅ¡oma pateikti vaizdo įraÅ¡Ä prie kavinės „Forto dvaras“ 2015-08-25 nuo 17.30 val. iki 18.30 val. Taip pat yra lydraÅ¡tis dėl kompiuterinės laikmenos su vaizdo įraÅ¡u siuntimo. Taigi vaizdo įraÅ¡o kilmė bylos medžiagoje yra įtvirtinta ir to pakanka, kad tyrimo medžiagÄ vertinęs pareigÅ«nas kartu galėtų remtis ir pateiktu vaizdo įraÅ¡u. Kadangi, jau minėta tyrimui reikÅ¡mingo įraÅ¡o nėra galimybės peržiÅ«rėti, todėl V.

Č. pateikė apygardos teismui kitÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuriame, apelianto teigimu, matosi, kaip A. Č., atsivedusi vaikÄ prie automobilio, staiga ėmė traukti jį už deÅ¡inės rankos prie automobilio. V. Č. manymu, pateiktas įraÅ¡as įrodo, kad vaikas prieÅ¡inosi, nenorėjo važiuoti su motina. Å iam aiÅ¡kinimui aukÅ¡tesnės instancijos teismas nepritaria. Pateiktas vaizdo įraÅ¡as nėra informatyvus ir negali bÅ«ti pripažintas įrodymu, nes jame tik iÅ¡ tolo matosi su vaiku einanti moteris.

Tačiau, ar tai bÅ«tent A. Č. ir mažametis J. Č. nėra galimybės identifikuoti, kadangi minėtų piliečių veidų nesimato, be to, matomumÄ užstoja augantis medis. Net jei pateiktame įraÅ¡e nufilmuoti ir Å¡ie asmenys, vis dėlto, jokių smurto prieÅ¡ vaikÄ veiksmų teismas neužfiksavo. Mažas vaikas yra judrus, be to, jis dar per mažas jog galėtų identifikuoti motinos automobilį, todėl Å¡i vaikÄ vedėsi paėmusi už rankos, tačiau jokių ženklų, kad vaikas bandytų iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ motinos rankos, bandytų bėgti ar pan., nėra.

Apeliantas skundžiasi ir dėl to, jog teismas nevertino A. Č. galimų pažeidimų pagal ATPK 1813 str. 1 d. (neteisėtas trukdymas vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ar kitokia vaiko teises pažeidžianti veika) ir 188 str. (savavaldžiavimas). Tačiau šių pažeidimų sudėties nėra prasmės analizuoti, kadangi nenustatyta, jog A. Č. būtų veikusi priešingai vaiko interesams. 2015-08-25 kompetentingų institucijų sprendimais tėvų bendravimo su vaiku tvarka dar nebuvo nustatyta, todėl A.

Č., pasiilgusi mažamečio vaiko ir nusprendusi jį iÅ¡sivežti apie tai nepraneÅ¡usi sutuoktiniui, kaip Å¡eimos narė elgėsi neatsakingai, tačiau teisine prasme nepažeidė jokių imperatyvų.AukÅ¡tesnės instancijos teismas sprendžia, kad tėvų valdžia nebuvo panaudota prieÅ¡ingai mažamečio vaiko interesams, todėl tęsti administracinio teisės pažeidimo teisenÄ nėra pagrindo. Administracinė atsakomybė visų pirma yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bÅ«das, taikomas siekiant iÅ¡saugoti vaiko sveikatÄ bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sÄ lygas bei perspėti tėvÄ (motinÄ ) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Nagrinėjamu atveju A. Č., parsiveždama namo sÅ«nų, kuris nėra iÅ¡reiÅ¡kęs noro su motina negyventi, su ja nebendrauti ar pan., nepažeidė įstatymų imperatyvų, todėl apylinkės teismo 2016-02-12 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: V. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti galioti.Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                        Kęstutis Dargužis