c5fb2ce8-699d-4627-8eb8-73ecdaad670e · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-1292-230/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01245-2017-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.2.8.; 2.6.10.2.; 2.6.10.5.2.17.; 2.6.39.2.5.; 3.2.6.1.; 3.2.6.13. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 27 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė,  sekretoriaujant Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieÅ¡kovės BUAB „Autolūžis“ bankroto administratoriui A. S.,atsakovui A. B. ir jo įgaliotam atstovui advokato padėjėjui T. R.,atsakovės ADB „Gjensidige“ įgaliotam atstovui D. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Autolūžis“ ieÅ¡kinį atsakovams A. B., akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : ieÅ¡kovė BUAB „Autolūžis“ ieÅ¡kinyje teismo praÅ¡o:

1) pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktÄ negaliojančiu;

2) taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės ADB „Gjensidige“ 103 168,37 Eur draudimo iÅ¡mokÄ ;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 105 864,45 Eur žalÄ . IeÅ¡kinyje nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. tarp A. B. ir UAB „Autolūžis“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis. Panaudos davėjas A. B. perdavė panaudos gavėjui UAB „Autolūžis“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 569,18 kv. m komercinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Patalpos nuosavybės teise priklausė panaudos davėjui A. B.. UAB „Autolūžis“, vykdydama Å«kinę veiklÄ , minėtas patalpas buvo apdraudusi nuo gaisro, gamtinių jėgų ir nuo kitų rizikų. 2016 m. rugsėjo 13 d.

įmonėje kilo gaisras, sudegė pagal panaudos sutartį naudojamas pastatas ir kitas įmonės turtas. Kadangi pastatas buvo apdraustas nuo gaisro, buvo kreiptasi į draudimo bendrovę. Tačiau iš ADB „Gjensidige“ buvo gautas atsakymas, kad draudimo sutartis nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. draudėjo iniciatyva, todėl draudimo išmoka UAB „Autolūžis“ nebus mokama. Taip pat buvo pridėtas draudimo sutarties nutraukimo aktas, kurį pasirašė tam įgaliojimų neturėjęs asmuo A.

B.. Nutraukęs UAB „Autolūžis“ galiojusiÄ turto draudimo sutartį, A. B. savo vardu sudarė turto draudimo sutartį ir naudos gavėju įtraukė save. NepanaudotÄ UAB „Autolūžis“ 21,76 Eur likutį draudimo bendrovė įskaitė kaip A. B. įmokÄ už turto draudimÄ . Pagal naujai sudarytÄ draudimo sutartį, kaip žalos atlyginimÄ , ADB „Gjensidige“ A. B. iÅ¡mokėjo 103 168,37 Eur. ADB „Gjensidige“, iÅ¡mokėjusi žalÄ , dėl žalos iÅ¡ UAB „Autolūžis“ priteisimo, pateikė ieÅ¡kinį Prienų rajono apylinkės teismui, kuris iÅ¡ UAB „Autolūžis“ priteisė 103 168,37 Eur žalÄ , 6 proc. palÅ«kanas ir 411 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Draudimo bendrovė į UAB „Autolūžis“ bankroto bylÄ pateikė 105 864,45 Eur kreditorinį reikalavimÄ , kuris 2017 m. birželio 30 d. nutartimi buvo patvirtintas. A. B. 2016 m. rugsėjo 8 d. nebuvo UAB „Autolūžis“ vadovas, taigi neturėjo teisės įmonės vardu sudaryti sandorius. Todėl sandorį su draudimo bendrove (t. y. nutraukė draudimo sutartį) sudarė tam įgaliojimų neturintis asmuo. Å io sandorio (sutarties nutraukimo akto) UAB „Autolūžis“ CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatytu bÅ«du nepatvirtino.

Atsakovas A. B. atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir nurodo, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. nuvykęs į draudimo bendrovę nenurodė, jog veikia bendrovės vardu ir bÅ«tent jos, t. y. draudėjo, vardu siekia nutraukti draudimo sutartį, jis aiÅ¡kiai nurodė, jog nebėra įmonės atstovas ir bÅ«tent dėl to siekia pakeisti naudos gavėjÄ , nurodytÄ draudimo sutartyje, t. y. atsakovas net nesiekė nutraukti draudimo sutarties, tačiau norėjo, kad joje naudos gavėju bÅ«tų nurodytas patalpų savininkas.

Atsakovas minėtÄ dienÄ nepildė jokių praÅ¡ymų ir nepasiraÅ¡inėjo jokių dokumentų – draudimo bendrovės atstovas suruoÅ¡tus dokumentus atsiuntė elektroniniu paÅ¡tu, todėl ir draudimo sutarties nutraukimo akte nėra atsakovo paraÅ¡o, be to, ir įraÅ¡as „Direktorius A. B.“ yra padarytas ne atsakovo. Tikroji atsakovo valia buvo veikti kaip patalpų savininkui ir pakeisti draudimo sutarties naudos gavėjÄ , todėl CK 2.133 straipsnio 6 dalis negali bÅ«ti taikoma, nes nutraukiant draudimo sutartį neegzistavo atsakovo valia sudaryti sandorį kito asmens (bendrovės) vardu.

IeÅ¡kovės reikalavimas priteisti 105 864,45 Eur žalos atlyginimÄ taip pat nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė siekia prisiteisti dvigubai didesnę sumÄ , nei ji bÅ«tų gavusi, jeigu draudimo sutartis nebÅ«tų nutraukta. Be to, 2016 m. spalio 14 d. draudimo bendrovės pretenzijoje buvo nurodyta, kad darbuotojui R. M. atliekant darbines funkcijas buvo sukeltas gaisras ir apgadintos apdraustos patalpos, dėl ko yra atsakingas darbdavys. Taigi bendrovė, kaip R. M. darbdavys, yra atsakinga už gaisro metu patalpoms padarytÄ Å¾alÄ , todėl draudimo bendrovė atgręžtinį reikalavimÄ pareiÅ¡kė pagrįstai, o dėl bankroto byloje pateikto kreditorinio reikalavimo nekyla jokia atsakovo atsakomybė.

Tuo tarpu darbdavys, atlyginęs darbuotojo padarytÄ Å¾alÄ , turi regreso teisę į tokį darbuotojÄ . Taigi ne atsakovas yra atsakingas dėl draudimo bendrovės pareikÅ¡to kreditorinio reikalavimo bankroto byloje, o darbuotojas, kuris savo veiksmais padarė žalÄ â€“ R. M.. Todėl bÅ«tent Å¡iam asmeniui bankroto administratorius turėtų reikÅ¡ti reikalavimus dėl žalos atlyginimo regreso bÅ«du. Net jeigu draudimo sutartis ir nebÅ«tų nutraukta, o naudos gavėju bÅ«tų likusi bendrovė, jai vis tiek bÅ«tų tekusi pareiga atlyginti atsakovui patalpų vertę, kadangi Å¡ios buvo sugadintos dėl bendrovės darbuotojo neatsargaus elgesio kilusio gaisro metu.

Tokiu bÅ«du 103 168,37 Eur iÅ¡moka, kuri buvo iÅ¡mokėta atsakovui, bÅ«tų buvusi iÅ¡mokėta bendrovei (jeigu draudimo bendrovė nebÅ«tų laikiusi, kad tai yra nedraudžiamasis įvykis, nes už šį įvykį atsakingas darbdavys), tačiau Å¡i bÅ«tų turėjusi pareigÄ minėtÄ sumÄ iÅ¡mokėti atsakovui – patalpų savininkui. Atsakovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį praÅ¡o jį atmesti ir nurodo, kad apdrausto pastato savininku tiek draudimo sutarčių galiojimo metu, tiek gaisro metu buvo atsakovas A.

B., taigi iÅ¡imtinai Å¡io asmens turtiniai interesai buvo apdrausti draudimo sutartimis ir tik Å¡iam asmeniui galėjo bÅ«ti mokama ir faktiÅ¡kai buvo iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. IeÅ¡kovė, nepaisant to, kad sudarė įmonių turto draudimo sutartį, neturėjo ir neturi turtinio intereso, dėl ko negali reikalauti draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo. IeÅ¡kovė BUAB „Autolūžis“ įvykus gaisrui dėl draudimo iÅ¡mokos į draudikÄ nesikreipė. IÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ A. B., ADB „Gjensidige“ 2016 metais pateikė Prienų rajono apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo, kuriuo prašė iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 103 168,37 Eur žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kovė BUAB „Autolūžis“ nustatytu terminu prieÅ¡taravimų nepateikė, tokiu bÅ«du pripažindama ADB „Gjensidige“ reikalavimo pagrįstumÄ . Tai reiÅ¡kia, jog tokiais veiksmais ieÅ¡kovė pritarė draudimo sutarties nutraukimui. IeÅ¡kovė BUAB „Autolūžis“ dublike nesutinka su atsiliepimuose į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais ir praÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Nurodo, kad draudimo sutartis buvo sudaryta dėl UAB „Autolūžis“ turtinių interesų, t. y. buvo siekiama iÅ¡vengti galimų nuostolių (iÅ¡laidų), jei turtas bÅ«tų sunaikintas ar sugadintas.

Draudėjas UAB „Autolūžis“ draudė A. B. priklausantį turtÄ , naudos gavėjas taip pat buvo UAB „Autolūžis“, vadinasi buvo draudžiamas UAB „Autolūžis“ interesas. Administratoriaus turimais duomenimis, įvykus draudiminiam įvykiui, UAB „Autolūžis“ į draudikÄ kreipėsi, tačiau, kokia forma, nežinoma, nes dalis dokumentų gaisro metu sudegė. Dėl gaisro UAB „Autolūžis“ direktorius R. M. patyrė stresÄ , be to, neturėjo juridinio iÅ¡silavinimo, o į juristus kreipėsi per vėlai, todėl į pateiktÄ ieÅ¡kinį laiku nepateikė prieÅ¡taravimų.

Tačiau Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti vertinamos, kaip pritarimas draudimo sutarties nutraukimui. Apie sutarties nutraukimÄ UAB „Autolūžis“ nežinojo iki to laiko, kol iÅ¡ ADB „Gjensidige“ negavo atsakymo, kad sutartis yra nutraukta ir dėl to jai draudimo iÅ¡moka nepriklauso. Sutartis buvo nutraukta tam įgaliojimų neturinčio asmens ir apie tai draudėjui UAB „Autolūžis“ nebuvo praneÅ¡ta. Draudimo sumos likutis nebuvo grÄ Å¾intas į UAB „Autolūžis“ sÄ skaitÄ , o užskaitytas svetimos draudimo sutarties apmokėjimui.

Tokiu bÅ«du buvo pažeistos draudimo sutarties nutraukimo prieÅ¡ laikÄ sÄ lygos. A. B. turėjo teisę apsidrausti savo turtÄ , tačiau privalėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kokiu pagrindu už jo draudimo sutartį be UAB „Autolūžis“ žinios jam užskaitomos kaip draudimo sutarties apmokėjimas UAB „Autolūžis“ lėšos. Be to, gavęs dokumentus elektroniniu paÅ¡tu, turėjo pamatyti, kad draudimo sutartis nutraukta jo iniciatyva, ir jei tai buvo klaida, apie tai informuoti draudikÄ . Dėl Å¡io A.

B. ir ADB „Gjensidige“ neteisėto veiksmo ar (ir) A. B. neveikimo UAB „Autolūžis“ patyrė žalÄ . UAB „Autolūžis“ laikėsi panaudos sutartyje numatytų prieÅ¡gaisrinės apsaugos, sanitarinės bei darbų saugos taisyklių ir, gavęs draudimo iÅ¡mokÄ , bÅ«tų atlyginęs žalÄ savininkui, o draudimo bendrovė dėl žalos atlyginimo nebÅ«tų teikusi atgręžtinio reikalavimo. Priteisus iÅ¡ UAB „Autolūžis“ žalos atlyginimÄ , UAB „Autolūžis“ tapo nemoki ir buvo priversta kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Atsakovas A. B. triplike praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir palaiko atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytus argumentus. Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad nuostolius dėl turto praradimo patyrė pats A. B., o draudikas Å¡iuos nuostolius kompensavo, tad prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ yra pasibaigusi tinkamu įvykdymu. Sutartyje nėra nurodytas konkretus asmuo, kurio turtiniai interesai draudžiami, Å¡is asmuo nustatinėjamas įvykus draudžiamajam įvykiui.

Dėl to, ieÅ¡kovė nepagrįstai teigia, jog vien aplinkybė, kad ji yra draudėjas pagal draudimo sutartį, yra pakankama iÅ¡mokai gauti. NeaiÅ¡ku, kokiu pagrindu ieÅ¡kovė, nebÅ«dama turto savininke, reikalauja sumos pastato atkÅ«rimui, nors Å¡ių iÅ¡laidų nei patyrė, nei patirs. Be to, Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 1 d. teismo įsakymu iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteisė 103 168,37 Eur, Å¡is teismo įsakymas įsigaliojo negavus ieÅ¡kovės prieÅ¡taravimų. Taigi tokiais savo veiksmais ieÅ¡kovė pripažino skolÄ ir aplinkybes, iÅ¡ kurių ji kildinama, t. y. jog draudikas pagrįstai iÅ¡mokėjo 103 168,37 Eur sumÄ A.

B.. Atsakovės įsitikinimu, sutartis buvo nutraukta teisėtai pagal tuo metu žinomÄ informacijÄ , kad A. B. yra įmonės UAB „Autolūžis“ atstovas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir draudimo sutarties nutraukimo aktas, kur prie nutraukimo priežasties parinktas variantas – draudėjo iniciatyva. Be to, ieÅ¡kovė savo veiksmais pritarė draudimo sutarties nutraukimui. IeÅ¡kovės atstovas administratorius A. S. praÅ¡o ieÅ¡kinį patenkinti ir paaiÅ¡kino, kad A. B. suprato, kad nutraukė sutartį, nors negalėjo jos nutraukti, o draudimo bendrovė pažeidė nutraukimo sÄ lygas.

Mano, kad bendrovė apdrausdama pastatÄ turėjo turtinį interesÄ , t. y. atlyginti visas pastato atstatymo iÅ¡laidas, atlyginti žalÄ ir toliau vykdyti veiklÄ . Nors iÅ¡laidų neturėjo, tačiau žalÄ patyrė, nes bendrovei buvo pareikÅ¡tas atgręžtinis reikalavimas. Bendrovė patyrė dvigubÄ Å¾alÄ , t. y. negavo pajamų (draudimo iÅ¡mokos) ir patyrė žalÄ . Jei nebÅ«tų priimtas įsakymas dėl žalos atlyginimo, nebÅ«tų bankroto. Atsakovas A. B. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir paaiÅ¡kino, kad dirbo UAB „Autolūžis“ vadovu, kai nutraukė draudimo sutartį, vadovu nebebuvo.

Su bendrove buvo sudaryta jam priklausančių pastatų panaudos sutartis, todėl nusprendė apdrausti šį turtÄ , kadangi bendrovėje nebedirbo ir matė, kad jo pastatuose pradėjo dirbti nesaugiai (anksčiau nebuvo naudojami ugnies darbai, t. y. nebuvo pjaustoma angliarÅ«gÅ¡ties pagalba). Bendrovės akcijas jis pardavė, o naujasis akcininkas įsipareigojo nupirkti ir pastatus. Draudimo sutarties nutraukimÄ pasirašė užėjęs pas draudimo brokerį, anksčiau, kai įmonė priklausė jam, buvo patogiau drausti per įmonę, apdrausdamas savo turtÄ pats nežinojo, kad buvo panaudoti įmonės įmokos pinigai.

Sutartį nutraukė pasitikėdamas draudimo darbuotoju. Atsakovo A. B. atstovas adv. padėjėjas T. R. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir nurodo, kad palaiko procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . PaaiÅ¡kino, kad atsakovas nesiekė nutraukti draudimo sutartį kaip direktorius, o dėl pastatų draudimo kreipėsi, kai jau buvo pardavęs akcijas ir nebebuvo direktoriumi. Jo tikslas buvo apdrausti savo turtÄ , nes matė, kad veikla vykdoma nesaugiai. Ä®vykus draudiminiam įvykiui visa žala atlyginama turto savininkui, o atsakovas ir buvo ginčo turto savininkas.

Mano, kad draudimo sutartimi nebuvo apdraustas bendrovės turtinis interesas. Atsakovas A. B., sudarydamas naujÄ sutartį, veikė kaip turto savininkas ir Å¡iais veiksmais faktiÅ¡kai modifikavo anksčiau sudarytÄ draudimo sutartį. Net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimÄ negaliojančiu, ieÅ¡kovei neatsirastų jokių pasekmių. Bendrovė bankrutavo ne dėl draudimo iÅ¡mokos nesumokėjimo, o dėl to, kad dėl gaisro buvo kalta įmonė, todėl jai ir buvo pareikÅ¡tas draudiko atgręžtinis reikalavimas.

Draudimo bendrovė yra didžiausias UAB „Autolūžis“ kreditorius, o administratorius Å¡iÄ bylÄ faktiÅ¡kai iÅ¡kėlė prieÅ¡ savo kreditorių. Atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas D. J. praÅ¡o ieÅ¡kinio netenkinti ir paaiÅ¡kino, kad pirmoji draudimo sutartis buvo sudaryta su bendrove dėl patogumo, kadangi akcininkas ir turto savininkas sutapo ir nebuvo jokios grėsmės dėl pasekmių. Atsakovas A. B. sutartį nutraukė, siekdamas apginti savo turtinį interesÄ . Ginčo sutartis – turto draudimo sutartis, o bendrovė dėl apdrausto turto sugadinimo neturi jokio turtinio intereso, kadangi turtas – A.

B., o draudimo iÅ¡moka mokama tik turto savininkui. Nesutinka, kad bendrovė dėl to bankrutavo, nes nuostoliai atsirado dėl turto sugadinimo. Draudimo iÅ¡mokos sumokėjimo pagrįstumÄ patvirtina ir įsiteisėjęs teismo įsakymas, kuriuo iÅ¡ ieÅ¡kovės draudimo bendrovei priteista žala, o ieÅ¡kovė net nesikreipė dėl draudimo iÅ¡mokos. IeÅ¡kovės turtinis interesas naudotis patalpomis ir gauti iÅ¡ to pajamas nebuvo apdraustas. Jei nutraukiant draudimo sutartį ir buvo pažeidimų, tai nekeičia ginčo baigties, nes iÅ¡moka bet kuriuo atveju bÅ«tų iÅ¡mokėta pastato savininkui.

Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovė praleido draudimo santykiuose numatytÄ 1 metų nuo įvykio senaties terminÄ , kurį praÅ¡o taikyti.  IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas A. S., nutartis įsiteisėjo 2017-04-20. Atsakovas A. B. nuo 2015 m. sausio 12 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. dirbo UAB „Autolūžis“ direktoriumi, kÄ patvirtina darbo sutarties nuoraÅ¡as (ieÅ¡kinio priedas Nr. 3), ir nuo 2007-05-17 iki 2016-08-19 buvo vienintelis Å¡ios bendrovės akcininkas (Juridinių asmenų registro duomenys, ieÅ¡kinio priedas Nr. 4).

Draudimo liudijimas PZULT Nr. 2046568 patvirtina, kad ieškovė, atstovaujama direktoriaus A. B., kaip draudėjas, nuo 2015-11-18 iki 2016-11-17 buvo sudariusi įmonių turto draudimo sutartį, t. y. apdraudusi pastatus, (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 5). Ši draudimo sutartis 2016 m. rugsėjo 8 d. buvo nutraukta (ieškinio priedas Nr.

7) ir tÄ pačiÄ dienÄ buvo sudaryta kita Ä®monių turto draudimo sutartis tarp draudėjo – atsakovo A. B. ir atsakovės ADK „Gjensidige“ dėl to paties turto draudimo (atsakovės ADK „Gjensidige“ 2017-12-07 atsiliepimo į ieÅ¡kinį priedas). 2016 m. rugpjūčio 24 d. Negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi atsakovas A. B. (panaudos davėjas) ir UAB „Autolūžis“ (panaudos gavėja), atstovaujama direktoriaus R. M., sudarė panaudos sutartį, kuria A. B. perdavė UAB „Autolūžis“ laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis 569,18 kv. m bendro ploto komercines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kurios panaudos davėjui (A.

B.) priklausė nuosavybės teise (ieÅ¡kinio priedas Nr. 2). Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-1767-805/2016 buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininkės UAB „Autolūžis“ kreditorei ADK „Gjensidige“ 103 168,37 Eur žalÄ , 6 procentų dydžio palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016 m. gruodžio 1 d. iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 411 Eur žyminį mokestį (ieÅ¡kinio priedas Nr. 8). Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartimi UAB „Autolūžis“ bankroto byloje patvirtintas atsakovės ADK „Gjensidige“ 105 864,45 Eur reikalavimas.

Pagal R. M. 2017-04-07 pareiÅ¡kimÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (ieÅ¡kinio priedas Nr.

14) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo ir dokumento suklastojimo, tačiau jis 2017 m. liepos 4 d. nutarimu buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamų veikų sudėties (ieÅ¡kinio priedas Nr. 15). Dėl draudimo sutarties nutraukimo IeÅ¡kovė praÅ¡o pripažinti draudimo sutarties nutraukimo aktÄ negaliojančiu, kadangi jį sudaręs atsakovas A. B. tuo metu nebebuvo UAB „Autolūžis“ direktoriumi ir neturėjo teisės sudaryti sandorių įmonės vardu, įgaliojimo atstovauti įmonę draudimo bendrovėje taip pat neturėjo, todėl draudimo sutarties nutraukimo sandoris sudarytas virÅ¡ijant įgaliojimus.

Pripažinus sutarties nutraukimÄ negaliojančiu praÅ¡o taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ ADB „Gjensidige“ 103 168,37 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . CK 1.92 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmens atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai ar sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (Å¡io kodekso 2.133 straipsnis).Tačiau CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta iÅ¡imtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos virÅ¡ija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalies reguliavimÄ , yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sÄ lygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas virÅ¡ydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtÄ pagrindÄ manyti sudarÄ s sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iÅ¡ tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu.

CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų nevirÅ¡ijusio atstovo atlikti veiksmai, iÅ¡imtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).Atstovaujamasis gali nuginčyti virÅ¡ijusio įgaliojimus atstovo sudarytÄ sandorį ne visais atvejais, kai atstovas virÅ¡ija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo įgaliojimus.

Kasacinio teismo praktikoje Å¡i taisyklė iÅ¡vestina iÅ¡ CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sÄ lygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali būti suteikti ne tik aiškiai išreiškiant juos išduodamame rašytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali būti numanomi, atsižvelgiant į šalių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017, 66 punktas).

Ir pagal CK 2.83 straipsnio 1 dalį privačiųjų juridinių asmenų valdymo organų sandoriai, sudaryti jiems pažeidus kompetencijÄ , sukelia prievoles juridiniam asmeniui, iÅ¡skyrus atvejus, kai sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė Å¡ios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo nežinoti.Atsakovė ADB „Gjensidige“ triplike nurodė, kad draudimo sutartį su ieÅ¡kove UAB „Autolūžis“ nutraukė teisėtai pagal tuo metu žinomÄ informacijÄ , kad atsakovas A.

B. yra įmonės atstovas. Tai patvirtina ir 2016 m. rugsėjo 8 d. pasiraÅ¡ytas draudimo sutarties nutraukimo aktas, kurį A. B. pasirašė, kaip UAB „Autolūžis“ direktorius (ADB „Gjensidige“ 2018-02-06 raÅ¡to priedas). Liudytoju apklaustas draudimo sutarties nutraukimÄ Ä¯forminęs draudimo bendrovės atstovas V. B. parodė, kad UAB „Autolūžis“ daug metų draudė turtÄ , įmonę atstovaudavo atsakovas A. B., o nutraukiant sutartį neturėjo informacijos, t. y. nežinojo, kad pasikeitė įmonės savininkas ar vadovas, tuo tarpu naujasis įmonės savininkas nepranešė apie įvykusį pasikeitimÄ ir naujÄ draudimo sutartį sudarė, kadangi A.

B. pranešė ir patvirtino, kad yra draudžiamo turto savininkas. Å ios aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp Å¡alių buvus ilgalaikiams sutartiniams santykiams ir UAB „Autolūžis“ nepraneÅ¡us draudimo bendrovei apie akcininko ir vadovo pasikeitimÄ , taip pat nesant duomenų ir ieÅ¡kovei nepateikus įrodymų, kad draudimo bendrovei buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma apie tai, kad A. B. nutraukdamas įmonės sudarytÄ draudimo sutartį jau neturėjo įgalinimų, remiantis CK 2.133 straipsnio 9 dalimi, laikytina, jog draudimo sutarties nutraukimas yra privalomas atstovaujamajam, t. y. ieÅ¡kovei UAB „Autolūžis“. Be to, nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad ieÅ¡kovė pagal jos sudarytÄ turto – atsakovui A.

B. nuosavybės teise priklausančių pastatų – draudimo sutartį vis tiek neįgytų teisės į draudimo iÅ¡mokÄ .Draudimo sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , apskaičiuotÄ Ä¯statyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Taigi draudėjas draudimo sutartimi siekia apsaugoti save ar kitÄ asmenį nuo neigiamų turtinių padarinių. Draudimo interesas – nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), o draudimo objektas – turtiniai interesai, susiję su asmens gyvybe, sveikata, turtu ar civiline atsakomybe (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 23 punktas). Draudėjas gali sudaryti turto draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens, kuris sudarius draudimo sutartį tampa apdraustuoju, turtinių interesų.

Teikiant turto draudimo paslaugas naudos gavėju gali bÅ«ti tik asmuo, kurio turtiniai interesai buvo apdrausti (Draudimo įstatymo 103 straipsnis).                           Remiantis ginčo draudimo sutarties sudarymo metu galiojusių PZU Ä®monių turto draudimo taisyklių Nr. 059 2.1. punktu draudimo objektas yra turtiniai interesai, atsiradę dėl draudžiamo nekilnojamojo ir/ar kilnojamojo turto sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl draudimo sutartyje nustatytų draudžiamųjų įvykių, o Å¡ių taisyklių 12.1. punkte nustatyta, kad teisę į draudimo iÅ¡mokÄ turi tik asmuo (draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas), kuris turi teisėtÄ draudimo interesÄ , t. y. kuris patiria nuostolius.

Analogiškai reglamentuoja ir „Gjensidige“ Įmonių turto draudimo taisyklės Nr. 059, įsigaliojusios nuo 2016 m. kovo 1 d.              Ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas su atsakovo A. B. nuosavybės teise valdomais pastatais susiję turtinis interesas, t. y. draudimo sutartimi buvo susitarta dėl nuostolių, susijusių su šių pastatų praradimu, sunaikinimu ar sugadinimu, atlyginimo. Draudimo sutartyje (draudimo liudijime) apdraustu objektu buvo nurodyti būtent atsakovui A.

B. nuosavybės teise priklausę pastatai, todėl negalima sutikti su ieÅ¡kovės atstovo administratoriaus A. S. teigimu, kad buvo apdraustas įmonės turtinis interesas, kurį pastarasis įvardijo, kaip turto atstatymo iÅ¡laidas ir veiklos vykdymo užtikrinimÄ . Kadangi ginčo draudimas susijęs su nuostolių, padarytų apdraustam nekilnojamajam turtui, atlyginimu, Å¡ias iÅ¡laidas bet kuriuo atveju gali patirti tik turto savininkas, o veiklos vykdymo nuostoliai Å¡ia sutartimi nebuvo apdrausti.              Taigi net ir pripažinus draudimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai neatsirastų jokių teisinių pasekmių.

Byloje nėra ginčo, kad UAB „Autolūžis“ sudaryta draudimo sutartimi buvo apdrausti atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausantys pastatai. Atsakovas A. B. ginčo draudimo sutarties sudarymo metu buvo vienintelis Å¡ios bendrovės akcininkas ir bendrovės direktorius. Kaip paaiÅ¡kino atsakovas A. B., jam perleidus bendrovės akcijas ir 2016 m. rugpjūčio 23 d. atleidus jį iÅ¡ UAB „Autolūžis“ direktoriaus pareigų, jis kreipėsi į draudikÄ dėl UAB „Autolūžis“ sudarytos draudimo sutarties pakeitimo, siekdamas jÄ perraÅ¡yti savo vardu, kadangi pastatai buvo jo nuosavybė.

Taigi ginčo draudimo sutarties sudarymo atveju draudėjas ir asmuo, kurio turtinis interesas buvo apdraustas nesutapo, o turtinį interesÄ turintis asmuo (pastatų savininkas A. B.) tik pasinaudojo tuo, kad buvo vienintelis bendrovės akcininkas ir jos vadovas, todėl naudodamas jam nuosavybės teise priklausančius pastatus įmonės veiklai, juos apdraudė įmonės lėšomis. Vėliau sudarė naujÄ draudimo sutartį, kurioje sutapo ir draudėjas, ir naudos gavėjas, tačiau ieÅ¡kovė nei vienu, nei kitu atveju nebuvo asmeniu, kurio turtinis interesas bÅ«tų apdraustas.              Be to, ieÅ¡kovė nepagrįstai praÅ¡o, kaip neteisėto sutarties nutraukimo restitucijÄ taikyti draudimo iÅ¡mokos priteisimÄ . CK 6.222 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai sutartis nutraukta, Å¡alis gali reikalauti grÄ Å¾inti jai viskÄ , kÄ ji yra perdavusi kitai Å¡aliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grÄ Å¾ina kitai Å¡aliai visa tai, kÄ buvo iÅ¡ pastarosios gavusi; kai grÄ Å¾inimas natÅ«ra neįmanomas ar Å¡alims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijams.

Tais atvejais, kai sutartis nutraukta dėl vienos iÅ¡ Å¡alių kaltės – sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, reiÅ¡kiančio esminį sutarties pažeidimÄ (CK 6.217 straipsnio 1 dalis), sutartį pažeidusiai Å¡aliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). CK 6.221 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

Tais atvejais, kai sutartis nutraukiama dėl vienos iÅ¡ sutarties Å¡alių padaryto esminio jos pažeidimo, pagal sutarties nutraukimo padarinių bendrÄ jÄ taisyklę vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu gali bÅ«ti taikoma dviÅ¡alė restitucija, t. y. Å¡alys grÄ Å¾inamos į tokiÄ padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo, jeigu tai neprieÅ¡tarauja sutarties esmei ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principams, o nukentėjusi Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v.

UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-472/2012). Atsižvelgiant į tai, spręstina kad ieÅ¡kovės teisė į draudimo iÅ¡mokÄ nėra draudimo sutarties neteisėto nutraukimo restitucija ir galėtų bÅ«ti tik atskiro ginčo dalyku, tačiau toks reikalavimas, grindžiamas ieÅ¡kovės teise į draudimo iÅ¡mokÄ nebuvo pareikÅ¡tas, taip pat nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas draudimo bendrovei dėl nuostolių atlyginimo, o svarbiausia, byloje nustatyta, kad draudimo sutartis buvo nutraukta esant tariamam atstovavimui ir draudimo bendrovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad sutartį nutraukė netinkamas atstovas, kas ir teikia pagrindÄ ieÅ¡kinį atmesti.

Nenustačius pagrindo patenkinti ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, konstatuotina, kad ieÅ¡kovo teisės Å¡iuo atveju nebuvo pažeistos ir nėra pagrindo jas ginti, todėl atsakovės ADK „Gjensidige“ reikalavimas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminas nesvarstytinas ir neturi jokios reikÅ¡mės.  Dėl žalos atlyginimo                                   IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo A. B. 105 864,45 Eur žalÄ , nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. jam nutraukus draudimo sutartį tam neturint įgalinimų įmonei buvo padaryta žala, kuriÄ sudaro draudimo bendrovės atgręžtinis reikalavimas ieÅ¡kovei ir jo dydžio patvirtintas draudiko reikalavimas bankroto byloje.

             Civilinei atsakomybei atsirasti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus.              Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ . Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobÅ«džio rÅ«pestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-582-916/2015; kt.).             Atsižvelgiant į tai, atsakovo A.

B. veiksmai, kuomet jis, nebebÅ«damas Å¡ios bendrovės vadovu ir nebeturėdamas įgalinimų veikti įmonės vardu, ieÅ¡kovės UAB „Autolūžis“ vardu nutraukė Å¡ios įmonės su draudimo kompanija sudarytÄ Ä¯monės turto draudimo sutartį, formaliai gali bÅ«ti pripažintini neteisėtais. Nors atsakovas A. B. tvirtina, kad ankstesnę draudimo sutartį nutraukė ne kaip įmonės atstovas, bet kaip apdraustų pastatų savininkas, kÄ iÅ¡ dalies patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga (ieÅ¡kinio priedai Nr. 14-15), tačiau akivaizdu, kad atsakovas, pasiraÅ¡ydamas draudimo sutarties nutraukimo aktÄ kaip UAB „Autolūžis“ direktorius, kas tiesiogiai nurodyta akte, turėjo suprasti, kad veikia virÅ¡ydamas įgaliojimus, nes tuo metu jis nebebuvo Å¡ios bendrovės vadovas.

             Tačiau negalima sutikti su ieÅ¡kove, kad jeigu draudimo sutartis nebÅ«tų nutraukta ir ji bÅ«tų likusi galioti, tai draudimo bendrovė bÅ«tų iÅ¡mokėjusi ieÅ¡kovei draudimo iÅ¡mokÄ ir nebÅ«tų pateikusi atgręžtinio reikalavimo. Kaip jau virÅ¡ nurodyta, ginčo draudimo sutartimi buvo apdraustas pastatų savininko A. B. turtinis interesas, todėl draudimo iÅ¡moka galėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta tik jam, o draudimo bendrovė subrogacinį reikalavimÄ ieÅ¡kovei pareiÅ¡kė, kaip nuostolių kaltininkei, dėl kurios veiksmų kilo gaisras, kÄ patvirtina draudimo bendrovės pareiÅ¡kimas skolininkei UAB „Autolūžis“ Prienų rajono apylinkės teismo iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eL2-1767-805/2016, kuriame pagrindžiant reikalavimÄ nurodyta, kad gaisro, kilusio 2016-09-13 lentpjÅ«vėje, esančioje (duomenys neskelbtini), priežastis – UAB „Autolūžis“ darbuotojo neatsargus elgimasis su ugnimi atliekant ugnies darbus, kÄ patvirtina 2016-09-21 Prienų PGT pažyma apie kilusį gaisrÄ Nr.13P-63.

Skolininkė UAB „Autolūžis“ prieÅ¡taravimų teismo įsakymui įstatymų nustatyta tvarka nepareiÅ¡kė. Tokiu bÅ«du įsiteisėjusiu teismo įsakymu jau nustatytas prejudicinę reikÅ¡mę turintis faktas (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad už gaisro metu kilusiÄ Å¾alÄ atsakinga UAB „Autolūžis“, o bÅ«tent jos darbuotojas, todėl subrogacinis reikalavimas buvo patenkintas ne dėl to, kad atsakovas A. B. nepagrįstai nutraukė draudimo sutartį, bet dėl to, kad nuostoliai apdraustam turtui buvo padaryti dėl ieÅ¡kovės darbuotojų kaltės. Taigi, net ir nustačius tam tikrus neteisėtus A.

B. veiksmus, nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp jo veiksmų ir, ieÅ¡kovės teigimu, atsiradusios žalos. Be to, pažymėtina, kad nenustatytas ir pats žalos faktas, nes, kaip nustatyta, draudimo iÅ¡moka ieÅ¡kovei negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta, o ADB „Gjensidige“ subrogacinis reikalavimas pagrįstas ir pagrįstai patenkintas, kÄ patvirtina įsiteisėjęs teismo įsakymas. Todėl ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo A. B. civilinės atsakomybės sÄ lygų ir ieÅ¡kinys Å¡io atsakovo atžvilgiu taip pat atmestinas.

             Dėl bylinėjimosi išlaidų              Byloje nepateikta duomenų apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.              Ieškovė yra bankrutavusi įmonė, todėl atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), ir iš jos nepriteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

             IeÅ¡kinį atmesti.              Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį sprendimÄ priėmusį teismÄ . Teisėja                                                                                                                        Nijolia IndreikienėÂ