2026-01-14 Nr. BB-255-1-01-1-00628-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Legislator headnote
AI generated2026-01-14 Nr. BB-255-1-01-1-00628-2024-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; priteisti valstybei iš civilinio atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pagal į bylą pateiktą pažymą.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-4484/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00628-2024-7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 14 d. nutarties atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės P. J. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį; priteisti valstybei iš civilinio atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pagal į bylą pateiktą pažymą.
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino jo sveikatos būklę ir dėl sužalojimo kilusius padarinius, taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 2 ir 3 dalių, 44 straipsnio 10 dalies, 109, 113 ir 115 straipsnių, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies ir 6.282 straipsnio nuostatas bei nukrypo nuo teismų praktikos.
Apeliacinės instancijos teismas įvertino tik patį sveikatos sutrikdymo sunkumą, o jo pobūdžio, trukmės, pasveikimo galimybių, liekamųjų reiškinių, G. N. turėtų galimybių praradimo nevertino, neatsižvelgė į pasikeitusią Lietuvos ekonominę situaciją bei kasmetinę infliaciją. Teismas CK 1.5 straipsnio nuostatas pritaikė civilinio atsakovo naudai ir taip neužtikrino skirtingų interesų pusiausvyros.
Kasatorius daugiau kaip dvejus metus dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo lankosi gydymo įstaigose. Jis kenčia skausmą, nemigą ir kitus nepatogumus. Iki eismo įvykio buvo sveikas, profesionaliai užsiėmė dviračių sportu, dalyvavo varžybose. Už atstovavimą čempionatuose klubams ir miestui gaudavo atlygį, už iškovotas prizines vietas gaudavo piniginius prizus. Iš dviračių sporto gaunamų pajamų kasatorius išlaikė save ir savo šunis, mokėjo mokesčius. Nors sužalojimai įvardijami kaip nesunkūs, jų ir kilusių komplikacijų gydymas tebetęsiamas. Kasatorius iš sporto negali užsidirbti pragyvenimui, toliau intensyviai sportuoti, o dėl peties skausmų susirasti tinkamą darbą. Jis blogai emociškai jaučiasi, yra nuliūdęs ir sunerimęs dėl medikų išvadų, dėl patirtos peties traumos prognozuojamo ilgo reabilitacinio periodo, ateityje galimo dešinio peties sąnario keitimo. Po eismo įvykio negali treniruotis, žaisti lauko tenisą, krepšinį ir kt., peties trauma apsunkina ir automobilio bei motociklo vairavimą. Kasatorius yra apimtas nevilties, patiria emocinę depresiją, nes jo kaip dviratininko karjera yra sužlugdyta. Dėl prarastos dalies turėtos fizinės sveikatos ir dėl negalėjimo ją atstatyti į iki eismo įvykio buvusį lygį jam kyla panika ir išgąstis.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalai nustatyti, tyrimas ir vertinimas yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.
Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su kasatoriui nepalankiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, o teiginiai dėl BPK ir CK straipsnių nuostatų pažeidimų nėra susieti su netinkamu teisės normų taikymu.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis