2017-01-11 Nr. AB-764-3-61-3-04639-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS-110-146/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04639-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. (S. G.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. G. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi (b. l. 15–16) atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016 teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi išsprendė 2016 m. rugpjūčio 29 d. patikslinto skundo, kuriuo pareiškėjas, be kita ko, prašė teismo iš Lietuvos valstybės priteisti 30 000,00 Eur neturtinei žalai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT, Tarnyba) veiksmų (neveikimo) atlyginti, priėmimo klausimą, t. y. pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti. Ši nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 9 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas S. G. atskirajame skunde (b. l. 18–19) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti apygardos administraciniame teisme.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje jo 2016 m. lapkričio 29 d. paduotas skundas yra tapatus 2016 m. rugpjūčio 15 d. paduotam skundui, kurį atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, bei atkreipia dėmesį į tai, kad teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje nurodė, jog ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, kartu pateikiant motyvuotą ir objektyviais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Atsisakydamas priimti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 29 d. skundą, teismas nepagrįstai apribojo jo teisę dėl pažeistų teisių gynimo kreiptis su skundu į teismą. Be kita ko, pareiškėjas tvirtina, kad Tarnyba nepateikė jam tinkamo atsakymo į Tarnybai paduotą skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, t. y. kaip paduotą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.).

Priimdamas skundžiamą nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 29 d. teismui paduotą skundą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, iš kurių nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016 buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. (patikslintą) skundą, kuriuo pareiškėjas, kaip ir šioje byloje, prašė teismo priteisti jam iš Lietuvos valstybės 30 000,00 Eur neturtinei žalai dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų (neveikimo) atlyginti.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas S. G. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su 2016 m. rugpjūčio 15 d. skundu, kuriame prašė panaikinti VGTPT 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-2063-11 ir priteisti iš Lietuvos valstybės ir VGTPT 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi (administracinė byla Nr. I-8753-244/2016), kurios teisėtumas ir pagrįstumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi (administracinė byla Nr. AS-880-525/2016), atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir šio termino neatnaujinus (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Minėta įsiteisėjusia teismo nutartimi, be kita ko, konstatuota, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš atsakovo veiksmų, todėl šį reikalavimą teismas pripažino išvestiniu iš reikalavimo panaikinti VGTPT sprendimą. Atmetęs prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VGTPT sprendimo paduoti, teismas atsisakė priimti ir pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėta, kad šią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016 padarytą išvadą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas.

Iš minėtų bylos duomenų galima daryti išvadą, kad kreipdamasis su 2016 m. rugpjūčio 15 d. skundu administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016, pareiškėjas prašomą priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą iš esmės kildino iš VGTPT neteisėtų veiksmų, kuriuos siejo su šios Tarnybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-2063-11 priėmimu. Pagrindiniu skundo administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016 reikalavimu pareiškėjas buvo nurodęs reikalavimą panaikinti VGTPT sprendimą.

Iš pareiškėjo 2016 m. lapkričio 29 d. skundo teismui matyti, kad pareiškėjas nebekelia reikalavimo panaikinti VGTPT 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-2063-11, nors iš skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas, kaip ir anksčiau, nesutinka su šiuo Tarnybos sprendimu. Iš VGTPT 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-2063-11, kurio kopija pridėta prie skundo, galima daryti išvadą, kad šiuo sprendimu Tarnyba , išnagrinėjusi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje, nusprendė teikti pareiškėjui S. G. valstybės garantuojamą ir 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme civilinėje byloje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus bei šiai pagalbai teikti paskyrė advokatę A. S.

Pareiškėjas savo 2016 m. lapkričio 29 d. skunde keliamą reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 30 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš dalies grindžia argumentais, kurie yra susiję su VGTPT 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-2063-11 priėmimu ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu pareiškėjui minėtoje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-8753-244/2016 aptariamu pagrindu reiškiamas pareiškėjo reikalavimas atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai buvo pripažintas išvestiniu iš reikalavimo panaikinti šios Tarnybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (1.7.)-S-2063-11 ir šiuos du reikalavimus atsisakyta priimti kaip paduotus teismui praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą, taip pat atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas šioje byloje reikalavimo dėl Tarnybos 2011 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. (1.7.)-S-2063-11 skunde nereiškė ir atnaujinti praleistą terminą šiam sprendimui apskųsti neprašė, konstatuoja, kad šia apimtimi pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2016 m. lapkričio 30 d. nutartyje pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl kurių yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme).

Dėl nurodytų motyvų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartis ta apimtimi, kuria ji susijusi su VGTPT 2011 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (1.7.)-S-2063-11 ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu pareiškėjui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinėje byloje sprendžiant jo priverstinio hospitalizavimo ir gydymo klausimus, yra teisėta ir pagrįsta ir paliktina nepakeista.

Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą, atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo 2016 m. lapkričio 29 d. skunde teismui bei atskirajame skunde, be kita ko, nurodo ir tai, kad VGTPT nenori išnagrinėti jo skundą ir pateikti į jį tinkamą atsakymą. Iš pareiškėjo skundo, paduoto pirmosios instancijos teismui, priedų matyti, kad jis 2016 m. liepos 29 d. kreipėsi į Tarnybą su skundu, kuriame, be kita ko, nurodė, jog negavo atsakymo į savo 2016 m. kovo 1 d. skundą Tarnybai, todėl reikalavo Tarnybos pateikti atsakymą į jį. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. liepos 29 d. skundą, pateikė jam 2016 m. rugpjūčio 8 d. atsakymą Nr. (2.2) NO-2-4903.

Įvertinus pirmiau nustatytas aplinkybes, taip pat pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, yra pagrindo manyti, kad šioje byloje pareiškėjas prašomos jam priteisti neturtinės žalos atsiradimą kildina ne tik iš pirmiau minėtų Tarnybos veiksmų (neveikimo) dėl kurių teismas, kaip minėta pirmiau, pagrįstai atsisakė priimti skundą, bet ir iš Tarnybos veiksmų (neveikimo), siejamo su pareiškėjo pateiktų skundų nagrinėjimu. Nors pareiškėjas šiuos teiginius skundė nurodė nekonkrečiai (apibūdino kaip Tarnybos nenorą nagrinėti skundus, tinkamų atsakymų nedavimą), tačiau prie skundo pridėjo savo 2016 m. liepos 29 d. skundą Tarnybai ir Tarnybos atsakymą į šį skundą. Pirmosios instancijos teismas šios skundo dalies nevertino, nutartyje dėl jos nepasisakė, taip pat nesprendė, ar nėra pagrindo nustatyti pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti ir pasiūlyti detalizuoti reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį, siejamą su Tarnybos veiksmais (neveikimu) nagrinėjant pareiškėjo skundą (skundus). Atsižvelgiant į tai laikytina, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareiškėjo skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo ta apimtimi, kuria ji siejama su Tarnybos veiksmais (neveikimu) nagrinėjant pareiškėjo skundą (skundus), priėmimo klausimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas iš naujo, todėl perduotinas pirmosios instancijos teismui šio klausimo išsprendimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2, 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo S. G. (S. G.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjo S. G. (S. G.) skundo dalies dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurioje žalos atsiradimas siejamas su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmais (neveikimu) nagrinėjant pareiškėjo skundą (skundus), priėmimo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 4 punktą, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas