c5f82e6b-8fc1-4dde-9d69-e77f1a3358b2 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I1-182-644/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01359-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Deimantei LukoÅ¡evičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. K. (V. K.), vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK), 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2-3). PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11 jis buvo perkeltas į PravieniÅ¡kių PN-AK 1 sektoriaus kameras Nr. 5, Nr. 4, Nr. 7, Nr. 2 bei Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionaro patalpÄ , kur jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sÄ lygos.

Pažymėjo, kad buvo laikomas ankÅ¡tose kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, su dar dviem asmenimis. Tvirtino, kad kamerose neįrengti radijo taÅ¡kai, pareiÅ¡kėjas negalėjo klausytis radijo. Kameros durų ertmė neužpildyta garso izoliacine medžiaga, dėl to pro duris sklido triukÅ¡mas. Kamerose nebuvo galimybės iÅ¡jungti apÅ¡vietimo, nes jungikliai neįrengti, o pareigÅ«nai atsisakydavo iÅ¡jungti apÅ¡vietimÄ . PareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema neveikė.

Patalpose Nr. 2 ir Nr. 7 santykinė oro drėgmė virÅ¡ijo normÄ . Kameroje Nr. 2 buvo pelėsio, tačiau nebuvo galimybės nuvalyti dėl viduje įrengtų grotų. Å epečiai be kotų, elektros lizdai ir langai techniÅ¡kai nevaikingi, langai be rankenėlių, jų stiklai iÅ¡daužyti. DuÅ¡inė nedezinfekuojama, pasivaikščiojimo kiemeliuose neįrengti stogai. Kirpėjo paslaugos teikiamos ne kirpykloje, instrumentai nedezinfekuojami, kirpėjas nenaudojo žirklių. DuÅ¡u buvo leidžiama naudotis ne daugiau nei du kartus per savaitę.

PareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė užsiimti pozityvia veikla. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė nepatogumus, dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ . Atsikirtime į atsiliepimÄ (b. l.

65) pareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 jis buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK stacionaro patalpose, kuriose jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – PravieniÅ¡kių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu (b. l. 13-21) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta.

Pagal galiojančius teisės aktus, įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Pažymėjo, kad visose kamerų tipo patalpose įrengti radijo taÅ¡kai. Nuteistieji dieninio ir naktinio apÅ¡vietimo valdyti negali, apÅ¡vietimÄ , priklausomai nuo dienos laiko, įjungia/iÅ¡jungia pataisos namų pareigÅ«nai. Uždarosios zonos kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, o esant poreikiui, galima vėdinti per langus. Ä®staiga užtikrina tinkamÄ langų bÅ«klę.

Gavus informacijÄ apie trÅ«kumus, jie nedelsiant Å¡alinami. Kamerų tipo patalpose langai užsidaro ir atsidaro. Pirmojo sektoriaus patalpose įrengtos rozetės techniÅ¡kai tvarkingos. Pasitaiko atvejų, kai nuteistieji į vienÄ kiÅ¡tukinį lizdÄ jungia kelis didelio galingumo ar savadarbius elektros prietaisus, taip gadindami kiÅ¡tukinius lizdus ir kitÄ elektros instaliacijÄ . Tačiau gavus praneÅ¡imÄ apie gedimÄ ar netvarkingÄ elektros instaliacijÄ , ji nedelsiant tvarkoma. Pirmojo sektoriaus pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti 120 cm pločio stogeliai.

Å iame sektoriuje taip pat yra įrengta kirpykla, kurioje panaudoti instrumentai yra valomi ir dezinfekuojami priemone „Instrusept Plius“ po kiekvieno kirpimo. Kirpyklos patalpa atitinka higienos normų reikalavimus. PareigÅ«nų iÅ¡kvietimo sistema ginčo laikotarpiu buvo įrengta, tačiau laikinai neveikė. PareiÅ¡kėjui atliekant nuobaudÄ kamerų tipo patalpose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo vykdomos. Pataisos namuose buvo vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija ir pan.

PareiÅ¡kėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas nepagrįstas. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.2. punktÄ , minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenimis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å¡iose PravieniÅ¡kių PN-AK kamerų tipo patalpose: nuo 2019-03-15 iki 2019-03-20 – kameroje Nr. 5, kurios plotas 7,67 kv. m, įrengta 1 vieta; nuo 2019-03-24 iki 2019-04-02 - kameroje Nr. 4, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, taigi vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto; nuo 2019-06-21 iki 2019-07-19 kameroje Nr. 7, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto; laikotarpiais nuo 2019-09-11 iki 2019-10-08, nuo 2019-10-09 iki 2019-10-11, nuo 2019-10-14 iki 2019-11-10, nuo 2019-11-11 iki 2019-11-20 – kameroje Nr. 2, kurios plotas 16,19 kv. m, įrengtos 3 vietos, t. y., vienam asmeniui teko 5,39 kv. m ploto (b. l. 23, 25).

Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo 2019-03-15 iki 2019-12-11, kamerų tipo patalpose buvo užtikrinta Taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma. PareiÅ¡kėjas skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 jis buvo patalpintas į PravieniÅ¡kių PN-AK stacionaro patalpas, kuriose jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma. Byloje nėra ginčo dėl to, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas PravieniÅ¡kių PN-AK stacionare, minėtÄ aplinkybę patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikta epikrizė (b. l. 86).

Pažymėtina, kad teismas 2020-10-08 raštu (b. l.

74) įpareigojo PravieniÅ¡kių PN-AK pateikti duomenis apie tai, kokiose patalpose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06, Å¡ių patalpų plotÄ , miegamųjų vietų skaičių, jose laikytų nuteistųjų skaičių, tačiau atsakovas 2020-10-20 raÅ¡te Nr. S-22-612 (b. l. 79-80) pažymėjo, kad informacija apie Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos stacionarÄ , kuris nuo 2019-10-01 buvo prijungtas prie Laisvės atėmimo vietų ligoninės, nebuvo kaupiama, todėl Å¡ių duomenų pateikti nėra galimybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse ne kartÄ buvo pažymėta, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su tinkamų kalinimo sÄ lygų užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai.

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (pvz. LVAT 2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2015-06-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-853-858/2015). Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas remiasi pareiÅ¡kėjo argumentais ir konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06, t. y. iÅ¡ viso 37 paras, pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas į PravieniÅ¡kių PN-AK stacionaro patalpas, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte numatyta, kad patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi bÅ«ti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Dėl pareiÅ¡kėjo argumentų apie pelėsio plitimÄ ir drėgmę, teismas pažymi, kad Higienos normos HN 134:2015 37 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu patalpose.

Pagal PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus 2017-02-08 įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraÅ¡o (b. l. 28) 4 punktÄ , gyvenamosios patalpos kiekvienÄ dienÄ turi bÅ«ti valomos drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio, pagal patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ patalpos budėjimo tvarkÄ . Teismo vertinimu, jei nuteistieji tinkamai atliktų budėtojo pareigas, tinkamai vėdintų ir valytų patalpas, neturėtų problemų dėl pelėsio, drėgmės pertekliaus, oro trÅ«kumo, nemalonaus kvapo.

Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerų langai buvo be rankenėlių, stiklai išdaužyti, elektros instaliacija netvarkinga, šluotos be kotų. Pareiškėjo argumentus dėl minėtų aplinkybių patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-11-15 raštas Nr. (2.22 4.80)2-55224, iš kurio matyti, kad patikrinimo metu kamerų tipo patalpose Nr. 2, Nr. 7, Nr. 12 buvo rasti šepečiai be kotų, kamerose Nr. 2, Nr. 12 – techniškai netvarkingi langai, nulaužytos rankenėlės, išdaužyti stiklai, kameroje Nr. 2 netvarkingos rozetės (b. l. 4-8).

Kita vertus, teismas pažymi, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, kadangi turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik konstatavo savo nuomonę apie kalinimo sÄ lygas pataisos namuose, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas dėl Å¡ios skundo dalies neįrodė neturtinės žalos egzistavimo fakto.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punktÄ , kamerų tipo patalpose įrengiama prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema ir radijo taÅ¡kas. Atsakovo atstovas neneigia, kad ginčo laikotarpiu prižiÅ«rėtojų iÅ¡kvietimo sistema kamerose laikinai neveikė. Tačiau, teismas pažymi, kad argumentus, dėl pagalbos mygtukų neįrengimo, pareiÅ¡kėjas iÅ¡dėstė deklaratyviai ir nenurodė, kokios dėl to jam kilo pasekmės. Duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes pareiÅ¡kėjas nepateikė.

Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint apsaugos pareigÅ«nams, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema. PareiÅ¡kėjui deklaratyviai iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su iÅ¡kvietimo sistemos neveikimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė pasinaudoti Å¡ia sistema buvo iÅ¡kilusi, teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ dėl žalos fakto buvimo. IÅ¡ atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad visose kamerų tipo patalpose yra įrengti radijo taÅ¡kai, kas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.11 punkto reikalavimus.

Jei pareiÅ¡kėjo kameroje radijas neveikė, jis galėjo kreiptis į PravieniÅ¡kių PN-AK administracijÄ dėl Å¡ių aplinkybių, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis dėl radijo taÅ¡kų įrengimo kamerų tipo patalpose, todėl jais remiasi. Remiantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims suteikiama galimybė vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti po Å¡iltu duÅ¡u. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad buvo vedamas praustis po Å¡iltu duÅ¡u du kartus per savaitę, todėl atsakovo atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 28.2 punktÄ , duÅ¡inės, prausyklos patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvienÄ naudojimosi Å¡iomis patalpomis dienÄ . IÅ¡ Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019-10-02 patikrinimo akto (b. l. 37-40) matyti, kad patikrinimo metu kamerų duÅ¡o patalpos buvo tvarkingos, dezinfekuojamos ir valomos kiekvienÄ dienÄ po pasinaudojimo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovo atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl nedezinfekuojamų duÅ¡inių grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, todėl atmetami.

PareiÅ¡kėjas teigė, kad kirpėjo paslaugos buvo teikiamos ne kirpykloje, instrumentai nedezinfekuojami, kirpėjas nenaudojo žirklių. Ginčo laikotarpiu galiojusių Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5-9 punktuose yra nurodytos patalpos, kurios turi bÅ«ti įrengtos nuteistųjų gyvenamuosiuose korpusuose. Pažymėtina, kad, pagal minėtÄ reglamentavimÄ , kirpyklų patalpų įrengti neprivaloma. Atsakovo pateiktais duomenimis (b. l. 33-34, 36), pirmojo sektoriaus kamerų tipo patalpų zonoje kirpykla įrengta atskiroje patalpoje.

Kirpykloje yra visos būtinos priemonės: akumuliatorinės kirpimo mašinėlės, plastikinės šukos, apdangalai, popierinės kaklajuostės. Būtinos priemonės ir įrankiai atnešami sandariai uždengtoje talpoje, dezinfekuojami. Pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes pareiškėjui galėjo sukelti jo nurodytos aplinkybės, jog buvo kerpamas ne kirpykloje, jo vertinimu, nesilaikant higienos normų, ir ne žirklėmis. Duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kerpamas šiurkščiai pažeidžiant higienos normų reikalavimus, nėra.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų skundęsis pataisos namų administracijai dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.8. punktÄ , elektros instaliacija kamerų tipo patalpos montuojama paslėptu bÅ«du kameros sienose ir lubose. Koridoriuje prie kameros sumontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkcijÄ , kuriais bÅ«tų galima valdyti naktinį apÅ¡vietimÄ ir elektros energijos tiekimÄ Ä¯ kamerÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reglamentavimas nenumato elektros jungiklių įrengimo kamerų tipo patalpų viduje, be to, pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiomis aplinkybėmis ir kada pareigÅ«nai atsisakė iÅ¡jungti apÅ¡vietimÄ kameroje, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas reiÅ¡kė pretenzijas dėl nuolat girdimo triukÅ¡mo, kadangi kameros duryse nėra garsÄ izoliuojančios medžiagos. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17.2 punktÄ , kamerų tipo patalpų durų ertmė turi bÅ«ti užpildyta garsÄ izoliuojančia medžiaga.

Teismas pažymi, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų įrengimo atitiktį nustatytiems reikalavimams. Kita vertus, byloje nenustatyta, jog dėl girdimo triukÅ¡mo pareiÅ¡kėjas skundais bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų pareigÅ«nus, administracijÄ , Visuomenės sveikatos centrÄ ar kitas kompetentingas institucijas, todėl nėra pagrindo tikėti deklaratyviais pareiÅ¡kėjo argumentais dėl kilusių nepatogumų girdint triukÅ¡mÄ . IÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų (b. l. 25-26, 79, 81) matyti, kad Pirmojo sektoriaus pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengti 120 cm pločio stogeliai pasislėpti nuo atmosferos kritulių, kas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 19 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad buvimo Pravieniškių PN-AK stacionaro patalpose laikotarpiu (nuo 2019-07-31 iki 2019-09-06) jam nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo atstovas taip pat pripažįsta, jog pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, teigdamas, jog tokia teisė nenumatyta teisės aktuose. Nuteistųjų teisė pasivaikščioti yra reglamentuojama BVK 103 straipsnyje, kuris numato, kad nuteistieji šio kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore.

BVK 73 – 75 straipsniai nustato skirtingÄ pasivaikščiojimų trukmę nuteistiesiems, kurie laikomi lengvosios, paprastosios arba drausmės grupės sÄ lygomis. Paprastosios grupės nuteistiesiems leidžiama pasivaikščioti tris valandas per dienÄ , lengvosios grupės nuteistiesiems – keturias valandas, o drausmės grupei priklauso dviejų valandų trukmės pasivaikščiojimas. BVK 145 straipsnyje numatyta, kad net ir nuobaudÄ atliekantys nuteistieji kamerų tipo patalpose turi teisę vienÄ valandÄ , o esant iÅ¡imtinėms aplinkybėms – dvi valandas pasivaikščioti.

Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, skirtingos pasivaikščiojimo sÄ lygos numatomos tuberkulioze ar kitokiomis užkrečiamomis ligomis sergantiems nuteistiesiems, tačiau jiems taip pat suteikiama teisė pasivaikščioti. Atlikus minėtų nuostatų analizę, darytina iÅ¡vada, kad nuteistiesiems, nepaisant to, kokioje įkalinimo įstaigoje ar kokiose patalpose jie laikomi, turi bÅ«ti suteikiamas pasivaikščiojimas. Ä®statymas numato tik skirtingÄ pasivaikščiojimo trukmę bei sÄ lygas, priklausomai nuo grupės, kuriai priskirtas nuteistasis, arba esant kitoms iÅ¡imtinėms aplinkybėms, tačiau pataisos įstaigoms yra numatyta pareiga nuteistiesiems Å¡iÄ teisę suteikti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog PravieniÅ¡kių PN-AK, nesuteikdami pareiÅ¡kėjui teisės pasivaikščioti gryname ore ginčo laikotarpiu, neveikė taip, kaip numato teisės aktai ir tokiu bÅ«du pažeidė pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jam nebuvo sudaryta galimybė užsiimti pozityvia veikla. Pasisakydamas dėl tokių pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kėjas, pateikęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

PareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (žr., pvz., LVAT 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 201-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jam nebuvo užtikrinta pozityvi veikla, tačiau Å¡ios aplinkybės nedetalizavo ir nenurodė, kokio konkrečiai užimtumo jam trÅ«ko. IÅ¡ atsakovo atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjÄ perkėlus į kamerų tipo patalpas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės buvo vykdomos. Taip pat buvo vykdomos Kalėjimų departamento direktoriaus akredituotos elgesio pataisos programos, taikomos nuteistųjų socialinių įgÅ«džių lavinimo ir pozityvaus užimtumo priemonės, teikiama pagalba sprendžiant asmenines ir socialines problemas, psichologinė pagalba, atliekama individuali psichologinė terapija ir pan.

Tačiau, teismas pažymi, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse yra grindžiamas savanoriÅ¡kumo principu ir neįmanomas be paties nuteistojo pastangų. PareiÅ¡kėjas abstrakčiai nurodo, kad nėra galimybės užsiimti pozityvia veikla, tačiau konkrečiai neįvardija ir nenurodo, kokios priemonės jam nebuvo suteiktos. Bylos duomenimis nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl užimtumo trÅ«kumo. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl Å¡ių aplinkybių atmetami kaip nepagrįsti.

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad PravieniÅ¡kių PN-AK iÅ¡ viso 37 paras neužtikrino pareiÅ¡kėjui minimalios gyvenamojo ploto normos stacionare bei pasivaikščiojimų gryname ore, todėl konstatuotina, kad pataisos namai pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti laikomam tinkamomis sÄ lygomis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr. LVAT administracinė byla Nr. A438-121/2009). PareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė nepatogumais, iÅ¡gyvenimais ir pan.

Tačiau, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant klausimÄ dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio byloje nėra.

Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo argumentus dėl priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog pareiÅ¡kėjo įkalinimo sÄ lygos buvo nežmoniÅ¡kos ar pažeidžiančios pareiÅ¡kėjo orumÄ , jo sveikatÄ ir gerovę, o elgesys su pareiÅ¡kėju galėtų bÅ«ti vertinamas kaip kankinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme.

Ä®vertinus nustatytus pažeidimus, jų trukmę, galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl konstatuotų pažeidimų galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir nepatogumų, kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. buvo pažeista jo teisė bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-10-15 nutartis byloje Nr. A146-1240/2011; 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į byloje konstatuoto pažeidimo trukmę ir pažeidimo pobÅ«dį, darytina iÅ¡vada dėl bÅ«tinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ pinigais, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų bÅ«ti pakankama satisfakcija.

Ä®vertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiÅ¡kėjui bÅ«tų kilusios ypatingai neigiamos pasekmės (pavyzdžiui, sukrėtimai, kurie bÅ«tų įtakoję tolimesnį pareiÅ¡kėjo gyvenimÄ ), ar, kad pareiÅ¡kėjas skundais ar praÅ¡ymais bÅ«tų kreipęsis į atsakovo atstovÄ dėl skunde iÅ¡dėstytų aplinkybių, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas.

Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 200 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui V. K. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 200 Eur (du Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjas Audrius Grauželis