2022-09-07 Nr. AB-22525-3-63-3-02580-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-373-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02580-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. J. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo G. J. (toliau – ir atsakovas) 176,68 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., kuri apskaičiuota už nekilnojamojo turto objektą: butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 5,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtinti Pagėgių savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais) ir Pagėgių savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Nr. 7-83 patvirtinti nauji Pagėgių savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kuriais už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Pagėgių savivaldybės teritorijoje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta administruoti vietinės rinkliavos surinkimą ir tvarkymą.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu pareiškėjo Centro prašymą patenkino ir priteisė iš atsakovo Centrui 176,68 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4. Teismas nustatė, kad pareiškėjas atsakovui apskaičiavo 176,68 Eur mokėtiną vietinę rinkliavą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą: butą, esantį (duomenys neskelbtini). Analizuojant teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Nr. 50/141100 buvo matyti, jog išrašo 4.1 punkte teigiama, kad butas nuosavybės teise priklauso D. D. J.. Centro pateikta rašytinė medžiaga patvirtino, jog D. D. J. mirė (duomenys neskelbtini) Pagėgių savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. gegužės 3 d. rašte Nr. K2-97 „Dėl informacijos suteikimo“ nurodoma, jog adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvena atsakovas. Centro 2016 m. spalio 25 d. patikros vietoje akte Nr. PA 16/483 (P) nurodoma, jog kaimynai patvirtino, kad bute faktiškai gyvena atsakovas ir jam yra teikiama komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtino, jog atsakovas yra buto naudotojas ir faktinis valdytojas.

5. Teismas, įvertinęs aktualų ginčui teisinį reguliavimą, pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis, nurodė, kad atsakovas gyvena Šiaulių miesto savivaldybės aptarnaujamoje teritorijoje ir pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas ir jam tenka prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

6. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi dėl kitos metinės vietinės rinkliavos (nulinės) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo ar būtų atleisti nuo rinkliavos mokėjimo, nėra. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 str.).

7. Teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika 2021 m. kovo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, kurioje akcentuojama, kad bylai nesant sudėtingai dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjui yra suteikta galimybė kreiptis į teismą supaprastinta tvarka – pasinaudojant teismo įsakymo institutu, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, todėl nepriteistinos.

8. Teismas nurodė, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis numato, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl teismas vadovavosi formuojama teismine praktika šios kategorijos bylose. Taigi pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, teismo vertinimu, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu.

III. 9. Pareiškėjas Centras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šį prašymą tenkinti pilna apimtimi.

10. Centras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, kuriose prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos. Pareiškėjo įsitikinimu, teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta visiškai netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pažeidžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos jurisprudencijos vienodumą, nuoseklumą ir tęstinumą tokio pobūdžio bylose.

Anot Centro, byloje nebuvo nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjas būtų nesąžiningai naudojęsis savo teisėmis arba tai, kad atstovavimo išlaidos būtų neproporcingos ar perteklinės. Centras pabrėžia, kad nors prašyme nėra formuluojama nauja teisinė problema, tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestos funkcijos – vietinės rinkliavos administravimo – įgyvendinimą už protingą ir proporcingą reiškiamam teisiniam reikalavimui kainą, pasitelkti teisininkus profesionalus. Nors, kaip nurodo teismas, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, tačiau, tai nepaneigia įstaigos teisės, siekiant tinkamai užtikrinti jai pavestas funkcijas, pasitelkti teisininkus profesionalus.

Centras atkreipia dėmesį, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas susijęs ir su tam tikru kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu, todėl bylinėjimosi išlaidų visiškas nekompensavimas reikštų tik formalų teisingumą, iš esmės nesukeliantį jokių neigiamų pasekmių ir atsakomybės už pažeidėjo netinkamą ir priešingą visuomenei elgesį. Centro nuomone, net ir įvertinus visas aplinkybes šioje konkrečioje byloje ir nustačius, kad advokato pagalbos poreikis yra minimalus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojama praktika analogiškose bylose, vis tik, atsižvelgdamas į bylinėjimosi išlaidų esmę ir prasmę, į šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principus, teismas galėjo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti, tačiau ne visiškai tokio prašymo netenkinti, nes analogiško pobūdžio ir sudėtingumo byloje priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos dydis yra suformuotas ir svyruoja 15 eurų dydžio sumoje.

Be to, didėjant minimaliam darbo užmokesčiui, tokių paslaugų kaštai didėja, todėl skolininko patiriama našta dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų proporcingai mažėja. Taip pat Centras atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokio pobūdžio bylose priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis yra dešimtimis kartų mažesnis, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyti maksimalūs dydžiai.

Būtent, net tokių minimalių bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas, Centro nuomone, suponuoja šalių lygiateisiškumo principo pažeidimą, teisės pažeidėjui suteikiant didesnį pranašumą ir skatinant nepagarbą teisei ir teisingumui.

11. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalies, kuria netenkintas Centro prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, teisėtumas ir pagrįstumas.

13. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad pareiškėjas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, galėjo pasinaudoti ABTĮ įtvirtinta supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra, t. y. teismo įsakymo institutu, o prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir yra perteklinės, netenkino Centro prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Centras, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, prašo šią teismo sprendimo dalį pakeisti, priteisiant pareiškėjui prašomas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

14. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, ar Centras turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ginčas keliamas dėl to, ar Centro prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo kriterijų ir ar jos gali būti priteisiamos.

16. Proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus (ABTĮ 47 str. 1 d.). Tai reiškia, kad kiekviena administracinio proceso šalis turi galimybę pasirinkti, ar ji ves bylą pati, ar pasitelks atstovą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008). Nors ABTĮ neriboja juridinio asmens, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, kad visos šalies patirtos išlaidos samdant advokatus turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai (ABTĮ 52 str. 3 d.), ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti ir į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taip pat taikomi bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo ABTĮ pakeitimai (2019 m. rugsėjo 19 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2432), kuriais įtvirtina supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Viešojo administravimo subjektas ar tam tikrus viešojo administravimo įgaliojimus turintis asmuo (pareiškėjas) įstatymų numatytais atvejais ir šiame skirsnyje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos administracinį teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl į valstybės, savivaldybių biudžetus ar valstybės pinigų fondus nesumokėtų (negrąžintų) sumų priteisimo (išieškojimo) iš fizinio ar juridinio asmens (skolininko) (ABTĮ 1311 str. 1 d.). Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis. Pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo padavimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras (ABTĮ 1312 str. 1 d.). Teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos teismo įsakymu nėra priteisiamos (ABTĮ 1314 str. 4 d.). Šios išlaidos (jų dalis) kartu su kitomis bylinėjimosi išlaidomis pareiškėjo prašymu gali būti priteisiamos, kai reikalavimas (jo dalis) tenkinamas išnagrinėjus ABTĮ 1316 straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą.

18. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad, ABTĮ įtvirtinus supaprastintą kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrą, iš esmės nebeliko prasmės prašymus dėl vietinės rinkliavos priteisimo paduoti teismui bendra tvarka ir šiame procese naudotis advokato pagalba. Įsigaliojus supaprastinai kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūrai, pakanka elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikti pareiškimą išduoti teismo leidimą, užpildžius Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 362 (2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1R-13 redakcija) nustatytą formą.

19. Nagrinėjamu atveju Centras kreipėsi į teismą su prašymu dėl vietinės rinkliavos priteisimo bendra tvarka 2020 m. gruodžio 28 d., kai jau galiojo supaprastinta kreipimosi į teismą dėl vietinės rinkliavos priteisimo procedūra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra suformavęs nuoseklią praktiką, jog tokiais atvejais bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-246-662/2022; 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021 ir kt.).

20. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Centro prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Taigi nėra faktinio ir teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, todėl Centro apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas uždarosios akcinės bendrovės Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro prašymas priteisti bylinėjimo išlaidas, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys