2018-12-04 Nr. AB-22174-3-61-3-01848-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-847-968/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01848-2018-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 43.5.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. B. (toliau – pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą, kuriuo prašė : 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją (toliau – Ministerija) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-286 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) nuostatas dėl lazdynų sodų išbraukimo iš remiamų augalų sąrašo, įpareigojimo laikyti gyvulius, ūkininkams, turintiems daugiamečių pievų, derliaus trečiaisiais metais realizavimo, įpareigojimo pateikti derliaus realizacijos dokumentus iki gruodžio 30 dienos, riešutmedžių kodo RŠT lazdynams įvedimo; 2) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar minėtos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytiems principams; 3) įpareigoti Ministeriją išmokėti pareiškėjui priklausančią 18 565,62 Eur paramą; 4) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. rugsėjo 21 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti naują skundą ir jame aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokius konkrečius atsakovo veiksmus (neveikimą) ar sprendimą pareiškėjas skundžia ir suformuluoti aiškų ir konkretų skundo reikalavimą; pateikti konkrečias aplinkybes, kurios pagrįstų keliamus reikalavimus išmokėti 18 565,62 Eur paramą ir priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; nurodyti pageidavimus dėl atsiliepimo į skundą, teismo sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; nurodyti, ar neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra) 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui visas teisėtai priklausančias išmokas už ekologinį ūkininkavimą; 2) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Įgyvendinimo taisyklių nuostatų dėl lazdynų sodų išbraukimo iš remiamų augalų sąrašo, privalomo gyvulių laikymo turint daugiamečių pievų ir kt. atitikties Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminiams teisės aktams; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2018 m. spalio 8 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui įrodymus, iš kurių matytųsi, kada pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, o jei skundo padavimo teismui terminas dėl Sprendimo būtų praleistas – prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, bei pateikiant atitinkamus įrodymus. Ši Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis pareiškėjui įteikta 2018 m. rugsėjo 27 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi konstatavęs, jog pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatytų trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

II. Pareiškėjas G. B. 2018 m. lapkričio 2 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį, nurodo, kad įrodymus dėl termino atnaujinimo pateikė 2018 m. spalio 2 d., tačiau per klaidą nusiuntė juos į bylą Nr. I-4423-1063/2018.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Šios administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu jam per nustatytą terminą nepašalinus trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisės kreiptis į teismą, realizavimas administracinių ginčų srityje nustatytas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009).

ABTĮ aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kurios laikydamiesi asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja tai, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartis dėl trūkumų pašalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu, todėl joje padarytų išvadų teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas nagrinėjant atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria nutarta laikyti skundą nepaduotu, nepašalinus teismo nustatytų skundo trūkumų.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti – pateikti teismui įrodymus, kada pareiškėjui buvo įteiktas Sprendimas, o jei skundo padavimo teismui terminas dėl Sprendimo praleistas, pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant priežastis, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai patvirtinančius įrodymus. Kitų pareiškėjo patikslinto skundo trūkumų pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nenustatė. Pareiškėjui nepašalinus 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.

Kaip minėta, tikslindamas skundą pareiškėjas pirmosios instancijos teismui suformulavo du reikalavimus, t. y. panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą išmokėti pareiškėjui priklausančią paramą, taip pat iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą pažymėtina, kad kaip matyti iš teismų informacinės sistemos Liteko, su skundu, kuriuo prašė panaikinti šį Sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo neskirta dalis paramos pagal 2016 metais teiktą paraišką, pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi jau 2017 m. birželio 7 d. Byla pagal šį pareiškėjo skundą yra nagrinėjama apeliacine tvarka (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01912-2017-6). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktu, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Agentūros Sprendimą ir įpareigoti Agentūrą išmokėti šiuo Sprendimu neskirtą paramos dalį už 2016 metais deklaruotus 18,11 ha daugiamečių pievų bei 10,21 ha lazdynų sodų, privalėjo atsisakyti priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, o ne nustatyti patikslinto skundo trūkumus dėl skundo padavimo termino.

Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Agentūros, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi jokių trūkumų dėl šio pareiškėjo reikalavimo nenustatė. Todėl 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas laikė nepaduota ir pareiškėjo patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, yra nepagrįsta. LVAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų, nėra išvestinis iš reikalavimo panaikinti konkretų tokio viešojo administravimo subjekto sprendimą, dėl kurio galbūt ir kilo žala (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-762/2012, 2013 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013, 2013 m. balandžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-889/2013, 2013 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-943/2013, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-23-520/2015). Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo reikalavimo panaikinti Sprendimą, todėl šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 ir 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį.

Atsisakyti priimti pareiškėjo G. B. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. BR6-1752810 ir įpareigoti išmokėti pareiškėjui visas teisėtai priklausančias išmokas už ekologinį ūkininkavimą.

Pareiškėjo skundo dalies, kuria prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, priėmimo klausimą grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė