c5f39a70-3be2-4e09-9503-b96da9494f2b · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-4074-781/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01073-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.5; (S) 3.2.6.1 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS G A L U T I N I S S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, sekretoriaujant Linai Matukaitei, dalyvaujant ieškovės ŽŪB „Nemėžis“ atstovams R. V. ir advokato padėjėjai G. D., atsakovės UAB „Jan car factory“ atstovams advokatui A.

B. ir O. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės ŽŪB „Nemėžis“ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Jan car factory“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo, ir n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Byloje kilo ginčas dėl tarp Å¡alių sudarytos nuomos sutarties netinkamo vykdymo, taip pat iÅ¡nuomotų patalpų pagerinimo iÅ¡laidų kompensavimo. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. IeÅ¡kovė ŽŪB „Nemėžis“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydama priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės: 1) 32 158,98 Eur skolos; 2) 9715,52 Eur delspinigių; 3) 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

4) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodė, kad 2006 m. birželio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo sudaryta terminuota negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2006/6/1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei nuomos teisėmis naudotis 610,70 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo priimtas patalpas naudoti gamybinei veiklai vystyti ir mokėti sutartyje numatytÄ nuomÄ (3054 Lt / mėn.) bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus.

4. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad 2007 m. birželio 1 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. Å¡alys susitarė pakeisti nuomos sutartį – nuomos mokestis buvo padidintas nuo 3054 Lt iki 3664 Lt. Pažymėjo, kad 2010 m. balandžio 1 d. Å¡alys susitarė papildyti nuomos sutartį, t. y. ieÅ¡kovė papildomai atsakovei perdavė naudotis 187,07 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už papildomÄ 1000 Lt mokestį; 2015 m. rugsėjo 7 d. Å¡alys vėl susitarė papildyti nuomos sutartį – ieÅ¡kovė papildomai atsakovei perdavė naudotis 268,86 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už papildomÄ 300 Eur nuomos mokestį. Taigi, anot ieÅ¡kovės, nuo 2015 m. spalio mėn. atsakovė nuomojosi negyvenamÄ sias patalpas, kurių bendras plotas sudarė 1066,63 kv. m.

5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, todėl susidarė įsiskolinimas. Pažymėjo, kad 2018 m. sausio 29 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie tai, jog nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d.; anot ieÅ¡kovės, atsakovė po minėtos sutarties nutraukimo liko skolinga ieÅ¡kovei 32 158,98 Eur skolos už nuomÄ bei 9715,52 Eur delspinigių (taikant sutartyje nustatytÄ 0,2 proc. / d. dydžio normÄ ir skaičiuojant juos už ne ilgesnį kaip 6 mėn. laikotarpį).

6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 13 d. preliminariu sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 41 874,50 Eur skolos (32 158,98 Eur skolos už nuomÄ ir 9715,52 Eur delspinigių), 6 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, taip pat priteisė 764 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

7. Atsakovė UAB „Jan car factory“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose prašo:

1) pakeisti teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti;

2) priteisti atsakovei iš ieškovės 42 157,06 Eur pagerinimo išlaidų ir 1915,73 Eur nuostolių;

3) sumažinti atsakovei priskaičiuotus delspinigius iki 8 proc. metinių netesybų dydžio arba 0,02 proc. už kiekvienÄ dienÄ arba 917,55 Eur.

8. Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovės nurodyta skola už nuomÄ ir nepagrįstai priskaičiuoti delspinigiai turėtų bÅ«ti mažinami atsakovės atliktų ieÅ¡kovės patalpų pagerinimų verte; anot atsakovės, jos reikalavimas įskaityti atliktų patalpų pagerinimus turėtų bÅ«ti nagrinėjamas kartu Å¡ioje byloje ir tenkinamas visiÅ¡kai.

9. Atsakovė aiÅ¡kina, kad iÅ¡nuomotose iÅ¡ ieÅ¡kovės patalpose nebuvo vandentiekio, kanalizacijos, Å¡ildymo, priverstinės oro ventiliacijos, tuo tarpu atsakovės darbuotojams, vykdantiems automobilių remontÄ visus metus, reikėjo sudaryti darbo sÄ lygas, todėl, atsakovės teigimu, ji už savo lėšas įrengė ir atnaujino ieÅ¡kovei priklausančias patalpas – įrengtame dažymo ceche buvo apÅ¡iltintos sienos su daline apdaila, apÅ¡iltinos/pažemintos lubos, įrengtos dvi dažymo kameros, įrengta Å¡ildymo sistema, ventiliacijos sistema dažymo kameroms, įrengtas vandens Å¡ildymo katilas, tualetas ir nuotekų sistema kartu su nuotekų kaupimo rezervuaru, apsaugos sistema, įdiegta nauja elektros instaliacija, įrengti 40 dvigubų Å¡viestuvų, pakeliami garažo vartai su durimis, iÅ¡lygintos grindys didžiojoje nuomojamų patalpų dalyje;

įrengtame mažajame surinkimo ceche įdiegta nauja elektros instaliacija, apÅ¡vietimas, vandens sistema, apsaugos sistema, įrengtas izoliuotas pietų/poilsio/persirengimo kambarys, įrengti pakeliami garažo vartai su durimis. Atsakovė nurodo, kad iÅ¡ viso patalpų pagerinimams buvo panaudota medžiagų už 42 157,06 Eur, kuriuos, anot atsakovės, ieÅ¡kovė Å¡iuo atveju turi kompensuoti/atlyginti atsakovei. Pažymi, kad ieÅ¡kovė nereaguoja į atsakovės pretenzijas dėl nurodytų pagerinimų kompensavimo, todėl minėta suma turėtų bÅ«ti priteista iÅ¡ ieÅ¡kovės ir įskaityta į atsakovės skolÄ ieÅ¡kovei.

10. Be to, atsakovės vertinimu, ji patyrė 1915,73 Eur dydžio nuostolių dėl neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų nuomos sutarties galiojimo metu atjungus elektros tiekimÄ Ä¯ nuomojamas patalpas 2018 m. sausio 22 d.–2018 m. sausio 29 d. laikotarpiu. Teigia, kad dėl nutraukto elektros energijos tiekimo nutrÅ«ko atsakovės darbas, darbuotojams buvo skaičiuojama prastova (patirta 1815,73 Eur dydžio nuostolių), dėl antstolės užfiksuotų faktinių aplinkybių atsakovė papildomai patyrė 100 Eur nuostolių, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistini 1915,73 Eur dydžio nuostoliai, kurie įskaitytini į ieÅ¡kovės reikalavimÄ .

11. Atsakovės teigimu, ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi, todėl atsakovė prašo juos sumažinti.

12. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu dėl 113,87 Eur skolos priteisimo pagal 2018 m. gegužės 11 d. PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ , kuri buvo paskaičiuota už patalpų nuomÄ už 2018 m. gegužės 1-2 d. laikotarpį, ir pažymi, kad Å¡iuo atveju sutartis jau buvo tapusi neterminuota, todėl nuomos sutarties nuostatos dėl nuomos mokėjimo iki visiÅ¡ko patalpų atlaisvinimo Å¡iuo atveju netaikomos, nes jos buvo nustatytos tik jeigu sutartis bus nutraukta prieÅ¡ terminÄ .

13. Atsakovė papildomai pažymi, kad pati ieÅ¡kovė yra nesÄ Å¾ininga ir piktnaudžiauja savo teisėmis, nes buvo/yra nepagrįstai sulaikiusi dalį atsakovės turto.

14. IeÅ¡kovė ŽŪB „Nemėžis“ atsiliepime į atsakovės prieÅ¡taravimus praÅ¡o teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

15. IeÅ¡kovė pažymi, kad atsakovė iÅ¡ esmės neginčija pagrindinės skolos dydžio, nesutikdama tik su 2018 m. gegužės 11 d. sÄ skaita 113,87 Eur sumai. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad nagrinėjamu atveju nuomos sutartis buvo nutraukta ir patalpos turėjo bÅ«ti perduotos 2018 m. gegužės 1 d., tačiau jos faktiÅ¡kai buvo perimtos tik 2018 m. gegužės 3 d., todėl už 2018 m. gegužės 1-2 d. ieÅ¡kovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei nuomos mokestį, nes šį laikotarpį atsakovė dar naudojosi Å¡iomis patalpomis.

16. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė laisva valia sudarė sutartį, turėjo kvalifikuotÄ teisininkÄ ; be to, atsakovė pati parengė nuomos sutarties projektÄ , jame numatydama 0,2 proc. dydžio netesybas, jokių pretenzijų dėl sutarties sÄ lygų per visÄ sutarties vykdymo laikotarpį nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad atsakovė iÅ¡ esmės pastoviai vėlavo vykdyti savo įsipareigojimus (mokėti nuomos mokestį), tačiau ieÅ¡kovė pradėjo skaičiuoti netesybas tik kai atsakovė pradėjo piktnaudžiauti susiklosčiusia situacija ir iÅ¡ esmės visiÅ¡kai nustojo vykdyti savo įsipareigojimus.

17. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju atsakovei buvo išnuomotos ir perduotos gamybinės paskirties patalpos, atsakovė atliko minėtų patalpų remonto darbus, kurie, anot ieškovės, laikytini ne nuomojamo turto pagerinimu, o patalpų įrengimu ir pritaikymu nuomininko vykdomai veiklai (šiuo atveju automobilių remonto veiklai vykdyti). Ieškovės vertinimu, patalpų pritaikymas veiklos vykdymui savaime nėra laikytinas patalpų pagerinimu. Be to, pažymi, kad ieškovės patalpose atlikti darbai šiuo metu neturi jokio teigiamo efekto, nes šios patalpos iki nuomos sutarties nutraukimo buvo intensyviai naudojamos atsakovės.

18. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad atsakovė, siekdama atlikti tam tikrus statybos darbus iÅ¡sinuomotose patalpose, niekada nesikreipė į ieÅ¡kovę dėl tokių darbų atlikimo suderinimo ir leidimo. Teigia, kad Å¡alys nuomos sutartyje buvo sutarusios, jog atsakovė, grÄ Å¾indama patalpas, turi teisę pasiimti iÅ¡ jų už atsakovės lėšas įrengtÄ dažymo kamerÄ , įstatytus trejus vartus (juos pakeičiant senaisiais), visÄ kilnojamÄ jį turtÄ , kuris gali bÅ«ti paimtas nepadarius žalos patalpoms, todėl, anot ieÅ¡kovės, atsakovės reikalavimas kompensuoti minėtų daiktų įsigijimo vertę yra neteisėtas.

19. IeÅ¡kovė papildomai pažymi, kad kai kuriuos atsakovės nurodytus remonto darbus buvo atlikusi pati ieÅ¡kovė – į patalpas buvo įvestas vandentiekis, įrengtas nuotekų surinkimo rezervuaras, įrengtos nuotekų komunikacijos, tuo tarpu nuomininkas, siekdamas pritaikyti komunikacijas savo poreikiams, jas papildomai tik iÅ¡vedžiojo iÅ¡nuomotose patalpose. Nurodo, kad patalpose ir iki sutarties sudarymo buvo įrengta ventiliacija, elektros instaliacija, kuriomis atsakovė ir naudojosi. Teigia, kad atsakovei įrengus dažymo kamerÄ , jos sudėtinėmis dalimis yra Å¡ildymo sistema ir papildoma ventiliacija, todėl jų sumontavimas nelaikytinas patalpų pagerinimu.

20. Anot ieÅ¡kovės, visi atsakovės nurodyti darbai buvo atlikti pritaikant ginčo patalpas savo vykdomai veiklai ir ieÅ¡kovė neprieÅ¡tarauja, kad atsakovė pasiimtų visus jos paliktus daiktus iÅ¡ ginčo patalpų, o vien ta aplinkybė, jog atsakovė nenori jų pasiimti ar jie atsakovei yra nereikalingi, nesudaro pagrindo reikalauti jų įsigijimo vertės kompensavimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teigia, kad atsakovei buvo sudarytos sÄ lygos atlaisvinti nurodytas patalpas, tačiau atsakovė Å¡iÄ pareigÄ realizavo tik iÅ¡ dalies ir dalį daiktų yra palikusi ginčo patalpose iki Å¡iol. Nurodo, kad atsakovė reikalauja kompensavimo už kai kuriuos daiktus (kaip už patalpų pagerinimÄ ), nors juos ir yra iÅ¡vežusi.

21. Aiškina, kad, nutraukus nuomos sutartį, ieškovė objektyviai negali pasinaudoti atsakovės atliktais patalpų pertvarkymais, nes šie buvo reikalingi tik atsakovei ir jos vykdytai veiklai. Anot ieškovės, atsakovės atlikti darbai nesukūrė patalpose jokios pridėtinės vertės, priešingai, ieškovė, siekdama pritaikyti patalpas savo veiklai, turės jas pertvarkyti ir patirti papildomų išlaidų.

22. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė dėl patalpų pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2018 m. balandžio 26 d., t. y. po to, kai ieÅ¡kovė informavo atsakovę apie nuomos sutarties nutraukimÄ , tuo tarpu per 12 metų Å¡io klausimo nekėlė. IeÅ¡kovės manymu, nurodyti darbai yra prilyginami einamojo remonto darbams, kuriuos nuomininkas atlieka savo sÄ skaita. Be to, anot ieÅ¡kovės, atsakovė nepagrindė turėtų iÅ¡laidų, neįrodė tokių darbų bÅ«tinumo, nederino jų su ieÅ¡kove, nebuvo gavusi ir jokio leidimo iÅ¡ atitinkamų institucijų dėl minėtų statybos darbų atlikimo, neįrodė turto pagerinimo aplinkybių (kaip buvo pagerintos patalpos) ir pan.

23. IeÅ¡kovė taip pat nesutinka ir su atsakovės reikalavimu dėl 1915,73 Eur nuostolių, patirtų dėl elektros energijos laikino nutraukimo, atlyginimo. Pažymi, kad atsakovė apie elektros energijos nutraukimÄ buvo informuota iÅ¡ anksto ir galėjo jo iÅ¡vengti, tačiau nebendradarbiavo su ieÅ¡kove ir atitinkamai pati prisiėmė rizikÄ dėl Å¡ių nuostolių. Be to, teigia, kad net ir nutraukus elektros energijos tiekimÄ , atsakovės darbas buvo tęsiamas, jis nenutrÅ«ko.

24. Bylos Å¡alys teismo posėdžio metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas. III. Byloje nustatytos reikÅ¡mingos ginčui iÅ¡spręsti aplinkybės 25. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančios raÅ¡ytinės medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2006 m. birželio 1 d. tarp ieÅ¡kovės ŽŪB „Nemėžis“ ir atsakovės UAB „Jan car factory“ buvo sudaryta terminuota (penkeriems metams) negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2006/6/1, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė perdavė atsakovei nuomos teisėmis naudotis 610,70 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) o atsakovė įsipareigojo minėtas patalpas naudoti gamybinei veiklai vystyti ir mokėti sutartyje numatytÄ nuomÄ (3054 Lt (884,50 Eur) / mėn.) bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus; Å¡alys po sutarties termino pabaigos nepareiÅ¡kė noro nutraukti sutartį, todėl ji tapo neterminuota (sutarties 5.5 punktas).

26. Nustatyta, kad 2007 m. birželio 1 d. ir 2008 m. gegužės 30 d. Å¡alys susitarė pakeisti nuomos sutarties sÄ lygas, pagal kurias nuomos mokestis buvo padidintas iki 3664 Lt (1061,17 Eur). 27. 2010 m. balandžio 1 d. Å¡alys sudarė priedÄ prie nuomos sutarties, pagal kurį ieÅ¡kovė papildomai atsakovei perdavė naudotis 187,07 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už papildomÄ 1000 Lt (289,62 Eur) mokestį; 2015 m. rugsėjo 7 d. Å¡alys sudarė dar vienÄ priedÄ prie nuomos sutarties, pagal kurį ieÅ¡kovė papildomai atsakovei perdavė naudotis 268,86 kv. m ploto gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už papildomÄ 300 Eur nuomos mokestį.

28. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 2 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, jog nuo 2018 m. balandžio 3 d. nutraukia nuomos sutarties dalį dėl 268,86 kv. m ploto patalpų nuomos, iÅ¡nuomotų pagal 2015 m. rugsėjo 7 d. priedÄ prie nuomos sutarties.

29. IeÅ¡kovė 2018 m. sausio 11 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad pastaroji yra skolinga pagal nuomos sutartį ir privalo ieÅ¡kovės nurodytÄ skolÄ sumokėti iki 2018 m. sausio 22 d., prieÅ¡ingu atveju, ieÅ¡kovė be atskiro įspėjimo nutrauks elektros energijos tiekimÄ .

30. Iš šalių paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad elektros energijos tiekimas ginčo patalpose buvo nutrauktas ieškovės iniciatyva 2018 m. sausio 22 d., įjungtas – 2018 m. sausio 29 d.

31. Ieškovė 2018 m. sausio 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, kad nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d.

32. Nustatyta (ir ginčo iš esmės byloje dėl to nekilo), kad atsakovė maždaug nuo 2017 m. kovo mėn. iki nuomos sutarties nutraukimo tinkamai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nemokėjo nuomos mokesčio ir kitų sutartų sumų, todėl, ieškovės paskaičiavimu, susidarė bendras 32 158,98 Eur dydžio įsiskolinimas; tuo pagrindu ieškovė papildomai priskaičiavo 9715,52 Eur delspinigių. Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl teismo preliminaraus sprendimo (ne)pakeitimo 33.

Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutartį viena Å¡alis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktÄ laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita Å¡alis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis). Tai yra dviÅ¡alis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda ne jam priklausančiÄ nuosavybės teisę nuomininkui, o tik teisę valdyti ir naudoti iÅ¡sinuomotÄ turtÄ .

34. Iš byloje esančių rašytinių duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė iš esmės neginčijo fakto, jog ji tinkamai nevykdė tarp šalių sudarytos nuomos sutarties, dėl ko susidarė nuomos mokesčio įsiskolinimas.

35. Atsakovė iÅ¡ esmės nesutiko tik su ieÅ¡kovės 2018 m. gegužės 11 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. 1609, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė paskaičiavo atsakovei 113,87 Eur nuomos mokesčio už patalpų nuomÄ už 2018 m. gegužės 1-2 d. laikotarpį. Atsakovė savo nesutikimÄ grindė tuo, kad Å¡iuo atveju sutartis jau buvo tapusi neterminuota (dėl ko ginčo byloje taip pat nekilo), todėl nuomos sutarties nuostatos dėl nuomos mokėjimo iki visiÅ¡ko patalpų atlaisvinimo Å¡iuo atveju netaikomos, nes jos buvo nustatytos tik jeigu sutartis bus nutraukta prieÅ¡ terminÄ .

36. Pažymėtina, kad nuomos sutarties 5.9 punkte Å¡alys susitarė, jog nutraukus nuomos sutartį prieÅ¡ terminÄ , nuomininkas privalo Å¡ioje sutartyje numatytais terminais atlaisvinti nuomotas patalpas bei mokėti Å¡ioje sutartyje numatytÄ mokestį už naudojimÄ si patalpomis iki visiÅ¡ko jų atlaisvinimo. Taigi, Å¡iuo atveju ginčas faktiÅ¡kai kilo dėl minėtos nuostatos aiÅ¡kinimo, t. y. ar ji taikoma ir tarp Å¡alių sudarytai sutarčiai tapus neterminuota.

37. Kiekviena sutartis, iÅ¡ kurios kyla teisminis ginčas, teismo aiÅ¡kinama ir teisiÅ¡kai kvalifikuojama pagal jos turinio sÄ lygas. Sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193-6.195 straipsniuose ir iÅ¡plėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotose teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklėse, pagal kurias <...> esant ginčui dėl sutarties sÄ lygų turinio, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Jeigu Å¡alių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-219/2015).

38. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs Å¡alių sudarytos nuomos sutarties nuostatas tiek lingvistiÅ¡kai, tiek sistemiÅ¡kai, sprendžia, kad minėta sutarties nuostata (jos dalis) dėl nuomos mokesčio už naudojimÄ si patalpomis mokėjimo iki visiÅ¡ko jų atlaisvinimo taikytina tiek esant terminuotai sutarčiai, tiek jai tapus neterminuota. Tuo labiau, kad tokia nuostata yra tiesiogiai įtvirtinta ir CK.

39. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ tokios bÅ«klės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimÄ , arba sutartyje sulygtos bÅ«klės, o jeigu nuomininkas daiktÄ grÄ Å¾ina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, jog nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visÄ laikÄ , kurį buvo pavėluota grÄ Å¾inti daiktÄ , bei atlyginti nuostolius. Taigi, sprendžiant atsakomybės, taikytinos už pareigos grÄ Å¾inti daiktÄ pažeidimÄ , dydžio klausimÄ , yra aktualus iÅ¡sinuomoto daikto (Å¡iuo atveju patalpų) grÄ Å¾inimo nuomotojui momento nustatymas, t. y. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos įvykdymo konstatavimas.

40. Kaip minėta, ieÅ¡kovė 2018 m. sausio 29 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę apie tai, kad nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d., atsakovė minėtos sutarties nutraukimo neginčijo, todėl laikytina, jog nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2018 m. gegužės 1 d. ir nė vėliau kaip 2018 m. gegužės 1 d. minėtos patalpos turėjo bÅ«ti perduotos ieÅ¡kovei. Kita vertus, byloje nekilo ginčo dėl to, kad faktiÅ¡kai ginčo patalpos buvo perduotos/perimtos ieÅ¡kovės tik 2018 m. gegužės 3 d., todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei nuomos mokestį už patalpų nuomÄ ir už 2018 m. gegužės 1-2 d. laikotarpį, kai atsakovė dar galėjo faktiÅ¡kai naudotis/naudojosi ginčo patalpomis.

41. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl 32 158,98 Eur dydžio nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo įrodė visiÅ¡kai (kaip minėta, atsakovė didžiosios Å¡ios dalies faktiÅ¡kai ir neginčijo).

42. Atsakovė su ieÅ¡kovės reikalavimu iÅ¡ esmės nesutiko tik dėl to (iÅ¡skyrus nurodytÄ skolos dalį už 2018 m. gegužės mėn. nuomÄ ), kad, anot atsakovės, ji atliko iÅ¡sinuomotose patalpose pagerinimo darbus, kuriuos ieÅ¡kovė, po sutarties nutraukimo, privalo kompensuoti atsakovei, faktiÅ¡kai įskaitant atsakovės patirtas iÅ¡laidas atliktiems pagerinimo darbams į ieÅ¡kovės priskaičiuotÄ nuomos mokesčio įsiskolinimÄ .

43. Nuomos sutarties 4.3 punkte, be kita ko, Å¡alys nustatė, kad nuomininkas (atsakovė), suderinęs su nuomotoju (ieÅ¡kovė), gamybinėse patalpose gali atlikti tam tikrus darbus, siekiant maksimaliai pritaikyti patalpas savo reikmėms. Jei sutarties nutraukimo momentu nuomotojas nėra pilnai atsiskaitęs su nuomininku už nuomojamose patalpose atliktus pagerinimus, jis privalo kompensuoti nuomininkui likusiÄ nekompensuotÄ sumÄ grynais pinigais į nuomininko kasÄ arba pavedimu į nuomininko sÄ skaitÄ banke (sutarties 4.4 punktas).

44. Atkreiptinas dėmesys ir į sutarties 2.2.6 punktÄ , kuriame nuomininkas įsipareigojo, kad pasibaigus Å¡ios sutarties galiojimo terminui arba nutraukus sutartį prieÅ¡ terminÄ â€“ perduoti nuomotojui iÅ¡sinuomotas gamybines patalpas Å¡ios sutarties galiojimo termino pasibaigimo arba nutraukimo dienÄ ; patalpos turi bÅ«ti perduotos nuomotojui tvarkingos ir tos pačios bÅ«klės, kokios buvo perduotos nuomininkui, atsižvelgiant į normalų patalpų nusidėvėjimÄ ; nuomininkas, grÄ Å¾indamas nuomotojui nuomotas patalpas turi teisę pasiimti iÅ¡ jų už nuomininko lėšas įrengtÄ dažymo kamerÄ , įstatytus 3 vartus, pakeičiant juos senaisiais (buvusiais iki Å¡ios nuomos sutarties sudarymo), visÄ kilnojamÄ turtÄ , kuris gali bÅ«ti paimtas nepadarius žalos nuomotoms patalpoms.

45. Taigi, remiantis nurodytomis sutarties nuostatomis ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys iÅ¡ esmės susitarė, jog atsakovė, siekdama pritaikyti iÅ¡nuomotas patalpas savo reikmėms (Å¡iuo atveju automobilių remonto veiklai vykdyti), gali atlikti tam tikrus remonto darbus, suderinusi prieÅ¡ tai Å¡iuos darbus su ieÅ¡kove. Kita vertus, Å¡alys numatė, kad po sutarties pabaigos atsakovė galės paimti visÄ kilnojamÄ turtÄ (įsikatant dažymo kamerÄ , 3 vartus), jeigu tai nepadarys žalos minėtoms patalpoms.

46. Nagrinėjamu atveju nustatyta, ir ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai to neginčijo, kad atsakovė atliko tam tikrus remonto darbus ginčo patalpose (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178, 185 straipsniai). Kita vertus, tam tikri nurodytų patalpų remonto darbai savaime nereiÅ¡kia, kad daiktas yra pagerintas ir dėl to jie tampa naudingi nuomotojui ar padidėja jo vertė. Kaip minėta, sutartyje Å¡alys buvo numatę, kad atsakovė galės pritaikyti patalpas savo vykdomai veiklai, iÅ¡ esmės pagal savo poreikius, kÄ atsakovė faktiÅ¡kai ir padarė – pritaikė jas įmonės komercinei veiklai, todėl prisiėmė atitinkamÄ rizikÄ dėl galimo atlyginimo už patalpų pagerinimÄ .

Pažymėtina, kad atsakovė naudojosi Å¡iais pagerinimais, vykdė Å¡iose patalpose savo vykdomÄ veiklÄ ir gavo iÅ¡ jos pelno. Teismo vertinimu, atsakovė byloje neįrodė tokių pagerinimų iÅ¡liekamosios vertės, nes ji priklauso nuo patalpomis besinaudojančio asmens poreikių; tuo tarpu kita darbų dalis, įskaitant elektros instaliacijos darbus ir vandentiekio/kanalizacijos pratęsimÄ iki ginčo patalpų, yra skirti normaliai patalpų priežiÅ«rai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, nagrinėjęs iÅ¡ esmės panaÅ¡aus pobÅ«džio ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008).

47. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovė kokių nors remonto darbų atlikimÄ derintų su ieÅ¡kove, nors tai ne tik buvo numatyta sutartyje (sutarties 4.3 punktas), bet ir įtvirtinta įstatyme.

48. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje bendrÄ jÄ nuomininko teisę į iÅ¡nuomoto turto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , nustatyta, kad kai nuomininkas nuomotojo leidimu iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ pagerina, jis turi teisę į turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų atlyginimÄ , iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas ar sutartis numato kÄ kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos iÅ¡sinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 straipsnio 2 dalis).

49. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo, bÅ«tina nustatyti tokias sÄ lygas: nuomininkas pagerino iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ ; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimÄ daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų Å¡iam tikslui bÅ«tinų iÅ¡laidų dydį; įstatymų ar Å¡alių sutarties nenustatyta kitokių Å¡ių iÅ¡laidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008).

50. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę bÅ«tinomis atlygintinomis turto pagerinimo iÅ¡laidomis pripažįstamos tokios, dėl kurių padidėjo nuosavybės objekto, kaip tokio, vertė, t. y. atlyginamos ne patirtos Å¡iam tikslui bÅ«tinos iÅ¡laidos, o dėl Å¡io pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas – iÅ¡ esmės atlyginama ne tai, kiek lėšų asmuo įdėjo (investavo), o tai, kiek dėl tų įdėjimų (investicijų) geresnis (brangesnis) tapo pats daiktas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokias teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo taisykles yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2008; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2010; 2015 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2015).

51. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, atsakovė nederino, t. y. neturėjo gavusi ieškovės leidimo, dėl numatomų atlikti remonto darbų; taip pat, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė faktiškai atliktų turto pagerinimų, deklaratyviai nurodant tik kokie darbai buvo atlikti, tačiau nepateikiant jokių duomenų apie tai, kokios būklės patalpos buvo perimtos iš ieškovės nuomos sutarties sudarymo metu, t. y. iš pateiktų byloje duomenų nėra galimybės nustatyti kokius būtent ginčo patalpų remonto darbus atliko atsakovė (tuo labiau, jog jie buvo atliekami ūkiniu būdu, nesamdant jokių rangovų ir pan.), tuo tarpu atsakovės pateikti kvitai/čekiai dėl statybinių ir kitų medžiagų pirkimo, teismo vertinimu, neįrodo kur tos medžiagos ir kada buvo naudojamos/panaudotos.

52. Be to, pažymėtina, jog šalys ir nuomos sutartyje susitarė, kad atsakovė turi teisę pasiimti visus kilnojamus daiktus iš ginčo patalpų po nuomos sutarties pabaigos. Byloje nustatyta, kad atsakovė dalį savo turto ir atliktų pagerinimų po sutarties nutraukimo pasiėmė; teismas neturi duomenų, jog ieškovė draustų/ribotų galimybes atsakovei pasiimti likusius ginčo patalpose jai priklausančius daiktus, taip pat nenustatyta (atsakovė to ir neįrodinėjo), jog kokių nors daiktų nėra galimybės pasiimti/atskirti nuo ieškovės priklausančio nekilnojamojo daikto (ginčo patalpų); priešingai, ieškovė (jos atstovai) bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė gali atvykti ir pasiimti ginčo patalpose jos paliktus daiktus, tačiau atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog tam tikrų daiktų (pavyzdžiui, dažymo kameros ir vartų) pasiimti tiesiog nepageidauja.

53. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodė (iš esmės ir neįrodinėjo) kiek būtent padidėjo ieškovei priklausančių ginčo patalpų vertė, tuo tarpu turto pagerinimų dydį skaičiavo tik remiantis turėtomis išlaidomis, nors, kaip minėta, atlyginamos ne patirtos šiam tikslui būtinos išlaidos, o dėl šio pagerinimo patalpų vertės padidėjimo procentas. Be to, pažymėtina, kad net jei ir būtų įrodyta, kad atsakovė atliko nurodytus turto pagerinimo darbus, taip pat būtų įrodyta kiek atsakovė faktiškai turėjo dėl to išlaidų, tai savaime nereikštų, kad tokios išlaidos būtų atlyginamos atsakovei, nes reikėtų nustatyti kaip minėti atlikti pagerinimai nusidėvėjo, kiek šiuo metu dėl atliktų pagerinimų yra padidėjusi ginčo patalpų vertė ir pan.

54. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė dėl savo galimai atliktų ginčo patalpų pagerinimo darbų patvirtinimo ir iÅ¡laidų atlyginimo į ieÅ¡kovę pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2018 m. balandžio mėn., prieÅ¡ pat nuomos sutarties nutraukimÄ (2018 m. gegužės 1 d.), nors, atsakovės teigimu, didžioji darbų dalis buvo atlikta dar 2006-2011 m. Taigi, teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės taip pat netiesiogiai patvirtina, kad atsakovė nurodytus darbus darė savo iniciatyva, be ieÅ¡kovės suderinimo, pritaikydama patalpas savo vykdomai veiklai, t. y. savo rizika.

55. Teismas kritiÅ¡kai vertina ir atsakovės nurodytus patirtus nuostolius dėl laikino elektros energijos nutraukimo, kuriuos, anot atsakovės, ieÅ¡kovė privalo atlyginti, nes, teismo vertinimu, visų pirma, atsakovė neįrodė, jog atsakovės darbuotojams buvo skaičiuojamos prastovos, jie faktiÅ¡kai nedirbo, o atsakovė mokėjo jiems už tai darbo užmokestį (nes Å¡ias aplinkybes atsakovė įrodinėjo tik savo deklaratyviais paaiÅ¡kinimais ir savo sudaryta lentele); antra, atsakovė pati ilgÄ laikÄ tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų – nemokėjo nuomos mokesčių; ieÅ¡kovė perspėjo apie gresiantį elektros energijos nutraukimÄ , jeigu atsakovė nepadengs susikaupusios skolos, tačiau atsakovė iki ieÅ¡kovės nustatyto termino jokių veiksmų dėl skolos mokėjimo/jos iÅ¡dėstymo ar kitų aktyvių veiksmų nesiėmė, todėl, teismo vertinimu, iÅ¡ esmės pati prisiėmė rizikÄ dėl galimų nuostolių – ieÅ¡kovei nutraukiant elektros energijÄ , patyrimo.

Tuo labiau, kad, kaip matyti tiek iÅ¡ sutarties nuostatų (2.1.3 punktas), tiek iÅ¡ iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų-faktÅ«rų, faktiÅ¡kai už atsakovės sunaudotÄ elektros energijÄ ginčo patalpose mokėdavo ieÅ¡kovė, kuri vėliau tuo pagrindu iÅ¡raÅ¡ydavo atsakovei sÄ skaitas; nustatyta, jog atsakovė nemokėjo ieÅ¡kovei ne tik nuomos mokesčio, bet ir už elektros energijÄ (taip pat ir už kitas paslaugas), todėl, atsakovei ilgÄ laikÄ nevykdant savo pareigų, be kita ko, nemokant ir už sunaudotÄ elektros energijÄ , ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti jos tiekimÄ atsakovei, tokiu bÅ«du dar labiau nedidinant savo patiriamų nuostolių.

56. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad atsakovė neįrodė visų daikto pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo bÅ«tinų sÄ lygų ir (ar) kitų galimai patirtų nuostolių, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo mažinti/įskaityti tokių iÅ¡laidų/nuostolių į susikaupusiÄ skolÄ už nuomos mokesčio nemokėjimÄ .

57. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli ir neprotingi, todėl prašė juos sumažinti.

58. Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

59. Taigi, jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ ir pan. Tokiems atvejams įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis).

CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiÅ¡ki pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vienÄ arba abi Å¡ias sÄ lygas. SÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

60. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė paskaičiavo 9715,52 Eur delspinigių, taikant nuomos sutarties 4.1 punkte nustatytÄ 0,2 proc. dydžio už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ normÄ , skaičiuojant delspinigius nuo neapmokėtų sÄ skaitų-faktÅ«rų už ne ilgesnį kaip 6 mėn. laikotarpį.

61. IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, ir atsakovė to neginčijo (jos atstovas teismo posėdžio metu tai pripažino), kad minėta sutartis buvo rengiama pačios atsakovės (jos teisininkų), Å¡alys derino sutarties sÄ lygas; atkreiptinas dėmesys į tai, jog abi Å¡alys yra juridiniai asmenys, kuriems taikomi aukÅ¡tesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai; nustatyta, kad atsakovė per visÄ nuomos sutarties vykdymo laikotarpį neginčijo sutartyje nustatyto netesybų dydžio; prieÅ¡ingai, kurį laikÄ mokėjo ieÅ¡kovės priskaičiuotus delspinigius. Taigi, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 0,2 proc. delspinigių dydis (ir jo pagrindu faktiÅ¡kai paskaičiuoti 9715,52 Eur dydžio delspinigiai) nėra per dideli/nesÄ Å¾iningi ar akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ar sÄ Å¾iningumo principams, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

62. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, t. y. nėra pagrindo mažinti arba iÅ¡ viso atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos ir delspinigių priteisimo už patalpų nuomÄ , todėl teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

63. Šioje byloje teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

64. Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

66. IeÅ¡kovė ŽŪB „Nemėžis“ prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Jan car factory“ jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 464,06 Eur žyminį mokestį už ieÅ¡kinį, 900 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 96,80 Eur iÅ¡laidų, patirtų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ ; atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 450 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ir 298,51 Eur iÅ¡laidų, patirtų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimÄ .

67. Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai, nepakeistÄ , ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės; tuo tarpu atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

68. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų iÅ¡laidų dydžių, todėl bendrai iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei priteistina 1460,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pažymėtina, kad preliminariu sprendimu ieÅ¡kovei jau priteista 764 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl ieÅ¡kovei priteistina likusi jų dalis – 696,86 Eur (1460,86 Eur - 764 Eur).

69. Valstybei iÅ¡ atsakovės nepriteistinos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes Å¡ios iÅ¡laidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali (3 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 13 d. preliminarų sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei ŽŪB „Nemėžis“, j. a. k. 186079829, iÅ¡ atsakovės UAB „Jan car factory“, j. a. k. 300542566, 696,86 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 86 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å ioje byloje teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones palikti galioti iki galutinio teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Jūratė Varanauskaitė