2013-05-30 Nr. AB-2197-3-61-3-01485-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės bylos Nr

Administracinė byla Nr. A438-191/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01485-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės merui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 3-264 „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodytus dokumentus: Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo akto patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutarties patvirtintą kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtintą kopiją.

Pareiškėjas prašyme paaiškino, kad vykdydamas savo įgaliojimus 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 3-264 paprašė Vilniaus miesto savivaldybės mero nedelsiant pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ (toliau – ir Sprendimas) patvirtintą kopiją ir visus su šio sprendimo priėmimu susijusius dokumentus, kurie buvo būtini jam priimti, taip pat visus su Sprendimu susijusius dokumentus, kurie buvo pasirašyti po jo priėmimo, t. y.

Sprendimo 8 punkte nurodytą tarp Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo aktą ar jo patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutartį ar jos patvirtintą kopiją, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, ar jo patvirtintą kopiją. Pareiškėjas vadovavosi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 dalimi, Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio nuostatomis ir nurodo, kad prašomo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo buvo patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtinta kopija privalėjo būti pateikta iki š. m. gegužės 18 d., o kita prašoma medžiaga turėjo būti pateikta per 20 darbo dienų, t. y. iki š. m. birželio 8 d.

Paaiškino, kad Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje (toliau – Vyriausybės atstovas) tarnyboje 2012 m. gegužės 28 d. gautas savivaldybės mero 2012 m. gegužės 25 d. raštas Nr. A51-32462 (3.3.2.3-EM4) su priedais, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ patvirtinta kopija, turto vertės nustatymo pažymos Nr. 12/062 NTVS kopija bei Administracijos direktoriaus pasiūlymo dėl sprendimo investuoti kopija, tačiau kitą prašomą informaciją buvo atsisakyta pateikti.

Pareiškėjo nuomone, toks atsakovo pareiškimas pažeidžia gero viešojo administravimo principą ir įstatymo garantuojamą Vyriausybės atstovo teisę gauti informaciją, įskaitant Vyriausybės atstovo prašomus dokumentus. Savivaldybės merui nepateikus prašomos informacijos, Vyriausybės atstovas negali tinkamai įgyvendinti savo įstatymuose nustatytų funkcijų ir tinkamai ginti viešąjį interesą savivaldybės turto disponavimo srityje.

Atsakovas su prašymu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjas kaip atsakovą nepagrįstai nurodo Vilniaus miesto savivaldybės merą, kadangi pagal Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnį savivaldybės mero kompetencija neapima pareigos teikti informaciją savivaldybės veiklą kontroliuojančioms institucijoms. Teigė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti pateikti informaciją yra nepagrįstas, nes išnagrinėjęs Vyriausybės atstovo 2012 m. gegužės 11 d. raštą Nr. 3-264 Savivaldybės meras 2012 m. gegužės 25 d. raštu Nr. A51-32462(3.3.2.3-EM4) atsakė pareiškėjui ir jame, be kita ko, nurodė, kad Vyriausybės atstovo prašomais dokumentais Vilniaus miesto savivaldybės taryba vykdė ne administracinę veiklą, o savo, kaip turto savininkės, teises ir pareigas, vadovaudamasi Civiliniu kodeksu, Akcinių bendrovių įstatymu bei Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 2.36 straipsnio 1 dalimi, 2.81 straipsnio 1 dalimi bei Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8 straipsniu ir pažymi, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, veikė ne kaip valdingus įgaliojimus turintis viešojo administravimo subjektas, bet kaip UAB „Naujininkų valda“ akcininkas, todėl 2012 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. 1-515 ir jo pagrindu sudaryti sandoriai pripažintini ne viešojo administravimo veikla, o civiliniais teisiniais santykiais, kurių priežiūros Vyriausybės atstovo įgaliojimai neapima.

Atkreipė dėmesį, kad Vyriausybės atstovas nepatenka į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodytą subjektų ratą, kurie turi teisę gauti informaciją iš savivaldybės įstaigų. Be to, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 str. nėra reglamentuota Vyriausybės atstovo teisė reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų gauti informaciją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Taigi pareiškėjas nėra subjektas, kuriam informacija turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčo sprendimus, veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, todėl šie sprendimai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai nelaikytini viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais pagal Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą tenkino ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės merą pateikti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 3-264 „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodytus dokumentus: Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo akto patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutarties patvirtintą kopiją ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtintą kopiją.

Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustatė, kad Vyriausybės atstovas 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 3-264 paprašė Vilniaus miesto savivaldybės mero nedelsiant pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ patvirtintą kopiją ir visus su šio sprendimo priėmimu susijusius dokumentus, kurie buvo būtini jam priimti, bei dokumentus, kurie buvo pasirašyti po jo priėmimo (Sprendimo 8 punkte nurodytą tarp Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo aktą, akcijų pasirašymo sutartį, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai). Vilniaus miesto savivaldybės meras su 2012 m. gegužės 25 d. raštu Nr. A51-32462 (3.3.2.3-EM4) pateikė Vyriausybės atstovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ patvirtintą kopiją, turto vertės nustatymo pažymos Nr. 12/062 NT VS kopiją bei Administracijos direktoriaus pasiūlymo dėl sprendimo investuoti kopiją. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prašė įpareigoti atsakovą pateikti Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo akto patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutarties patvirtintą kopiją ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtintą kopiją.

Teismas akcentavo, jog ginčo santykius reglamentuoja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas, kuriuo Vyriausybės atstovas yra įpareigotas prižiūrėti, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus, ir, nustatęs jų veiklos neteisėtumą, atitinkamai reaguoti. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje yra nustatyti Vyriausybės atstovo įgaliojimai atliekant savivaldybių administracinę priežiūrą, 5 straipsnyje – tų įgaliojimų įgyvendinimo tvarka, o 6 straipsnyje – Vyriausybės atstovo teisės. Teismo vertinimu, Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad Vyriausybės atstovas turi teisę reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų (šis reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo) bei turi teisę kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus pateikimo. Vyriausybės atstovo funkcijos tiesiogiai yra įtvirtintos ir Konstitucijos 123 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad Vyriausybės skiriami atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės atstovo įgaliojimus ir jų vykdymo tvarką nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog būtent minėtose nuostatose yra užfiksuota savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimas).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog iš pareiškėjo prašyme išdėstytų argumentų bei jo 2012 m. gegužės 11 d. rašto Nr. 3-264 atsakovui matyti, kad Vyriausybės atstovas, vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus ir siekdamas patikrinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. priimto Sprendimo atitiktį įstatymams bei kitiems teisės aktams, kreipėsi į savivaldybės merą, prašydamas pateikti dokumentus, susijusius su minėtu sprendimu, t. y. pasirašytus Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir sprendimuose minimų bendrovių turto perdavimo ir priėmimo aktus ar jų patvirtintas kopijas, akcijų pasirašymo sutartis ar jų patvirtintas kopijas, taip pat savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, kuriais yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, ar jų patvirtintas kopijas. Šią teisę pareiškėjui suteikia Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, kuriose nustatyta, kad Vyriausybės atstovui suteikta teisė kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus pateikimo. Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Vyriausybės atstovas nustatęs, jog remiantis savivaldybės administravimo subjekto teisės aktu, neatitinkančiu Konstitucijos ir įstatymų, yra sudarytas sandoris savivaldybės vardu ir tas sandoris pažeidžia viešąjį interesą, taip pat kai yra kitų įstatymų nustatytų sandorių negaliojimo pagrindų, pateikia bendrosios kompetencijos teismui ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pagal Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 1 dalį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, manydamas, jog savivaldybės administravimo subjekto priimti teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) pažeidžia viešąjį interesą, Vyriausybės atstovas dėl tokių teisės aktų ar veiksmų (neveikimo) kreipiasi į administracinį teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą.

Remdamasis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tam, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytus įgaliojimus, būtina surinkti reikšmingą informaciją (kaip yra nustatyta Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose), kuri leistų Vyriausybės atstovui įvertinti gautus duomenis bei priimtus teisės aktus savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolės kontekste. Priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas, vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę, iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas atmetė atsakovo argumentą, kad Savivaldybės taryba veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo prašyti pateikti dokumentus, nesusijusius su viešojo administravimo funkcijų atlikimu. Nors Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog savivaldybės pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, tačiau savivaldybių veikimo laisvė ir savarankiškumas yra sąlyginis. Savivaldybės, sudarydamos savo vardu sandorius, turi remtis savivaldybių administravimo subjekto priimtais teisės aktais, kurie atitinka Konstituciją ir įstatymus, priešingu atveju Vyriausybės atstovas gali pasinaudoti Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. nustatytomis teisėmis ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4 str. 9 d. nustatyta, kad visais atvejais apie savivaldybės administravimo subjektui pateiktą reikalavimą Vyriausybės atstovas praneša merui. Taigi darytina išvada, kad pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą, informuodamas, kad yra vertinamas 2012 m. balandžio 11 d. priimtas Sprendimas, ir paprašė pateikti dokumentus, reikalingus to sprendimo teisėtumui patikrinti. Kadangi su 2012 m. gegužės 25 d. raštu į pareiškėjo prašymą savivaldybės meras pateikė tik dalį prašytų dokumentų, Vyriausybės atstovas pagrįstai prašyme teismui kaip atsakovą nurodė būtent Vilniaus miesto savivaldybės merą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenustatytas terminas informacijai pateikti, taigi darytina išvada, kad pareiškėjas pagal analogiją pagrįstai vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio ir Priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis informacijos pateikimo terminus. Teismas, apibendrinęs išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad Vyriausybės atstovas turėjo teisėtą pagrindą teikti prašymą pateikti duomenis, susijusius su Savivaldybės priimtu sprendimu, tam, kad galėtų patikrinti Sprendimo atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir atsakovas įpareigotinas pateikti 2012 m. gegužės 11 d. rašte Nr. 3-264 „Dėl dokumentų pateikimo“ prašytus pateikti dokumentus: Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo akto patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutarties patvirtintą kopiją ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtintą kopiją.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės meras apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir administracinę bylą nutraukti arba priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog priimdama ginčo sprendimus Vilniaus miesto savivaldybės taryba veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, todėl šie sprendimai ir jų pagrindu sudaryti sandoriai nelaikytini viešojo administravimo subjekto priimtais teisės aktais Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą, atsiliepime nurodo, jog atsakovas nepateikė jokio pagrįsto pagrindo bei argumentų dėl priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, todėl naikinti šį teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl Vyriausybės atstovo teisės gauti iš atitinkamos savivaldybės informaciją apie šios savivaldybės įmonių veiklą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje, 2012 m. gegužės 11 d. raštu Nr. 3-264 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą su reikalavimu pateikti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. priimto sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB „Naujininkų valda“ likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo“ patvirtintą kopiją ir visus su šio sprendimo priėmimu susijusius dokumentus: Ekonomikos ir investicijų departamento direktoriaus ir UAB „Naujininkų valda“ direktoriaus pasirašytą turto perdavimo ir priėmimo akto patvirtintą kopiją, akcijų pasirašymo sutarties patvirtintą kopiją, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo yra patvirtinti UAB „Naujininkų valda“ įstatai, patvirtintą kopiją. Šį reikalavimą grindė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės meras 2012 m. gegužės 25 d. raštu Nr. A51-32462(3.3.2.3-EM4) atsisakė šį reikalavimą tenkinti, tai grįsdamas tuo, kad prašomi pateikti dokumentai, išskyrus Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. 1-515, nėra teisės aktai, o atitinkamos civilinio pobūdžio sutartys, sudarytos savivaldybei vykdant, savo kaip akcininko teises.

Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymas bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad „Vyriausybės atstovas turi teisę <...> reikalauti iš savivaldybės administravimo subjektų priimtų teisės aktų kopijų, taip pat savivaldybės kolegialių administravimo subjektų posėdžių protokolų kopijų. Šis reikalavimas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo gavimo; kreiptis į savivaldybės administravimo subjektus dėl informacijos apie jų veiklą įgyvendinant įstatymus ir vykdant Vyriausybės sprendimus pateikimo“.

Administracinių teismų praktikoje aiškinant šias nuostatas analogiškose bylose, yra konstatuota, kad pagal konstitucinę doktriną savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto esmė: 1) priežiūros objektai – savivaldybės; 2) priežiūros dalykai – ar laikomasi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdomi Vyriausybės sprendimai; 3) priežiūros subjektai – Vyriausybės skiriami atstovai, veikiantys Vyriausybės vardu ir jai pavaldūs (žr. Konstitucinio Teismo 1998 m. vasario 18 d. nutarimą). Todėl <...> „pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas savivaldybių administracinė priežiūra nėra ribojama/saistoma konkrečiais teisiniais santykiais, o siejama su savivaldybės veikla. Tai reiškia, jog nepriklausomai nuo to, kokių teisės normų pagrindu yra kilę, pasikeitę ar pasibaigę teisiniai santykiai, kurių šalimi yra atitinkama savivaldybė, jie patenka į Vyriausybės atstovo vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros sritį.“ <...> „priešingas aiškinimas bei Vyriausybės atstovui Konstitucijos ir įstatymų suteiktų įgaliojimų ribojimas, vykdant savivaldybių veiklos teisėtumo kontrolę, iškreiptų savivaldybių administracinės priežiūros instituto konstitucinę paskirtį ir esmę.“<...> „tik disponuodamas pilna informacija Vyriausybės atstovas gali tinkamai vykdyti savo pagrindinę funkciją – savivaldybių administracinę priežiūrą ir įgyvendinti Vyriausybės atstovui suteiktus įgaliojimus“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. A662-445/2013).

Šis teisinis reguliavimas lemia, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti iš jo prašomą informaciją, pažeidė Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo reikalavimus, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai įpareigojo jį pateikti tokią informaciją.

Šiuo atveju taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo nuostatas savivaldybių administracinė priežiūra apima visų savivaldybės administravimo subjektų veiklą (Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 4; 5 str.), kuriems (subjektams) priskirtinas ir savivaldybės meras (Vietos savivaldos įstatymo 3str. 3 d. ; 19 str.). Kadangi pareiškėjo prašomi dokumentai buvo susiję su Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, kuriai vadovauja meras, 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 įgyvendinimu, todėl pareiškėjas turėjo teisę šių dokumentų prašyti iš mero. Dėl paminėto priešingi šiuo klausimu apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai ir dėl kitos, anksčiau teisme pradėtos tapačios bylos nagrinėjimo (ABTĮ 37 str. 2 d. 5 p.), nes kaip matyti iš Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinės bylos Nr. I-3836-121/2012, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. 1-515 „Dėl UAB "Naujininkų valda" likvidavimo atšaukimo ir įstatinio kapitalo didinimo" teisėtumo klausimas, kai tuo tarpu šios bylos – atitinkamų dokumentų pateikimas, t. y., šių bylų dalykai yra skirtingi.

Dėl paminėto tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės mero apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas