2020-04-15 Nr. AB-7409-3-63-3-02677-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2465-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02677-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir G. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir G. K. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai V. M. (toliau – ir pareiškėjas) ir G. K. (toliau – ir pareiškėja) (toliau kartu – ir pareiškėjai) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 3R2-78(AG2-53/14-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-3247 „Dėl adreso nesuteikimo“, kuriuo pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams nesuteikti adresai (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Administracijos sprendimas); 3) įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjui priklauso poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 1K1ž, ir poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 2K1ž, esantys preliminariu adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priklauso šalia minėtų pastatų esantis poilsio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtas indeksu 3K1ž, esantis preliminariu adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai, poilsio pastatai). Nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byloje šie pastatai užfiksuoti kaip savarankiški nekilnojamieji daiktai, kurie šiuo metu nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jiems eksploatuoti nėra suformuotas žemės sklypas, tačiau yra pažymėti Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Siekiant juos įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, reikalingas adresas, kurį turi suteikti Administracija, todėl pareiškėjai 2018 m. birželio 28 d. kreipėsi į Administraciją, prašydami suteikti poilsio pastatams adresus. Administracija 2018 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2406 atsisakė poilsio pastatams suteikti adresus, nes tokio pobūdžio statiniams adresai negali būti suteikti. Šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu panaikino savivaldybės administracijos sprendimą ir atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą. Atsakovas, vykdydamas Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, 2018 m. spalio 18 d. nauju sprendimu Nr. (4.17)-D3-3247 dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės) 4.3 ir 5 punktais, nurodant, kad pareiškėjai nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog poilsio nameliai suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, taip pat nepateikti dokumentai, įrodantys statybų teisėtumą. Be to, dėl šių pastatų nukeldinimo yra inicijuotas teisminis procesas, todėl prašymas suteikti adresą pastatams nebuvo tenkintas. Komisija 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko nepakeistą atsakovo sprendimą.

2.2. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir NTKĮ) 7 straipsnio 4 dalis statinio, kaip nekilnojamojo daikto, formavimo procesą sieja su jo kadastro duomenų nustatymo galimumu, o užbaigimą – su viešojo administravimo subjekto priimtu sprendimu statinį suformuoti. Statinio kadastro duomenis galima nustatyti, kai statinys yra pastatytas (iš dalies pastatytas) ir duomenis apie pastatą galima surinkti į statinio kadastro duomenų bylą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (toliau – ir Nuostatai) būtina gauti adresą iš savivaldybės tam, kad nustatyti poilsio pastatų kadastro duomenis, ir adreso gavimo procedūra yra vykdoma lygiagrečiai su statinio matavimo darbais, t. y. adreso gali būti prašoma dar iki pastato kadastro duomenų surinkimo. Nei Nuostatai, nei Adresų formavimo taisyklės nenurodo kokius dokumentus reikia pateikti savivaldybei, kad gauti statiniui adresą, todėl statinio formavimo stadijoje bet koks institucijos reikalavimas įrodyti statinio statybos teisėtumą yra neteisėtas.

2.3. Pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai yra I grupės nesudėtingi pastatai, kuriems nereikalingas nei rašytinis pritarimas, nei kitoks statybą leidžiantis dokumentas. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – ir Reglamentas) nuostatas, užbaigus I grupės pastato statybos darbus ir surinkus visus poilsio pastatų kadastro duomenis, bus pildoma deklaracija apie statybos užbaigimą, t. y. pareiškėjai privalės pasirašyti dokumentą, kuriuo bus paskelbiama, kad pastatų statybos darbai yra užbaigti ir yra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre. Statybos teisėtumą turi teisę tikrinti tik Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), o ne savivaldybė, todėl visi dokumentai, nurodyti Reglamente, kurie susiję su statinių statyba ir jų kadastro duomenų nustatymu, yra teikiami tik Inspekcijai. Ginčas kilo pirmoje pastatų formavimo procedūrų dalyje, t. y. dėl poilsio pastatų kadastro duomenų surinkimo, o ne dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo užbaigti formuoti pastatus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl aplinkybių, kurios nėra ir šioje konkrečioje stadijoje negali būti ginčo dalyku.

2.4. Komisija neišsiaiškino ir nenustatė svarbių aplinkybių, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2016 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1730-502/2016 nustatė prejudicinius faktus, jog pareiškėjos poilsio pastatui, kuris yra I grupės nesudėtingas statinys, nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas, todėl tai nėra kliūtis šiam pastatui suteikti adresą, o kliūtis buvo, kad pagal seną teisinį reglamentavimą toks pastatas negalėjo būti savarankišku daiktu ir todėl negalėjo apskritai būti adreso objektu. Be to, LVAT, išnagrinėjęs faktines aplinkybes, nenustatė, kad G. K. priklausantis poilsio pastatas buvo pastatytas neteisėtai. Komisijos padaryta išvada reikštų, kad jei statinio statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, tai toks statinys negali būti adresų objektu, tačiau tokio teisinio reglamentavimo nėra, be to, tiek atsakovas, tiek ir Komisija negalėjo paaiškinti, kodėl pareiškėjų prašymas buvo nagrinėjamas Reglamento nustatyta tvarka, o ne vadovaujantis Adresų formavimo taisyklėmis.

2.5. Klausimas dėl pastatų teisėtumo bus sprendžiamas, kai pareiškėjai pateiks Inspekcijai (ne atsakovui) poilsio pastatų kadastro duomenų bylas su adresais ir kitus Reglamento 93 punkte įvardytus dokumentus. Atsakovas pasisakė dėl pastatų statybos darbų užbaigimo, tačiau nepasisakė dėl adresų suteikimo poilsio pastatams, t. y. atsisakymo motyvai išdėstyti ne tuo klausimu, dėl kurio pareiškėjai kreipėsi į atsakovą, todėl tiek atsakovo atsisakymas suteikti adresą, tiek Komisijos sprendimas laikytini be motyvų ir negali būti pripažinti pagrįstais bei teisėtais. Atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjų prašymo suteikti adresus iš esmės jame nurodytu klausimu, t. y. neatliko savo funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 1 dalies 27 punkte – suteikti adresą poilsio pastatams.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktais, pastatas gali būti adreso objektu, jei jis yra suformuotas arba jį galima suformuoti kaip atskirą nekilnojamąjį daiktą. Pareiškėjų valdomi poilsio nameliai – vasarnamiai, nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiame registre neįregistruotas ir žemės sklypas, kuriame yra minėti poilsio nameliai. Pareiškėjai dokumentų, kurie patvirtintų, kad statinys suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, nepateikė.

3.2. Vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1 punkto nuostatomis, statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjų pastatai yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas bei patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį. Dėl šių aplinkybių pareiškėjų argumentas, kad I grupės nesudėtingiems statiniams nei statybos techninis projektas, nei statybos leidimas yra nereikalingas, yra nepagrįstas. Statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjai atsakovui nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į pastatus (tam, kad būtų galima įsitikinti, ar jie yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai) ar jų statybos teisėtumą įrodančių dokumentų (tam, kad būtų galima įsitikinti, ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai). Nėra duomenų, jog ginčo statiniai, įsigaliojus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymui (toliau – ir NTRĮ), į Nekilnojamojo turto registrą buvo perrašyti kaip nekilnojamasis turtas, o tai suponuoja išvadą, jog jie nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais. Remiantis teismų praktika, atsakovas, prieš suteikdamas adresą, privalo tikrinti, ar pastatas arba jų kompleksas yra nekilnojamieji daiktai, ar jais gali būti pripažinti ir tik tai nustačiusi gali suteikti statiniui adresą. Pareiškėjai prašo suteikti adresą poilsio pastatams, kurie nėra ir negali būti suformuoti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime aptariamos su savivaldybių funkcijomis sprendžiant adresų suteikimo tvarką susijusios Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies, VSĮ 6 straipsnio 27 dalies, NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Adresų formavimo taisyklių, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.98 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių, 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos bei teisės aktų reikalavimų taikymo aplinkybės laikotarpiu nuo 1970 m. iki 1998 m. (statinių statybos metu ir vėliau).

Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007 m. liepos 31 d. valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ Nr. VAP-30-2-13 nurodė, kad Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįstas ir protingas jų naudojimo terminas, o jie patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

Pareiškėjai nepateikė dokumentų, įrodančių, kad skunde nurodyti 3 statiniai (poilsio nameliai), įsigaliojus NTRĮ, buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, o tai lemia, jog šie statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais bei nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Pareiškėjai taip pat nepateikė duomenų, jog jie įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į įgaliotas institucijas dėl jų naudojamų statinių, kaip nekilnojamųjų daiktų, esančių valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitų su tuo susijusių klausimų sprendimo.

NŽT Palangos skyriaus specialisto 2017 m. liepos 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 24 d. atliktų valstybinės žemės prie statinių, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimų metu nustatyta, kad valstybinėje žemėje yra pastatyti ir naudojami 3 statiniai (poilsio nameliai), priklausantys pareiškėjams. Patikrinimų metu nustatyta, kad pareiškėjų faktiškai naudojami statiniai, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie privalo pašalinti statinius iš valstybinės žemės. Pareiškėjai gera valia neatlaisvino savavališkai užimtos valstybinės žemės, todėl NŽT 2018 m. rugpjūčio 8 d. pateikė ieškinį Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams ir prašė teismo įpareigoti pareiškėjus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš valstybinės žemės teritorijos faktiškai naudojamus poilsio namelius.

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai šiuo metu yra sustabdę civilinę bylą Nr. e2-3452-588/2018 iki kol bus išspręstas administracine tvarka nagrinėjamas pareiškėjų ginčas dėl adreso suteikimo pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ir panaikinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija. Sprendžiant statinių statybos teisėtumo klausimą privaloma vadovautis statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimais, tačiau pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta atmesti pareiškėjų skundą dėl Administracijos sprendimo panaikinimo, ir įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Teismas nustatė, jog pareiškėjai 2018 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydami suteikti adresus pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams, esantiems preliminariu adresu: (duomenys neskelbtini). Administracija 2018 m. liepos 25 d. sprendimu atsisakė suteikti adresus poilsio pastatams. Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Administracijos sprendimas panaikintas kaip neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vykdydamas Komisijos 2018 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, atsakovas 2018 m. spalio 18 d. sprendimu dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų suteikimo poilsio pastatams. Administracijos sprendime remtasi Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktais, NTRĮ 9 straipsnio 1 dalimi, NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, motyvuojant, kad poilsio nameliai – vasarnamiai, kuriems prašoma suteikti adresą, nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėta, kad adresas gali būti suteiktas nekilnojamam daiktui, kuris gali būti suformuotas, jei jis nėra suformuotas, arba suformuotam nekilnojamam daiktui. Pažymėta, jog vadovaujantis Reglamento 3 priedo 1 punkto nuostatomis, pareiškėjų pastatai yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas bei patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį, todėl I grupės nesudėtingiems statiniams privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Nurodyta, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad jų statinių statyba buvo vykdoma laikantis statybos procesą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad valstybinės žemės patikėtinė NŽT yra pateikusi teismui ieškinį dėl įpareigojimo pareiškėjams atlaisvinti užimtą valstybinę žemę ir pašalinti iš jos neįregistruotus Nekilnojamojo turto registre statinius, kuriems prašomas suteikti adresas, esančius nesuformuotame valstybinės žemės sklype. Nesutikdami su aptartu sprendimu, pareiškėjai jį apskundė Komisijai, kuri 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas, vadovaudamasis VSĮ 6 straipsnio 27 punktu, Adresų formavimo taisyklių 4, 5 punktais, sprendė, jog adresas objektui gali būti suteikiamas, jei jis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas. Vadinasi, savivaldybė, vykdydama savarankišką savivaldybės funkciją, ir priimdama sprendimą dėl adreso suteikimo, privalėjo nustatyti, ar objektas (-ai) yra suformuotas kaip atskiras (-i) nekilnojamas (-i) daiktai, ar jį(-uos) galima suformuoti kaip atskirą(-us) nekilnojamą (-us) daiktą (-us). Šiuo atveju teismas pareiškėjų argumentus, kad atsakovas viršijo savo kompetenciją ir neteisėtai bei nepagrįstai vertino tai, ar pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai yra suformuoti ir ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, laikė nepagrįstais. Teismas taip pat vadovavosi NTRĮ 9 straipsnio 1 dalimi, NTKĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog poilsio pastatai nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. NŽT 2017 m. liepos 18 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. atliktų patikrinimų metu nustatė, kad pareiškėjų faktiškai naudojami statiniai, kaip daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai atsakovui nepateikė viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Todėl teismas sprendė, jog Komisija teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai.

11. Teismas, vertindamas tai, ar pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, pažymėjo, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimą, neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių ir tik teisėtai pastatytas statinys yra nuosavybės teisės kaip daiktinės teisės instituto objektas (pvz., LAT 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018 ir kt.). Reglamento 3 priedo 1.1 punkte nustatyta, jog statant I grupės nesudėtingą statinį kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose privalomas statybą leidžiantis dokumentas. Pareiškėjų poilsio nameliai – vasarnamiai, kurie yra pastatyti apie 1 970 m., yra Palangos mieste, kuriam suteiktas kurorto statusas ir patenka į kultūros vertybės – Šventosios, Elijos senovės gyvenvietės (unikalus kodas (duomenys neskelbtini)), vizualinės apsaugos pozonį, todėl šiuo metu tokiems statiniams yra privalomas statybos leidimas. Pareiškėjams teigiant, kad jų poilsio statiniams nereikalingas statybos leidimas, turėtų pateikti dokumentus, kurie patvirtintų, jog šie statiniai buvo teisėtai pastatyti pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Pareiškėjai atsakovui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog įsigaliojus NTRĮ pastatai buvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ar šiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti statybos leidimai, išspręsti statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kiti su tuo susiję klausimai ir kt. Nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų statybos teisėtumą, pareiškėjams priklausantys poilsio nameliai negali būti laikomi nekilnojamojo turto kadastro objektais, tokie statiniai taip pat negali suteikti nuosavybės teisių, todėl negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Vadinasi, tokiems objektams adresas negali būti suteiktas (Adresų formavimo taisyklių 4.3 p.).

12. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjų nurodytoje LVAT 2016 m. liepos 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1730-502/2016 analizavo, ar I grupės nesudėtingas statinys gali būti adreso objektas, o nesprendė klausimo, ar pastatas, jei jis nėra suformuotas, gali būti adreso objektu. Be to, LVAT aptartoje byloje taip pat pažymėjo, jog nėra duomenų, kad pareiškėjai priklausantis poilsio pastatas įsigaliojus NTRĮ būtų perrašytas į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas, pripažintas nekilnojamuoju daiktu, be to, pastatas nebuvo inventorizuotas Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Teismas taip pat nurodė, kad atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai, kuriuose nurodyta, jog daiktas yra nekilnojamasis, nurodytas jo unikalus numeris, išmatavimai ir kt., yra nereikšmingi, nes jie nereiškia, jog nekilnojamojo turto objektas yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

13. Teismas priėjo prie išvados, jog atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjų prašymą, nustatė ir įvertino aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, todėl ginčijamas atsakovo skundžiamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui, yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjų skundžiamas Komisijos sprendimas yra priimtas visapusiškai įvertinus pareiškėjų skundo argumentus, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atmetęs pareiškėjų reikalavimus, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų pastatams suteikimo.

III. 14. Pareiškėjai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad:

14.1. Teismas teisingai nurodė, kad adresas objektui gali būti suteikiamas, jei jis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, tačiau teismo išvada, kad poilsio nameliams negali būti suteikiamas adresas, nes jie nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nepagrįsta. Iš teismo sprendimo sunku suprasti, ar adresas gali būti suteikiamas tik tada, kai nekilnojamas daiktas registruotas Nekilnojamojo turto registre, ar ir prieš jį registruojant į Nekilnojamojo turto registre. Teismo sprendimas yra prieštaringas ir nepakankamai motyvuotas, nes iš vienos pusės teismas nurodo, kad adresų objektu gali būti ir formuojamas kaip atskiras nekilnojamas daiktas, tačiau išvadose nurodo, jog tik galutinai suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamas daiktas gali būti adresų objektu. Tokia teismo išvada prieštarauja Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktams.

14.2. Teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias adresų suteikimo tvarką. NTKĮ 6 straipsnyje yra nurodyta, kokie duomenys yra laikomi Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis ir tarp jų adresas, kaip tokio kadastro duomuo, nenurodytas. Darytina išvada, kad adresas nėra nei žemės sklypų, nei statinių kadastro duomuo. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas. Tokia Vyriausybės nustatyta tvarka yra reglamentuota Adresų formavimo taisyklėse. Adresas nekilnojamam daiktui turi būti gautas šio daikto kadastro duomenų nustatymo metu (NTKĮ 8 str. 3 d. 10 p.). Darytina išvada, kad pradėjus nustatinėti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, būtina kreiptis į savivaldybę dėl adreso suteikimo ir suteiktas adresas turi būti įrašomas į tokio nekilnojamojo daikto nustatytų kadastro duomenų bylą.

14.3. Analizuojant Adresų formavimo taisykles, akivaizdžiai matyti, kad jose yra tik materialinio pobūdžio teisės normos ir nėra jokių proceso teisės normų, susijusių su adresų suteikimo procedūra. Atsižvelgiant į tai, kad adreso suteikimo procedūra yra nagrinėjama viešojo administravimo subjekto administracine tvarka ir nėra jokios kitos specializuotos tvarkos, šiam ginčo atvejui turėjo būti taikomos bendros teisės normos, numatytos VAĮ. Palangos miesto savivaldybė pagal kompetenciją, numatytą VSĮ 6 straipsnio 27 punkte, atlikdama vieną iš savarankiškų savivaldybių funkcijų (adresų suteikimą), vadovaujantis VAĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalėjo patvirtinti ir tinkamai paskelbti administracinės paslaugos – adresų suteikimo – aprašymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek teismui, tiek bylos dalyviams neaišku, ar atsakovas, teikdamas adresų suteikimo paslaugą pareiškėjams, tinkamai atliko savo pareigas, t. y. ar laiku išnagrinėjo prašymą ir ar jį atmetė teisės aktuose nustatytu pagrindu, kaip ir pareiškėjams neaišku, ar jie turėjo pareigą su prašymu pateikti kokius nors dokumentus, o jei turėjo – tai kokius. Teismas taip pat negalėjo sprendimo aiškiai ir suprantamai motyvuoti, nurodant labai konkrečią teisės normą, kurios pagrindu pareiškėjų prašymas turėjo būti atmestas.

14.4. Teismas rėmėsi faktais apie poilsio pastatų statybos neteisėtumą, jų neturėdamas, jų objektyviai nenagrinėjęs ir visapusiškai netyręs byloje. Kaip tik šiuo metu yra nagrinėjama byla Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose dėl šių poilsio pastatų teisėtumo, todėl teismas padarė išvadas, kurias turėjo teisę padaryti tik kitas teismas ir kitoje byloje, tuo teismas išėjo iš ginčo dalyko nagrinėjimo ribų ir pasisakė dėl faktinių aplinkybių ir ginčo, kurio šioje byloje nebuvo. Vien jau tuo pagrindu, kad buvo grubiai pažeistos proceso teisės normos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.), teismo sprendimas turi būti naikinamas.

14.5. Atsakovas priėmė sprendimą net nepaprašęs jam reikiamų dokumentų, o pareiškėjai, teikdami prašymą dėl adresų suteikimo, nežinojo kokius dokumentus reikia pateikti atsakovui, nes jokiame teisės akte nebuvo nurodyta kokie dokumentai turi būti pridėti prie prašymo suteikti adresą. Pareiškėjai turėjo teisę pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus (VAĮ 20 str. 1 d. 2 p.), todėl atsakovas neturėjo teisės atsisakyti suteikti adresą pareiškėjams tuo pagrindu, kad jie pateikė ne visus dokumentus, papildomai nepaprašius šių dokumentų. Atsakovas priėmė sprendimą viršydamas kompetenciją. Atsakovui neįvykdžius pareigos nustatyti Palangos miesto savivaldybėje adresų suteikimo tvarkos, jis negalėjo spręsti pareiškėjų klausimo dėl adreso poilsio nameliams suteikimo.

14.6. Atsakovo veiksmus, priimant skundžiamą sprendimą, galima traktuoti kaip valdžios institucijų klaidą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotos praktikos prasme, todėl nuo jos nukentėję pareiškėjai, kurių prašymas suteikti adresą nebuvo tenkintas, o ginčai ikiteisminėje institucijoje ir teismuose kainavo daug laiko ir pinigų, turi teisę reikalauti, kad atsakovas iš naujo spręstų klausimą dėl adreso suteikimo poilsio nameliams, prieš tai įvykdžius įstatyminę pareigą parengti, patvirtinti ir paviešinti adresų suteikimo Palangos miesto savivaldybėje aprašą.

14.7. Teismas netinkamai atliko savo pareigą nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 80 str. 1 d.), įvertinti ištirtus įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas, tinkamai motyvuoti sprendimą (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.) bei priimti sprendimą teisėtą ir pagrįstą (ABTĮ 86 str. 1 d). Tuo teismas pažeidė proceso teisės normas ir tai lėmė neteisingai išspręstą bylą, todėl yra ABTĮ 146 straipsnio 1 dalyje, 2 dalies 5 punkte numatytas pagrindas teismo sprendimui panaikinti. Teismo sprendimui panaikinti yra ABTĮ 147 straipsnyje numatytas pagrindas, nes teismas, netinkamai taikydamas ir aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias adresų suteikimo tvarką, pažeidė materialiosios teisės normas, be to, nukrypo nuo teismų praktikos.

15. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad teismas išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, ištyrė rašytinius įrodymus bei įsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę. Apeliacinis skundas yra nemotyvuotas yra nepagrįstas. Teismas spręsdamas ginčą dėl adresų suteikimo procedūrų tinkamai aiškino šiuos teisinius santykius reglamentuojančių VSĮ, NTKĮ, NTRĮ, Adresų formavimo taisyklių nuostatas.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog tik savivaldybės kompetencijai priskirtina savarankiška savivaldybės funkcija spręsti, ar objektui gali būti suteiktas adresas, pažymint, kad adresas suteikiamas objektui, jei jis gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pažymi, kad poilsio pastatai, kuriems prašoma suteikti adresus, nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Taip pat byloje nėra duomenų, kad minėti statiniai būtų pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure ar šiems statiniams teisės aktų nustatyta tvarka būtų išduoti statybos leidimai, išspręsti statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kiti su tuo susiję klausimai.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino teisės aktus, teismų praktiką, visiškai atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjams priklausantiems poilsio pastatams nesuteikti adresai, teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjai prašo panaikinti Komisijos 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą, kuriuo atmestas jų skundas dėl Administracijos sprendimo, ir įpareigoti Administraciją poilsio pastatams suteikti adresus.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, nustatęs, kad Administracija ir Komisija skundžiamuose sprendimuose pagrįstai vertino, ar pareiškėjams priklausantys poilsio pastatai yra suformuoti ir ar jie gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, taip pat pagrįstai konstatavo, jog poilsio pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, tokiais objektais jie negali būti laikomi, todėl ir adresas jiems negali būti suteiktas. Pareiškėjai su tokia teismo pozicija nesutinka, o savo poziciją iš esmės grindžia tuo, kad: 1) pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas; 2) neatsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant pareiškėjų prašymą, buvo pažeistos VAĮ nustatytos procedūros; 3) teismas išėjo iš nagrinėjimo ginčo ribų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus (nurodytus argumentus (aplinkybes).

21. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai, priėmė iš esmės teisingą sprendimą. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, skundžiamo teismo sprendimo motyvai nebekartojami, tik papildomi, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus.

22. Atsakant į pirmąją apeliacinio skundo argumentų grupę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog Administracija, vertindama, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjų 2018 m. birželio 28 d. prašymą dėl adresų suteikimo poilsio statiniams, pagrįstai nustatinėjo, ar poilsio pastatai gali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Šiuo aspektu primintina, kad VSĮ 6 straipsnio 27 punkte (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-409 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) įtvirtinta viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų) savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų suteikimo taisyklių, kuriose reglamentuota adreso sąvoka ir adresų objektai, 4.3 punkte nustatyta, kad adresų objektu yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Taigi savivaldybės, vykdydamos adresų suteikimo pastatams funkciją, negali priimti sprendimo suteikti adresą pastatams, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

23. Nekilnojamųjų daiktų formavimas reglamentuojamas NTKĮ 7 straipsnyje, kurio 3 dalyje nustatyta, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti“. Taigi tam, kad statinys būtų suformuotas, yra būtinas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti. Šiuo aspektu patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog teismas tinkamai įvertino bylos duomenis ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjų faktiškai naudojami poilsio pastatai, kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, teisės aktų nustatyta tvarka nesukurti, neįteisinti ir neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai atsakovui nepateikė viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo suformuoti nekilnojamąjį daiktą, ir sprendė, kad pareiškėjams priklausantys ginčo poilsio pastatai nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Taip pat teisėjų kolegija, nekartodama tikrinamo teismo sprendimo 7 puslapio 5 pastraipoje ir 8 puslapio 1 pastraipoje nurodytų motyvų, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, nesant tokių dokumentų, kurie patvirtintų ginčo poilsio pastatų statybos teisėtumą, jie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai ir jiems negali būti suteiktas adresas (Adresų formavimo taisyklių 4.3 p.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo poilsio pastatai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, pareiškėjo minimos NTKĮ nuostatos, t. y. 6 straipsnio 3 dalis („Įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, turi būti įrašomas nekilnojamajam daiktui Vyriausybės nustatyta tvarka suteiktas adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris)“), 8 straipsnio 3 dalies 10 punktas („Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu: <...> 10) nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai“) netaikytinos vertinant šioje byloje priimtų Administracijos ir Komisijos sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl Nutarties 14.2 punkte nurodyti pareiškėjų argumentai atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.

25. Atsakant į antrąją apeliacinio skundo argumentų grupę, susijusią su galbūt pažeistomis pareiškėjų teisėmis nagrinėjant jų 2018 m. birželio 28 d. prašymą Savivaldybėje (Nutarties 14.3 ir 14.5 p.), paminėtina, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taigi skundžiamas teisės aktas negali būti naikinamas dėl formalių procedūrą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo. Pagrindas panaikinti skundžiamą teisės aktą dėl procedūros pažeidimo atsiranda tik tuomet, kai nustatoma, jog procedūros taisyklių nesilaikymas turėjo įtakos priimto akto objektyvumui bei pagrįstumui. Objektyvumas sietinas su reikšmingų akto priėmimui aplinkybių nustatymu ir nešališku jų įvertinimu.

26. Šiuo aspektu įvertinus apeliacinio skundo argumentus dėl galimai padarytų procedūrinių pažeidimų, ypač atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėjų atstovas patvirtino, jog dokumentai, susiję su ginčo poilsio pastatų statyba, nėra išlikę, konstatuotina, kad, Administracijai nagrinėjant 2018 m. birželio 28 d. prašymą, tokie procedūriniai pažeidimai, kurie turėjo ar galėjo turėti įtakos skundžiamo Administracijos sprendimo objektyvumui bei pagrįstumui, nepadaryti. Įvertinus tai, kad pareiškėja ne pirmą kartą kreipiasi dėl adreso suteikimo poilsio pastatams, ir tai, kad abu pareiškėjus administracinės procedūros metu atstovavo profesionalus teisininkas, atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad pareiškėjams buvo neaišku, ar jie turėjo pareigą su prašymu pateikti kokius nors dokumentus, o jei turėjo – tai kokius.

27. Atsakant į trečią pareiškėjų argumentų grupę (žr. Nutarties 14.4 p.), pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo poilsio pastatų teisėtumo klausimo. Teismas tik konstatavo, kad pareiškėjai atsakovui nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų ginčo poilsio pastatų statybos teisėtumą, o jų nesant pareiškėjams priklausantys pastatai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškėjų nurodytu aspektu buvo pažeistos proceso teisės normos.

28. Įvertinus tikrinamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, konstatuotina, kad jo motyvuojamojoje dalyje teismas pateikė pakankamus motyvus, kurie iš esmės atitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus reikalavimus (t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos). Paminėtina, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai ir konstatavus, kad skundžiami Administracijos ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, pareiškėjų argumentai, išdėstyti Nutarties 14.6 ir 14.7 punktuose, atmetami kaip nepagrįsti.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų V. M. ir G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Veslava Ruskan