c5ee25fa-411a-4d94-bf3c-a00cf6d809eb · Lietuvos apeliacinis teismas

                                                                                                                                                Baudžiamoji byla Nr. 1A-454-449/2017                                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-69900-2015-5                                                                                                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.,                                                                                                                                                                          1.1.4.4.5., 1.1.8.12., 1.2.14.3.2.3., 1.2.22.1.1.,                                                                                                                                                             1.2.22.1.2., 2.3.2.1.3.4., 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS              N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,gynėjams Algiui Staškūnui, Venjaminui Dubrovskiui,nuteistajam R.

M.,             teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų R. M. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžio, kuriuo              R. M. nuteistas:pagal BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams,pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.             Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė R.

M. paskirta laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams ir 1 (vienam) mėnesiui, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.             V. B. nuteistas pagal BK 253 str. 2 d. laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.             Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šios bausmės pridėjus dalį Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės, galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.             Iš nuteistųjų R.

M. ir M. N. solidariai priteista po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems M. B. ir M. D.. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. N., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu R. M. ir V. B. nuteisti už tai, kad:              1.1. R. M., neturėdamas leidimo, realizavo ir laikė šaunamuosius ginklus bei šaudmenis, o būtent:             1.1.1. iki 2015 m. gruodžio 16 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, už 100 eurų pardavė M.

N. Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Å¡autuvÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant pramoninės gamybos (Z ginklų gamykla, X) vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį ZK modelio Å¡autuvÄ Nr. XXX, ir ne mažiau kaip 4 pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams;             1.1.2. nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. sausio 6 d. 13.35 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė pramoninės gamybos 7,91 kalibro C kategorijos „Mauser 98“ modelio Å¡autuvÄ Nr. XXX bei ne mažiau kaip 6 pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams, ne mažiau kaip 1 pramoninės gamybos 8 mm kalibro centrinio įskėlimo Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams, ne mažiau kaip 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams.             1.2.

R. M. padėjo M. N. pasikėsinti apiplėšti panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o bÅ«tent:             1.2.1. kaltinamasis M. N. iki 2015 m. gruodžio 16 d., turėdamas tikslÄ apiplėšti, kreipėsi į kaltinamÄ jį R. M., kuris, žinodamas apie kaltinamojo M. N. tikslus apiplėšti gyvulių supirkėjus, duodamas patarimus ir nurodymus, padėjo kaltinamajam M. N. pasiruoÅ¡ti nusikalstamos veikos darymui, t. y. patarė kaltinamajam M. N., kaip apsirengti plėšimo metu, nurodė įsigyti naujÄ SIM kortelę, o po nusikaltimo padarymo jÄ iÅ¡mesti, po susitarimo susitikti su nukentėjusiaisiais iÅ¡jungti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , nutrumpinti Å¡aunamojo ginklo vamzdį ir buožę, plėšimo metu atimti nukentėjusiųjų telefonus, bei pardavė kaltinamajam M.

N. Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Å¡autuvÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant pramoninės gamybos (Z ginklų gamykla, R) vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį ZK modelio Å¡autuvÄ Nr. XXX, suplanuoto nusikaltimo įvykdymui.             1.2.2. 2015 m. gruodžio 18 d., apie 10.30 val., kaltinamasis M. N. nuvyko į parduotuvę, esančiÄ YYY miestelyje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, kurioje įsigijo naujÄ SIM kortelę, bei pagal laikraÅ¡tyje rastÄ skelbimÄ susisiekė su nukentėjusiaisiais ir susitarė dėl susitikimo laiko ir vietos, o 2015 m. gruodžio 20 d. garaže, adresu: (duomenys neskelbtini), nupjovė minėto įgyto Å¡aunamojo ginklo vamzdžio ir buožės dalis.             1.2.3. 2015 m. gruodžio 21 d., apie 12.30 val., kaltinamasis M.

N., laikydamasis kaltinamojo R. M. duotų patarimų ir nurodymų kaip įvykdyti plėšimÄ , apgaule – gyvulių pardavimo tikslu įsiviliojo nukentėjusiuosius M. B. ir M. D. į iÅ¡ anksto numatytÄ vietÄ , adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje, grasindamas minėtu Å¡aunamuoju ginklu, pasikėsino pagrobti iÅ¡ M. B. pinigus – 9995 eurus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi M. D. ir M. B., pasinaudodami krovininiu automobiliu „M. B.“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) staigiai pradėjo važiuoti ir iÅ¡ įvykio vietos pabėgo, o kaltinamasis M. N., turėdamas tikslÄ sustabdyti nukentėjusiuosius, vienÄ kartÄ iÅ¡Å¡ovė į automobilį „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sugadino sankabos vamzdelį. Po pasikėsinimo padaryti nusikalstamÄ veikÄ kaltinamasis M. N., laikydamasis kaltinamojo R. M. duotų patarimų ir nurodymų, iÅ¡metė 2015 m. gruodžio 18 d. įsigytÄ SIM kortelę.             1.3.

V. B. neteisėtai disponavo ne mažiau kaip septyniais Å¡aunamaisiais ginklais, ginklų dalimis, dideliu kiekiu Å¡audmenų ir sprogstamųjų medžiagų, o bÅ«tent:             1.3.1. nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 1 d., 11 val., savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė: penkis Å¡aunamuosius ginklus – savadarbiu bÅ«du pagamintÄ , civilinėje apyvartoje draudžiamÄ Å¡autuvÄ , kuris pritaikytas Å¡audyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo Å¡oviniais (.22 L.

R.); revolverį, pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant pramoninės gamybos 4 mm kalibro revolverį „ME 38 Pocket”, skirtÄ Å¡audyti 4 mm kalibro ,,Flobert” tipo Å¡oviniais, su panaikintais gamykliniais numeriais ir pritaikant jį Å¡audyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo Å¡oviniais, kuris civilinėje apyvartoje draudžiamas; pistoletÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ â€žEKOL Major” Nr. XXXX, skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais Å¡oviniais, ir pritaikant jį Å¡audyti 9 mm kalibro „Browning kurz” Å¡oviniais, kuris civilinėje apyvartoje draudžiamas; pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro C kategorijos revolverį „ME JAGUAR-80” Nr. XXX; pramoninės gamybos 6 mm kalibro C kategorijos revolverį „KORA“ 6 mm ,,ME FLOBERT 4“ modelio Nr. XXX; savadarbiu bÅ«du pagamintÄ pistoleto užraktÄ , kuris yra civilinėje apyvartoje draudžiamo Å¡aunamojo ginklo pagrindinės dalies (užrakto) pusgaminis; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio pistoleto „EKOL Special 99” Nr. XXX rėmÄ be vamzdžio ir dalies paleidžiamojo mechanizmo; pramoninės gamybos 7,65 mm kalibro pistoleto ,,SAUER” 1913 m. modelio, skirto Å¡audyti 7,65 mm kalibro (7,65 mm ,,Browning”) centrinio įskėlimo Å¡oviniais, rėmÄ , kurio priekinė dalis ir rankena prailginti savadarbiu bÅ«du; pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ77-8 užraktÄ Nr. XXX; pramoninės gamybos 8 mm kalibro dujinio pistoleto IŽ77-8 užraktÄ Nr. XXX, kuris yra pagrindinė draudžiamo Å¡aunamojo ginklo dalis, Å¡iam užraktui panaikinti gamykliniai žymėjimai, perdaryta rėmo atrama, pakeičiant skiltuvo vietÄ Å¡ovinio lizdo atžvilgiu, pritaikant jį Å¡audyti 5,6 mm kalibro (.22) žiedinio įskėlimo Å¡oviniais; pramoninės gamybos nenustatyto modelio pistoleto užraktÄ ; revolverio bÅ«gnelį, pagamintÄ savadarbiu bÅ«du ir skirtÄ Å¡audyti 5,6 mm kalibro (.22 ,,L.

R.”) žiedinio įskėlimo Å¡oviniais; 5 vamzdžius, kurie priskiriami prie pagrindinių draudžiamų Å¡aunamųjų ginklų dalių pusgaminių; 2 nevisai surinktus pramoninės gamybos užraktus, skirtus 7,62 mm kalibro Å¡autuvui „Mosin-Nagant M9l”; pramoninės gamybos lygiavamzdžio dvivamzdžio Å¡autuvo IŽ B-47 modelio Nr. XXX atramÄ su užraktais; pramoninės gamybos lygiavamzdžio dvivamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo Nr. XXX atramÄ su užraktais; pramoninės gamybos lygiavamzdžio dvivamzdžio B modelio medžioklinio Å¡autuvo Nr. XXX užraktÄ ; didelį kiekį Å¡audmenų – ne mažiau kaip 44 fabrikinės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 ,,L.

R.”) Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 14 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x54R, 7,62 ,,Mosin“) Å¡ovinių, kurie yra Å¡audmenys, skirti A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 2 pramoninės gamybos .30 kalibro XXXX m. pavyzdžio (.3 0-06) medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 3 pramoninės gamybos .308 kalibro (.308 ,,Winchester”) medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 1 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x39) Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 22 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (5,6x39) centrinio įskėlimo medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 8 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (9x18 ,,Makarov”) Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 43 pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro (5,45x39) centrinio įskėlimo Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 38 pramoninės gamybos centrinio įskėlimo 9 mm kalibro (9 mm ,,Luger”) Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A, B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 27 pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62 mm TT) Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 82 pramoninės gamybos 9 mm kalibro „Browning kurz” Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 30 pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro (.22 ,,WMR”) žiedinio įskėlimo Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti B ir C kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 1 pramoninės gamybos 9 mm kalibro (7,92 mm ,,Kurz”) Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas A ir B kategorijų Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 1 pramoninės gamybos 5,6 mm (.22 ,,lang”) kalibro garsinį (signalinį) Å¡ovinį, kuris yra Å¡audmuo, skirtas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams; ne mažiau kaip 4 pramoninės gamybos sviedinius, kurie yra A kategorijos Å¡audmenų dalys, kuriuose yra didelis kiekis sprogstamųjų medžiagų – ne mažiau kaip 1700 g brizantinio poveikio, didelės sprogstamosios galios, sprogstamosios medžiagos – trotilo (trinitrotolueno, TNT), kuri yra tinkama sprogdinti, dėl to Å¡iuos sviedinius ar juose esančiÄ sprogstamÄ jÄ medžiagÄ galima panaudoti gaminant savadarbius sprogmenis;             1.3.2. nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 1 d. 11.20 val. savo automobilyje „R.

L.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas leidimo, gabeno: Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pramoninės gamybos 9 mm kalibro B kategorijos pistoletÄ â€žBrowwning Hi power“ Nr. XXX; pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto TT rėmÄ ; pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto TT užraktÄ ;             1.3.3. nuo nenustatyto laiko iki 2016 m. kovo 1 d. 15 val. savo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, laikė: Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ pistoletÄ -kulkosvaidį, pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant įvairių ginklų bei savadarbes dalis, kuris pritaikytas Å¡audyti 9 mm kalibro Å¡oviniais, priskiriamÄ prie civilinėje apyvartoje draudžiamų Å¡aunamųjų ginklų; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio pistoleto „R.

M. mod. 92F“ rėmÄ su vamzdžiu ir rankena; pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio nenustatyto modelio medžioklinio Å¡autuvo vamzdžius; pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto TT užraktÄ ; pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro pistoleto TT rėmÄ ; didelį kiekį sprogstamųjų medžiagų – ne mažiau kaip 162 g pramoninės gamybos bedÅ«mio parako miÅ¡inio, kurį galima panaudoti savadarbės sprogstamosios medžiagos ar savadarbio sprogmens gamybai.             2.

Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje, kurioje jis yra nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. (už 4 medžioklinio Å¡autuvo Å¡ovinių perdavimÄ M. N.) ir pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nuteistasis taip pat praÅ¡o taikyti BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymÄ atidėti, o civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.              2.1.

Skunde nuteistasis R. M. nurodo, kad jis pagrįstai yra pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 str. 1 d. Nuteistasis nesutinka tik su tuo, kad jog jis laikė ir perdavė nuteistajam M. N. 4 pramoninės gamybos 16 kalibro centrinio įskėlimo šovinius. Ši teismo išvada pagrįsta tik kito nuteistojo M. N. parodymais.              2.2. Tuo tarpu pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. jis pripažintas kaltu ir nuteistas visiškai nepagrįstai. Jo, R. M., kaltę dėl šios nusikalstamos veikos teismas iš esmės pagrindė tik aplinkybe, kad jis M.

N. pardavė medžioklinį Å¡autuvÄ .              2.2.1. Å ioje dalyje pirmosios instancijos teismas, nuteistojo R. M. nuomone, pažeidė BPK 20 str., 241 str. 2 d., 305 str. nuostatas. Faktinius duomenis teismas įvertino ne kaip įrodymų visumÄ , o kiekvienÄ atskirai, todėl netinkamai aiÅ¡kino ir taikė baudžiamuosius įstatymus. Nuteistasis nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis yra perkelta iÅ¡ kaltinamojo akto. Be to, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik teismo samprotavimais ir prielaidomis, o ne įrodymų vertinimu ir motyvuotomis iÅ¡vadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Nuosprendyje teismas dėl jo, R. M., nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. iÅ¡ esmės neįvertino įrodymų, nepasisakė dėl jų analizės ir pagrindimo. Nuteistojo nuomone, Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes įrodymus įvertino netinkamai. Teismo iÅ¡ankstinis nusistatymas ir Å¡aliÅ¡kumas pasireiÅ¡kė ir tuo, kad nepakankamai dėmesio skyrė liudytojo A. R. parodymams. Å ie pažeidimai yra esminiai, nes teismui sukliudė iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ .

             2.2.2. Skunde nurodoma, kad jis, R. M., ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoÅ¡irdžius ir teisingus parodymus. Jis prisipažino, kad neteisėtai įsigijo ir laikė ginklus bei Å¡audmenis, iÅ¡skyrus 4 pramoninės gamybos 16-to kalibro centrinio įskėlimo medžioklinius Å¡ovinius, kurie yra Å¡audmenys, skirti C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams. Tačiau viso proceso metu nesutiko su tuo, kad jis padėjo M. N. pasikėsinti įvykdyti apiplėšimÄ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Nuteistasis R. M. nurodo dar ir tai, kad pripažino ir pripažįsta, jog nuteistajam M. N. už 100 Eur pardavė Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Å¡autuvÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du, panaudojant pramoninės gamybos vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį ZK modelio Å¡autuvÄ Nr. XXX. Tačiau jis, R. M., buvo įsitikinęs, kad šį medžioklinį Å¡autuvÄ M. N. įsigijo brakonieriavimui, o ne plėšimui.              2.2.3. Nuteistojo nuomone, teismo iÅ¡vados apie tai, kad jis padėjo pasikėsinti įvykdyti plėšimÄ , nemotyvuotos.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jo, R. M., vaidmenį padėjus kitam nuteistajam M. N. padaryti nusikaltimÄ pagrindė tik paties M. N. parodymais. Nors nuteistasis M. N. patvirtino, kad jis apie tai kada ir kÄ konkrečiai ruoÅ¡iasi apiplėšti jam, R. M., nenurodė. Skunde pažymima, kad teismas, neaiÅ¡ku kokias kriterijais vadovaudamasis, kito nuteistojo M. N. parodymus įvertino kaip patikimus, nors nuosprendyje pats teismas, remiantis ne tik jo, R. M., bet ir kitų liudytojų parodymais, nurodė, kad M.

N. yra melagis, veidmainis, nepatikimas asmuo ir vagis. Tai patvirtina M. N. penki teistumai, susiję su smurtu ir vagystėmis. Be to, ir kitose bylose M. N. kaltę vertė kitiems bendrininkams, nors pats organizavo ir vykdė nusikaltimus. Be to, pats teismas nurodė dar ir tai, kad M. N. keitė parodymus, tačiau pateisino neva jo, R. M., grasinimais, nors jie kartu nebuvo vienoje kameroje ir nebendravo. Nuteistojo R. M. nuomone, ikiteisminio tyrimo pareigūnų, pažadant švelnesnę bausmę, M. N. buvo įkalbėtas duoti parodymus prieš jį.

Nuteistasis nurodo dar ir tai, kad M. N. sugeba sukurti naivaus, nepatyrusio jaunuolio įvaizdį, kuriuo tariamai galima manipuliuoti ir tokio manipuliatoriaus vaidmenį priskirti jam, R. M., kaip didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį turinčiam asmeniui.              2.2.4. Apelianto nuomone, teismas nepakankamai dėmesio skyrė liudytojo A. R. parodymams, kuriuos patvirtino ir pats M. N.. IÅ¡ Å¡io liudytojo parodymų, pasak nuteistojo R. M., akivaizdu, kad M. N. padaryti nusikaltimÄ buvo suplanavęs ir jam ruošėsi žymiai anksčiau nei iÅ¡ jo, R.

M., įsigijo Å¡autuvÄ . Taip pat iÅ¡ liudytojo A. R. parodymų matosi ir tai, kad M. N. reikėjo vairuotojo funkcijoms atlikti padėjėjo, o kitus veikus pastarasis ruošėsi atlikti pats. Tai patvirtina ir toliau sekę įvykiai.              2.2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nenustatė to, kad jis, R. M., su M. N. bÅ«tų susitaręs dėl konkrečios nusikaltimo įvykdymo datos, laiko, vietos, objekto, nusikaltimu gauto turto pasidalijimo sÄ lygų ir kitų esminių aplinkybių.

Taip pat teismas nenustatė ir jokių jo, R. M., galimo dalyvavimo nusikaltimo padaryme motyvų. Nuteistasis pažymi, kad nuosprendyje nurodyta jo, R. M., turtinė padėtis, iÅ¡ kurios akivaizdu, jog jis kaip Å«kininkas, turintis tokį turto apimtį ir užimantis tam tikrÄ socialinę padėtį, taip pat turintys Å¡eimÄ , du mažamečius vaikus, bÅ«damas pakaltinamas, nerizikuotų tai prarasti. Skunde nuteistasis R. M. nurodo dar ir tai, kad žinios, kurias jis tariamai teikė M. N. ir teismo vertinamos kaip padėjėjo veiksmai, yra žinomos ir suprantamos iÅ¡ bendro iÅ¡silavinimo, filmų, nusikaltimų apraÅ¡ymų įvairiuose tinklalapiuose.

Jis jokių M. N. patarimų neteikė, o bendro pobÅ«džio pokalbiai, jeigu tokie ir bÅ«tų buvę, pasak nuteistojo, negali bÅ«ti vertinami kaip padėjimas įvykdyti nusikaltimÄ . Atsižvelgiant į tai, nuteistais R. M. nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad jo veiksmai bendroje nusikalstamoje veikoje buvo bÅ«tini ir padėjo nusikaltimo vykdytojui M. N. realiai veikti, nes be jų M. N. savo nusikalstamo sumanymo nebÅ«tų pradėjęs vykdyti.             2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 75 str. nuostatų ir bausmės vykdymo neatidėjo. R. M. nuomone, teismo motyvai dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nėra įtikinantys, tokia bausmė nėra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, dėl kuriuos jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nurodo, kad dėl realaus laisvės atėmimo bausmės jo šeimoje susidarys sunki padėtis, nes nebus kam rūpintis ūkiu, prižiūrėti 80 metų amžiaus motinos ir du mažamečius vaikus.

             3. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu iÅ¡skirti, taip pat praÅ¡o taikyti BK 641 str. ir paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.              3.1. Nuteistasis V. B. nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjos prašė taikyti BPK 273 str. ir 2421 str. 1 d. nuostatas ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu iÅ¡skirti, nes jis su R. M. ir M. N. jokiame apiplėšime nedalyvavo, jiems ginklų nepardavinėjo.

Patys R. M. ir N. N. parodė, kad su jais jis, V. B., jokių nusikaltimų nedarė. Tyrėja ir prokuroras iÅ¡ neveikiančių ginklų padarė veikiančius. Skunde nurodoma, kad ne tik ikiteisminio tyrimo metu jo praÅ¡ymas atskirti baudžiamÄ jÄ bylÄ patenkintas nebuvo, tačiau ir sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimo metu tiek apylinkės ir apygardų teismų teisėjų, tiek prokurorų prašė baudžiamÄ jÄ bylÄ atskirti, tačiau Å¡is jo praÅ¡ymas patenkintas taip pat nebuvo, todėl, nuteistojo nuomone, buvo pažeistos BPK 234 str. 4 d. nuostatos.

             3.2. Skunde nuteistasis nurodo dar ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas vertė jį prisiimti atsakomybę už tai, jog bÅ«tent jis pardavė ginklÄ plėšimui. Be to, tyrėjas jam pažadėjo, kad tuo atveju, jeigu jis prisiims kaltę dėl Å¡io nusikaltimo, tai jam, V. B., bus pritaikytos visos lengvinančios aplinkybės, taip pat grasino susidorojimu su jo Å¡eima.              3.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė griežčiausiÄ BK 253 str. 2 d. sankcijoje numatytÄ bausmę.

             3.3.1. Skunde nurodoma, kad iki sulaikymo jis, V. B., dirbo suvirintoju, yra vedęs, augina keturis mažamečius vaikus, turi gyvenamÄ jÄ vietÄ . Kai policijos pareigÅ«nai jį sulaikė, jis pats ginklus ir Å¡ovinius atidavė bei prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi, kad visus juos laikė namuose, o ne atidavė policijos pareigÅ«nams. Be to, nuteistasis nurodo dar ir tai, kad jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, iÅ¡ kur ginklus ir Å¡ovinius įsigijo. Nuteistasis praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , yra vedęs ir turi keturis mažamečius vaikus, kurių materialinė gerovė priklauso nuo jo.

Taip pat ir į tai, kad tardymo izoliatoriaus administracijos yra charakterizuojamas tik teigiamai. Nuteistasis V. B. praÅ¡o atsižvelgti ir į tai, kad nuo 2016 m. kovo 1 d. yra laikomas tardymo izoliatoriuje sunkiomis sÄ lygomis, kankinamas lyg bÅ«tų kalėjime.              4. Teismo posėdyje nuteistasis R. M. ir jo gynėjas praÅ¡o patenkinti nuteistojo R. M. apeliacinį skundÄ . Nuteistojo V. B. gynėjas praÅ¡o patenkinti nuteistojo V. B. apeliacinį skundÄ . Prokuroras praÅ¡o nuteistųjų R.

M. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.             5. Apeliaciniai skundai atmetami.             6. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų ir pagrįstai pripažino R. M. bei V. B. kaltais. Kvalifikuojant pripažintas įrodytomis šių nuteistųjų nusikalstamas veikas teismas baudžiamuosius įstatymus irgi pritaikė tinkamai.             8.

Vadovaujantis BPK 320 str. 3 d. nuostatomis teisėjų kolegija patikrino Å¡iÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus.              Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo              9. Kad nuteistasis R. M. skundžiamame nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis bendrininkavo su nuteistuoju M. N., t. y. padėjo jam pasikėsinti padaryti plėšimÄ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , patvirtina teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti įrodymai.

Tai – nuteistojo M. N., liudytojo M. S. parodymai bei teisme iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad R. M. kaltę iÅ¡ dalies patvirtina ir jo paties parodymai.             Nuteistasis R. M. kaltu pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. neprisipažino. Teisme jis parodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio vidurio pas jį dirbo N. N., nors oficialiai jo įdarbinęs nebuvo. Tačiau tuo metu, kai N. N. iÅ¡ jo pirko Å¡autuvÄ , pas jį Å¡is nebedirbo. 2015 m. lapkričio mėn. pradžioje jis, M.

N. praÅ¡ymu dėl brakonieriavimo, vienvamzdį Å¡autuvÄ už 150 Eur pardavė M. N.. Jo M. N. prašė ir Å¡ovinių, tačiau jis jam nedavė, nes neturėjo. Tada už Å¡autuvÄ M. N. jam nesumokėjo, nes neturėjo pinigų. Jo darbuotojas M. S. matė, kaip jis perdavė Å¡autuvÄ M. N.. Nežino, ar Å¡is Å¡autuvas Å¡audė, nors buvo tvarkingas, buvo ilgu vamzdžių, su buože, vamzdis nupjautas nebuvo. Su Å¡iuo Å¡autuvu Å¡audyti nebandė, nes neturėjo Å¡ovinių. Ginklas buvo apsinešęs, parÅ«dijęs, bet jis jį buvo nuvalęs. Du kartus per metus Latvijoje vyksta senienų turgus – birželio pirmÄ sekmadienį ir rugsėjo pirmÄ sekmadienį.

Jis važiavo į turgų, nes jam buvo įdomu, reikėjo tam tikrų ginklų dalių. Jis įsigijo buožę ir spynos dalių. Kartu su juo važiavo S. A., M. N., pastarojo draugė ir R. B.. O rugsėjo pirmÄ sekmadienį į Latvijos turgų važiavo vienas ir tada parsivežė Å¡ovinių, kuriuos padėjo daržinėje. PrieÅ¡ keturias dienas iki įvykio jam M. N. pasiÅ«lė apiplėšti furgonÄ , tačiau jis nesutiko. Jis galvojo, kad M. N. pasiÅ«lė nerimtai. Jam M. N. sakė, kad nupjovė ginklo vamzdį ir buožę.

Jis jam pasakė, kad atvežtų pinigų, jeigu sugadino daiktÄ . 2015 m. gruodžio 21 d. laukė M. N., kad Å¡is jam atvežtų pinigus už Å¡autuvÄ , tada jis jam parašė klausdamas, kaip jam sekėsi. To klausdamas, jis turėjo galvoje, ar M. N. gavo pinigų. Jam M. N. atrašė „juokÄ â€œ. Bendraudamas su M. N. SMS žinutėmis jis ginklÄ vadino daiktu. Kai M. N. parašė, jog nepataikė, jis pagalvojo, kad M. N. buvo brakonieriauti. 2015 m. gruodžio 22 d. jam paskambino M. N. tėvas ir pasakė, kad jo sÅ«nus apiplėšė furgonÄ .

Jis savo patarimais M. N. nepadėjo padaryti plėšimo, neturėjo tikslo padėti M. N.. Jis su M. N. kalbėjo apie gyvulių supirkėjus, M. N. paklausus jis sakė, kad gyvulių supirkėjai gali turėti apie 10 000 – 15 000 Eur. M. N. klausė ir apie tai, ar gyvulių supirkėjai gali turėti ginklų, tačiau jis jam atsakė, kad nežino. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo normali, turėjo skolų (apie 6 000-7 000 Eur), tačiau gaudavęs išmokas, atsiskaitydavo.              Tuo tarpu nuteistasis M.

N. kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. teisme prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais jis Å«kio darbus dirbo pas R. M.. Nuo rugsėjo mėnesio dirbo pas kitÄ Å«kininkÄ . Rugpjūčio mėnesio pabaigoje R. M. traktoriuje matė ginklÄ . Å is ginklas buvo juodos spalvos, modelio nežino, su optiniu taikikliu. Jam reikėjo važiuoti Å¡iuo traktoriumi ir R. M. pasakė pasiimti ginklÄ . R. M. pasiėmė ginklÄ ir kažkur nusinešė. Kai dirbo pas R.

M., tai jį, M. N., pradėjo spausti skolos. Apie tai, iÅ¡ kur gauti pinigų, pasikalbėjo su R. M.. Tuo metu ir R. M. reikėjo pinigų. Su juo iÅ¡sikalbėjo apie furgonus, asmenis, kurie supirkinėja gyvulius. Jam R. M. pasiÅ«lė galimybę pinigų pasiimti iÅ¡ tų gyvulių supirkėjų. IÅ¡sikalbėjo, kad reikia gyvulių supirkėjus iÅ¡sikviesti, R. M. pasiÅ«lė nusipirkti naujÄ SIM kortelę, jam jis liepė neskambinti iÅ¡ savo telefono numerio. Jis R. M. paklausė, iÅ¡ kur gauti ginklÄ , todėl jam R.

M. pasiÅ«lė parduoti ginklÄ . Apie tai, kad jam reikės ginklo, jie susiraÅ¡inėjo SMS žinutėmis, o po to R. M. pasakė atvažiuoti, o ne raÅ¡inėtis SMS žinutėmis. 2015 m. gruodžio mėn. pradžioje jis nuvažiavo pas R. M.. Kai atvažiavo pas R. M. pasiimti ginklo, tai jis medžioklinį Å¡autuvÄ (16 kalibro, vieno vamzdžio) valė, ruošė jam jį atiduoti. Su R. M. susitarė, kad jis jam ginklÄ parduos už 100 Eur, tačiau už jį sumokės vėliau, po plėšimo. Jam R.

M. parodė Å¡autuvo vietas – vamzdį ir buožę, kurias nusipjovus bus patogiau. R. M. sakė ir tai, kad jis su savimi neturėtų mobiliojo telefono, nesirodytų veidu. Jis pats, M. N., sugalvojo pasidaryti kaukę. Jam R. M. sakė nusipirkti naujÄ SIM kortelę, iÅ¡sikviesti gyvulių supirkėjus, o po to kortelę iÅ¡mesti. R. M. pasakė ir tai, kad, kai jis pasinaudos Å¡autuvu, tai Å¡autuvÄ galės jam atgal nuvežti. R. M. žinojo apie planuojamÄ plėšimÄ . TÄ vakarÄ nuvalė ginklÄ , kad neliktų pirÅ¡tų anspaudų, davė keturis Å¡ovinius, kurie buvo suvynioti į popierių.

R. M. parodė, kaip naudotis Å¡autuvu. Jie aptarinėjo, kad reikia iÅ¡sikviesti gyvulių supirkėjus pagal skelbimÄ , juos suriÅ¡ti, paimti mobiliuosius telefonus. R. M. sakė nepalikti gyvulių supirkėjams mobiliųjų telefonų. Apie konkrečius gyvulių supirkėjus nebuvo kalbos. Jis yra matęs gyvulių supirkėjus pas R. M., žinojo, kad jie atsiskaito grynaisiais pinigais. Kai jis nuvažiavo pas R. M. pasiimti ginklo, tai virtuvėje buvo M. S. ir V. J.. Jam ginklas buvo reikalingas pagÄ sdinti žmones, tikėjosi, kad lengvai atiduos pinigus.

Be R. M. jis nebÅ«tų galėjęs įvykdyti plėšimo, nes nebÅ«tų gavęs ginklo, taip pat ir be R. M. padrÄ sinimo. Jam R. M. parodė, kaip reikia Å¡auti. R. M. žinojo apie plėšimÄ ir davė patarimus. Gal ir jam kilo mintis apiplėšti gyvulių supirkėjus. Akistatos metu su R. M. nesakė teisybės, nes bijojo R. M..              Liudytojas M. S. teisme parodė, kad 2015 m. vasarÄ ir rudenį kartu su M. N. dirbo pas R. M.. R. M. santykiai su M. N. buvo tik kaip su darbuotoju.

Fermoje už spintos pas R. M. matė vienvamzdį ginklÄ , „šeÅ¡ioliktukÄ â€œ. TÄ ginklÄ R. M. valydavo. VienÄ kartÄ matė ir didelius Å¡ovinius (2-3 vnt.), kurie buvo sudėti į stalčių fermos patalpoje. Kai M. N. pas R. M. nebedirbo, jis, M. S., dar dirbo ir matydavo, kad pas R. M. atvažiuoja M. N.. 2015 m. lapkričio mėn. pabaigoje matė, kaip R. M. M. N. padavė Å¡autuvÄ â€žÅ¡eÅ¡ioliktukÄ â€œ. R. M. žinojo, kad jie guli už sienos. Negali pasakyti kokiu tikslu buvo perduotas Å¡autuvas.

Nėra girdėjas, kad R. M. planuotų nusikaltimÄ ar mokytų M. N.. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas M. S. parodė, kad R. M. turėjo vienvamzdį Å¡autuvÄ , vadinamÄ â€žÅ¡eÅ¡ioliktuku“. PirmÄ kartÄ Å¡Ä¯ Å¡autuvÄ pamatė 2014 m. žiemÄ . Šį Å¡autuvÄ R. M. laikydavo fermos kambaryje už spintos. Šį Å¡autuvÄ R. M. dažnai valydavo, Å¡autuvas buvo ilgu vamzdžiu ir medine buože. Pas R. M. matė ir Å¡ovinius Å¡iam ginklui.

Jis turėjo 5-6 vnt. Å¡ovinių. Visi Å¡oviniai buvo medžiokliniai, plastikinėmis tÅ«tomis, kurių spalvos buvo mėlynos, raudonos ir baltos. Pats R. M. matė ir Å¡viesios spalvos revolverį ir karabinÄ . 2015 m. lapkričio pabaigoje, vakare pas R. M. atvažiavo M. N.. Paties M. N. nematė, bet girdėjo ir jį iÅ¡ balso atpažino. Tada R. M. iÅ¡ kambario paėmė medžioklinį Å¡autuvÄ â€žÅ¡eÅ¡ioliktukÄ â€œ ir skuduru jį nuvalęs perdavė M. N.. Gulėdamas lovoje jis, M. S., girdėjo, kaip atidaręs stalčių R.

M. M. N. padavė Å¡ovinius ir pasakė „imk tris“. Girdėjo ir tai, kad R. M. M. N. pasakė „imk ginklÄ , kai atliksi, grÄ Å¾ink. Savo pirÅ¡tų antspaudus nuvaliau. Jeigu kas, tai manęs nekiÅ¡k, jei pradanginsi, bÅ«si man skoloje“. PrieÅ¡ Å v. Kalėdas jis, V. J. ir R. M. žiÅ«rėjo žinias ir rodė sulaikytÄ M. N.. Reportaže pamatė tÄ patį ginklÄ â€žÅ¡eÅ¡ioliktukÄ â€œ, tačiau Å¡is ginklas buvo be buožės ir trumpesniu vamzdžiu (1 t., 162-164 b.l.). Å iuos savo parodymus liudytojas patvirtino teisiamojo posėdžio metu.

Jis teisme parodė, kad tokius žodžius, kai buvo perduotas ginklas ir Å¡oviniai, girdėjo. Vėliau jis per televizorių pamatė, kad M. N. kaltinamas plėšimu ir pamatė tÄ patį Å¡autuvÄ , tik Å¡autuvo vamzdis buvo nupjautas. Dėl Å¡autuvo buožės neatsimena. Tada televizorių žiÅ«rėjo su V. J., o R. M. buvo iÅ¡važiavęs. Po to apie tai jis pasakė R. M., tačiau pastarasis nenustebo.             IÅ¡Â apžiÅ«ros protokolo matosi, kad, be kitų daiktų, buvo apžiÅ«rėtas mobilusis telefonas „N“, kuris kratos pas M.

N. gyvenamųjų ir pagalbinių patalpų metu rastas ir paimtas. Šiame mobiliajame telefone rastos SMS žinutės, M. N. susirašinėjimas su asmeniu, įvardintu „Talentas“. SMS žinutėmis jie tariasi dėl ginklo paskolinimo ir susitikimo. 2015 m. gruodžio 21 d. asmuo, įvardintas „Talentu“ klausia, ar „daiktas atliko“, M. N. atrašo, kad „šiandien paspruko nuo jo, ne dar eis iki galo R.“ (2 t., 55-57, 58-65 b.l.).              10. Visi šie įrodymai, patvirtinantys R.

M. kaltę bei paneigiantys jo parodymus, labai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje.             11. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. nurodo, kad nuosprendžio dalis, su kuria jis nesutinka, neteisėta ir nepagrįsta, teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir yra grindžiamos vien tik jį apkalbėti bandančio kito nuteistojo M. N. nepatikimais parodymais. Apeliantas nurodo, kad teismas įvertino tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet neįvertino jų visumos.

Kaltina teismÄ Å¡aliÅ¡kumu, nurodo, kad buvo pažeisti BPK 20 str. 3 d., 4 d., 5 d., 241 str. 2 d., 305 str. reikalavimai ir tai, apelianto nuomone, yra esminiai BPK pažeidimai, sutrukdę priimti byloje teisingÄ nuosprendį. IÅ¡nagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ir kitų nurodomų BPK pažeidimų, teisėjų kolegija nustatė, kad tie argumentai nepagrįsti ir juos atmetė.             12. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. plačiai dėsto argumentus apie Konstitucijos garantuojamÄ teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , galiojančiÄ teisminę praktikÄ dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo patikrinimo aspektų ir kt.

Visi Å¡ie teiginiai teisingi ir pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡ie apelianto argumentai deklaratyvÅ«s ir apeliantas nenurodo jokių duomenų, kurie leistų suabejoti bÅ«tent skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Savo teiginius dėl bylÄ iÅ¡nagrinėjusio teismo tariamo Å¡aliÅ¡kumo nuteistasis grindžia vien tik tuo, kad teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip to pageidavo pats nuteistasis.             13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 5 dalis suteikia kaltinamajam teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas ir neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Å ios teisės užtikrinimui BPK 58 straipsnyje yra iÅ¡vardyti pagrindai, kuriems esant teisėjai ir kiti BPK 57 straipsnio 2 dalyje nurodyti proceso subjektai negali dalyvauti baudžiamajame procese. Pagal BPK 58 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas asmuo negali dalyvauti procese, jeigu proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių Å¡io asmens neÅ¡aliÅ¡kumu. Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus.

Vertinant neÅ¡aliÅ¡kumÄ subjektyviuoju aspektu, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas bÅ«tų organizuojamas, proceso veiksmai bÅ«tų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bÅ«tų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-489-303/2015, 2K-548-699/2015, 2K-159-976/2016, 2K-205-976/2017 ir kt.).             14.

Patikrinus Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, jokių duomenų, kurie keltų abejonių dėl teismo neÅ¡aliÅ¡kumo tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju aspektais, nebuvo nustatyta. Tokių duomenų nenurodo ir pats nuteistasis R. M.. Apeliantas nesutinka tik su tuo kaip teismas įvertino įrodymus. Tačiau pagal tÄ pačiÄ galiojančiÄ teisminę praktikÄ , tai, kad teismas priėmė apeliantui nepalankų sprendimÄ , įrodymus įvertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas ar paskyrė bausmę, kuri, apelianto nuomone, yra per griežta, nereiÅ¡kia, kad teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Nesant aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl skundžiamÄ nuosprendį priėmusio teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, pripažinti, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nėra pagrindo.             15. Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai dėl kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Pagal apelianto nurodomo BPK 241 str. 2 d. teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės. Jis Å¡alina iÅ¡ nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimÄ .

Å ioje byloje teismas teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo tiek R. M. apkaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, byla iÅ¡nagrinėta iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai, o jokių tokiai iÅ¡vadai prieÅ¡taraujančių duomenų nepateikia ir pats apeliantas. Atmetami ir apeliacinio skundo argumentai dėl BPK 20 str. 3, 4, 5 d. reikalavimų pažeidimų. Å ioje byloje teismas įrodymais pripažino tokius duomenis, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (BPK 20 str. 3 d.), be to, įrodymais pripažinti teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kurie buvo patikrinti juos betarpiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus teisiamajame posėdyje (BPK 20 str. 4 d.).             16.

BPK 20 str. 5 d. numato, kad „Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu“. Taigi esminis Å¡ios BPK nuostatos pažeidimas gali bÅ«ti konstatuotas nustačius bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių pažeidimų:

1) teismo baigiamasis aktas priimtas išsamiai neišsiaiškinus visų reikšmingų bylai aplinkybių arba jų neišanalizavus teismo baigiamojo akto aprašomojoje dalyje;

2) teismo proceso metu tiriant įrodymus ar formuluojant teismo daromas iÅ¡vadas buvo pažeistas neÅ¡aliÅ¡kumo principas ir 3) iÅ¡vados dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais darytos pažeidžiant BPK nustatytas duomenų pripažinimo įrodymais taisykles(kasacinė byla Nr. 2P-696/2017).             17. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai dėl įrodymų vertinimo paneigia nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus ne tik dėl atskirų įrodymų ir jų visumos įvertinimo laikantis BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, tačiau ir dėl BPK 305 str. laikymosi suraÅ¡ant nuosprendžio apraÅ¡omÄ jÄ dalį.

Iš šios skundžiamo nuosprendžio dalies matosi, kad joje teismas išdėstė ne tik įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybes, tačiau ir įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, taip pat nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas. Taigi skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis visiškai atitinka BPK 305 str. 1 d. 1-3 p. reikalavimus. Be to, įrodymų vertinimo motyvai, teismo motyvai, dėl kurių buvo atmesti paties R.

M. parodymai bei jo nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai (nuosprendžio 24-28 lapai) išdėstyti ypač išsamiai. Kolegija pažymi, kad šie pirmosios instancijos teismo motyvai atsako ir į nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus bei juos paneigia.             18. Šioje byloje paties nuteistojo M. N., nukentėjusiųjų M. D., M. B. parodymais ir kitais teisme išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad M. N. teismo nustatytomis ir nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis pasikėsino apiplėšti nukentėjusiuosius M.

B. ir M. D., panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Teismas pripažino M. N. kaltu ir Å¡iÄ jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. Taip pat įrodyta, kad Å¡io nusikaltimo metu M. N. panaudojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“ Å¡autuvÄ , pagamintÄ savadarbiu bÅ«du panaudojant pramoninės gamybos (Z ginklų gamykla, R) vienvamzdį lygiavamzdį 16-o kalibro medžioklinį ZK modelio Å¡autuvÄ Nr. XXX, kurį M. N. neteisėtai realizavo (pardavė) nuteistasis R. M.. Apeliaciniame skunde nuteistasis R.

M. neginčija nustatytų nusikaltimo (pasikėsinimo padaryti kvalifikuotÄ plėšimÄ ) vykdytojo M. N. veiksmų. Jis taip pat pripažįsta, kad nurodytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ tikrai pardavė M. N.. Tačiau apeliantas nesutinka, kad buvo M. N. bendrininkas ir pasikėsinimo padaryti plėšimÄ padėjėjas. Teisme jis parodė, ir tÄ patį nurodo apeliaciniame skunde, kad kartu su M. N. padaryti plėšimÄ nesitarė, tikslo apiplėšti gyvulių supirkėjus neturėjo, jokių patarimų M. N., kaip padaryti šį nusikaltimÄ , nedavė, nežinojo netgi konkrečių M.

N. pasikėsinimo padaryti plėšimÄ aplinkybių. Taip pat neigia, kad kartu su Å¡autuvu pardavė (realizavo) M. N. dar ir 4 vnt. nurodytam Å¡autuvui skirtų Å¡ovinių. R. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad M. N. sÄ moningai jį apkalba, jo nuomone, įkalbėtas pareigÅ«nų, pažadėjusių M. N. už tai Å¡velnesnę bausmę. Apeliantas M. N. parodymus vadina nepatikimais ir nelogiÅ¡kais, nurodo, kad Å¡is nuteistasis anksčiau keletÄ kartų teistas, ir anksčiau bandydavo sumenkinti savo atsakomybę apkaltindamas kitus asmenis.

Tuo tarpu nuteistasis M. N. teisme parodė, kad R. M. ne tik žinojo apie planuojamÄ gyvulių supirkėjų apiplėšimÄ , tačiau davė jam patarimų kaip Å¡iam nusikaltimui reikiamai pasiruoÅ¡ti, kaip elgtis nusikaltimo padarymo metu ir po jo padarymo. M. N. parodė, kad R. M. patarė, kaip prieÅ¡ plėšimÄ apsirengti, nurodė įsigyti naujÄ SIM kortelę, o po plėšimo padarymo jÄ iÅ¡mesti, po susitarimo su nukentėjusiaisiais iÅ¡jungti savo telefonÄ , plėšimo metu atimti nukentėjusiųjų telefonus, nurodė nupjauti dalį jam perduoto Å¡autuvo vamzdžio ir buožės. R.

M. parodė jam, kaip naudotis šautuvu, kartu su juo davė tam šautuvui skirtus 4 šovinius. Nuteistųjų M. N. ir R. M. parodymai labai išsamiai išdėstyti skundžiamame nuosprendyje.              19. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matosi, kad teismas R. M. kaltę tikrai pagrindė M. N. parodymais. Tačiau nurodė išsamius tokio įrodymų vertinimo motyvus. Nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus, kad teismas turėjo patikėti ne M. N., o jo (R. M.) parodymais ir kad jam (R.

M.) faktiÅ¡kai perkėlė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , teisėjų kolegija atmeta.             20. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad patikėjęs M. N. parodymais, o atmetęs R. M. parodymus, teismas M. N. parodymams faktiÅ¡kai taikė netgi aukÅ¡tesnio standarto reikalavimus tikrinant tų parodymų patikimumo laipsnį. Teismas padarė iÅ¡vadÄ apie M. N. parodymų patikimumÄ remdamasis Å¡io nuteistojo, visiÅ¡kai pripažinusio savo kaltę, parodymų nuoseklumu. Tačiau pagrindiniu motyvu, dėl kurio buvo patikėta M.

N., o atmesti R. M. parodymai, tapo tai, kad bÅ«tent M. N. parodymus patvirtino kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai.              21. Apeliaciniame skunde R. M. bando pavaizduoti M. N. kaip didelį melagį, nurodo apie jo teistumus. Nustatyta, kad M. N. anksčiau tikrai keletÄ kartų teistas, tačiau pažymėtina tai, kad anksčiau yra teistas ir pats R. M.. Nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad bÅ«tent jo parodymai visų apklausų metu buvo vienodi ir nuoseklÅ«s, o M. N. parodymų melagingumÄ tariamai nustatė pats teismas.

Nors R. M. iÅ¡ dalies pripažino savo kaltę pagal BK 253 str. 1 d., taip pat ir dėl Å¡aunamojo ginklo pardavimo M. N., vertinant jo parodymus vis dėlto galima daryti iÅ¡vadÄ , kad R. M. pripažino savo kaltę tik dėl kaltinimų, kuriuos patvirtino kiti įrodymai. Tuo tarpu kiti R. M. parodymai ir nenuoseklÅ«s, ir net prieÅ¡taringi. Pažymėtina, kad netgi kai kuriuos jo apeliacinio skundo argumentus paneigia anksčiau duoti paties R. M. parodymai. Pavyzdžiui, apeliaciniame skunde R. M. nurodo, kad Å¡autuvÄ M.

N. pardavė manydamas, kad Å¡is tik brakonieriaus. Buvo įsitikinęs, kad M. N. padaryti plėšimÄ nepasiryžtų. Tačiau teisiamajame posėdyje pats R. M. parodė, kad nors ir manė, kad M. N. tik brakonieriaus, tačiau pripažino, kad M. N. jam pačiam siÅ«lė dalyvauti gyvulių supirkėjų apiplėšime. Jis atsisakė, pagalvojo, kad tas pasiÅ«lymas nerimtas. Tačiau pripažino, kad M. N. jam pasakojo, jog nupjovė jam duoto Å¡autuvo vamzdį ir buožę. R. M. parodė ir apie tai, kad pats pardavinėjo gyvulius UAB „PM“ ir kad gyvulių pas jį pirkti atvažiuodavo tie patys M.

B. ir M. D., kuriuos su jo Å¡autuvu pasikėsino apiplėšti M. N.. Gyvulių supirkėjai su juo atsiskaitydavo grynaisiais ir jie, jo nuomone, galėjo turėti ir apie 10 000 Eur.              22. Tuo tarpu vertinant nuteistojo M. N. parodymus, juose jokių esminių prieÅ¡taravimų teismas nenustatė ir tokie prieÅ¡taravimai nenurodomi netgi R. M. apeliaciniame skunde. M. N., kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje, iÅ¡ pradžių buvo parodęs, kad Å¡autuvÄ su jau nupjautais vamzdžiu ir buože jam pardavė R.

M., vėliau jis parodė, kad vamzdį ir buožę, patarus R. M., nupjovė pats. Ikiteisminio tyrimo metu vykusioje akistatoje su R. M., iš pradžių nuosekliai parodęs apie įvykio aplinkybes kaip ankstesnių apklausų metu, M. N. buvo iš dalies sutikęs ir su R. M. parodymais. Nepaisant to, vėlesnių apklausų metu jis jau parodė, kad taip pasielgė, nes bijojo R. M.. Teismas patikėjo tokiu M. N. aiškinimu ir, kolegijos nuomone, padarė tai pagrįstai. Kad M. N. bijojo už save vyresnio ir taip pat teisto R.

M., galima spręsti netgi iÅ¡ to, kad po nurodytos akistatos su R. M. M. N. tyrėjai parašė praÅ¡ymÄ skirti jam ir jo Å¡eimai apsaugÄ .             23. Å ioje nutartyje jau paminėtus ir kai kuriuos kitus prieÅ¡taravimus M. N. parodymuose teismas pagrįstai įvertino kaip neesminius. M. N. viso proceso metu buvo apklausinėtas daug kartų, todėl kai kurie tų parodymų nesutapimai gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami ir Å¡ia aplinkybe. Nuteistojo R. M. argumentai, kad M. N. jį tariamai apkalba turėdamas tikslÄ perkelti jam dalį kaltės ir palengvinti savo padėtį, irgi jau buvo aptarti ir atmesti skundžiamu nuosprendžiu.

Teismas pažymėjo, jog nėra jokio pagrindo manyti, kad M. N. suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti R. M. (kaltinamieji nurodo, kad iki tyrimo pradžios nebuvo susipykę). Teismas pažymėjo, kad nors kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ bei joje dalyvavusius asmenis yra viena iÅ¡ atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tačiau kaltinamojo teisėtas pasinaudojimas įstatyme numatytomis priemonėmis lengvinti savo padėtį negali bÅ«ti vertinamas suinteresuotumu bylos baigtimi.

Taip pat pagrįstai atkreiptas dėmesys į tai, kad duodamas parodymus apie R. M. dalyvavimÄ nusikaltimų padaryme M. N. nebandė suversti jam savo paties kaltės. Å ioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti ir deklaratyvÅ«s R. M. argumentai, jog, jo manymu, M. N. jį melagingai apkaltino įkalbėtas pareigÅ«nų, pažadėjusių už tai Å¡velnesnės bausmės paskyrimÄ . Tokie apelianto teiginiai netgi paneigti Å¡ios bylos duomenimis. Nors teismas nustatė M. N. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 str. 1 d. 2 p., tačiau paskyrė jam griežtesnę bausmę negu R.

M., kurio atsakomybę jokių lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.             24. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, jog iÅ¡vadÄ , kad M. N. parodymai dėl R. M. dalyvavimo kėsinantis padaryti plėšymÄ atitinka tikrovę, teismas daro iÅ¡analizavęs jo (M. N.) parodymų turinį, palyginęs ir sugretinęs tuos parodymus su kitais įrodymais. Teismas pažymėjo, kad kaltinamojo M. N. nurodytas kitas (nesusijusias su R. M. padėjimu patarimais M. N. pasiruoÅ¡ti nusikalstamos veikos darymui) konkrečias nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kaip jau aptarta anksčiau, patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų, todėl tikėti kaltinamojo M.

N. parodymais tik ta apimtimi, o kitais jo parodymais nesiremti, bÅ«tų nelogiÅ¡ka, ir tam nėra jokio pagrindo. Be to, kaltinamojo M. N. aiÅ¡kinimÄ , kad kaltinamasis R. M. jam davė ne tik Å¡autuvÄ , bet ir tam Å¡autuvui skirtus keturis Å¡ovinius (tai kaltinamasis R. M. neigia aiÅ¡kindamas, jog tokių Å¡ovinių jis iÅ¡ viso neturėjo), patvirtina liudytojo M. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisingumÄ jis patvirtino teisiamajame posėdyje, kad R. M. turėjo ginklÄ ilgu vamzdžiu ir medine buože bei 5–6 medžioklinius Å¡ovinius plastmasinėmis tÅ«tomis Å¡iam ginklui, o po to vienÄ kartÄ girdėjo, kaip R.

M. atidarė stalčių ir pasakė M. N.: ,,Imk tris“, taip pat girdėjo, kaip R. M. M. N. pasakė: ,,Imk ginklÄ , kai atliksi, grÄ Å¾insi. Savo pirÅ¡tų atspaudus nuvaliau. Jeigu kas, manęs nekiÅ¡k. Jei pradanginsi, bÅ«si man skoloje“. Kaip jau minėta, liudytojas M. S. nurodė pas R. M. matęs medžioklinius Å¡ovinius plastmasinėmis tÅ«tomis. BÅ«tent du tokie Å¡oviniai – plastmasinėmis tÅ«tomis – rasti kratos metu pas M. N., taip pat rasta plastmasinė tÅ«ta Å¡autuvo, kuris buvo panaudotas įvykio metu, Å¡ovinio lizde.

Kratos metu pas R. M. rasti visi 8 Å¡oviniai buvo metalinėmis tÅ«tomis. Visa tai aiÅ¡kiai matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų. Å ie bylos duomenys paneigia kaltinamojo R. M. aiÅ¡kinimÄ , kad medžioklinių Å¡ovinių plastmasinėmis tÅ«tomis jis neturėjo ir kaltinamajam M. N. nedavė.               25. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tÄ pačiÄ dienÄ (2015 m. gruodžio 21 d.) po M. N. įvykdyto pasikėsinimo apiplėšti vykusį pastarojo ir kaltinamojo R.

M. susiraÅ¡inėjimÄ SMS žinutėmis, iÅ¡ kurių turinio matyti, kad kaltinamasis R. M. (M. N. telefone įvardytas adresatu „TALENTAS“) klausia, ar atliko daiktas (R. M. nurodė, kad daiktu vadino Å¡autuvÄ ), o M. N. atraÅ¡o, kad nuo jo pabėgo, neišėjo. Å ie bylos duomenys rodo, kad kaltinamasis R. M. sekė kaltinamojo M. N. vykdomos nusikalstamos veikos eigÄ , domėjosi rezultatais ir M. N. buvo davęs ginklÄ bÅ«tent aptariamam nusikaltimui daryti, t. y. padėjo kaltinamajam M. N. vykdyti plėšimÄ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Dėl kaltinamojo M. N. telefone rastų minėtų SMS žinučių kaltinamasis R. M. paaiÅ¡kino, kad 2015 m. gruodžio 21 d. jis laukė iÅ¡ M. N. pinigų už Å¡autuvÄ , todėl SMS žinute klausė pastarojo, kaip sekėsi, turėdamas galvoje, ar M. N. gavo pinigų, o kai M. N. jam parašė, kad nepataikė, jis pagalvojo, kad M. N. buvo brakonieriauti. Tokį kaltinamojo R. M. aiÅ¡kinimÄ , įvertinus byloje nustatytÄ visÄ Ä¯vykių eigÄ ir nustatytas faktines anksčiau jau aptartas bylos aplinkybes, teismas atmetė kaip visiÅ¡kai neįtikinantį.

Su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija sutinka. BÅ«tent kiti iÅ¡nagrinėti įrodymai (liudytojo M. S. parodymai, M. N. ir R. M. susiraÅ¡inėjimo SMS žinutėmis analizė ir kiti teisme iÅ¡nagrinėti raÅ¡ytiniai įrodymai), patvirtinantys M. N. ir paneigiantys R. M. parodymus, leido teismui padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad R. M. perdavė M. N. ne tik Å¡aunamÄ jį ginklÄ , bet ir Å¡audmenis (4 vnt. Å¡ovinių), taip pat padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tas ginklas ir Å¡audmenys M.

N. buvo perduoti ne brakonieriavimui, o planuotam plėšimui panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ .             26. Nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pripažįstant šį nuteistÄ jį pasikėsinimo padaryti plėšimÄ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ bendrininku (padėjėju), teisėjų kolegija irgi atmeta.              27. Pagal BK 24 str. 1 d. ir pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Dėl to, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kuriÄ kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Taigi kiekvieno bendrininkavimo atveju kaip atitinkamų požymių visuma turi bÅ«ti konstatuota, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius.             28. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ bÅ«tinas bet kurios bendrininkavimo rÅ«Å¡ies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas.

Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma, todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Be to, bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas.

Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012).             BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdytojas yra asmuo, nusikalstamÄ veikÄ padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius Å¡io kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

BK 24 straipsnio 6 dalyje padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iÅ¡ anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, Å¡ios veikos pėdsakus ar nusikalstamu bÅ«du įgytus daiktus, taip pat asmuo, iÅ¡ anksto pažadėjęs realizuoti iÅ¡ nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.             Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ .

Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamÄ veikÄ , veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikÅ¡ti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys (pvz., padėjėjai), kurie neatlieka veikų, apraÅ¡ytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryÅ¡iu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais.

Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ (žr., pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012, 2K-274-511/2016, 2K-403-648/2016 ir kt.).              29.

Pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje, nepažeisdamas galiojančios teismų praktikos, kaip tik ir nustatė visų, t. y. ir bendrininkavimo požymių, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kuriÄ kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visumÄ . Teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad nuteistasis M. N. nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis pasikėsino padaryti plėšimÄ panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ . M. N. buvo Å¡io nusikaltimo vykdytojas (BK 24 str. 3 d.).

Skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje jau aptarti įrodymai taip pat patvirtina, kad nors R. M. nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizavo, tačiau jis padėjo vykdyti nusikalstamÄ sumanymÄ M. N.. Tai R. M. padarė nuosprendyje apraÅ¡ytomis aplinkybėmis duodamas M. N. patarimus, nurodymus, o taip pat perduodamas (parduodamas) jam nusikaltimo įrankį – Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M., neigdamas bendrininkavimÄ su M. N., remiasi ir paties M. N., ir liudytojo A.

R. parodymais. Apeliantas nurodo, jog A. R. parodymai patvirtina, kad jam M. N. siÅ«lė dalyvauti gyvulių supirkėjų apiplėšime dar ankstyvÄ rudenį, t. y. dar iki tol, kol iÅ¡ jo (R. M.) įgijo Å¡aunamÄ jį ginklÄ . Apelianto nuomone, tai paneigia, kad jis galėjo bÅ«ti M. N. kurstytoju arba padėjėju. Taip pat jis nurodo, kad su M. N. nebuvo susitarta dėl konkrečių planuojamo nusikaltimo (plėšimo) aplinkybių, t. y. tikslaus laiko, vietos, kitų konkrečių aplinkybių. Teismas nenustatė ir jo, kaip nusikaltimo bendrininko, dalyvavimo bendroje nusikalstamoje veikoje motyvo.

Visi Å¡ie apelianto argumentai taip pat nepagrįsti. Liudytojo A. R. parodymai irgi jau buvo iÅ¡dėstyti skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje. A. R. parodymai gana prieÅ¡taringi. Jis parodė, kad 2015 m. rudenį M. N. jam pasiÅ«lė apiplėšti gyvulių supirkėjus. Prašė, kad jis jį nuvežtų ir parvežtų į ir iÅ¡ nusikaltimo vietos, pasakojo, kad turi nusikalstamos veikos planÄ ir kad turės ginklÄ . Pasakęs M. N., kad pagalvos, vėliau jam pranešė, kad nusikaltime nedalyvaus.

Vėliau po 3-4 dienų per televizijÄ pamatė jau sulaikytÄ M. N.. A. R. tiksliai nenurodė pokalbių su M. N. laiko, tačiau įvertinus jo parodymus, kad po pasiÅ«lymo dalyvauti plėšime iki jo atsisakymo praėjo maždaug savaitė, o dar po kelių dienų jis jau matė per televizijÄ M. N. sulaikytÄ , pasiÅ«lyti dalyvauti plėšime M. N. jam galėjo ne ankstyvÄ rudenį, kaip nurodo apeliantas, o ženkliai vėliau. Kita vertus, liudytojo A. R. parodymai faktiÅ¡kai dar kartÄ patvirtina paties nuteistojo M.

N. parodymus. Å is nuteistasis irgi parodė, kad iÅ¡ pradžių plėšime siÅ«lė dalyvauti R. M., Å¡iam atsisakius, pasiÅ«lė A. R., o atsisakius ir Å¡iam, dar kartÄ tarėsi dėl gyvulių supirkėjų apiplėšimo vėl su R. M., Å¡is davė jam patarimų kaip pasirengti nusikaltimui, kaip jį įvykdyti ir skolon pardavė jam Å¡aunamÄ jį ginklÄ bÅ«tent plėšimo įvykdymui.             30. Tai, kad M. N. iki R. M. siÅ«lė dalyvauti plėšime dar ir kitam asmeniui, taip pat ir tai, kad M.

N. dar iki ginklo įgijimo galėjo planuoti nusikaltimo padarymÄ , jokiu bÅ«du nepaneigia nuteistojo R. M. bendrininkavimo nusikaltimo padaryme ir jo kaltės. Kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į galiojančiÄ teismų praktikÄ , pagal kuriÄ bendrininkų susitarimas dėl dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis, o veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Be to, įrodinėjant susitarimo turinį nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Galima sutikti, kad R. M. su M. N. galėjo bÅ«ti detaliai nesusitarę dėl M. N., kaip nusikaltimo vykdytojo, nusikalstamos veikos padarymo tikslaus laiko, tikslios vietos ir kitų labai konkrečių aplinkybių. Tačiau byloje įrodyta, kad R. M. ir M. N. buvo susitarę apiplėšti gyvulių supirkėjus panaudojant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , abu suvokė, kad kėsinasi į tÄ patį objektÄ ir abu siekė tų pačių nusikalstamos veikos padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors R. M. skunde nurodo, kad teismas nenustatė jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme motyvo, tačiau akivaizdu, kad jis veikė dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.

TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina netgi tai, kad pardavęs M. N. Å¡aunamÄ jį ginklÄ skolon, R. M. buvo susitaręs, kad pinigus už parduotÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ iÅ¡ M. N. gaus Å¡iam apiplėšus gyvulių supirkėjus ir pagrobus jų turtÄ . Nors R. M. skunde nurodo, kad jokių konkrečių planuojamo plėšimo aplinkybių nežinojo, Å¡iuos jo argumentus paneigia jau aptarti jo ir M. N. SMS žinučių iÅ¡ karto po pasikėsinimo padaryti plėšimÄ turinio analizė. Nors apeliantas nurodo, kad kaltinime nurodomi jo patarimai ir nurodymai M.

N. buvo tik bendro pobÅ«džio, teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad tie patarimai bei nurodymai, ir juo labiau Å¡aunamojo ginklo perdavimas, bendroje nusikalstamoje veikoje buvo bÅ«tini tam, kad M. N. realizuotų bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ . Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad teismas Å¡ioje byloje įstatymų nuostatas dėl bendrininkavimo pritaikė tinkamai. Nuteistojo M. N. nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje ir jÄ teismas kvalifikavo pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d.

Todėl R. M., kaip nusikaltimo bendrininko, t. y. padėjėjo, nusikalstamÄ veikÄ teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. Å ioje nutartyje taip pat jau buvo nurodyta ir apie tai, kad teismas pagrįstai pripažino įrodytu ir apelianto R. M. ginčijamÄ Å¡audmenų, t. y. ne mažiau kaip 4 vnt. medžioklinių Å¡ovinių, realizavimÄ (pardavimÄ ) M. N.. Todėl tenkinti apelianto R. M. praÅ¡ymÄ ir iÅ¡teisinti jį pagal BK 253 str. 1 d. dėl neteisėto disponavimo Å¡iais Å¡audmenimis arba keisti nuosprendį Å¡alinant nurodytÄ kaltinimo dalį pagrindo taip pat nėra.

             31. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam R. M. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 str. nuostatas dėl bausmės paskirties, be to, šios bausmės paskirtos atsižvelgiant į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes. Skundžiamame nuosprendyje išdėstyti labai išsamūs bausmės skyrimo motyvai. Teismas nenustatė jokių R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmę jau buvo atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, R.

M. vaidmenį jų padaryme, taip pat įvertinta kaltininko asmenybė. Teismas jau atsižvelgė, kad sunkus nusikaltimas (BK 180 str. 3 d.) nebuvo pabaigtas, o nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, taip pat į tai, kad R. M. buvo ne Å¡io nusikaltimo vykdytojas, o padėjėjas. Taip pat skiriant bausmę jau atsižvelgta į apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes: į tai, kad R. M. Å«kininkauja, yra vedęs ir turi mažamečių vaikų. Tačiau teismas atsižvelgė ir į kitas svarbias aplinkybes, rodančias kaip tik didesnį kaltininko asmenybės pavojingumÄ .

Byloje nustatyta, kad R. M. anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, Å¡ie teistumai neiÅ¡nykę ir nuosprendyje teisingai pažymėta, kad nuteistasis yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nors R. M. pripažintas kaltu tik dėl padėjimo pasikėsinti padaryti sunkų nusikaltimÄ , ta aplinkybė, jog padėjimas pasireiÅ¡kė ne tik patarimais, bet ir Å¡aunamojo ginklo perdavimu, neparodo ženkliai mažesnio jo padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnio.

Nusikaltimų padarymo ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 75 str. dar numatė galimybę atidėti ir už sunkaus tyčinio nusikaltimo paskirtos bausmės vykdymÄ . Tačiau pažymėtina, kad BK 75 str. gali bÅ«ti taikomas tik tais atvejais, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tai, kad R. M. yra recidyvistas, du ankstesni neiÅ¡nykę jo teistumai kaip tik ir yra tos aplinkybės, kurios padaryti iÅ¡vados apie bausmės tikslų pasiekimÄ be realaus bausmės atlikimo neleidžia.

Teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad anksčiau R. M. paskirtos Å¡velnesnių rÅ«Å¡ių bausmės jau pozityvaus poveikio nepadarė ir nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo nesulaikė. Todėl teismas pagrįstai BK 75 str. nuostatų R. M. netaikė, taikyti Å¡ias nuostatas teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Pagal BK 253 str. 1 d. teismas paskyrė R. M. artimÄ minimaliai, o pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. – minimaliÄ sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Galutinė subendrinta bausmė paskirta prie griežtesnės bausmės pridėjus tik nežymiÄ Å¡velnesnės bausmės dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios bausmės negali bÅ«ti laikomos aiÅ¡kiai per griežtomis ir jas dar labiau Å¡velninti pagrindo nėra.             32. Atmetus apelianto argumentus dėl jo nuteisimo pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d., tuo pačiu atmetamas ir jo praÅ¡ymas panaikinti nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo.

Nors kvalifikuotas plėšimas nebuvo baigtas ir nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, tačiau Å¡io nusikaltimo metu buvo panaudotas Å¡aunamasis ginklas, buvo Å¡auta į nukentėjusiųjų automobilį, dėl to buvo kilusi grėsmė jų gyvybei ir sveikatai. Akivaizdu, kad dėl to nukentėjusieji M. B. ir M. D. patyrė dvasinį sukrėtimÄ ir tuo jiems buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.). Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai.

Å ioje byloje nustatyta, kad R. M. ir M. N. pasikėsino padaryti plėšimÄ veikdami bendrai, todėl teismas pagrįstai priteisė iÅ¡ jų neturtinės žalos atlyginimus nukentėjusiesiems solidariai. Priteistų neturtinės žalos atlyginimų (po 1 000 Eur) dydžiai yra ne per dideli ir atitinka CK 6.250 str. 2 d. nurodytus tokios žalos dydžio nustatymo kriterijus.              Dėl nuteistojo V. B. apeliacinio skundo              33. Nuteistasis V. B., visiÅ¡kai pripažinęs savo kaltę teisiamajame posėdyje, apie tai dar kartÄ nurodo ir paduotame apeliaciniame skunde.

Tačiau apeliantas, praÅ¡ydamas suÅ¡velninti jam paskirtÄ bausmę, dėsto argumentus, kurie, apelianto nuomone, patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu padarytus BPK pažeidimus. Skunde nurodoma, kad baudžiamoji byla dėl V. B. nusikalstamos veikos turėjo bÅ«ti iÅ¡skirta ir nagrinėjama atskirai, o tokiu atveju paskirta bausmė, taikant BK 641 str. nuostatas, turėjo bÅ«ti sumažinta vienu trečdaliu. BÅ«tent to nuteistasis praÅ¡o ir savo apeliaciniame skunde.             Tokius V.

B. apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.             34. Skundžiamu nuosprendžiu teismas V. B. tikrai nuteisė tik už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 253 str. 2 d., kurį jis padarė vienas ir nebendrininkaudamas su kitais nuteistaisiais M. N. bei R. M.. IÅ¡ bylos taip pat matosi, kad ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios iki kaltinamojo akto suraÅ¡ymo bei bylos perdavimo teismui V. B. apie jokius įtarimus dėl nusikalstamų veikų, padarytų bendrininkaujant su kitais asmenimis, irgi nebuvo praneÅ¡ta.

Tačiau kiti Å¡ios bylos duomenys atskleidžia ir priežastis, dėl kurių V. B., M. N. ir R. M. nusikalstamos veikos buvo tiriamos vienoje baudžiamojoje byloje. IÅ¡ bylos matosi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2015 m. gruodžio 21 d. pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. po to, kai tÄ pačiÄ dienÄ tuo metu dar nenustatytas asmuo, panaudojęs Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pasikėsino apiplėšti nukentėjusiuosius M. B. ir M. D.. Å io nusikaltimo vykdytojas M. N. netrukus buvo nustatytas ir sulaikytas.

Tačiau tiriant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ toliau buvo aiÅ¡kinamasi, iÅ¡ kur M. N. gavo Å¡aunamÄ jį ginklÄ ir Å¡audmenis, taip pat nustatinėjami asmenys, galėję perduoti nusikaltimo įrankius M. N. ir galėję bÅ«ti jo bendrininkais. Tai matosi iÅ¡ byloje esančių kriminalinės policijos pareigÅ«nų tarnybinių praneÅ¡imų ir kitų dokumentų. Tiriant M. N. padarytÄ nusikaltimÄ buvo nustatytas jo bendrininkas (padėjėjas) R. M., o 2016 m. kovo 1 d. kratos metu suradus Å¡aunamuosius ginklus, Å¡audmenis ir sprogstamÄ sias medžiagas V.

B. gyvenamojoje vietoje, sulaikytas ir pats V. B.. Dėl to irgi buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o surinkus duomenis apie V. B. ryšius su R. M., 2016 m. gegužės 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti. Nors ikiteisminio tyrimo metu V. B. bendrininkavimo su kitais įtariamaisiais nustatyti nepavyko, vėliau tyrimai išskirti nebuvo, byloje buvo surašytas vienas kaltinamasis aktas ir byla perduota teismui, o 2016 m. gruodžio 29 d. teismo nutartimi baudžiamoji byla, kaltinant M. N., R. M. ir V. B., perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

BPK 233 str. 2 d. nurodyta, kad perduodant bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, ta pačia nutartimi gali bÅ«ti iÅ¡spręstas bylos iÅ¡skyrimo ar bylų sujungimo klausimas. Å iuo atveju teismas ne privalėjo, o tik galėjo spręsti tokį klausimÄ , todėl bylos dėl V. B. nusikalstamos veikos neiÅ¡skyrimas negali bÅ«ti laikomas BPK pažeidimu, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie dėl to paduotus praÅ¡ymus. Galimybę bylÄ iÅ¡skirti arba jas sujungti bylos parengimo nagrinėti teisme ir vėliau, bylos nagrinėjimo teisme metu numato ir BPK 234 bei 254 straipsniai.

BPK 234 str. 4 d. yra nurodyta, kad byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau iÅ¡nagrinėti iÅ¡skirtas bylas. Patikrinus Å¡iÄ bylÄ , jokių duomenų, dėl kurių bÅ«tų buvę tikslinga iÅ¡skirti bylÄ dėl V. B. nusikalstamos veikos, nebuvo nustatyta, praÅ¡ymų iÅ¡skirti bylas nebuvo pareikÅ¡ta, todėl pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 255 str. 1 d. reikalavimų, bylÄ iÅ¡nagrinėjo dėl tų kaltinamųjų ir dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.             35.

Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad iÅ¡skirti bylÄ jo atžvilgiu ir nagrinėti jÄ atskirai prašė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo. Tačiau Å¡ie apelianto argumentai neatitinka tikrovės. Teisėjų kolegija, patikrinusi Å¡iÄ bylÄ , nustatė, kad joje nėra jokio nei V. B., nei jo gynėjo praÅ¡ymo dėl bylos iÅ¡skyrimo. Nėra jokių praÅ¡ymų nei raÅ¡tu, nei pareikÅ¡tų žodžiu ir tai matosi iÅ¡ teismo posėdžių, kuriuose buvo nagrinėjami kardomosios priemonės klausimai, bei teisiamųjų posėdžių protokolų.

Apeliantas skunde dar nurodo apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas vertė jį prisipažinti kaltu dėl nusikaltimų, kurių jis nepadarė, grasino, kad bus susidorota su juo ir jo Å¡eima. Tokie apelianto argumentai irgi atmetami, nes jie irgi yra deklaratyvÅ«s ir niekuo nepagrįsti. Byloje nėra jokių dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų paduotų V. B. skundų, apie kokiÄ nors prieÅ¡ jį panaudotÄ prievartÄ ar kitokius neteisėtus pareigÅ«nų veiksmus nuteistasis nieko nenurodė ir nagrinėjant bylÄ teisiamajame posėdyje.

             36. Nuteistasis V. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas pažeidė ir BPK 2421 str. 1 d. bei 273 str. reikalavimus, o neiÅ¡skyrus bylos dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, jo atžvilgiu nebuvo taikytos BK 641 str. nuostatos. Tokie apelianto argumentai irgi nepagrįsti.              37. BK 641 str. 1 d., 2 d. nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. BPK 2421 str. 1 d. nurodyta, kad teismas privalo rÅ«pintis, kad baudžiamoji byla teisme bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpesnį laikÄ , ir turi siekti, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tuo tarpu apelianto paminėto BPK 273 str. 1 d. nurodoma, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs Å¡io Kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius Å¡io Kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Tačiau to paties straipsnio 2 d. nurodoma, kad kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vienÄ ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ galima atlikti tik tuo atveju, jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos gali bÅ«ti pritaikytos visiems kaltinamiesiems.              38. IÅ¡ bylos matosi, kad pirmosios instancijos teismas jÄ iÅ¡nagrinėjo per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , proceso dalyviai jokių praÅ¡ymų aukÅ¡tesniajam teismui dėl terminų procesinių veiksmų atlikimui nustatymo nepareiÅ¡kė, todėl kolegija laiko, kad Å¡i byla buvo iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant BPK 2421 str. reikalavimų.

Tuo tarpu atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis R. M. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl BPK 273 str. 1 d. numatytos sÄ lygos negalėjo bÅ«ti pritaikytos visiems kaltinamiesiems. Ir, be to, pageidavimo bei sutikimo, kad kaltinamieji tuoj pat duotų parodymus, o kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, nepareiÅ¡kė ne tik prokuroras, gynėjas ir kiti kaltinamieji, bet ir pats kaltinamasis V.

B.. IÅ¡ įtariamojo V. B. supažindinimo su bylos medžiaga baigus ikiteisminį tyrimÄ protokolo matosi, kad V. B. nepareiÅ¡kė jokių praÅ¡ymų. Taigi jis nepareiÅ¡kė nei praÅ¡ymo iÅ¡skirti bylÄ , nei nagrinėti tÄ bylÄ atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ . IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad tokių praÅ¡ymų nei V. B., nei jo gynėjas irgi nepareiÅ¡kė. Be to, pats V. B. posėdžio metu pareiÅ¡kė, kad jis sutinka su prokuroro pasiÅ«lyta įrodymų tyrimo tvarka.

             39. Apie tai, kad prokuroras ir teismas, neiÅ¡skyręs bylos dėl v. B. padarytos nusikalstamos veikos, nepažeidė BPK reikalavimų, Å¡ioje nutartyje jau buvo pasisakyta. O kitos irgi jau iÅ¡dėstytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad teismas nepažeidė ir kitų V. B. skunde nurodytų BPK reikalavimų. Taikyti V. B. BK 641 str. nuostatas nebuvo ir nėra bÅ«tinų Å¡iame baudžiamajame įstatyme numatytų sÄ lygų. Apelianto praÅ¡ymas iÅ¡skirti bylÄ dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, taikyti jam BK 641 str. ir sumažinti bausmę vienu trečdaliu bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka nepagrįstas dėl tų pačių jau aptartų priežasčių.

Be to, iÅ¡skirti bylÄ ir jÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kai byloje jau yra priimtas nuosprendis, apskritai nėra jokio įstatyminio pagrindo.             40. Vis dėlto kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir neiÅ¡skyręs bylos dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos ir netaikęs Å¡iam nuteistajam BK 641 str. nuostatų, pirmosios instancijos teismas faktiÅ¡kai jau atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes nustatydamas V. B. skiriamos bausmės dydį.              41.

Kitus nuteistojo V. B. apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės kolegija taip pat atmeta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę V. B., teismas vadovavosi BK 41 str. nuostatomis apie bausmės paskirtį, taip pat atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes. Teismas nenustatė jokių V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgta ir į kitas BK 54 str. 2 d. iÅ¡vardintas aplinkybes. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad bausmės skyrimo V. B. motyvai yra iÅ¡dėstyti labai plačiai ir iÅ¡samiai, be to, jau Å¡iame nuosprendyje buvo ir aptartos, ir įvertintos visos aplinkybės, apie kurias nurodoma V. B. apeliaciniame skunde. Skiriant bausmę Å¡iam nuteistajam teismas jau atsižvelgė į nustatytÄ V. B. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, į tai, kad nuteistasis vedęs, augina 4 mažamečius vaikus, iki sulaikymo dirbo, gerai charakterizuojamas darbovietėje ir netgi skatintas tardymo izoliatoriaus administracijos.

Nepaisant to, teismas atsižvelgė ir į V. B. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei duomenimis, kurie Å¡io nuteistojo asmenybę apibÅ«dina neigiamai. Nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad V. B. anksčiau teistas net keletÄ kartų, taip pat ir už labai sunkius nusikaltimus, jo teistumai neiÅ¡nykę. Pagrįstai nurodyta, kad V. B. yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), o sunkų nusikaltimÄ , už kurį jam skiriama bausmė, jis padarė dar neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Teismas, nors ir atsižvelgęs į duomenis, kurie V.

B. apibÅ«dina teigiamai, vis tiek padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad V. B. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir kad naujÄ sunkų nusikaltimÄ jis padarė ne atsitiktinai, o tai buvo ankstesnio jo elgesio padarinys. Teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie didesnį Å¡io nuteistojo asmenybės pavojingumÄ .             42. V. B. apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas skyrė jam griežčiausios rÅ«Å¡ies bausmę iÅ¡ visų sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių yra visiÅ¡kai nepagrįsta.

BK 253 str. 2 d. sankcija numato tik vienintelės rÅ«Å¡ies, t. y. terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo 4 iki 8 metų. Todėl teismas galėjo skirti jam tik Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmę. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡samiai iÅ¡dėstyta ir apie tai, kad skirti nuteistajam Å¡velnesnę negu įstatyme numatytÄ bausmę taikant BK 62 str. arba BK 54 str. 3 d. nuostatas nėra nei tam bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių aplinkybių.             43. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad, kaip jau paminėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas įvertino tÄ aplinkybę, kad V.

B. nebuvo taikytas BK 641 str. Nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad V. B. baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant atskirai nuo kitų kaltinamųjų bÅ«tų buvusi galimybė taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir, taikant BK 641 str., paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu. BÅ«tent tuo, kas iÅ¡dėstyta skundžiamame nuosprendyje, ir yra paaiÅ¡kinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pagal BK 253 str. 2 d. skirti V. B. minimaliÄ sankcijoje numatytÄ bausmę. Be to, prie pagal BK 253 str. 2 d. paskirtos minimalios bausmės, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., buvo pridėta tik dalis pagal ankstesnį nuosprendį neatliktos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, V.

B. ir pagal BK 253 str. 2 d. paskirta bausmė, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežtos ir šias bausmes dar labiau švelninti pagrindo nėra.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a :            Nuteistųjų R. M. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai                                                                                                                                                                                                        Sigita Bieliauskienė                                                                                                                                                                                                                              Albinas Bielskis                                                                                                                                                                                                                                           Linas Šiukšta