2022-06-30 Nr. AB-18636-4-69-3-00285-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2688-789/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00285-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,

sekretoriaujant Simonai Mockutei,

dalyvaujant vertėjui Abdulmecit Zengin,

užsienietės L. S. M. atstovei pagal įstatymą S. T. A. H.,

užsienietės atstovei advokatei A. L. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. L. S. M. (toliau – ir Užsienietė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jos laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba), netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Užsienietė nesutiko su Sprendimo dalimi dėl jos apgyvendinimo sąlygų. Tvirtino, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų. Pritaikius alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnybos Užsieniečių registracijos centre (toliau – ir Centras), netaikant judėjimo laisvės apribojimų, ne tik būtų užtikrintas Užsienietės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.

3. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti Užsienietės skundą.

4. Departamentas paaiškino, kad Užsienietė gimė Lietuvoje. Departamentas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21M32427 nusprendė nesuteikti Užsienietės šeimai prieglobsčio Lietuvoje, šis sprendimas apskųstas teismui, byla dar neišnagrinėta. Užsienietė Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) buvo užregistruota 2021 m. spalio 14 d., galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties nėra priimtas, todėl Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 5 dalimi, turėjo pareigą priimti sprendimą dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Sprendimas apgyvendinti Užsienietę Tarnyboje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti, buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad jos šeima su asmenų grupe neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, šeimos nariai paprašė prieglobsčio tik tuomet, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Sprendimai dėl Užsienietės priimti atsižvelgiant į dėl jos motinos atžvilgiu priimtą 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 22S2982, jie yra analogiški. Užsienietės motina su savimi neturėjo kelionės dokumento, leidžiančio nustatyti jos tapatybę, vėliau nepateikė jokių originalių dokumentų, nebendradarbiavo su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais, teikė klaidinančią informaciją, keitė pasakojimą dėl prieglobsčio poreikio. Departamento nuomone, Užsienietė kartu su šeima gali pasislėpti. Sprendimu nuspręsta apgyvendinti Užsienietę su jos šeima, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstas ne prielaidomis, bet faktiniais ir valingais Užsienietės tėvo ir motinos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nenuoseklus ir nedetalus pasakojimas). Departamentas pabrėžė, kad tokio amžiaus vaikai neturėtų būti atskirti nuo tėvų, šeima turi gyventi kartu, be to, nėra duomenų, kad Užsienietė Centre laikoma netinkamomis gyvenimo sąlygomis arba pernelyg suvaržant jos teises.

II. 5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė L. S. M. skundą.

6. Teismas nustatė, kad ginčijama Departamento 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 dalis, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietę Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat nustačius Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes dėl Užsienietės motinos.

7. Teismas pažymėjo, kad dėl Užsienietės priimtas ne sprendimas dėl sulaikymo, o sprendimas ją įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti. Kadangi Užsienietė nesulaikyta, nėra pagrindo taikyti jai Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietei taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

8. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir Užsienietės atstovės (motinos) paaiškinimus, konstatavo, jog Užsienietei suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, ji turi galimybę judėti apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jai šalį. Byloje nėra duomenų apie jos teisių pažeidimus, susijusius su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų Centre organizavimu. Vien Užsienietės atstovės teiginiai apie nepakankamą judėjimą neįrodo, kad Užsienietės teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo netaikyti jai judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Užsienietei taikomas laikinas apgyvendinimas yra tinkama ir proporcinga priemonė siekiamiems tikslams.

9. Teismas akcentavo, kad Užsienietės šeima (Užsienietė gimė Lietuvoje) į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, su asmenų grupe pereidama valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdama teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu dokumentų, šeimos nariai pateikė prieglobsčio prašymą tik tuomet, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Galutinis sprendimas pagal Užsienietės atstovės (motinos) prašymą suteikti prieglobstį dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jos (motinos) atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus Užsienietei prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai išspręsti jos teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą, nes, atsižvelgiant į Užsienietės šeimos atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad Užsienietė ir jos šeima gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, padaryta išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad Užsienietė gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunde nurodyti teiginiai, kad Užsienietė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Ginčijama Sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

III. 10. L. S. M. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimą, t. y. sutrumpinti Užsienietės apgyvendinimo terminą ir / arba netaikyti judėjimo apribojimo.

11. Užsienietė nesutinka su sprendimu ir toliau laikyti ją apgyvendintą, nesuteikiant judėjimo laisvės, mano, kad apgyvendinimo termino pratęsimas suvaržant jos laisvę prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsniui, proporcingumo principui. Tokį apgyvendinimą Užsienietė prilygina sulaikymui, pabrėžia, kad sulaikymas negali trukti ilgiau nei 6 mėnesius (Įstatymo 114 str. 5 d.). Mano, kad prašomos švelnesnės priemonės taikymas būtų proporcinga priemonė, atitiktų tiek Tarnybos, tiek Departamento, tiek Užsienietės interesus.

12. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsienietės apeliacinį skundą.

13. Departamentas 2022 m. birželio 27 d. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į Užsienietės skundą išdėstytus argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

14. Departamentas papildomai pažymi, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-2661-381/2022 atmetė Užsienietės šeimos narių skundą dėl Departamento sprendimo nesuteikti jiems prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Taigi Užsienietės teisinis statusas šiuo metu jau yra pasikeitęs, Tarnybai pavesta vykdyti sprendimą dėl išsiuntimo. Departamentas mano, kad administracinėje byloje neliko ginčo dalyko, nes Užsienietės apgyvendinimas toliau bus vykdomas pagal Tarnybos priimtą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Sprendimo dalies, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, teisėtumo ir pagrįstumo bei pagrindo taikyti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d., visoje šalyje buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

17. Departamentas priėmė Sprendimą įleisti Užsienietę į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti ją Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikinojo apgyvendinimo vietoje (Ruklos pabėgėlių priėmimo centre), nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo Sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi.

18. Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Tarnyboje ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Tarnyba laikinai apgyvendina aptartose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys. Jeigu šioje dalyje nurodytiems prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikino apgyvendinimo vietose neteikiamos medicinos, socialinės, švietimo, maitinimo ir (ar) kitos paslaugos, psichologinė pagalba, prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams laikinojo apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimu gali būti leista laikinai išvykti iš laikinojo apgyvendinimo vietų minėtoms paslaugoms gauti ar maisto produktams įsigyti, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietų rizika. Teikiant nurodytas paslaugas nepilnamečiams, prioritetas teikiamas jų suteikimui už laikinojo apgyvendinimo vietos ribų, kai yra valdoma pasišalinimo iš laikino apgyvendinimo vietos rizika.

19. Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo MIGRIS dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose.

20. Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2– 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

21. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos atitinkamos aplinkybės, be kita ko, tai, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (Įstatymo 113 str. 5 d. 10 p.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 19 d. sprendimu byloje Nr. A20.-498-540/2022 atmetė Užsienietės motinos ir jos brolių / seserų skundą dėl Departamento sprendimų apgyvendinti juos, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šis teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacine tvarka (įsiteisėjo 2022 m. birželio 21 d.). Dėl Užsienietės, kaip nepilnamečio asmens, priimta Sprendimo dalis dėl jos apgyvendinimo, kuri ginčijama nagrinėjamoje byloje, yra analogiška Departamento 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2982 daliai, priimtai dėl jos motinos S. T. A. H. apgyvendinimo.

23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2021 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 21M32427 Departamentas, be kita ko, nusprendė nesuteikti Užsienietei ir jos šeimai prieglobsčio. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4396-583/2022 pakeitė minėtą sprendimą ir sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. birželio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2661-381/2022 paliko nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą. Taigi dėl Užsienietės ir jos šeimos narių prašymo suteikti prieglobstį jau priimtas galutinis sprendimas, todėl šiuo metu Užsienietė nebeturi prieglobsčio prašytojo statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 182 dalimi, Užsienietė, kaip nepilnametis asmuo, laikytina pažeidžiamu asmeniu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje nagrinėjant skundus dėl užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo, yra nuosekliai aiškinama, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus; sulaikymo priemonės asmeniui, kuris privalo rūpintis kartu su juo gyvenančiais nepilnamečiais vaikais, kurių gyvenimo sąlygoms tokios priemonės skyrimas jais privalančiam rūpintis asmeniui taip pat turi didelę įtaką, gali būti skiriamos tik ypatingu atveju, t. y. kai tiek sulaikymo priemonės pagrindas yra ypatingas, tiek kai tikrai nėra kitos alternatyvos (žr., pvz., 2015 m. vasario 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1798-624/2015, 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4929-624/2016, 2021 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3535-575/2021, 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3604-789/2021, 2021 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3603-815/2021). Vaikai ir kiti pažeidžiami asmenys turi teisę į veiksmingą apsaugą, jų interesų gynimui turi būti teikiamas prioritetas prieš kitas teisines vertybes (žr., pvz., 2018 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4853-442/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3646-629/2019). Iš esmės panašūs standartai taikytini ir sprendžiant dėl apgyvendinimo režimo teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys nesudaro prielaidų pripažinti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte nurodytos ar kitos reikšmingos aplinkybės. Ginčijamos Sprendimo dalies argumentai dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo būtinumo grindžiami ne pačios Užsienietės, o jos šeimos narių veiksmais. Sprendime nebuvo atliktas vertinimas dėl Užsienietei parinkto laikino apgyvendinimo režimo atitikties teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir kitiems kriterijams, atsižvelgiant į individualias Užsienietės savybes, be kita ko, jos amžių (mažiau nei vieneri metai), taip pat neištirta, ar toks apgyvendinimo režimas geriausiai atitiktų jos interesus. Be to, teisėjų kolegija pabrėžia, kad klausimas dėl Užsienietei, kaip nepilnamečiam asmeniui, taikytino apgyvendinimo režimo negali būti sprendžiamas individualiai, jis turi būti sprendžiamas kartu su jos atstovams pagal įstatymą (motinai) taikytinu apgyvendinimo režimu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Sprendimo dalis, kuria Užsienietei nesuteikta teisė laisvai judėti Lietuvos Respublikoje teritorijoje jos laikino apgyvendinimo laikotarpiu, nėra pagrįsta. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino šią Sprendimo dalį teisėta ir pagrįsta.

26. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atmetė Užsienietės skundo dalį dėl jai taikytino apgyvendinimo režimo. Atsižvelgiant į tai, Užsienietės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:

„L. S. M., atstovaujamos atstovės pagal įstatymą S. T. A. H., skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. kovo 10 d. sprendimo Nr. 22S8591 dalį dėl teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje nesuteikimo.“

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Jūratė Varanauskaitė