2021-09-15 Nr. AB-18697-3-61-3-00048-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3118-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – V. A. K.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija, atsakovas) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. EKS-10/20 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Komisija Sprendimu pripažino, kad pareiškėjo publikacijoje „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnė?“ ((duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 2 d.) (toliau – ir Publikacija) buvo pažeistas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 32 straipsnis ir išaiškino socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui G. J., jog jis privalo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“.

2.2. Pareiškėjas Publikacijoje pateikė bendro pobūdžio informaciją apie viešo asmens ((duomenys neskelbtini) seniūnės V. A. K.) veiksmus, kai ji ne tarnybos metu (22.00 val.) Jonavos miesto teritorijos ribose automobiliu važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu. Pareiškėjas pats bandė persekioti seniūnę, todėl prieš paskleisdamas informaciją Publikacijoje apie valstybės tarnautojo veiksmus, gautą informaciją tikrino asmeniškai, todėl tai nesuteikė pagrindo jam abejoti informacijos tikrumu. Visi teiginiai Publikacijoje buvo pateikti tik tiek, kiek jie susiję su pagrindine Publikacijos tema – viešo asmens, valstybės tarnautojo, veikla. Jie turėjo objektyvų faktinį pagrindą ir nebuvo iškraipyti. Komisija netinkamai vertino tiek Publikaciją, tiek pareiškėjo Komisijai pateiktą informaciją.

2.3. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, todėl pareiškėjo kritika, kokia griežta bebūtų, buvo leistina. Viešasis asmuo turėtų toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 33 straipsnio 1 dalis numato teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, draudžia persekioti už kritiką.

3. Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Skirtingai nei teigia pareiškėjas, Publikacijoje buvo paskelbta ne bendro pobūdžio informacija apie V. A. K. veiksmus ne tarnybos metu, o konkretūs kaltinimai, kad ji, pasinaudodama tarnybine padėtimi, savivaldybės turtą naudojo asmeninėms reikmėms. Pareiškėjo pateiktos įvykių aplinkybės ir papildomi įrodymai patvirtino tik tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė ne tarnybos metu vairavo tarnybinį automobilį ir, kad pats pareiškėjas galbūt chuliganiškai vairavo automobilį ir savo veiksmais sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai. Faktas, jog tarnybiniu automobiliu buvo naudotasi ne darbo valandomis, nėra neginčijamas ir pakankamas įrodymas, kad šiuo automobiliu buvo naudotasi asmeninėms reikmėms.

3.2. Atsakovas sutiko su pareiškėju, jog V. A. K., būdama viešas asmuo, turėtų būti pakantesnė jos atžvilgiu skelbiamai kritikai, tačiau taip pat pažymėjo ir tai, jog Publikacijoje buvo paskelbta ne autoriaus nuomonė apie jos veiksmų atitikimą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir (ar) 2020 m. sausio 21 d. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 13B-67 dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo bei tarnybinių lengvųjų automobilių paskirstymo ir kuro limitų nustatymo reikalavimams, o konkreti konstatuojamojo pobūdžio žinia, jog (duomenys neskelbtini) seniūnė, pasinaudodama tarnybine padėtimi, savivaldybės turtą naudojo asmeninėms reikmėms. Publikacijoje paskelbtiems konkretiems kaltinimams pakankamo pagrindo nebuvo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. A. K. atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) tarybos narys, t. y. politikas ir „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“, kuri pristatoma kaip naujienų ir žiniasklaidos svetainė, tvarkytojas bei informacijos skleidėjas, straipsnių autorius. Pareiškėjas Publikacijoje pateikė ne bendro pobūdžio, o tendencingą, kaltinančią informaciją. Straipsnio citatos ir nuotraukos klaidino informacijos skaitytoją. Straipsnyje buvo kalbama būtuoju laiku, buvo konstatuojama, kad jau yra padarytas nusižengimas. Nebuvo remiamasi jokia pagrįsta informacija, institucijų sprendimais. Pareiškėjas dėl šio įvykio 2020 m. liepos 2 d. kreipėsi į Jonavos savivaldybės administracijos direktorių. Buvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, kurio metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo – automobilio nenaudojo asmeninėms reikmėms. Taip pat, pareiškėjas niekuo nepagrindė teiginio, kad seniūnė viršijo greitį.

4.2. Pareiškėjas nutylėjo, jog po šio įvykio paaiškėjo, kad neturėdamas tokios teisės, programos „Xirgo Global transport“ pagalba, jis nuolatos stebėjo ir rinko informaciją, turėdamas prisijungimą prie programos nuo tada, kai ėjo (duomenys neskelbtini) seniūno pareigas. Pareiškėjo prieiga prie stebėjimo sistemos buvo nedelsiant panaikinta. Taip pat buvo kreiptasi į institucijas dėl pareiškėjo neteisėtų prisijungimų ir rinktos informacijos, bei jos naudojimo asmeniniais tikslais.

4.3. Saviraiškos laisvė turi savo ribas, net jei diskutuojama visuomenėje svarbiais bendrojo intereso klausimais, turi būti gerbiamos kitų asmenų teisės (garbė ir orumas, dalykinė reputacija ir pan.).

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas bylos duomenimis nustatė, kad Jonavos rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnė V. A. K. pateikė skundą atsakovui dėl Publikacijos „Kur vėlų vakarą tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini) seniūnė?“ ((duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 2 d.). Publikacija buvo iliustruota V. A. K., sėdančios į (duomenys neskelbtini) simbolika pažymėtą automobilį, ir važiuojančio automobilio nuotraukomis. Publikacijoje buvo paskleista jos garbę ir orumą ir dalykinę reputaciją žeminanti tikrovės neatitinkanti informacija, neva Jonavos miesto teritorijos ribose ji važiavo daugiau kaip 100 km/h greičiu ir tarnybinį automobilį naudojo savo asmeninėms reikmėms.

V. A. K. teigimu, nebuvo nustatyta, kokiu greičiu ji važiavo. Taip pat nebuvo įrodyta, kad tarnybinį automobilį ji naudojo savo reikmėms, informacija nebuvo paremta faktais. Pareiškėjas, kaip socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojas, Komisijai pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog V. A. K. yra viešasis asmuo ir visuomenė turėjo pagrįstą interesą žinoti tiek apie ją, tiek apie savivaldybės turto naudojimą ne tarnybos metu. Jokių faktinių įrodymų, patvirtinančių, kad V. A. K. vairavo tarnybinį automobilį neleistinu greičiu ir (ar) naudojo jį asmeninėms reikmėms, pareiškėjas Komisijai nepateikė, tačiau pažymėjo, kad informaciją apie automobilio greitį galėtų patvirtinti automobilyje įrengta navigacinė sistema, o tarnybinio automobilio naudojimo laikas ir vieta leido daryti prielaidą, jog savivaldybės turtas buvo naudojamas ne tarnybos reikmėms.

Komisijos posėdyje pareiškėjas papildomai paaiškino, kad dėl galimo V. A. K. nusižengimo buvo kreiptasi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri savo ruožtu persiuntė šį kreipimąsi nagrinėti savivaldybės administracijai, tačiau savivaldybės administracija galimai buvo šališka, V. A. K. veiksmuose pažeidimo nenustatė. Komisija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, nurodytas aplinkybes, ginčijamu Sprendimu pripažino pareiškėją pažeidus Kodekso 32 straipsnio nuostatas, nustatančias, jog žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatvirtintų, faktais neparemtų kaltinimų, ir išaiškino socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „(duomenys neskelbtini)“ valdytojui G.

J., jog jis privalėjo ne vėliau kaip per dvi savaites paskelbti šį sprendimą socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „(duomenys neskelbtini)“. Ginčijamą sprendimą argumentavo tuo, kad vienintelė neginčijama aplinkybė, kad V. A. K. tarnybiniu automobiliu važinėjo ne darbo valandomis, nėra pakankamas įrodymas, jog šiuo automobiliu buvo naudotasi asmeninėms reikmėms.

7. Teismas, nustatęs, kad Komisija ginčo Sprendime nurodžiusi, jog Publikacijoje buvo paskelbta ne bendro pobūdžio informacija apie V. A. K. veiksmus ne tarnybos metu, o konkretūs kaltinimai, ir išdėstytus teiginius priskyrusi konkrečiai kategorijai – faktų konstatavimui (žiniai), bet ne vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), sprendė, kad pareiškėjas Publikacijoje apie (duomenys neskelbtini) seniūnę pateikė ne bendro pobūdžio, o tendencingą, ją kaltinančią informaciją, t. y. paskelbė žinią. Teismas pažymėjo, kad publikacijos citatos ir pateikiamos nuotraukos klaidino informacijos skaitytoją, jose buvo konstatuojama, kad jau buvo padarytas nusižengimas, pareiškėjas nesirėmė jokia pagrįsta informacija, institucijų sprendimais. Teismas vertino, kad šių dėstomų teiginių negalima laikyti vertinamaisiais, t. y. nuomonėmis. Aptariami teiginiai galėjo būti patikrinti ir patvirtinti ar paneigti įrodymo priemonėmis, todėl Komisija pagrįstai šiuos teiginius įvertino kaip žinių paskleidimą, kurioms gali būti taikomas tiesos ir tikrumo kriterijus. Aplinkybė, kad informacija buvo paskleista apie viešo asmens veiksmus, teismo nuomone, neturėjo įtakos jos vertinimui atitikimo tikriems duomenims aspektu, nes tokios aplinkybės savaime nebuvo kliūtis patikrinti žinių apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius tikrumą ir teisingumą. Teismas pabrėžė, kad įrodyti teiginių pagrįstumą, atitikimą faktams, turėjo asmuo, paskleidęs tokią informaciją.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, paskelbęs Publikaciją dėl šio įvykio, tą pačią dieną kreipėsi į Jonavos savivaldybės administracijos direktorių, kuris inicijavo tarnybinį patikrinimą dėl V. A. K. galimai padaryto pažeidimo. Administracijos direktorius, atlikęs patikrinimą, 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 16B-197 konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, t. y. automobilio nenaudojo asmeninėms reikmėms. Šio įsakymo pareiškėjas nenurodė nei Komisijai, nei teismui.

9. Teismas vertino, kad liudytojos D. S. paaiškinimai taip pat nepatvirtino faktų, jog (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. naudojo tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms, ar važiavo daugiau nei 100 km/h greičiu.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad vien žinių, jog (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. yra viešasis asmuo, kuri po darbo naudoja tarnybinį automobilį, nepakanka pagrįsti paskelbtai informacijai. Pareiškėjas nenurodė jokių informacijos šaltinių, taip pat ir į nagrinėjamą bylą neteikė jokių konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginių pagrįstumą.

11. Teismas akcentavo, kad viešojo asmens didesnis kritikos toleravimas negali būti siejamas su informacijos skelbimu, kuri neatitinka tikslumo ir tikrumo reikalavimų, todėl svarbu atriboti nuomones ir faktus. Nors viešieji asmenys turėtų būti atsparesni reiškiamoms nuomonėms ir kritikai, tačiau kai skelbiama informacija, kuriai taikomi žinios, fakto kriterijai, jų apsaugos laipsnis neturi būti mažinamas. Galiausiai, informacijos, kuri nėra pagrindžiama faktiniais duomenimis, paskelbimas neatitinka ir demokratinės visuomenės interesų, nes kai tokia informacija pateikiama kaip teisinga ir tikra, ji iškreipia materialios tikrovės faktus, formuoja jos neatitinkančias, niekuo nepagrįstas nuomones, ir galiausiai, tai prieštarauja pliuralizmo, tolerancijos ir liberalumo, be kurių nėra „demokratinės visuomenės“, reikalavimų esmei. Saviraiškos laisvė nėra galimybė skelbti informaciją peržengiant ribojimus (įstatymų, etikos, moralės, kt.), kurie skirti visuomenės intereso gauti informaciją bei asmens teisės į gyvenimo privatumą, garbę ir orumą pusiausvyrai užtikrinti.

12. Teismas konstatavo, kad Komisija iš esmės teisingai taikė teisės normas, tinkamai aiškino Komisijos veiklą reglamentuojančias procedūras, nenukrypo nuo nagrinėjamos bylos dalyko – žurnalistų ir viešosios informacijos leidėjų etikos vertinimo, tinkamai taikė teiginių priskyrimo konkrečiai kategorijai – faktų konstatavimui (žiniai), arba vertinamiesiems teiginiams (nuomonei), kriterijus, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, dėl to byloje buvo padarytos pagrįstos išvados, nulėmusios pagrįsto ir teisėto Sprendimo priėmimą.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo taip pat prašo išreikalauti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybiniame automobilyje VW Caddy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programos 2020 m. liepos 1 d. ataskaitos duomenis, kuriuose matytųsi minėto automobilio maršrutas, laikas ir greitis.

14. Apeliaciniame skunde nurodoma:

14.1. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, neanalizavo ir nevertino pateiktų faktinių duomenų ir įrodymų. Teismo sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas, išdėstęs Publikacijoje minėtus teiginius, nenurodė jokių informacijos šaltinių, taip pat ir į nagrinėjamą bylą neteikė jokių konkrečių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jo teiginių pagrįstumą. Toks teismo vertinimas neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas teismui buvo pateikęs įrodymus – Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymą dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo bei tarnybinių lengvųjų automobilių paskirstymo ir kuro limitų nustatymo Nr. 13B-67; nuotraukas, kuriose užfiksuota nuosekli tarnybinio automobilio (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo seka; Jonavos gyventojo pranešimą apie galimą tarnybinio automobilio naudojimą – kurie pagrindžia, kad informacija, kurią pareiškėjas publikavo internete, buvo atitinkanti tikrovę. Be to, pareiškėjas pats tikrino informaciją ir įsitikino, kad ji atitinka tikrovę. Taip pat, įrodomąją reikšmę turi ir liudytojos parodymai bei tarnybiniame automobilyje įrengtos GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programos duomenys, kuriuos pareiškėjas prašė išreikalauti, tačiau teismas prašymo netenkino. Pareiškėjas yra kreipęsis į Jonavos rajono savivaldybės administraciją, tačiau šių duomenų, sąmoningai, galbūt dangstydama trečiojo suinteresuoto asmens galimus pažeidimus, vilkindama laiką, neteikia, dėl ko šiuo metu vyksta teisminis ginčas administraciniame teisme (bylos Nr. eI3-4531-289/2021).

14.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo teiginiu, kad aplinkybė, jog informacija buvo paskleista apie viešo asmens veiksmus, neturi įtakos jos vertinimui atitikimo tikriems duomenims aspektu, nes tokios aplinkybės savaime nėra kliūtis patikrinti žinių apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius tikrumą ir teisingumą ir, kai tokia informacija nėra grindžiama objektyviais faktais, ji negali būti laikoma teisinga, tikslia, etiška. Teismas nevertino pateiktų faktinių aplinkybių, iš kurių matyti, kad siekdamas patikrinti gautą informaciją pareiškėjas asmeniškai vyko patikrinti informacijos, pateikė teismui visus turimus įrodymus, prašė išreikalauti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos duomenis, įrodančius Publikacijoje paskelbtus faktus. Paskleidžiant informaciją apie (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės veiksmus, naudojant tarnybinį automobilį ne darbo valandomis, informacija buvo paskleista sąžiningai, patikrinus pranešime nurodytus faktus, apklausus liudytoją. Pareiškėjas turėjo duomenų, kurie leido jam susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė etikos normos, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų.

14.3. Teismas vertino Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 16B-197 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ ir pabrėžė, kad įsakyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas neteisingai vertino šią faktinę aplinkybę, nes su minėtu įsakymu susipažino ir teisę jį skųsti turėjo tik trečiasis suinteresuotas asmuo, o pareiškėjas su šiuo Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus teisės aktu nebuvo supažindintas iki bylos nagrinėjimo teisme. Pareiškėjas nėra subjektas, kuris galėtų šį teisės aktą skųsti. Tarnybinio tyrimo medžiaga, kurioje gali būti faktinių duomenų, kuriuos jis galėtų naudoti kaip įrodymus, pagrindžiančius trečiojo suinteresuoto asmens tarnybinio automobilio naudojimą asmeniniais tikslais, pareiškėjui nėra pateikta. Taip pat, nors teismas vertino trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. 16B-197 „Dėl tarnybinio nusižengimo“, nėra aišku, dėl kokio tarnybinio nusižengimo buvo atliekamas tyrimas ir ar jis susijęs su šia byla, nes prie minėto įsakymo kiti dokumentai nepateikti.

14.4. Teismas netinkamai vertino liudytojos (duomenys neskelbtini) vyriausiosios specialistės D. S. parodymus. Teismas neteisingai nurodė, kad liudytoja, pagal pareiškėjo žodinį prašymą, fotografavo V. A. K., jos neinformuodama. Liudytoja paaiškino, kad pareiškėjas paprašė užfiksuoti stovintį tarnybinį automobilį, o ne trečiąjį suinteresuotą asmenį, tačiau tuo metu, kai liudytoja ketino tai atlikti, prie tarnybinio automobilio privažiavo V. A. K. šeimos automobilis, iš kurio ji išlipo, todėl buvo užfiksuotas ne tik viešoje vietoje stovintis savivaldybei priklausantis turtas – tarnybinis automobilis, bet ir asmuo, kuris šiuo turtu naudojasi.

14.5. Teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjas pateikė tendencingą, kaltinančią informaciją, t. y. paskelbė žinią. Taip pat, kad publikacijos citatos bei pateikiamos nuotraukos klaidina informacijos skaitytoją. Aplinkybė, jog tarnybinis automobilis ne darbo valandomis buvo naudojamas asmeniniais tikslais, suponuoja visi to vakaro įvykiai ir kiti faktiniai duomenys, taigi informacija yra tikra. Siekiant atskirti žinią nuo nuomonės taip pat vertintinas ir eilinio (vidutinio) informacijos gavėjo supratimas, t. y. ar pateikta informacija galėjo priversti eilinį skaitytoją suprasti, kad pateikiami neginčijami faktai apie asmenį, kurie gali būti patikrinti ir įrodyti, ar kad pateikiama autoriaus nuomonė apie tam tikrus su asmeniu susijusius faktus. Vien tai, kad ginčijamas teiginys gali būti patikrinamas pagal byloje esančius duomenis, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo pateikta žinia, o ne nuomonė. Siekiant tinkamai atskirti žinią nuo nuomonės negalima apsiriboti tik atskirų frazių pažodiniu vertinimu, todėl vien tai, kad konkrečiose ginčytinose frazėse yra daugiau teigiamojo nei svarstomojo pobūdžio informacijos, neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas pateikė žinią, o ne savo subjektyvų tam tikrų duomenų vertinimą.

14.6. Dalis Publikacijoje pateiktų faktų ir įrodymų, trečiojo suinteresuoto asmens buvo neginčijami: tarnybinio automobilio naudojimas po darbo valandų; trečiojo suinteresuoto asmens buvimas valstybės tarnautoju, viešu asmeniu; faktas, jog 22.00 val. atvyko su šeimos automobiliu, kurį vairavo V. A. K. sutuoktinis ir persėdo į tarnybinį automobilį; nuotraukose užfiksuotas trečiasis suinteresuotas asmuo šalia tarnybinio automobilio (duomenys neskelbtini) po darbo valandų; faktas, jog V. A. K. neturėjo teisėto pagrindo tarnybiniu automobiliu po darbo valandų vykti į kitą seniūniją. Šių faktų nepaneigė ir pirmosios instancijos teismas.

15. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

16. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma:

16.1. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog Publikacijos informacija buvo pagrįsta patikrintais faktais.

16.2. Liudytoja D. S. nepateikė faktų, pagrindžiančių, jog (duomenys neskelbtini) seniūnė automobilį naudojo savo asmeniniams tikslams. Liudytoja tik pareiškė savo subjektyvią nuomonę dėl tarnybinio automobilio naudojimo. Teismo posėdyje paaiškėjo, jog liudytoja, neturėdama savo tiesioginės viršininkės V. A. K. leidimo, neteisėtu pareiškėjo nurodymu, nuo 2020 m. kovo 27 d. iki 2020 m. liepos 16 d. programos „Xirgo Global transport“ pagalba nuolatos stebėjo ir rinko informaciją apie (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančius automobilius ir teikė ją pareiškėjui. Taip pat, liudytoja patvirtino, jog V. A. K. fotografavo jai nematant, jos neinformavusi ir šias nuotraukas pateikė pareiškėjui, t. y. asmeniui, nesusijusiam su Jonavos rajono savivaldybės administracija. Pareiškėjas nuotraukas kėlė į „Facebook“ puslapio „(duomenys neskelbtini)“ svetainę.

16.3. Liudytoja teismo posėdžio metu taip pat pateikė tikrovės neatitinkančius parodymus apie tai, jog trečiasis suinteresuotas asmuo, atvažiavęs į Jonavą ir palikęs tarnybinį automobilį stovėti prie Jonavos kultūros centro, sėdo į šeimos automobilį. Anot trečiojo suinteresuoto asmens, šeimos automobilis, kartu su V. A. K. sutuoktiniu ir vaikais, tuomet buvo Kaune, nes 2020 m. liepos mėn. 1 d. nuo 17.00 val. vaikams vyko sportinė treniruotė, todėl jokiu būdu liudytoja negalėjo matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nurodytu metu sėdo į šeimos automobilį Jonavoje. Liudytojos parodymus trečiasis suinteresuotas asmuo vertina kaip išskirtinai palankius pareiškėjui. Be to, pareiškėją ir liudytoją D. S. sieja artimi santykiai.

16.4. Pareiškėjas visais įmanomais būdais siekdamas išvengti atsakomybės, apeliaciniame skunde išsako teiginius, kurie laikytini tik kaip jo gynybinė pozicija, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir grindžiama tik prielaidomis.

17. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo nepagrįstai teigė, kad Komisijai ir teismui nebuvo pateikta įrodymų, jog ginčijamoje Publikacijoje buvo nurodyta pagrįsta informacija. Teismo posėdžio metu liudytoja išsamiai papasakojo tos darbo dienos įvykius ir nurodė, jog V. A. K. nebuvo jokio poreikio tą dieną naudoti tarnybinio automobilio po darbo valandų. Tačiau teismo posėdžio metu nebuvo kalbama, kad pareiškėjas liudytojai būtų davęs kokius nors nurodymus jungtis prie „Xirgo Global transport“ programos ir rinkti duomenis apie trečiąjį suinteresuotą asmenį. Taip pat liudytoja paliudijo, kad fotografavo viešąją erdvę, kurioje stovėjo savivaldybės turtas – tarnybinis automobilis, prie kurio tuo metu priėjo viešas asmuo. Liudytoja neteigė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, atvažiavęs į Jonavą ir palikęs tarnybinį automobilį stovėti prie Jonavos kultūros centro, sėdo į šeimos automobilį. Apie tai pareiškėjui pranešė kitas, šį įvykį matęs, asmuo. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė naują aplinkybę, kad šeimos automobilis, kartu su V. A. K. sutuoktiniu ir vaikais, buvo Kaune, nes 2020 m. liepos l d. nuo 17.00 val. vaikams vyko sportinė treniruotė. Ši aplinkybė, pareiškėjo nuomone, nepaneigia fakto, jog 22.00 val. prie tarnybinio automobilio ji atvyko būtent šeimos automobiliu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. EKS-10/20 „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad Komisija ginčijamu Sprendimu pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Kodekso 32 straipsnį, nes Publikacijoje buvo paskelbta ne bendro pobūdžio informacija apie V. A. K. veiksmus ne tarnybos metu, o konkretūs kaltinimai, kurie nepagrįsti ir nepatvirtinti faktais.

20. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pareiškėjo teigimu, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad informacija, kurią jis publikavo internete, atitinka tikrovę; informacija buvo paskleista sąžiningai, patikrinus pranešime nurodytus faktus, apklausus liudytoją; pareiškėjas turėjo duomenų, kurie jam leido susidaryti viešai išreikštą nuomonę ir jos išraiška nepažeidė etikos normos.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

22. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą išreikalauti į bylą papildomus įrodymus, pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikė prašymą išreikalauti iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybiniame automobilyje VW Caddy (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtos GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programos 2020 m. liepos 1 d. ataskaitos duomenis, kuriuose matytųsi minėto automobilio maršrutas, laikas ir greitis. Pareiškėjas minėtą prašymą buvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas prašymo netenkino. Teisėjų kolegija taip pat netenkina šio pareiškėjo prašymo, kadangi minėtų įrodymų pateikimas yra ginčo dalyku administracinėje byloje Nr. eI3-4531-289/2021, kurioje galutinis teismo sprendimas dar nėra priimtas. Nors, kaip teigia pareiškėjas, šie įrodymai gali patvirtinti tarnybinio automobilio naudojimo laiką, maršrutą ir greitį, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie savaime nepatvirtina tarnybinio automobilio naudojimo asmeninėms reikmėms.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumo, pirmiausiai pažymi, kad proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismus nurodyti savo sprendimų motyvus, tačiau šis straipsnis nėra aiškinamas, kaip įpareigojantis teismą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimą byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą Higgins ir kiti prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34/1996/753/952); 2003 m. liepos 1 d. sprendimą byloje Suominen prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 37801/97). Pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, o apeliacinius skundus iš esmės grindžiant tik abstrakčiais teiginiais, nenurodant su kokiomis konkrečiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinkama, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.).

25. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame pateiktas pareiškėjo Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, analizuota bei vertinta informacijos skleidėjo redakcinė atsakomybė, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nepritarė (nesutiko) su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas.

27. Pasisakant dėl ginčui spręsti aktualaus teisinio reguliavimo visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė – asmens teisė laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, kuri yra saugotina demokratinės visuomenės teisinė vertybė. Tačiau ši teisė nėra absoliuti – VIĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas šios konstitucinės vertybės ribojimas. Iš EŽTT plėtojamos jurisprudencijos matyti, kad demokratinėje visuomenėje leistinos kritikos ribos, netgi diskutuojant svarbiais bendrojo intereso klausimais, priklauso nuo poreikio gerbti kitų asmenų reputaciją ir teises, vengiant įžeidžiamo pobūdžio formuluočių (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Constantinescu prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 28871/95).

28. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-478-502/2018).

29. Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitinkančia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiškai pateikiama informacija, kuria iškraipomos arba nutylimos įvykių, reiškinių sąsajos, priežastiniai ryšiai su kitais įvykiais ir reiškiniais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

30. EŽTT požiūriu, siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui (žiniai) ar vertinamiesiems teiginiams (nuomonei)), būtina atsižvelgti į visą bylos aplinkybių kontekstą: teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, formą ir būdą, ar pateiktas realios situacijos vertinimas, ar nuomonės pareiškimas be jokio faktinio pagrindo, ar vyko gyva diskusija, visuomeninė akcija, kurioms neabejotinai būdingas didesnis emocionalumo ir „perdėjimo“ laipsnis, ar informacija pateikta, pvz., mokslinio pobūdžio straipsnyje, ir kt. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, tačiau jiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo (žr., pvz., 2005 m. vasario 15 d. sprendimą byloje Steel and Morris prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 68416/01, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2014). Kai teiginiai yra vertinamojo pobūdžio, apribojimo proporcingumas gali priklausyti nuo to, ar egzistuoja pakankama faktinė bazė ginčijamam teiginiui pagrįsti, nes vertinamojo pobūdžio teiginys, neturintis jokio faktinio pagrindo, gali peržengti leistinas ribas (žr., pvz., 2007 m. liepos 12 d. sprendimą byloje A/S Diena and Ozoliņš prieš Latviją, pareiškimo Nr. 16657/03).

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. nutarties 6 punktą), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Publikacijoje buvo paskelbta ne bendro pobūdžio informacija apie V. A. K. veiksmus ne tarnybos metu, o konkretūs kaltinimai, priskirtini faktų konstatavimui (žiniai), bet ne vertinamiesiems teiginiams (nuomonei). Publikacijos citatos ir pateiktos nuotraukos klaidino informacijos skaitytoją, nes jose konstatuojama, jog jau padarytas nusižengimas – „Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. Jonavos miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“. Šių dėstomų teiginių negalima laikyti vertinamaisiais, t. y. nuomonėmis. Aptariami teiginiai gali būti patikrinti ir patvirtinti / ar paneigti įrodymo priemonėmis, todėl tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos teiginius įvertino kaip žinių paskleidimą, kurioms gali būti taikomas tiesos ir tikrumo kriterijus. Aplinkybė, kad informacija buvo paskleista apie viešo asmens veiksmus, neturi įtakos jos vertinimui atitikimo tikriems duomenims aspektu, nes tokios aplinkybės savaime nėra kliūtis patikrinti žinių apie realius tikrovės reiškinius, veiksmus, įvykius tikrumą ir teisingumą. Kai tokia informacija nėra grindžiama objektyviais faktais – ji negali būti laikoma teisinga, tikslia nei etiška.

32. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo nurodytos įvykių aplinkybės ir papildomi įrodymai patvirtina tik tai, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė ne tarnybos metu vairavo tarnybinį automobilį, tačiau faktas, jog tarnybiniu automobiliu buvo naudotasi ne darbo valandomis, nėra neginčijamas ir (ar) pakankamas įrodymas, kad šiuo automobiliu buvo naudotasi asmeninėms reikmėms. Pareiškėjo pateikti įrodymai (Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. sausio 21 d. įsakymas Nr. 13B-67 dėl Jonavos rajono savivaldybės administracijos tarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklių patvirtinimo bei tarnybinių lengvųjų automobilių paskirstymo ir kuro limitų nustatymo; nuotraukas; Jonavos gyventojo pranešimas apie galimą tarnybinio automobilio naudojimą), taip pat liudytojos D. S. (kuri palaiko gerus santykius su pareiškėju, buvo jo pavaldume, kai jis dirbo (duomenys neskelbtini) seniūnu, kas sudaro pagrindą abejoti jos objektyvumu) paaiškinimai vienareikšmiškai nepatvirtina, jog V. A. K. tarnybinį automobilį naudojo asmeninėms reikmėms ir automobilį vairavo viršydama leistiną greitį. Jonavos savivaldybės administracijos direktorius, atlikęs patikrinimą, 2020 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 16B-197 konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. nepadarė tarnybinio nusižengimo, t. y. automobilio nenaudojo asmeninėms reikmėms. Pareiškėjas, nurodęs, kad kreipėsi į policijos komisariatą dėl V. A. K. viršyto leisto greičio ir pavojingo manevravimo, nepateikė duomenų apie šią administracinio teisės pažeidimo procedūrą. Pareiškėjas V. A. K. galbūt viršytą leistiną greitį siekia įrodyti GPS „Xirgo Global transporto valdymo“ programos duomenimis, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, greičio viršijimo faktas turėtų būti patvirtintas kompetentingos institucijos, o ne navigacinės sistemos duomenimis.

33. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jis informaciją paskleidė sąžiningai, patikrinęs pranešime nurodytus faktus, apklausęs liudytoją. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, visų pirma, paskleidė Publikacijoje V. A. K. kaltinančius teiginius („Vos tris mėnesius dirbanti valstybės tarnautoja, tarnybinį automobilį naudoja savo reikmėms ne tarnybos metu“, „(duomenys neskelbtini) seniūnė V. A. K. 2020 m. liepos 1 d., ne tarnybos metu, 22.00 val. Jonavos miesto teritorijos ribose „skraidė“ daugiau kaip 100 km/h greičiu“, „pasinaudodama tarnybine padėtimi, šiam reikalui naudojo savivaldybės turtą (automobilį ir kurą)“), o tik po to kreipėsi į Jonavos savivaldybės administracijos direktorių dėl V. A. K. veiksmų ir į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos policijos komisariatą su pranešimu „Dėl pavojingo manevravimo“. Tokie pareiškėjo veiksmai, kai nesant konstatuotam V. A. K. tarnybiniam nusižengimui ir administraciniam teisės pažeidimui, jis paskleidė konstatuojamojo pobūdžio informaciją, nepatvirtintą faktais dėl paskelbtos informacijos tikslumą ir teisingumą, neatitinka sąžiningo elgesio standarto.

34. Žeminančia asmens garbę ir orumą žinia laikoma tikrovės neatitinkanti, diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, komercinę veiklą ir pan. Šiuo atveju ginčo teiginiais, kurie, kaip minėta, neatitinka tikrovės, pareiškėjas paskelbė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo elgėsi netinkamai: naudojo tarnybinį automobilį asmeninėms reikmėms ir viršijo leistiną greitį. Tokia informacija žemina asmens dalykinę reputaciją, garbę ir orumą.

35. Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai nustatė, jog Publikacijoje buvo pateikta informacija, žeminanti trečiojo suinteresuoto asmens dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Kaip jau buvo minėta, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad jame pateiktas pareiškėjo ginčijamų Publikacijos teiginių faktinis ir teisinis įvertinimas, nurodytos teisės aktų normos, kuriomis grindžiamos išvados dėl ginčo esmės. Nėra jokio pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti Publikacijoje paskelbtų teiginių. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė