Legislator Case Law & Legislation
c5ea06b6-9b2e-4bcc-84d3-2120abc0b8c1 AI generated

c5ea06b6-9b2e-4bcc-84d3-2120abc0b8c1 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number c5ea06b6-9b2e-4bcc-84d3-2120abc0b8c1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimo, kuriuo pastarajam pagal LR ATPK 124 str. 5 d. paskirta 700 Lt bauda, pagal LR ATPK 128 str. 1 d. paskirta 1200 Lt bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 1200 Lt bauda, n u s t a t ė :2014-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta M. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5433-870/2014 ir to paties teismo 2014-09-04 nutarimu pastarajam skirta 1200 Lt bauda už tai, kad jis 2014-04-12, 07.43 val. vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst.

Legislator headnote

AI generated

c5ea06b6-9b2e-4bcc-84d3-2120abc0b8c1 · Vilniaus apygardos teismas: Pažymėtina, kad M. J. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemones, taip pat, vairuodamas automobilį, važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidÄ vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h, t.y., leistinÄ greitį virÅ¡ijo 43 km/h. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog greičio nevirÅ¡ijo, mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemonę.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Adm                                                                                      NuoraÅ¡asAdministracinė byla Nr. ATP-1103-211/2014                                                    Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02934-2014-7                                                    Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                      39.2; 45.4.1; 45.10.;             VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M.

J. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimo, kuriuo pastarajam pagal LR ATPK 124 str. 5 d. paskirta 700 Lt bauda, pagal LR ATPK 128 str. 1 d. paskirta 1200 Lt bauda, vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., paskirta subendrinta galutinė nuobauda – 1200 Lt bauda, n u s t a t ė :2014-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo iÅ¡nagrinėta M. J. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-5433-870/2014 ir to paties teismo 2014-09-04 nutarimu pastarajam skirta 1200 Lt bauda už tai, kad jis 2014-04-12, 07.43 val. vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemones. Vairuodamas automobilį kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda, Kauno sav. 97 km-e važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidÄ vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h. LeistinÄ greitį virÅ¡ijo 43 km/h. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 124 str. 5 d., 128 str. 1 d.Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimÄ panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti.

Taip pat praÅ¡o nutartimi iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos ir jos vardu veikiančio teismo įgaliojimų ir procesinių veiksmų teisėtumÄ , Lietuvos Respublikos santvarkos sukÅ«rimo proceso teisėtumÄ bei to pasėkoje respublikos valdymÄ užsiėmusių asmenų pačių sau nusistatyta procesine teise ir tvarka sukÅ«rimÄ teisių LR Prezidentams, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Vidaus reikalų ir LR Susisiekimo ministrams, teismams ir kitiems neteisėto valstybės valdymo tęstinumo bedradalyviams ir bendraveikėjams.Apeliantas skunde nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo priimtu nutarimu, jo manymu, skundžiamas nutarimas priimtas padarant akivaizdžius esminių procesinių teisės normų pažeidimus, teismas (viena teisėja) apelianto pateiktų esminių dalykų tinkamai neiÅ¡nagrinėjo.

Apeliantas nurodo į bylÄ raÅ¡tu ir žodžiu pateikęs duomenis apie vieÅ¡us ir neginčijamus duomenis dėl respublikinės valdymo formos santvarkos neteisėtumo, nurodo, kad jie byloje esminiai, nes jų pasekmėje pradėtas neteisėtos respublikinės valdymo santvarkos veikimas. Neteisėtos santvarkos neteisėtame veikime sukurti teisės aktai neteisėti. To pasėkoje neteisėti visų Lietuvos Respublikos Prezidentų, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos vyriausybės, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministrų, Lietuvos Respublikos visų policijos generalinių komisarų įsakymais patvirtinti aktai.

To pasėkoje neteisėta visos policijos sistemos ir visų Lietuvos Respublikos teismų bei visų Lietuvos Respublikos teisėjų veikla – jų visų visi nutarimai ir nutartys bei kt. Tokiu būdu, pasak apelianto, teismas neįvertino daugybės neginčytinų įrodymų, jog teismas dalyvauja esminių procesinių teisių pažeidimų vykdymo veiklos tęstinume. Apeliantas nurodo, kad neteisėtai veikiantis Vilniaus miesto apylinkės teismas savo iš esmės neteisėtame nutarime prirašė M.

J. paaiÅ¡kinimų jovalÄ ir neteisingai taikė neteisėtos Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 24 str. „3. Asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus“ – vienam asmeniui dėl pažeidimų daugiskaitos, bet ne dėl atėmimo už vienÄ pažeidimÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus virÅ¡ininkas (toliau – policijos įstaiga) praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-04 nutartį palikti nepakeistÄ ir M.

J. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad policijos įstaigos manymu, nubaustajam inkriminuoti pažeidimai, numatyti LR ATPK 124 str. 5 d. ir 128 str. 1 d. kvalifikuoti teisingai, administracinio teisės pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiagoje surinktais nenuginčijamais faktiniais duomenimis. Duomenys, esantys tyrimo medžiagoje yra neabejotini, objektyvÅ«s, tikslÅ«s, atlikti nesuinteresuotų, neÅ¡aliÅ¡kų kompetentingų asmenų – pareigÅ«nų.Apeliacinis skundas netenkinamas.IÅ¡nagrinėjus teismui pateiktÄ administracinio teisės pažeidimo bylÄ , konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir motyvuotÄ sprendimÄ , nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.

Pažymėtina, kad M. J. nubaustas už tai, kad vairavo automobilį Mercedes Benz E500 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti Å¡ios rūšies transporto priemones, taip pat, vairuodamas automobilį, važiavo 126 km/h greičiu (įvertinus 2 proc. paklaidÄ vairuotojo naudai 123 km/h greičiu), kur greitis ribojamas iki 80km/h, t.y., leistinÄ greitį virÅ¡ijo 43 km/h. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas kaltu neprisipažino, nurodė, jog greičio nevirÅ¡ijo, mano, kad turėjo teisę vairuoti transporto priemonę.

TokiÄ jo versijÄ paneigia byloje surinkti įrodymai, kurie skundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, buvo tinkamai iÅ¡tirti ir įvertinti pirmosios instancijos teismui priimant sprendimÄ . Apelianto kaltė nustatyta remiantis byloje esančiais tokiais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigÅ«nų V. K. ir R. Å . tarnybiniais praneÅ¡imais, greičio matuoklio atminties duomenų iÅ¡klotinės kopija, duomenimis, esančiais pažymoje apie asmens baustumÄ , liudytojų – policijos pareigÅ«nų V.

K. ir R. Š. parodymais teisme. Nors apeliantas skunde teigia, jog skundžiamas nutarimas priimtas padarant akivaizdžius esminių procesinių teisės normų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas to nenustatė. Iš byloje esančių policijos pareigūnų V. K. ir R. Š. tarnybinių pranešimų matyti, kad š. m. balandžio 12 d., apie 7 val. 43 min. matavo greitį prietaisu Traffi patrol XR Nr. 07302 (patikros Nr. 1428838) kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 98 km dešinėje pusėje, kur greitis ribojamas iki 80 km/h.

Pastebėjo antra eismo juosta vizualiai labai dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, pamatavo jo greitį ir užfiksavo 126 km/h greitį 460 metrų atstumu. Buvo Å¡eÅ¡tadienio rytas, automobilių buvo mažai. Minėtu matavimo laiku matomumo zonoje važiavo tik du automobiliai. Pradėjus stabdyti pažeidimÄ padariusį automobilį, Å¡is staigiai metėsi į pirmÄ eismo juostÄ ir pasivijęs pirmoje eismo juostoje važiavusį automobilį važiavo tokiu mažu atstumu paskui jį „prilipęs“, kad net nebuvo matyti automobilio priekio.

Automobiliams vienas paskui kitÄ priartėjus arti jo skrituliu rodė auksiniam MB sustoti, tačiau Å¡io vairuotojas mosto metu staigiai metėsi į kairę, į antrÄ eismo juostÄ ir labai stipriai padidino greitį. MB nesustojus pamatė automobilio galinį numerį (duomenys neskelbtini). Automobiliui nesustojus, sėdo į tarnybinį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo persekioti didinantį greitį MB automobilį. Automobilį persekiojo tame pačiame kelyje, kuriame ir stabdė Klaipėdos link ir priartėti arčiau kaip apie 500 metrų atstumu nepavyko dėl jo didinamo greičio, nors jų automobilio greitis buvo net iki 170 km/h.

Pravažiavus greičio apribojimo ribas, t. y. apie 6-7 km nuo stabdymo vietos (104-105 km), kur eismas yra saugesnis ir mažiau automobilių, padidino jų tarnybinio automobilio greitį iki maksimalaus t. y. iki 230 km/h, tačiau prie sprunkančio automobilio neartėjo, nors atstumas iki jo buvo apie 700-1000 metrų. Keli automobiliai važiuojantys antra eismo juosta sutrukdė MB automobiliui, tad Å¡iam teko sumažinti greitį, tačiau jis jį vėl padidindavo vėl nutoldavo iki minėto atstumo. Apie 112-114 km (nuo Vilniaus) antra eismo juosta važiuojantis automobilis, kuris pralenkinėjo vilkikÄ sutrukdė MB greitai važiuoti, tad Å¡is buvo priverstas sumažinti greitį ir jie MB automobilį pasivijo.

VisÄ laikÄ nuo persekiojimo pradžios važiavo įjungtais Å¡vyturėliais, privažiavus MB iÅ¡ galo apie 50-100 metrų atstumu MB persirikiavo ir sustojo kelkraÅ¡tyje.Taip pat tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad papraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , pastarasis paaiÅ¡kino, kad vairuotojo pažymėjimas policijoje. Patikrinus duomenų bazę paaiÅ¡kėjo, kad vairuotojas neturi teisės vairuoti, nes po vairuotojo pažymėjimo atėmimo neįvykdė keliamų sÄ lygų vairuotojo pažymėjimui susigrÄ Å¾inti (b.t. 1, b.l. 3-6).Teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai V.

K. ir R. Å . patvirtino jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes, nurodė, kad buvo užfiksuotas M. J. greičio virÅ¡ijimas, paskui dar paaiÅ¡kėjo, kad jis neturi teisės vairuoti. Kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, matuodami greitį užfiksavo, kad M. J. vairuojamas automobilis virÅ¡ijo greitį. Bandė jį stabdyti, tačiau nepavyko, tuomet pasivijo. Pasivijus paaiÅ¡kėjo, kad automobilį vairavo M. J.. Duomenų bazėje buvo pažymėta, kad tuo metu jis dar neturėjo teisės vairuoti, kadangi nebuvo įvykdęs sÄ lygų po teisių atėmimo (b.t. 2, b.l. 63-65).Nors teismo posėdyje apklaustas nubaustasis M.

J. nesutiko su byloje surinktais įrodymais ir teigė, kad užfiksuotas greitis ne jo, tačiau pagal Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Transporto priemonių greičio matavimo prietaiso „Traffi Patrol XR 07302“ panaudojimo registracijos žurnalÄ matyti, kad įregistruotas Å¡io prietaiso panaudojimas 2014-04-12, 7.43 val. A-1 kelyje 97 kilometre, fiksuotas 126 km/h greitis (b.t. 2, b.l. 84-85), tokie pat duomenys nurodyti ir greičio matavimo prietaiso atmintyje (b.t. 2, b.l. 44). Liudytoja teisme apklausta V.

S., pažeidimo metu važiavusi kartu su pažeidėju M. J. tvirtino, kad tÄ dienÄ buvo pakankamai didelis automobilių srautas, tačiau tokiÄ jos versijÄ paneigia teismo posėdyje apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymai, kuomet jie patvirtino, kad tÄ dienÄ pažeidimo padarymo metu buvo ankstus rytas ir kelyje tuo laiku buvo tik du automobiliai, kurių vienas akivaizdžiai vizualiai matėsi važiavo labai greitai. Å iuos pareigÅ«nų žodžius patvirtina ir greičio matuoklio rodmenys, kur matyti, kad laiko tarpe nuo 7.30 val. iki 7.43 val. buvo fiksuoti tik du automobiliai.SkundÄ nagrinėjantis teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nėra pagrindo netikėti policijos pareigÅ«nų parodymais, kurie patvirtina jų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotas aplinkybes.

Liudytojos V. S. parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip siekį padėti iÅ¡vengti nubaustajam M. J. administracinės atsakomybės. Be to, byloje nebuvo nustatyta ir aplinkybių, kodėl policijos pareigÅ«nai turėtų siekti apkalbėti apeliantÄ . Tokiu bÅ«du, apelianto nesutikimas su byloje surinktais įrodymais nereiÅ¡kia, kad pastarasis buvo nubaustas nepagrįstai.SkundÄ nagrinėjančio teismo nuomone, pagrįstai apeliantas nubaustas ir pagal LR ATPK 128 str. 1 d. IÅ¡ teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad nubaustasis M.

J. nesutiko su tuo ir paaiškino manęs, kad jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, kadangi vairuotojo pažymėjimas jau buvo sunaikintas ir ne jo prašymu, „Regitros“ dokumentas tai įrodo ir jis negali duoti to, kas policijos prašymu jau sunaikinta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esanti pažyma dėl M. J. baustumo patvirtina, kad pastarasis Širvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimu buvo nubaustas pagal LR ATPK 124 str. 6 d. (b.t. 1, b.l. 8-16), jam paskirta nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui.

M. J. Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimÄ apskundė Vilniaus apygardos teismui. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 27 d. nutartimi M. J. apeliacinio skundo netenkino, Å irvintų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 18 d. nutarimas, kuriuo M. J. paskirta 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vienam mėnesiui, paliktas galioti. Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis, teisės vairuoti transporto priemones apribojimas galiojo nuo 2011-05-28 iki 2011-06-27.

Vadinasi, specialiosios teisės atėmimo terminas pažeidimo padarymo metu jau buvo pasibaigęs. Kita vertus, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 24 str. 3 d. numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grÄ Å¾inama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomus vairuotojų mokymus.

Nagrinėjamu atveju M. J. administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pasibaigus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui M. J. minėto įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡klausė papildomus vairuotojų mokymus ir jam vairuotojo pažymėjimas buvo grÄ Å¾intas. Esant Å¡ioms aplinkybėms bei įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų administracinių teisės pažeidimų esmė buvo įrodyta, naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.Apeliantas skunde taip pat prašė iÅ¡aiÅ¡kinti Lietuvos Respublikos ir jos vardu veikiančio teismo įgaliojimų ir procesinių veiksmų teisėtumÄ , Lietuvos Respublikos santvarkos sukÅ«rimo proceso teisėtumÄ bei to pasėkoje respublikos valdymÄ užsiėmusių asmenų pačių sau nusistatyta procesine teise ir tvarka sukÅ«rimÄ teisių LR Prezidentams, LR Seimui, LR Vyriausybei, LR Vidaus reikalų ir LR Susisiekimo ministrams, teismams ir kitiems neteisėto valstybės valdymo tęstinumo bedradalyviams ir bendraveikėjams, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra skundo nagrinėjimo dalykas, apeliacinės instancijos teismas tikrina tik skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl Å¡iais klausimais nepasisakys.

Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir suformuotoje teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o, atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Helle prieÅ¡ SuomijÄ ).

Atsižvelgus į tai ir patikrinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų nenustatė.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p. n u t a r ė:M. J. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėja                                              (paraÅ¡as)                                                      Laureta Ulbienė NuoraÅ¡as tikras:

Teisėja                                                                                                                         Laureta Ulbienė