c5e9fa1a-0be4-47cd-ac1a-4e630f7734a0 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. 2A-1647-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01047-2011-3                                           Procesinio sprendimo kategorija: 30.4.1.; 114.11.; 128.2.; 121.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,raÅ¡ytinio proceso tvarka vienasmeniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo M. M. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo, suinteresuotieji asmenys byloje – S. L., Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Teisėja, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,n u s t a t ė : Ginčo esmė            PareiÅ¡kėjas prašė:

1) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki 1940 metų nuosavybės teise valdė 20 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini);

2) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad M. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. V. mirties palikimÄ priėmė;

3) nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės M. M. mirties priėmė palikimÄ ;

5) atnaujinti įstatymo nustatytÄ terminÄ pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos į mirusio A. V. priklausantį nuosavybės teise 20 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su žemės savininke patvirtinančius dokumentus.             Suinteresuotas asmuo S. L. prašė pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkinti.             Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija nesutiko su pareiÅ¡kimu.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tarp M. M. ir A. V. buvo sudaryta santuoka. Duomenų apie A. V. 1945-1947 m. turėtÄ turtÄ taip pat nepateikta.             Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos nesutiko su pareiÅ¡kimu, prašė jo netenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė   Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu netenkino pareiÅ¡kėjo M.

M. pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.              Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas savo reikalavimÄ grindžia 1947 m. kovo 31 d. testamentu, kuriuo visÄ savo turtÄ lygiosiomis dalimis A. V. palieka dukrai M. A. V. ir sutuoktinei M. V.. Sudarytas testamentas notariÅ¡kai patvirtintas nebuvo ir testamente nėra nurodytas turėto turto įsigijimo teisinis pagrindas ir nuosavybės teisę patvirtinantis raÅ¡ytinis įrodymas arba raÅ¡ytino įrodymo Å¡altinis.

Pateikto prie bylos testamento sudarymo metu galiojo RTFSR civilinio kodekso 425 straipsnis, kuris nustatė reikalavimus testamento formai ir nenumatė procedÅ«ros dėl naminių testamentų panaudojimo be notaro patvirtinimo, t.y. naminiai testamentai nebuvo įteisinti.              Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad A. V. iki nacionalizacijos, t.y. iki 1940 birželio 15 d. nuosavybės teise valdė 20 ha žemės, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl juridinę reikÅ¡me turinčio fakto nustatyto, be to nepateikta įrodymų, kad A.

V. buvo sudaręs santuokÄ su M. V.. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnį pareiÅ¡kėjas neturi teisinio pagrindo pretenduoti į A. V. turtÄ , jeigu pastarasis jį ir turėjo iki nacionalizacijos.             Duomenų apie tai, kad M. V. sudarė santuokÄ su A. V. nepateikta, todėl nei M. V. nei jos vaikai (M. M. ir S. L.), nustačius šį faktÄ , negali pretenduoti į nuosavybės atkÅ«rimÄ , t.y. turėtÄ iki nacionalizacijos turtÄ , priklausantį A.

V..             Pateiktas testamentas neturi įrodomosios vertės.             III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas M. M. praÅ¡o panaikinti Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti visiÅ¡kai. Nurodė, jog teismas neteisingai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad A.

V. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 20 ha žemės sklypÄ , bei kad A. V. buvo sudaręs santuokÄ . Civilinėje byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nurodytas aplinkybes. Pateiktame A. V. testamente nurodoma, kad 1947 m. kovo 31 d. jis palieka savo žmonai M. V. 15 ha ariamos žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Lietuvos SSR Trakų apskrities, EiÅ¡iÅ¡kių valsčiaus, JančiÅ«nų apylinkės tarybos 1949 m. kovo 10 d. pažymoje yra nurodyta, kad S. M. vedė A. V. žmonÄ bei A.

V. mirė prieÅ¡ dvejus metus, palikęs 20 ha žemės. Lietuvos centrinio valstybės archyvo namų knygos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad S. M. bei jo žmona M. M. valdo 20 ha žemės sklypÄ . 1991 m. lapkričio 24 d. praÅ¡yme grÄ Å¾inti žemę nurodoma, kad buvęs žemės savininkas A. V. turėjo 20 ha žemės plotÄ . Todėl teismas pažeidė CPK 176 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , pagal kuriÄ nėra reikalaujama Å¡imtaprocentinio teismo įsitikinimo faktų buvimu.

IÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Bylose dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumÄ lemia tai, kad Å¡iose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. PareiÅ¡kėjui turint tiesioginių įrodymų, jam nereikėtų kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.              Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ suinteresuotasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ .

Nurodo, kad argumentų ir raÅ¡ytinių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjas yra įgijęs subjektinę teisę į buvusio savininko A. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ , apeliaciniame skunde nėra pateikta. Pagal S. M., S. L. ir M. M. 1991 m. lapkričio 24 d. praÅ¡ymo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnio nuostatas pareiÅ¡kėjas negalėjo pretenduoti į A.

V. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . A. V. sutuoktinė M. V. (M.) mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pradžios, o dukra A. M. V. praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises nepateikė. Teisės pretenduoti į A. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ S. M., S. L. ir pareiÅ¡kėjas neįgijo ir pagal minėto įstatymo 2 straipsnio nuostatas, galiojusias iki Å¡io įstatymo galiojimo pabaigos 1997 m. liepos 9 d. Buvęs žemės savininkas A. V. sudarė testamentÄ , kuris nebuvo patvirtintas notaro.

Testamento sudarymo metu galiojusio RTFSR civilinio kodekso 425 straipsnis nustatė, kad testamentas turi bÅ«ti palikėjo pasiraÅ¡ytas ir pateiktas notariniam organui notariÅ¡kai patvirtinti. Notarinė forma buvo reikalaujama kaip esminis testamento požymis, o asmeniniai testamentai ir galimybė juos patvirtinti apskritai nebuvo įteisinta. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, galiojusias nuo 1999 m. birželio 2 d. iki 2002 m. sausio 18 d., teismams buvo suteikta teisė nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, kad nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikos piliečiams buvo perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis, taip pat piliečiams, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ .

Pagal minėtas įstatymo nuostatas testamentinių įpėdinių įstatyminiai įpėdiniai negali bÅ«ti pretendentais. A. V. įpėdiniai pagal sudarytÄ testamentÄ praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises nepateikė ir nėra duomenų, kad jie bÅ«tų testamentu palikę savo turtÄ pareiÅ¡kėjui ar kitiems asmenims. Todėl pareiÅ¡kėjas, jo tėvas ir sesuo taip pat negali pretenduoti į A. V. nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 329 straipsnis).           Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, jog A. V. iki 1940 m. valdė 20 ha žemės sklypÄ , nustatymo bei dėl pareiÅ¡kėjo teisės pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas pretenduoti į A.

V. turėtÄ turtÄ .           Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ teismas CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo. PareiÅ¡kime dėl žemės ar miÅ¡ko valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiÅ¡kėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindÄ ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieÅ¡kovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sÄ lygas.          Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu.

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas dėl įrodymų pakankamumo tam tikram faktui nustatyti, teismas turi atsižvelgti į bylos kategorijÄ , jos pobÅ«dį, kitas konkrečiu atveju svarbias aplinkybes (LAT 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2009).

Bylose dėl juridinio fakto nustatymo teismas turi atsižvelgti į tai, kad tokiose bylose įrodinėjimas turi tam tikrų ypatumų, kuriuos lemia tai, jog naudojami netiesioginiai įrodymai (prieÅ¡ingu atveju asmeniui nereikėtų kreiptis į teismÄ ) ir daromos prielaidos. Å ios prielaidos turi bÅ«ti motyvuotos ir atitinkamai turi bÅ«ti pagrįsta, kad prieÅ¡ingos prielaidos tikimybės nėra ar ji nedidelė (LAT 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).           PareiÅ¡kėjas aplinkybę, kad A.

V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 20 ha žemės, įrodinėja A. V. asmeniniu testamentu, sudarytu 1947 m. kovo 31 d. (b.l. 6-7),          Lietuvos SSR Trakų apskrities, EiÅ¡iÅ¡kių valsčiaus, JančiÅ«nų apylinkės tarybos 1949 m. kovo 10 d. pažyma Nr. 160 (b.l. 8-9) ir Lietuvos centrinio valstybės archyvo namų knygos iÅ¡raÅ¡u (b.l. 10-11).          Asmeniniame A. V. testamente nurodyta, kad visÄ savo turtÄ , kurį sudaro 15 ha ariamos žemės, 2 ha miÅ¡ko-krÅ«mynų, 3 ha pievų (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai ir naminiai gyvuliai, palikėjas paliko savo dukteriai, M.-A., ir sutuoktinei, M.

V., J., gyvenančioms (duomenys neskelbtini), kiekvienai po pusę (b.l. 6-7). Tačiau šis testamentas nėra tvirtintas notariškai, jame išreikšta tik subjektyvi A. V. valia, todėl negalima pripažinti, kad tekste nurodomas žemės sklypas neginčijamai priklausė testatoriui asmeninės nuosavybės teise ir buvo jo valdomas.           Lietuvos SSR Trakų apskrities, Eišiškių valsčiaus, Jančiūnų apylinkės tarybos 1949 m. kovo 10 d. pažymoje Nr. 160 nurodyta, kad M.

S. A., gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedė A. V. S. žmonÄ . A. V. mirė prieÅ¡ dvejus metus, palikęs 20 ha žemės, kuriÄ sudaro pievos ir Å¡iek tiek lapuočių miÅ¡kas (b.l. 8-9). Pažymėtina, kad Å¡io dokumento teksto viduryje ir gale esančios eilutės nėra iÅ¡likusios, todėl nėra aiÅ¡kus Å¡io dokumento iÅ¡davimo tikslas bei teksto pradžioje nurodytų duomenų apie Å¡eimos sudėtį ir valdytÄ Å¾emę galimas tikslumas. PareiÅ¡kėjo pateiktoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo namų knygos iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad 1948-1950 m. (duomenys neskelbtini), gyvena S.A.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), jo žmona M. I. M., gimusi (duomenys neskelbtini), ir A. M. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Tačiau prie 1948 m. eilutės apie valdytÄ Å¾emę nurodyta, jog 20 ha žemės yra kitoje teritorijoje, 1949 m. eilutėje turėtos žemės kiekis taisytas, vietoje iÅ¡brauktų 12 ha kalbamo valsčiaus teritorijoje ir 10 ha kitoje teritorijoje nurodyta 20 ha kalbamojo valsčiau teritorijoje, ir 1950 m. nurodyta, kad kalbamojo valsčiaus teritorijoje valdomas 0,60 ha žemės sklypas.

Å is dokumentas iÅ¡ dalies patvirtina, kad po nacionalizacijos pareiÅ¡kėjo tėvas su motina gyveno galimai iÅ¡ pradžių 20 ha žemės sklype. Tačiau kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktÄ reikÅ¡minga yra nustatyti, kas buvo nacionalizuotos žemės savininkas iki žemės nacionalizacijos, o ne aplinkybę, kas Å¡ia žeme naudojosi po žemės nacionalizavimo (LAT 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2006). Be to, Lietuvos centrinio valstybės archyvas nurodo, jog fonduose yra tik A.

V., F., paskolos suteikimo 1936-37 m. dokumentai, tačiau dokumentų apie A. V. (duomenys neskelbtini) turėtÄ Å¾emę, jos įgijimÄ fonduose nerasta (b.l. 13). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, kad A. V. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 20 ha žemės, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė minėtÄ faktÄ patvirtinančių įrodymų.           Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad aukščiau nurodytas argumentas nebuvo vienintelis, kuriuo remiantis buvo atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju svarbu ir tai, jog nėra iÅ¡likusių įrodymų, galinčių patvirtinti faktÄ , jog A. V. buvo sudaręs santuokÄ su M. V.. Lietuvos valstybės istorijos archyvas pažymoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) civilinės bÅ«klės santuokos aktų įrašų knygose apie A. V. ir M. K. santuokÄ duomenų nerasta (b.l. 15). Aukščiau minėti dokumentai, tai yra asmeninis testamentas ir 1949 m. kovo 10 d. pažyma Nr. 160, dėl jau aptartų priežasčių negali bÅ«ti pripažinti patvirtinančiais santuokos sudarymo faktÄ .

           PareiÅ¡kėjas juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus prašė nustatyti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo nuostatas laiko save pretendentu į A. V. iki nacionalizacijos turėtÄ turtÄ . Dėl nuosavybės teisių į A. V. iki nacionalizacijos valdytÄ Å¾emę atkÅ«rimo į Å alčininkų rajono Butrimonių apylinkės agrarinės reformos tarnybÄ 1991 m. lapkričio 24 d. kreipėsi S. M., S. L. ir M.

M., tačiau iki Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino pabaigos (2003 m. gruodžio 21 d.) nepateikė nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų (administracinė byla Nr. I-3786-562/2011, b.l. 34). Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjui, kad pagal 1991 m. birželio 18 d. – 1997 m. liepos 9 d. galiojusio Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ 2 straipsnį nuosavybės teisė į iÅ¡kilusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatoma:

1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

2) mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams) ar sutuoktiniui, jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai ir turi Å¡iÄ pilietybę patvirtinantį dokumentÄ bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas nėra mirusiojo A. V. sÅ«nus. PareiÅ¡kėjo motina mirė (duomenys neskelbtini), tai yra iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pradžios, o A. V. dukra A. M. V. praÅ¡ymų atkurti nuosavybės teises nepateikė. Pagal 1997 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ atkuriamos:

1) turto savininkui;

2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtÄ , nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktÄ , o Å¡iems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar Å¡ių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos Å¡alies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei Å¡ie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančiÄ iÅ¡likusio nekilnojamojo turto dalį;

5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo–pardavimo, dovanojimo ar kitokiu raÅ¡ytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtÄ . Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. A. V. testamentas, kuriuo savo turtÄ jis paliko sutuoktinei ir dukrai, buvo sudarytas nesilaikant tuo metu galiojusio RTFSR civilinio kodekso nustatytos formos ir tvarkos, nes nebuvo patvirtintas notaro.

Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-435/2002 buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad testamentinių įpėdinių įstatyminiai įpėdiniai pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ negali bÅ«ti pretendentais. PareiÅ¡kėjas nėra A. V. testamentinis įpėdinis. Mirusiojo testamentinė įpėdinė, pareiÅ¡kėjo motina, M. V., testamento nepaliko, taip pat nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo.

Duomenų, kad kita testamentinė įpėdinė, mirusiojo dukra A. M. V. bÅ«tų kreipusis dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo byloje nėra. Todėl pareiÅ¡kėjas į įstatyme nustatytÄ pretendentų į nuosavybės teisių į nekilnojamÄ jį turtÄ sÄ raÅ¡Ä nepatenka.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, teisingai vertino reikÅ¡mingas bylos teisingam iÅ¡nagrinėjimui aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str., n u t a r i a:

Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                      Laima Gerasičkinienė                                                                                                                                                                                                                             Â