2022-04-06 Nr. AB-8384-3-61-3-00400-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-214-492/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00400-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Š. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. G. skundą Lietuvos auditorių rūmams dėl Lietuvos auditorių rūmų veiksmų ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Š. G. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi teismą, prašydamas: 1) pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR, atsakovas) narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį; 2) įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose; 3) panaikinti LAR 2021 m. gruodžio 10 d. visuotiniame susirinkime priimtus sprendimus; 4) priteisti pareiškėjui iš atsakovo 36,48 Eur išlaidų, patirtų tvirtinant įgaliojimą; 5) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Š. G. skundo dalį dėl šių skundo reikalavimų – pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį; įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose Lietuvos auditorių rūmų narių visuotiniuose susirinkimuose, taip pat nustatė pareiškėjui Š. G. 10 kalendorinių dienų terminą skundo trūkumams, nurodytiems nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimų pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį bei įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose, apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (5 str., 17 str. 1 d., 23 str. 1 d., 33 str. 2 d. 1 p.), įvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį yra teisiškai ydingas ir negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka, nes teismas nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų administracinių aktų, kurie atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, tačiau nenustato juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ir nekonstatuoja faktų bei nepripažįsta asmeniui tam tikrų teisių. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose yra nukreiptas į ateitį, t. y. nėra susijęs su atsakovo neveikimu ar neteisėtais veiksmais, jis teisiškai nėra apibrėžtas, todėl taip pat negali būti administracinės bylos dalyku.

Teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas nesutinka su LAR 2021 m. gruodžio 30 d. raštu (atsakymu) „Dėl 2021-12-10 paklausimo“, kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo kreipimąsi, kodėl jis nebuvo registruotas LAR 2021 m. gruodžio 10 d. visuotiniame susirinkime. Teismo vertino, kad nagrinėjamu atveju ginčas gali būti keliamas nebent tik dėl LAR 2021 m. gruodžio 30 d. rašto „Dėl 2021-12-10 paklausimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl kitų pareiškėjo skundo reikalavimų pareiškėjo reikalavimų teismas konstatavo, kad jie neatitinka ABTĮ reikalavimų, todėl nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.

III. Pareiškėjas Š. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad jo teisių pažeidimas įvyko 2021 m. gruodžio 10 d., žodžiu atsisakius registruoti pareiškėją LAR visuotiniame susirinkime. Joks raštiškas dokumentas šiuo klausimu nebuvo priimtas, todėl raštiško dokumento, kurį būtų galima skųsti nėra. Tačiau tokio dokumento nebuvimas, negali būti pagrindas atsisakyti ginti pažeistas teises.

Pareiškėjas teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnį LAR sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, Finansinių ataskaitų audito įstatymas nedaro skirtumo, ar sprendimas priimtas vykdant viešojo administravimo funkcijas, ar ne. Įstatymas suformuluotas taip, kad net dėl kylančių civilinių santykių pareiškėjas turi kreiptis ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas nurodo, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji kolegija) 2020 m. vasario 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-24/2020 yra išaiškinusi, kad Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra expresis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) sureglamentuota LAR sprendimų apskundimo tvarka (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 75, 76 str.). Pagal teisinį reglamentavimą, visi LAR sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, todėl administracinis teismas yra įgaliotas ir įpareigotas nagrinėti tokio pobūdžio ginčus, nors jie turi ir civilinių santykių elementų, tai yra dėl juridinio asmens dalyvio teisių pažeidimo ir valdymo organų priimtų sprendimų skundimo.

Pareiškėjas akcentuoja, kad reikalavimas panaikinti LAR 2021 m. gruodžio 10 d. sprendimą būtų formalus, nepasiektų savo tikslų ir nesukurtų pasekmių tiek pareiškėjui, tiek LAR, kadangi LAR visuotinis susirinkimas jau įvyko.

Pareiškėjas pažymi, kad vienintelis galimas jo teisių apgynimas yra pripažinti pareiškėjo teises ir įpareigoti pažeidėją įvykdyti įstatymo nuostatas. Bet koks įpareigojimas yra nukreiptas į ateitį, o ne į praeitį, todėl teismo argumentas, kad tokio reikalavimo negali būti, yra niekuo nemotyvuotas ir nepagrįstas.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundo reikalavimas, pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime, per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį, ir įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose, yra tinkamai suformuluotas pareiškimo dalykas ir atitinka teismo teises.

Pareiškėjas tvirtina, kad skundo reikalavimai yra susiję ir privalo būti nagrinėjami vienoje byloje. Pareiškėjas pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnį neturi teisės rinktis rūšinio teismingumo. Pareiškėjas teigia, kad atsisakymas nagrinėti ginčą iš esmės pažeidžia pareiškėjo teisę į gynybą, dėl teismų tarpusavio siuntinėjimo praleidžiami procesiniai terminai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakyta priimti pareiškėjo Š. G. skundo dalį dėl reikalavimų pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį; įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas reikalavimu pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį prašo pripažinti juridinį faktą, o reikalavimas įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose nėra susijęs su atsakovo neveikimu ar neteisėtais veiksmais, jis teisiškai nėra apibrėžtas, todėl taip pat negali būti administracinės bylos dalyku.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad LAR sprendimų apskundimo tvarka tiesiogiai reglamentuota įstatyme (Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 str.), vienintelis galimas pareiškėjo teisių apgynimas yra pripažinti pareiškėjo teises ir įpareigoti pažeidėją įvykdyti įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį, pirmiausia pažymi, kad nors kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.), visgi teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012, 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia asmuo, kokia apimtimi asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021, 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai vadovaujamasi aiškinimu, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Tai reiškia, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (2007 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-261/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1 (11), 2007).

Pagal Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 1 dalį LAR sprendimai, išskyrus sprendimus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo pranešimo apie atitinkamo sprendimo priėmimą įteikimo dienos. Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 2 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigos gali būti skundžiami LAR sprendimai dėl: 1) kvalifikacinių auditoriaus egzaminų įvertinimo; 2) atsisakymo netikrinti žinių iš šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalies 5 punkte ir 9 dalies 5–8 punktuose numatytų sričių; 3) atsisakymo įskaityti į šio įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytų kursų valandų skaičių auditoriaus, profesinę kvalifikaciją kėlusio ne LAR organizuojamuose kursuose, valandas arba išėjusio lygiavertį profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursą, kaip nustatyta šio įstatymo 73 straipsnio 7 punkte.

Specialioji kolegija 2020 m. vasario 28 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-24/2020 išaiškino, kad Finansinių ataskaitų audito įstatyme yra expressis verbis sureglamentuota LAR sprendimų apskundimo tvarka (nurodyto įstatymo 75, 76 straipsniai). Tai yra, pagal teisinį reglamentavimą, LAR sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka, nepriklausomai, ar jie skundžiami administraciniam teismui tiesiogiai (priklausomai nuo sprendimo pobūdžio), ar jų apskundimui dar yra numatyta ikiteisminė apskundimo tvarka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai atlikti auditorių ir audito įmonių viešąją priežiūrą įstaigai (šios įstaigos sprendimai taip pat skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmuoju reikalavimu pareiškėjas prašė pripažinti auditoriaus teisę dalyvauti visuotiniame LAR narių susirinkime per įstatymų nustatyta tvarka įgaliotą kitą asmenį, t. y. neskundė jokio LAR sprendimo, o prašė pripažinti pareiškėjo teisę, todėl pareiškėjo argumentai, kad šis reikalavimas, vadovaujantis Finansinių ataskaitų audito įstatymo 76 straipsnio 1 dalimi, teismingas administraciniam teismui, yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks reikalavimas negali būti laikomas savarankišku skundo reikalavimu, nes neatitinka ABTĮ 23 straipsnio nuostatų, pagal kurias skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir pan. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas pirmuoju reikalavimu prašo nustatyti juridinį faktą, o tokie reikalavimai nenagrinėti administraciniame teisme.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašė įpareigoti LAR vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 8 straipsnyje nustatytą asociacijos narių dalyvavimo visuotiniame susirinkime tvarką būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose susirinkimuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018; kt.). Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti LAR vykdyti įstatymą būsimuosiuose LAR narių visuotiniuose yra nukreiptas į ateitį, t. y. nėra susijęs su atsakovo neveikimu ar neteisėtais veiksmais, jis teisiškai nėra apibrėžtas, todėl taip pat negali būti administracinės bylos dalyku. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, įstatymai yra privalomi visiems asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), todėl prašymas įpareigoti laikytis įstatymo negali būti administracinės bylos dalyku, nes tokia pareiga ir taip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas neskundžia nei vieno iš nurodytų LAR sprendimų – kaip nurodė pareiškėjas, 2021 m. gruodžio 10 d. žodinį sprendimą atsisakyti registruoti pareiškėjo dalyvavimą jis skųsti nemato prasmės, nes LAR 2021 m. gruodžio 10 d. visuotinis susirinkimas jau yra įvykęs, o LAR 2021 m. gruodžio 30 d. raštą „Dėl 2021-12-10 paklausimo“ pareiškėjas nemato prasmės skųsti, nes jis yra informacinio pobūdžio.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Š. G. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė