2022-02-23 Nr. AB-4535-3-64-3-02719-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-242-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02719-2020-9

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimą „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ Nr. 48094 ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos prašymą iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrių (toliau – ir Skyrius) dėl vienkartinės pašalpos skyrimo akiniam įsigyti. Skyrius 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą pareiškėjai skirti 60 Eur vienkartinę pašalpą.

3. Pareiškėja paaiškino, kad prieš teikdama prašymą vienkartinei pašalpai gauti, nuvyko į Skyrių pasiteirauti, ar ji galėtų gauti pašalpą akiniams įsigyti ir jai buvo paaiškinta, kad tokią pašalpą pareiškėja gali gauti, tik jai reikia nusipirkti akinius ir prie teikiamo prašymo priedėti kvitą, taip pat pažymėta, jog kompensuojama suma negali viršyti 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 375 Eur.

4. Pareiškėja įsigijo akinius už 165 Eur, ir nors ši suma neviršijo 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, t. y. 375 Eur, tačiau į jos banko sąskaitą buvo pervesta tik 60 eurų suma.

5. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepime paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą Nr. 12-4067-394/2020 nusprendė pareiškėjos R. P. patikslintą skundą patenkinti ir panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2020 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. 5681 „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“. Teismas taip pat įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos R. P. 2020 m. vasario 18 d. prašymą dėl vienkartinės pašalpos skyrimo. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius vykdydamas Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. sprendimą (administracinė byla Nr. 12-4067-394/2020), pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 18 d. prašymą Nr. 3931 „Dėl vienkartinės pašalpos akiniams skaitymui ir rašymui įsigyti skyrimo“ ir nusprendė pareiškėjai skirti 60 Eur vienkartinę pašalpą.

6. Atsakovas pažymėjo, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatė, kad pareiškėja už akinius sumokėjo 165 Eur, tačiau įvertinęs visas su prašymu susijusias aplinkybes, o taip pat siekdamas išvengti galimo piktnaudžiavimo, nusprendė įsitikinti pateikto prašymo pagrįstumu ir teisingumu. Iki Paramos teikimo komisijos posėdžio anonimiškai buvo surinkta informacija (apklausiant potencialius tiekėjus), kiek vidutiniškai gali kainuoti analogiški pareiškėjos pateiktame recepte nurodyti akiniai skaitymui, siekiant nustatyti ar prašyme nurodyta akinių kaina nėra padidinta. Iš potencialių tiekėjų įvykdytos apklausos duomenų nustatyta, kad tokio stiprumo ir paskirties akinius, kurie buvo išrašyti pareiškėjai, Šiaulių mieste galima įsigyti įvairiomis kainomis, t. y. nuo 24,99 Eur, o vidutinė akinių kaina sudaro 55 Eur už porą. Todėl Paramos teikimo komisija, vadovaudamasi Šiaulių miesto savivaldybės paramos teikimo komisijos veiklos nuostatais, Aprašo nuostatomis, o taip pat ir pateiktais apklausos rezultatais, pareiškėjos pateiktais dokumentais, nusprendė pareiškėjai skirti 60 Eur vienkartinę pašalpą (kuri, komisijos nuomone, yra pakankama, kad būtų įsigyti akiniai skaitymui).

7. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, būtent Paramos teikimo komisija, atsižvelgdama tiek į pateiktą prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, tiek ir į skirtą finansavimą, numatytą savivaldybės biudžete, vertina ir nustato, kokio dydžio vienkartinė pašalpa gali būti skiriama pareiškėjai. Vienkartinės pašalpos dydis iš esmės priklauso nuo konkrečios situacijos, aplinkybių ir prašomos pašalpos dydį pagrindžiančių dokumentų buvimo ar nebuvimo. Nors Aprašo 36.19 papunktyje nustatytas maksimalus vienkartinės pašalpos dydis, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjai pateikus prašymą ši maksimali vienkartinė išmoka bus išmokėta. Vienkartinės išmokos dydis priklauso tiek nuo paties įvykio, tiek ir nuo aplinkybių bei įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytų išlaidų dydį, pagrįstumo.

8. Pažymėjo, kad piniginę socialinę paramą ir pašalpas Šiaulių miesto savivaldybė teikia vykdydama savarankiškąją savivaldybės funkciją, kuri yra finansuojama iš Šiaulių miesto savivaldybės biudžeto lėšų. Atsižvelgdama į tai, kad biudžeto lėšos yra skirstomos ir naudojamos pagal griežtą teisinį reglamentavimą ir yra ribotos, pareiškėja neturėdama nei teisinio, nei faktinio aplinkybių pagrindimo, niekaip negalėjo tikėtis kad jai bus kompensuota bet kokia akinių įsigijimo kaina, neviršijanti maksimalios 375 Eur sumos, juolab, kad ši vienkartinė išmoka yra skiriama tik Paramos teikimo komisijos sprendimu ir tik kuomet yra įvertinami visi kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai bei kitos aplinkybės. Todėl pareiškėjos argumentus, kuriais teigiama, kad pareiškėjai turėjo būti skirta 165 Eur vienkartinė socialinė pašalpa, nes akinių įsigijimo kaina neviršija maksimalios 375 Eur sumos, pripažino nepagrįstais, nes pareiškėja nepateikė teismui nei faktinių aplinkybių pagrindžiančių tokių išlaidų būtinumą, nei nurodė tokį pareiškėjos reikalavimą pagrindžiančią teisės normą, kuria atsakovas privalėjo vadovautis skirdamas vienkartinę socialinę išmoką.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Paramos teikimo komisiją, prašydama skirti jai vienkartinę pašalpą kitais numatytais atvejais ir pridėjo akinių receptą ir jų įsigijimą patvirtinantį kvitą. Prašyme pareiškėja paaiškino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, jokių kitų pajamų negauna, todėl prašė jai skirti vienkartinę pašalpą akiniam skaitymui ir rašymui įsigyti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius, remdamasis Aprašo 36.19 papunkčiu, 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 48094 pareiškėjai skirti 60 Eur vienkartinę pašalpą.

11. Teismas išaiškino, jog pagal Aprašo 36.19 papunktį pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, ir esant būtinybei, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima sprendimus dėl pašalpų (vienkartinių, tikslinių, periodinių, sąlyginių) skyrimo dėl vienkartinės pašalpos skyrimo Apraše nenumatytais atvejais, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui; mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio.

12. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjai buvo išrašytas akinių receptas ir pareiškėja patyrė 165 Eur išlaidų įsigydama akinius UAB „Vision Express“. Akinių kvite taip pat nurodoma, kad už lęšius sumokėta 120 Eur suma, likusi suma – už rėmelius ir darbą. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas teismui pateikė susirašinėjimo su optikos salonais kopijas, iš kurių matyti, kad akinius, kuriuos įsigijo pareiškėja, galima įsigyti įvairiomis kainomis nuo 24,99 Eur (vidutinė kaina apie 55 Eur).

13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nors Aprašo 36.19 papunktyje nėra nurodytas atvejų sąrašas, tačiau sutiko su atsakovo pozicija, kad šis Aprašo papunktis yra skiriamas ypatingiems, išskirtiniams atvejams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos regėjimui esant normaliam, buvo būtina įsigyti akinius už dvigubai didesnę, nei vidutinę, rinkoje esančią kainą. Teismas vertino, kad pareiškėjos pateiktas fiskalinis kvitas, patvirtinantis 165 Eur išlaidas už akinių įsigijimą, nesudarė pagrindo būtinai skirti visą galimą Aprašo 36.19 papunktyje numatytą vienkartinę pašalpą. Pabrėžė, jog vienkartinių socialinių pašalpų skyrimas iš savivaldybės biudžeto yra savivaldybės administracijos teisė, bet ne pareiga, o skiriamos pašalpos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į Aprašo nuostatas ir nustatytas faktines aplinkybes. Todėl savivaldybės administracija turėjo teisę įvertinti pareiškėjos pateiktus dokumentus ir apsispręsti dėl vienkartinės pašalpos skyrimo.

14. Pirmosios instancijos teismas nenustatė vienkartinės pašalpos skyrimo procedūros pažeidimų, kurie būtų galėję turėti įtakos pareiškėjos teisėms. Konstatavo, jog Komisijos priimtas sprendimas skirti 60 Eur pašalpą priimtas prieš tai atlikus faktinių aplinkybių tyrimą. Pareiškėja apie priimtą sprendimą informuota 2020 m. lapkričio 6 d. raštu, taigi teisės aktuose nurodyti sprendimo priėmimo ir pranešimo apie sprendimą terminai nebuvo praleisti. Teismas pripažino priimtą sprendimą pagrįstu ir teisėtu.

15. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumentų, kad ji akinius pirko už paskolintus pinigus ir negavus pašalpos už visą už akinius sumokėtą sumą, patyrė žalą, pakartojo, kad Aprašo 36.19 papunkčio nuostatos negarantuoja, kad pareiškėjui bus mokama visa, maksimali 3 valstybės remiamų pajamų dydžio suma.

III. 16. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad skundžiamas sprendimas yra šališkas, neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas, netinkamai įvertinus bylos faktines aplinkybes ir ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pareiškėjos teigimu, jos įsigyti akiniai neviršijo paminėto Aprašo 36.19 papunktyje numatyto remiamų pajamų dydžio, o įstatyme nenumatyta jokia kita suma, už kurią pareiškėja galėjo įsigyti akinius. Teisės aktai nenumato pareigos Paramos teikimo komisijai sumažinti vienkartinę socialinę pašalpą, nes tai palikta spręsti šios komisijos diskrecijai.

18. Pareiškėjos teigimu, prieš kreipiantis dėl vienkartinės socialinės pašalpos skyrimo akiniams įsigyti, ji buvo nuvykusi į Skyrių pasiteirauti dėl aplinkybių, susijusių su vienkartinės pašalpos skyrimu akiniams įsigyti, tačiau tuomet pareiškėjai nebuvo išaiškinta, jog ji turi akinius pirkti už atitinkamą sumą, kuri vėliau jai bus išmokėta. Pareiškėja teigia patyrusi žalą, nes akinius pirko už jai paskolintus pinigus, ir jeigu būtų žinojusi, jog jai nebus kompensuota visa akinių įsigijimo suma, jų nebūtų pirkusi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėja registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, kuri sudaro 128 Eur.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus 2020 m. lapkričio 3 d. sprendimo „Dėl vienkartinės pašalpos skyrimo“ Nr. 48094, pagrįstumo ir teisėtumo, bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu konstatavęs, kad skundžiamas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir šališkas. Be to, pareiškėja nesutinka su jai ginčijamu sprendimu kompensuotos sumos dydžiu akiniams įsigyti.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos.

23. Remiantis bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. vasario 18 d. su prašymu dėl vienkartinės pašalpos skyrimo kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Paramos teikimo komisiją, prašydama jai skirti vienkartinę pašalpą kitais numatytais atvejais. Kartu su prašymu pateikė akinių receptą ir akinių įsigijimą patvirtinantį kvitą. Prašyme paaiškino, kad yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna socialinę pašalpą, jokių kitų pajamų negauna, todėl prašė skirti vienkartinę pašalpą akiniams įsigyti. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Socialinių išmokų ir kompensacijų skyrius, remdamasis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2020 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. T-351 patvirtinto Piniginės socialinės paramos ir pašalpų nepasiturintiems Šiaulių miesto savivaldybės gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 36.19 papunkčiu, 2020 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 48094 skirti pareiškėjai 60 eurų vienkartinę pašalpą.

24. Aprašo 36.19 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjams pateikus motyvuotus prašymus, ir esant būtinybei, turėdama surašytus pareiškėjų gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus, Paramos teikimo komisija priima sprendimus dėl pašalpų (vienkartinių, tikslinių, periodinių, sąlyginių) skyrimo dėl vienkartinės pašalpos skyrimo Apraše nenumatytais atvejais, jei vieno gyvenančio asmens pajamos neviršija 3 valstybės remiamų pajamų dydžio, o bendrai gyvenančių asmenų pajamos neviršija 2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio vienam asmeniui; mokama suma iki 3 valstybės remiamų pajamų dydžio. Taigi, iš paminėto papunkčio matyti, kad jame įtvirtinta galima (maksimali) mokama pašalpos suma, bet ne fiksuota ar privaloma 3 valstybės remiamų pajamų dydžio suma.

25. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėja patyrė 165 Eur išlaidas akiniams įsigyti. Iš atsakovo teismui pateiktų susirašinėjimų su optikos salonais kopijų matyti, kad pagal pareiškėjai išduotame recepte nurodytus duomenis, akinius galima buvo įsigyti įvairiomis kainomis. Ir nors Aprašo 36.19 papunktyje nenurodomas atvejų sąrašas, tačiau teisėjų kolegija pritaria tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šis Aprašo papunktis yra skiriamas ypatingiems ir išskirtiniams atvejams, be to, pareiškėjos byloje pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pareiškėjos regėjimui esant normaliam, buvo būtina įsigyti akinius už dvigubai didesnę, nei vidutinę, rinkos kainą. Be to, pareiškėja neįrodė, kad įsigyti akiniai jai buvo gyvybiškai būtini ar galėtų būti priskirtini išskirtiniam arba ypatingam atvejui, keliančiam pavojų pareiškėjos gyvybei arba sveikatai.

26. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjos pateiktas kvitas, patvirtinantis 165 Eur išlaidas už akinių įsigijimą, nesudarė pagrindo atsakovui skirti visą galimą Aprašo 36.19 papunktyje numatytą vienkartinę pašalpą akiniams įsigyti. Pažymėtina, jog vienkartinių socialinių pašalpų skyrimas iš savivaldybės biudžeto yra savivaldybės administracijos teisė, bet ne pareiga, o skiriamos pašalpos dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas atsižvelgiant į Aprašo nuostatas ir individualias faktines aplinkybes. Vienkartinės pašalpos skyrimo procedūros pažeidimų, galinčių turėti įtakos pareiškėjoms teisėms, nenustatyta. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus faktinių aplinkybių ir rašytinių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu patvirtino atsakovo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

27. Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad akinius pirko už paskolintus pinigus, o negavus pašalpos už visą už akinius sumokėtą sumą, patyrė žalą.

28. Teisėjų kolegija pažymi, jog Aprašo 36.19 papunkčio nuostatos negarantuoja pareiškėjai visos kompensuojamos išlaidų sumos. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnyje nustatyta, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią nuostatą yra nurodęs, kad pagal Konstituciją kiekvienas pilietis turi teisę į socialinę apsaugą. Konstitucijos 52 straipsnyje nurodytos pensijos ir socialinė parama – tai vienos iš socialinės apsaugos formų (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimą). Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos, laiduojančios teisę į socialinį aprūpinimą, kartu įpareigoja valstybę nustatyti pakankamas tos teisės įgyvendinimo ir teisinio gynimo priemones (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 1997 m. gruodžio 3 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimus). Socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne vien pasikliauti valstybės socialine apsauga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 3 d. nutarimus). Asmens teisė į socialinę paramą ir apskritai į socialinę apsaugą interpretuotina atsižvelgiant į Konstitucijoje įtvirtintus socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus, konstitucinius asmenų lygiateisiškumo ir proporcingumo principus.

29. Pabrėžtina, jog asmeniui teikiama socialinė parama neturi virsti privilegija, ji neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis ieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas. Todėl Konstitucija nedraudžia įstatymų leidėjui įstatymu nustatyti tokių socialinės paramos teikimo pagrindų ir sąlygų, socialinės paramos dydžių, kad būtų skatinamos kiekvieno asmens pastangos pagal išgales pirmiausia pačiam pasirūpinti savo ir savo šeimos gerove ir prisidėti prie visos visuomenės gerovės. Taigi, įvertinusi tai, kad vienkartinė pašalpa skiriama asmeniui kaip būtinoji pagalba, o skiriamos vienkartinės pašalpos dydis neprivalo kompensuoti visų asmens patirtų išlaidų ir atsižvelgdama į vidutinę galimą akinių rinkos kainą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Paramos teikimo komisija vadovaudamasi Aprašo 36.19 papunkčiu, pagrįstai pareiškėjai paskyrė 60 Eur vienkartinę pašalpą. Pareiškėja, įsigydama akinius už paskolintus pinigus ne rinkos, o dviguba kaina, pati prisiėmė rizika patirti tam tikrus nuostolius, nes kaip jau ir paminėta, Aprašo 36.19 papunktis negarantuoja pareiškėjai visos jos patirtų išlaidų sumos kompensavimo.

30. Patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodo argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ar padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė