c5e5b48b-efbf-4ba2-9bf8-ab8ddbc7eea2 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

2013 m. lapkričio 18 d.Å iauliai (S) Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai BerberauÅ¡ienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. G. (P. G.),nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl 22 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :Å iaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiÅ¡kėjo P. G. skundas, kuriame praÅ¡oma iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau ir – Å iaulių TI), priteisti P. G. naudai 22 000 Lt neturtinės žalos, bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas P. G.

į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 79). RaÅ¡ytiniu praÅ¡ymu (b. l.

62) praÅ¡o bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant. Skunde pareiÅ¡kėjas (b. l. 2-3) nurodė, kad nuo 2011-09-02 iki 2012-04-05 buvo suimtas ir laikomas Å iaulių TI, po to buvo etapuotas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ antrÄ jÄ valdybÄ . Å iaulių TI laisvės atėmimo vietoje buvo sistemingai pažeidžiamos pareiÅ¡kėjo žmogaus teisės, kurios privalo bÅ«ti užtikrintos LR Konstitucijos 22 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str., prie kurios atsakovė yra prisijungusi nuo 1995 m. (Žin., 1995-05-16 Nr. 40-987).

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punktu vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m, nurodo, kad Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2011-09-02 iki 2011-09-05 kameroje, kurios plotas 12,55 m2, su septyniais asmenimis.

Nuo 2011-10-12 iki 2011-10-20 – 21 kameroje, nuo 2011-10-26 iki 2011-11-15 – 21 kameroje. Nuo 2011-11-18 iki 2011-11-29 – 21 kameroje, nuo 2011-12-01 iki 2011-12-12 – 21 kameroje. Nuo 2011-12-16 iki 2012-01-11 – 21 kameroje, kurios plotas 18,72 m2, su septyniais, aÅ¡tuoniais asmenimis. Nuo 2012-04-03 iki 2012-04-05 – 56 kameroje, kurios plotas 19,05 m2, su Å¡eÅ¡iais asmenimis, t. y. pažeidžiant įsakymo 1.3.1. punkto reikalavimus. Tai įrodo Å iaulių TI 2013-07-10 pažyma Nr. 17/01-904. Dėl įsakymo 1.3.1. punkto normos pažeidimo Å iaulių TI buvo žeminama pareiÅ¡kėjo garbė ir orumas, gadinama pareiÅ¡kėjo sveikata, nurodo, kad nuolat patirdavo dvasinį, psichologinį ir fizinį diskomfortÄ .

Å iais atsakovės veiksmais padaryta neturtinė žala.Pagal LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p., asmenys suimtieji ar nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais – laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Nurodo, kad Å iaulių TI nuo 2011-09-02 iki 2012-04-05 buvo laikomas pažeidžiant LR suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 1 p., nors žodžiu ne kartÄ kreipėsi į Å iaulių TI administracijÄ ir VTS, kad pareiÅ¡kėjas buvęs LR VRM vidaus tarnybos 1-ojo pulko Å¡auktinis nuo 1998-10-19 iki 1999-01-29, tai įrodo vieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie VRM 2013-07-02 pažyma Nr. 47SD-875.

Šiais atsakovės veiksmais pareiškėjui padaryta neturtinė žala, kadangi patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais jokiais VRM pareigūnais, su kriminaliniais nusikaltėliais, nurodo, kad labai bijojo susidorojimo iš jų pusės, jeigu jie būtų sužinoję, kad pareiškėjas yra tarnavęs VRM 1-ajame pulke, kadangi pareiškėjas pats yra juos konvojavęs etapais, yra malšinęs riaušes Pravieniškių pataisos namuose.

Nurodo, kad žodžiu yra informavęs Å iaulių TI, bet jie į tai nereagavo. RaÅ¡yti negalėjo, nes kameroje bÅ«davo su kitais asmenimis ir jie sekdavo, kas, kÄ ir kur raÅ¡o. O pareigÅ«nai sakydavo sėdėti tyliai, nes bus dar blogiau, dėl to pareiÅ¡kėjas gyvendavo pastoviai bijodamas dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nurodo, kad yra rašęs skundÄ Ä¯ Å iaulių TI dėl Å¡ių abiejų pareiÅ¡kėjo skunde paminėtų įstatymo pažeidimų, gavo neigiamÄ atsakymÄ . Rašė praÅ¡ymÄ Ä¯ Å iaulių TI, kad atsiųstų pareiÅ¡kėjui pažymÄ , su keliais asmenimis pareiÅ¡kėjas buvo laikomas Å iaulių TI kamerose, bet minėtos pažymos iki Å¡iol negavo.

PraÅ¡o skundÄ tenkinti.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 78). Atsiliepimu (b. l. 64-68) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr.1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-08-22 pažymos Nr. 69/06-3289 „Dėl P. G.“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2011-09-02 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2012-04-05. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6 nuo 2011-09-02 iki 2011-09-05 su dar 3-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,57 kv. m iki 3,14 kv. m; kameroje Nr. 21 – periodiÅ¡kai laikotarpiu nuo 2011-09-05 iki 2011-01-11 su dar 4-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,87 kv. m iki 3,74 kv. m; kameroje Nr. 45 – laikotarpiu nuo 2012-01-19 iki 2012-01-25 su dar iki 7 asmenų ir vienam asmeniui teko nuo 2,31 kv. m; kameroje Nr. 87 – laikotarpiu nuo 2012-01-25 iki 2012-01-30 su dar 4-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,45 kv. m iki 3,92 kv. m; kameroje Nr. 88 – laikotarpiu nuo 2012-03-26 iki 2012-03-28 su dar 1-4 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,67 kv. m iki 9,19 kv. m; kameroje Nr. 56 – laikotarpiu nuo 2012-04-03 iki 2012-04-05 su dar 4-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 2,12 kv. m iki 3,81 kv. m.

Atsakovas atkreipia teismo dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui paros eigoje, plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ . PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje iÅ¡ viso buvo laikomas 132 dienas, 94 dienas pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į kitas įstaigas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

Nenustačius dėl Å¡io laikotarpio Å iaulių tardymo izoliatoriaus neteisėtų veiksmų (vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų), pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo už šį laikotarpį negali bÅ«ti tenkinamas.Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2013-08-22 pažymos Nr. 69/06-3289 „Dėl P. G.“, pareiÅ¡kėjas kalėti į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2011-09-02 ir periodiÅ¡kai buvo laikomas kamerose Nr. 6, 21,45, 87, 88, 56.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Šiaulių tardymo izoliatoriuje suimtieji bei nuteistieji į teritorijoje esančias kameras skirstomi vadovaujantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. lapkričio 23 d.

įsakymu Nr. 1/01-297 patvirtintu Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡u. Pagal apraÅ¡o 9 punktÄ , atvykę suimtieji ir nuteistieji paskirstomi į kameras vadovaujantis suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu, atsižvelgiant į Suimtųjų ir nuteistųjų laikymo atskirai reikalavimus (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnį). Kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2011-06-30, 2011-09-30, 2011-12-30 ir 2012-03-30 Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planų, pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2011-09-02 iki 2012-04-05 kameros Nr. 6, 21, 45, 87, 88 ir 56, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, buvo numatytos asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių, kalinimui. 2011-06-30, 2011-09-30, 2011-12-30 ir 2012-03-30 Å iaulių tardymo izoliatoriaus Suimtųjų ir nuteistųjų atskiro laikymo kamerose planai nustatė, kad asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi kamerose Nr. 103 ir PK-8.Pagal pareiÅ¡kėjo laikymo laikotarpiu galiojusį Suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras tvarkos apraÅ¡o 10 punktÄ , suimtųjų ir nuteistųjų paskirstymÄ Ä¯ kameras pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu vykdė Vidaus tyrimų, Apsaugos ir priežiÅ«ros, Socialinės reabilitacijos bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nai.

Asmenų priskyrimas suimtųjų ir nuteistųjų kategorijoms įstaigoje vykdomas vadovaujantis turima asmens bylos medžiaga, kitų įstaigų pateiktais duomenimis arba asmens nurodytomis aplinkybėmis, jų tikrumÄ patikslinus. Poreikis tikslinti duomenis kyla asmens byloje esant duomenų asmens byloje apie jo priskirtinumÄ suimtųjų ir nuteistųjų, buvusių ar esančių valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, kategorijai.

Įstatymas nereikalauja, kad priskiriant asmenį konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai ši aplinkybė būtų nustatinėjama kokiu nors specialiu būdu, todėl atsakovo veiksmai negalėtų būti pripažįstami neteisėtais. Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų įskaitos tarnybų darbo instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2002 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 57, 2.7 ir 61 punktų ir Areštinių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2003 m. birželio 18 d.

įsakymu Nr. 182, 64 punkto nuostatomis, pareiga suformuoti asmens bylÄ , kurioje bÅ«tų aktuali asmens suėmimo ar laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpiu medžiaga, kuria vadovautųsi laisvės atėmimo vietos, asmeniui į jas atvykus, tenka įstaigai, iÅ¡ kurios į Å iaulių tardymo izoliatorių atvyksta asmuo. Suėmus asmenį ikiteisminio tyrimo metu, reikÅ¡mingi faktai gali bÅ«ti, be kita ko, nustatyti ir įtraukti į asmens bylÄ ir pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , pvz. asmens charakteristikÄ .

Atsakovas neturėjo objektyvių galimybių nustatyti reikÅ¡mingÄ faktÄ dėl asmens atskiro laikymo. Nesant duomenų apie tai, kad asmuo yra buvęs ar esantis valstybės politikas, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojas, asmuo paskiriamas į kamerÄ pagal kitus kriterijus.IÅ¡ P. G. areÅ¡tuoto asmens anketos, užpildytos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje, matyti, kad sulaikytas pareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs duomenų apie savo priskirtinumÄ konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų kategorijai).

Situacija, kuomet suimtasis (nuteistasis) laikui bėgant priskiriamas kitai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai, susidaro paaiÅ¡kėjus asmens atskiro laikymo kriterijų sÄ lygojančiam faktui. Å iuo atveju iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų 2012-05-22 tarnybinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 3S-42 matyti, kad pareiÅ¡kėjas laisvės atėmimo vietų administracijai (PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimų skyriui) duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant asmens priskirtinumo konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai, pateikė asmeniÅ¡kai 2012-05-09, t. y. praėjus daugiau nei mėnesiui po paskutinio laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje periodo, praėjus beveik keturiems mėnesiams nuo jo paties 2012-01-23 praÅ¡ymo pateikimo Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktoriui dėl nukreipimo atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iki byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka ir nuo Å iaulių tardymo izoliatoriaus 2012-01-30 raÅ¡ytinės rekomendacijos „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ parengimo.

Pažymėtina, kad pretenzijų dėl individualaus administracinio akto – Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012-01-30 rašytinės rekomendacijos „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ – pareiškėjas nebuvo pareiškęs.Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, jog kamerose atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų laikomi suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.).

IÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-07-02 pažymos Nr. 47SD-875 „Dėl P. G. tarnybos“ matyti, kad P. G. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ ir buvo iÅ¡leistas į atsargÄ dėl sveikatos bÅ«klės. Pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtintÄ apibrėžimÄ privalomoji karo tarnyba – tai karo prievolininkų parengimas ginklu ginti valstybę.

Pagal įstatymo 1 straipsnio 9 dalį, karo prievolininkas – karo prievolę turintis Lietuvos Respublikos pilnametis pilietis. Pagal įstatymo 1 straipsnio 8 dalį, karo prievolė – konstitucinė Lietuvos Respublikos piliečio pareiga atlikti karo arba alternatyviÄ jÄ kraÅ¡to apsaugos tarnybÄ . Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnyje įtvirtinta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, valstybės tarnyba – tai teisinių santykių, atsirandančių įgijus valstybės tarnautojo statusÄ , jam pasikeitus ar jį praradus, taip pat atsirandančių dėl valstybės tarnautojo vieÅ¡ojo administravimo veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įgyvendinant tam tikros valstybės valdymo srities politikÄ ar užtikrinant jos įgyvendinimo koordinavimÄ , koordinuojant tam tikros valstybės valdymo srities įstaigų veiklÄ , valdant, paskirstant finansinius iÅ¡teklius ir kontroliuojant jų panaudojimÄ , atliekant auditÄ , priimant ir įgyvendinant teisės aktus, valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų sprendimus vieÅ¡ojo administravimo srityje, rengiant ar koordinuojant teisės aktų, sutarčių ar programų projektus ir teikiant dėl jų iÅ¡vadas, valdant personalÄ arba turint vieÅ¡ojo administravimo įgaliojimus nepavaldžių asmenų atžvilgiu, visuma.

Atlikdamas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ pareiÅ¡kėjas neįgijo nei politiko, nei valstybės tarnautojo statuso. Akivaizdu, jog privalomoji karo tarnyba yra kiekvieno pilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, o jos atlikimas nelaikytinas nei buvimu politiku, nei valstybės tarnyba teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijoje. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus veikimas (neveikimas) negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip neteisėtas, nes pagrindo pareiÅ¡kėjÄ priskirti konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai nebuvo.

PraÅ¡o peraiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu (b. l. 80), atsiliepimo į skundÄ nepateikė.PareiÅ¡kėjo P. G. skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl to, jog Å iaulių TI nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. buvo laikomas pažeidžiant nustatytus vienam asmeniui kameroje tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimus ir kad nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Å iaulių TI pažeidžiant asmenų atskiro laikymo kamerose reikalavimus.Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje sÄ lygų Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų atlyginta neturtinė žala, kuriÄ , jo teigimu, jis patyrė dėl to, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitinka Higienos normų reikalavimų dėl kiekvienam asmeniui tenkančio ploto, dėl to, kad patalpoje trÅ«ko ploto – vienam asmeniui tekdavo mažiau nei 3,6 kv.m, tokios kalinimo sÄ lygos neva neigiamai paveikė jo sveikatos bÅ«klę.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir EŽTT) praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama (ABTÄ® 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1 punkte numatyta, kad „iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 (Žin., 2009, Nr. 121-5216), numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus)“.Å is teisinis reguliavimas lemia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas – Å iaulių tardymo izoliatorius, užtikrindamas tinkamas pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygas, turėjo vykdyti minėtų teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su pareiÅ¡kėjo teise bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažesnis nei teisės aktais nustatytas minimalus plotas.PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI kalėjo nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.

Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2013-08-22 pažymos Nr. 69/06-3289 „Dėl P. G.“ matyti, kad nuo 2011-09-02 iki 2011-09-05 buvo laikomas kameroje Nr. 6 su dar 4-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 1,57 kv.m iki 3,14 kv.m; nuo 2011-09-05 iki 2011-10-03 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su dar 5-7 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,7 kv.m iki 2,67 kv.m; nuo 2011-10-12 iki 2011-10-20 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su dar 6-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko nuo 3,12 kv.m iki 2,08 kv.m; nuo 2011-10-26 iki 2011-11-15 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su dar 5-10 asmenų ir vienam asmeniui teko 3,7 kv.m iki 1,87 kv.m; nuo 2011-11-18 iki 2011-11-29 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su dar 5-10 asmenų ir vienam asmeniui teko 3,7 kv.m–1,87 kv.m; nuo 2011-12-01 iki 2011-12-12 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su dar 6-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,12 kv.m– 2,08 kv.m; nuo 2011-12-16 iki 2012-01-11 buvo laikomas kameroje Nr. 21 su 6-10 asmenų ir vienam asmeniui teko 3,12 kv.m–1,187 kv.m; nuo 2012-01-19 iki 2012-01-25 buvo laikomas kameroje Nr. 45 su dar 0-8 asmenimis teko 18,47 kv.m–2,31 kv.m; nuo 2012-01-25 iki 2012-01-30 buvo laikomas kameroje Nr. 87 su dar 5-8 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,92 kv.m–2,45 kv.m; nuo 2012-03-26 iki 2012-03-28 buvo laikomas kameroje Nr. 88 su dar 2-5 asmenimis ir vienam asmeniui teko 9,18 kv.m–3,67 kv.m; nuo 2012-04-03 iki 2012-04-05 buvo laikomas kameroje Nr. 56 su dar 5-9 asmenimis ir vienam asmeniui teko 3,8 kv.m– 2,11 kv.m.Šie duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas kameroje, kurioje vienam asmeniui trūkdavo nustatyto ploto.

Tokiu bÅ«du Å iaulių TI administracija pažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinę teisę bÅ«ti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv.m kameros ploto, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių TI pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ .Nors pareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl per mažo jam suteikto gyvenamojo ploto grindžia sveikatos sutrikimais, tačiau teisėjų kolegija nevertina minėtų argumentų dėl žalos ir atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Dėl pareiÅ¡kėjo paskyrimo į laikymo kameras Å iaulių tardymo izoliatoriuje Suėmimo vykdymo tvarka ir sÄ lygos, taip pat asmenų, laikomų suėmimÄ vykdančiose įstaigose, teisinė padėtis yra reglamentuota Suėmimo vykdymo įstatyme.

Å io įstatymo III skyriuje yra apibrėžta suėmimo vykdymo tvarka ir asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygos. Suėmimo vykdymo režimÄ Suėmimo vykdymo įstatymas apibrėžia kaip asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygų ir elgesio taisyklių visumÄ (9 str. 1 d.). Pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra Å¡ie:

1) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas;

2) nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra;

3) asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnis nustato suimtųjų ir nuteistųjų, laikomų atskirai, grupes. Viena tokių grupių – suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais (Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, kad Å¡i asmenų grupė, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso, reglamentuojančio bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkÄ , sÄ lygas ir principus, 70 straipsnio 3 dalimi, esant galimybei, turi teisę bÅ«ti laikoma atskirai nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose. BVK 70 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra Å¡ie:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pristatytas 2011 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 13). PareiÅ¡kėjas savo skunde teigia, kad žodžiu pareigÅ«nus buvo informavęs, jog yra buvęs LR vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko Å¡auktinis nuo 1998 m. spalio 19 d. iki 1999 m. sausio 29 d., tačiau suėmimo laikotarpiu jis buvo laikomas kartu su kitais asmenimis. Taip pat nustatyta, kad 2012 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI direktoriui pateikė praÅ¡ymÄ (b. l.

73) dėl nukreipimo atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iki byla bus iÅ¡nagrinėta apeliacine tvarka. 2012 m. sausio 30 d. raÅ¡ytinėje rekomendacijoje (b. l. 74) „Dėl nuteistojo nukreipimo į konkrečius pataisos namus“ nurodyta, kad vadovaujantis LR bausmių vykdymo kodekso 65 str. numatytus kriterijus nuteistÄ jį P. G., atsižvelgiant į laisvų vietų skaičių, nukreipti į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jÄ valdybÄ . IÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-07-02 pažymos Nr. 47SD-875 „Dėl P. G. tarnybos“ matyti, kad P. G. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ ir buvo iÅ¡leistas į atsargÄ dėl sveikatos bÅ«klės. IÅ¡ tarnybinio patikrinimo iÅ¡vados (b. l.

75) matyti, kad 2012 m. gegužės 9 d. į PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos Vidaus tyrimo skyrių kreipėsi nuteistasis P. G.. Minėtoje iÅ¡vadoje nurodyta, kad į PravieniÅ¡kių pataisos namus- atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jÄ valdybÄ atvyko 2012 m. sausio 30 d. iÅ¡ Å iaulių TI ir pareiÅ¡kė, kad 1999–2000 m. laikotarpiu atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ LR vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke 9-oje kuopoje eiliniu (konvojavo nuteistuosius) ir apie tai tapo žinoma kitiems nuteistiesiems.

Nuteistasis P. G., siekiant užtikrinti jo saugumÄ buvo perkeltas į karantino patalpas. 2012 m. gegužės 16 d. PravieniÅ¡kių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje iÅ¡ VieÅ¡ojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos buvo gauta 2012 m. gegužės 15 d. pažyma Nr. 475D-562 „Dėl P. G. tarnybos“, kurioje praneÅ¡ama, kad P. G. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 9-oje kuopoje atiko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ nuo 1998-10-19 iki 1999-01-29 (buvo komisuotas), kuria pasiÅ«lyta nuteistÄ jį P. G. tolimesniam bausmės atlikimui perkelti į Vilniaus pataisos namus, skirtus valstybės politikams, teisėsaugos, teismo, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, kuriems teismo nustatyta atlikti bausmę pataisos namuose.Kaip jau minėta, nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 5 d. pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas kartu su kitais suimtaisiais (kamerose 6, 21, 45, 87, 88, 56), t. y. pareiÅ¡kėjas buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus. 2013 m. balandžio 5 d. buvo etapuotas į PravieniÅ¡kių pataisos namus-atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jÄ valdybÄ (b. l. 13).

Iš 2013 m. birželio 27 d. pažymos Nr. 42-110/2 matyti, kad pareiškėjas P. G. į Vilniaus pataisos namus atvyko 2012 m. liepos 20 d.Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė atsiliepime (b. l.

67) teismui nurodė, jog pareiÅ¡kėjas atlikdamas privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ neįgijo nei politiko, nei valstybės tarnautojo statuso. Nurodo, jog privalomoji karo tarnyba yra kiekvieno pilnamečio Lietuvos Respublikos piliečio pareiga, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, o jos atlikimas nelaikytinas nei buvimu politiku, nei valstybės tarnyba teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijoje. Å iaulių TI veikimas (neveikimas) negali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip neteisėtas, nes pagrindo pareiÅ¡kėjÄ priskirti konkrečiai suimtųjų (nuteistųjų) kategorijai nebuvo.

Tokie atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, remiantis LR laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 5 str. (aktuali akto redakcija nuo 1996-01-01 iki 2003-05-01), kuriame nurodyta, kad vidaus tarnybos darbuotojai yra pareigūnai ir tarnautojai. Vidaus tarnybos pareigūnas yra Lietuvos Respublikos pilietis, tarnaujantis vidaus tarnybos padaliniuose, turintis laipsnį ir vykdantis vidaus tarnybos funkcijas. Iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. liepos 2 d. pažymos Nr. 47SD-875, matyti, kad P. G.

Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ , taigi remiantis LR laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 5 str. pareiÅ¡kėjas yra priskiriamas vidaus tarnybos pareigÅ«nui.Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A492-2917/2012 analogiÅ¡koje situacijoje konstatuota, jog pareiÅ¡kėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ karo tarnybÄ ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiÅ¡kėjui priteisė neturtinę žalÄ .

Pažymėtina, jog pagal nusistovėjusiÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 straipsnyje nustatyta susitariančiųjų Å¡alių pareiga kiekvienam jų jurisdikcijai priklausančiam asmeniui garantuoti Konvencijoje numatytas teises ir laisves, taikoma kartu su Konvencijos 3 straipsniu, lemia reikalavimÄ , kad valstybės imtųsi priemonių užtikrinti, kad jų jurisdikcijai priklausantys asmenys nepatirtų kankinimų ar nežmoniÅ¡ko arba žeminančio elgesio ar baudimo, įskaitant ir tokį privačių asmenų elgesį (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. gegužės 1 d. sprendimÄ Ebcin v.

Turkija (pareiÅ¡kimas Nr. 19506/05), 2001 m. gegužės 10 d. sprendimÄ Z. ir kt. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 29392/95) ir 1998 m. rugsėjo 23 d. sprendimÄ A. v. Jungtinė Karalystė (pareiÅ¡kimas Nr. 25599/94)).Taigi vienas iÅ¡ atskiro suimtųjų bei nuteistųjų laikymo tikslų – apsaugoti atitinkamÄ asmenų grupę nuo kitų (privačių) asmenų, kurių veiksmais gali bÅ«ti kėsinamasi į reikÅ¡mingiausias asmens vertybes – gyvybę bei sveikatÄ dėl Å¡ių asmenų priklausymo atitinkamai asmenų grupei (nagrinėjamu atveju – buvę teisėsaugos pareigÅ«nai).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-ajame pulke atliko privalomÄ jÄ pradinę karo tarnybÄ nuo 1998 m. spalio 19 d. iki 1999 m. sausio 29 d., į atsargÄ iÅ¡leistas dėl sveikatos bÅ«klės. TarnybÄ atliko Kaune Vidaus tarnybos 1-ojo pulko 9-oje kuopoje.Pažymėta, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 –2917/2012 akcentuojama, kad įkalinimo įstaigose nuteistųjų tarpe galioja jų sukurtos „neraÅ¡ytos taisyklės“ bei konstatuojama, kad siekiant iÅ¡vengti aptartos situacijos, įstatymų leidėjas ir nustatė tokių asmenų laikymo /kalinimo atskirai režimÄ .Taip pat minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 2 d. sprendime nurodoma, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, kad suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų, yra imperatyvi.

Todėl už nurodyto suėmimo/kalinimo vykdymo režimo laikymÄ si yra atsakinga atitinkama valstybės institucija, taigi ji turi pozityviÄ pareigÄ imtis aktyvių veiksmų, kad bÅ«tų nustatyta, ar suimtas/kalinamas asmuo nepriklauso tokiai asmenų grupei, kuri įkalinimo įstaigoje turi bÅ«ti laikoma atskirai ir tokius asmenis laikyti/kalinti vadovaujantis teisės aktų reikalavimais.Nagrinėjamu atveju, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančiÄ pareigÄ , nėra svarbus pareiÅ¡kėjo elgesys bei jo valia.

Akcentuotina, kad nei Suėmimo vykdymo įstatyme, nei BVK nėra nustatytos sÄ lygos dėl atitinkamai grupei priskirtino asmens valios bÅ«ti kalinamam laikantis įstatymuose nustatyto režimo – Å¡io režimo taikymui nėra bÅ«tinas nei suimtojo ar jo atstovų praÅ¡ymas, nei koks kitas kreipimasis. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad valstybės institucijų neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, todėl gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl valstybei nustatytos pozityvios pareigos nevykdymo jis patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ apibÅ«dino kaip neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, dėl to buvo kilusi grėsmė jo sveikatai ir gyvybei, kadangi buvo laikomas su asmenimis, niekada nebuvusiais jokiais Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nais.

Taip pat pareiÅ¡kėjas pažymėjo, jog labai bijojo susidorojimo iÅ¡ jų pusės, jeigu jie bÅ«tų sužinoję, kad pareiÅ¡kėjas yra tarnavęs Vidaus reikalų ministerijos 1-ajame pulke, kadangi pareiÅ¡kėjas pats yra juos konvojavęs etapais, yra malÅ¡inęs riauÅ¡es PravieniÅ¡kių pataisos namuose.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ , CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as:

žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).Todėl byloje nustačius, kad pareiÅ¡kėjas įkalinimo įstaigoje buvo laikomas pažeidžiant imperatyvius teisės aktų, reglamentuojančių pareiÅ¡kėjo saugumo užtikrinimui skirto suėmimo vykdymo režimo, reikalavimus, darytina iÅ¡vada, kad dėl to pareiÅ¡kėjas neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. sausio 2 d. sprendime administracinėje byloje Nr.A492 -2917/2012 akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra ypač svarbus pareiÅ¡kėjo subjektyvus situacijos vertinimas. Å iuo atveju tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant kartu su kitais asmenimis, pareiÅ¡kėjas galėjo jausti įtampÄ , nesaugumo jausmÄ dėl to, jog iÅ¡aiÅ¡kėjus aplinkybei dėl jo tarnybos, su juo gali bÅ«ti siekiama susidoroti, yra pakankama iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .Apskaičiuojant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, jo pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais.

Ä®vertindamas pareiÅ¡kėjo patirtus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus pinigais, įvertindamas turimų įrodymų visetÄ , remdamasis teismų praktikoje taikytinais neturtinės žalos vertinimo kriterijais (aukščiau minėtas LVAT 2013 m. sausio 2 d. sprendimas), atsižvelgdamas į pažeidimo trukmę – 8 mėnesiai (nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.), vertybes, kurioms daromas pažeidimas kėlė grėsmę (gyvybė, sveikata, saugumas ir kt.), ir tai, kad gavus informacijÄ apie ankstesnę pareiÅ¡kėjo tarnybÄ , pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas Vilniaus pataisos namų atskirÄ sektorių, esantį Sniego g. 2 Vilniuje, skirtÄ vyrams, buvusiems ir esantiems valstybės politikams, teisėsaugos, teismų, prokuratÅ«ros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojams, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl 22 000 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iÅ¡ dalies ir pareiÅ¡kėjui priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 3 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias iÅ¡laidas.

ABTÄ® 45 str. 1 d. numato, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PraÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė kokias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti, todėl atsižvelgdamas į tai, teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl teismo iÅ¡laidų priteisimo nenagrinės, palikdamas jam teisę praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų paskaičiavimu ir pagrindimu paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 5 p. teismas,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo P. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui P. G. 3 000 (trys tÅ«kstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus.PareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl teismo iÅ¡laidų atlyginimo palikti nenagrinėtÄ .Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Žanas Kubeckas