2021-01-27 Nr. AB-1925-3-61-3-02216-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-151-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02216-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 34.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj Opyt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj Opyt“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Novyj Opyt“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. gegužės 16 d. nutarimą Nr. ATK2-104/19 taikyti ekonomines sankcijas už Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) pažeidimus (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas nesurinko objektyvių duomenų, kurių pakaktų pažeidimo faktui konstatuoti. Pareiškėjo darbuotoja N. S. nurodė, jog ji niekam jokių alkoholinių gėrimų išsinešti nėra pardavusi, tokios pozicijos ji laikėsi ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Vilniaus miesto apylinkės teisme metu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-893/2019 2019 m. birželio 5 d. nutartimi grąžinta į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmąjį veiklos skyrių (toliau – ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-asis VS) procesiniams trūkumams pašalinti)). Nėra liudytojų, tiesiogiai mačiusių ir galinčių patvirtinti neva padaryto administracinio nusižengimo faktą. N. S. kaltė grindžiama vienintelio asmens – R. K., kuriam įvykio metu buvo nustatytas 1,40 proc. girtumas, paaiškinimais. Dėl nustatyto girtumo šio asmens parodymai vertintini kritiškai. Be to, šis asmuo sulaikytas ne kavinėje ir ne šalia kavinės, o maždaug už 1,5 km – prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl net jeigu jis ir turėjo su savimi gamykliniu būdu uždarytų alkoholinių gėrimų butelių, neaišku, nei kada, nei kur juos įsigijo. Vaizdo įrašo ar nuotraukų, kur būtų tiesiogiai užfiksuotas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, byloje nėra. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kaip iš automobilio išlipa ir į kavinės patalpas užeina du asmenys, vienas iš jų rankoje turi daiktą, panašų į alkoholinio gėrimo butelį. Po kurio laiko abu asmenys iš kavinės išeina su tuo pačiu buteliu, kad išsineštų kitus daiktus (pavyzdžiui, alkoholinius gėrimus), įraše neužfiksuota. Vėliau šie asmenys dar kurį laiką sėdi automobilyje, automobilyje lyg ir yra kažkokie daiktai, tačiau kokie ir kokiu būdu jie atsirado automobilyje, lieka neaišku.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas, išdėstydamas atlikto tyrimo aplinkybes, nurodė, kad pareiškėjas pažeidė AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatas. Pareiškėjo skundo argumentai vertintini kritiškai ir kaip subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitą papildančių bei vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padaryto AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo sudėtį.

5. Atsakovas kritiškai vertino prielaidas, kad pirkėjas R. K. (toliau – ir pirkėjas, R. K.) nepirko alkoholinių gėrimų pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje. Šiuos teiginius paneigia byloje surinkti nuoseklūs įrodymai. Faktines aplinkybes, kai pirkėjas kartu su draugu įeina į pareiškėjo viešojo maitinimo vietą, iš jos išeina ir kaip elgiasi išėjęs iš nedidelio atstumo matė policijos pareigūnai K. V. bei P. R., kurie atliko neviešą pareiškėjo viešojo maitinimo vietos stebėjimą. Pirkėjas patvirtino, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje įsigijo gamyklinėje talpoje uždarytus alkoholinius gėrimus, darbuotoja neįspėjo, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje. Kadangi pirkėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos faktinės aplinkybės sutampa su policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo abejoti pirkėjo paaiškinimų teisingumu ir juos vertinti kritiškai dėl nustatyto jo girtumo. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime bei pirkėjo rašytiniame paaiškinime dėstomas faktines aplinkybes papildomai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, patikrinimo aktas bei aplinkybės, kad pareiškėjas iš esmės neginčija, jog tokiais alkoholiniais gėrimais pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje prekiaujama. Byloje surinkti duomenys nepatvirtina, kad pirkėjas ar policijos pareigūnai būtų suinteresuoti byla ir teikti tikrovės neatitinkančius duomenis, taigi tiek pirkėjo rašytinis paaiškinimas, tiek policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas laikytini patikimais, tuo tarpu pareiškėjo paaiškinimai vertintini kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

6. Atsakovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog administracinių nusižengimų byloje nutarimas grąžintas procesiniams trūkumams pašalinti, nepanaikina padaryto pažeidimo sudėties.

7. Atsakovas teigė, kad nuosekliai sutampa alkoholinių gėrimų kaina, kurią mokėjo pirkėjas, bei kaina, kurią už alkoholinius gėrimus siūlo pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje (kainas, kurias nustatė policijos pareigūnai).

8. Atsakovas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad vaizdo įrašas prie bylos pridėtas pažeidžiant procedūrines taisykles. Departamentas nenustatė aplinkybių, kad vaizdo įrašas iš viešojo stebėjimo kamerų būtų paimtas tiriant baudžiamąją bylą ir pažeidžiant procesines taisykles. Be to, tiek baudžiamajame procese, tiek administraciniame procese baudžiamąją ar administracinę bylą tiriantys pareigūnai turi teisę rinkti daiktus ir dokumentus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 599 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 97 straipsnis)). Tai, kad byloje nebūtų dokumento patvirtinančio vaizdo įrašo perdavimo iš baudžiamosios bylos į administracinio nusižengimo bylą, nebūtų laikytinas esminiu procesiniu pažeidimu, naikinančiu šio vaizdo įrašo įrodomąją galią.

9. Atsakovas nurodė, kad pirkėjas tiesiogiai dalyvavo pirkimo pardavimo sandoryje, jį matė ir faktines aplinkybes patvirtino rašytiniame paaiškinime. Jo pateikti rašytiniai paaiškinimai pripažintini patikimais. Be to, tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginio įrodymo, pirkėjo paaiškinimų, bei kitų netiesioginių įrodymų visuma nuosekliai patvirtina, kad 2019 m. vasario 1 d. (penktadienį) apie 00.00 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje, darbuotoja N. S., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus plastikinius butelius alaus „Gintarinis“ (1 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio) ir 1 plastikinį butelį sidro „Fizz“ (1 l talpos, 4,5 proc. alk. tūrio), kuriuos pirkėjas išsinešė iš viešojo maitinimo vietos.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-ojo VS pareigūnai atliko patikrinimą UAB „Novyj Opyt“ dėl AKĮ reikalavimų laikymosi. Atlikus patikrinimą, nustatytas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, kuris pasireiškė tuo, kad pareiškėjas jam priklausančiame bare, kurio adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – ir viešojo maitinimo vieta), pirmadieniais – šeštadieniais nuo 20.00 val. iki 10.00 val. prekiauja nepilstomais alkoholiniais gėrimais ir neužtikrina, kad parduodami alkoholiniai gėrimai būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje (t. y. prekiauja alkoholiniais gėrimais išsinešimui). Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-aisis PK 2019 m. vasario 20 d. pareiškėjo atžvilgiu surašė protokolą Nr. 12-ANR_P-193-2019 dėl nustatyto AKĮ pažeidimo. Departamentas 2019 m. balandžio 15 d. surašė protokolą Nr. ATK2-59, kuriame konstatuota, jog pareiškėjas turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais; 2019 m. vasario 1 d. (penktadienį) apie 00.00 val. pareiškėjui priklausančiame bare viešojo maitinimo vietoje pareiškėjo darbuotoja N. S., veikdama pareiškėjo vardu, naudai ir interesais, pirkėjui R. K. pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus plastikinius butelius alaus „Gintarinis“ (1 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio) ir 1 plastikinį butelį sidro „Fizz“ (1 l talpos, 4,5 proc. alk. tūrio), kuriuos pirkėjas R. K. išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Departamento direktorius už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą skundžiamu Nutarimu pareiškėjui skyrė ekonominę sankciją – 470 Eur baudą.

12. Teismas, apžvelgęs AKĮ 1 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje, 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl reikalavimų, keliamų alkoholiu prekiaujančiam ūkio subjektui, pažymėjo, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinta išimtimi, kai viešojo maitinimo vietoje leidžiama draudžiamu laiku parduoti alkoholinius gėrimus, galima pasinaudoti, kai yra tenkinamos abi nustatytos sąlygos – parduodami pilstomi alkoholiniai gėrimai ir tik vartoti vietoje.

13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turėjo teisės aktų nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba, nėra ginčo ir dėl to, kad Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK (bei Departamento) konstatuotų pažeidimų dieną (2019 m. vasario 1 d.) pareiškėjui priklausančiame bare dirbo pareiškėjo darbuotoja N. S..

14. Teismas, įvertinęs Departamento ginčo medžiagą aktualaus teisinio reguliavimo ir suformuluotos teismų praktikos kontekste, pareiškėjo teiginius dėl esą nepagrįstai jam pritaikytos ekonominės sankcijos už nustatytą AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 pažeidimą vertintino kritiškai. Teismas atkreipė dėmesį, kad AKĮ 18 straipsnio 3 dalyje nustatyti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimai ir apribojimai taikomi šia prekyba užsiimantiems ūkio subjektams, t. y. alkoholinių gėrimų pardavėjams. Todėl darbuotojų veiksmai, kuriais jie prisidėjo prie juridinio asmens ūkinės veiklos vykdymo (šiuo atveju – mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais vykdymo), pareiškėjo veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

15. Teismas akcentavo, kad į bylą pateikti vienas kitam neprieštaraujantys rašytiniai įrodymai – Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-ojo VS vyresniosios tyrėjos K. V. 2019 m. vasario 1 d. tarnybinis pranešimas, 2019 m. vasario 1 d. patikrinimo aktas, pirkėjo R. K. 2019 m. vasario 1 d. rašytinis paaiškinimas, vaizdo įrašas – patvirtina Departamento ir Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK nustatytą faktinę aplinkybę, jog pirkėjas R.K pirko alkoholinius gėrimus. Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1-ojo PK 1-osios veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. V. 2019 m. vasario 1 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ji kartu su policijos pareigūnu P. R. atliko neviešą policinę priemonę „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų užkardymo“ pareiškėjo viešojo maitinimo vietos stebėjimą. Minėtame pranešime užfiksuota, jog į naktinį barą „Novyj Opyt“ nuėjo du vaikinai, kurie bare užtruko apie 10 min. ir atsisėdo į automobilį. Akivaizdžiai matėsi, kad keleivis už striukės yra kažką užsikišęs. Automobiliui nuvažiavus, jie važiavo iš paskos ir automobilį sustabdė prie (duomenys neskelbtini). Keleiviai paaiškino, jog vyksta iš (duomenys neskelbtini), kur buvo nuvykę nusipirkti alkoholinių gėrimų: 2 vienetus plastikinių butelių po 1 l talpos alaus „Gintarinis“ ir 1 vienetą plastikinį butelį sidro „Fizz“. 2019 m. vasario 1 d. apie 01.20 val. bare „Novyj Opyt“ buvo nustatyta, kad tuo metu dirbo barmenė N. S..

16. Teismas pažymėjo, kad pirkėjas R. K. patvirtino, jog pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje įsigijo gamyklinėje talpoje uždarytus alkoholinius gėrimus, darbuotoja neįspėjo, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje. Nors pirkėjui R.K. ir buvo nustatytas lengvas neblaivumas (1,40 proc. promilių), tačiau jo teiktame paaiškinime faktinės aplinkybės sutampa su policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis bei neprieštarauja vaizdo įrašui ir kitiems į bylą pateiktiems įrodymams. Teismas nenustatė, kad pirkėjas R. K. ar policijos pareigūnai buvo šališki pareiškėjo atžvilgiu ar turėtų suinteresuotumą pakenkti pareiškėjui. Pirkėjo paaiškinimai nebuvo vienintelis įrodymas dėl pareiškėjo pažeidimo. Teismas, įvertinęs Nutarimo turinį, sprendė, jog Departamentas padarė išvadą dėl pareiškėjo pažeidimo padarymo įvertinęs įrodymų visumą.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija Departamento nurodytos aplinkybės, kad nuosekliai sutampa alkoholinių gėrimų kaina, kurią mokėjo pirkėjas R. K., bei kaina, kurią už alkoholinius gėrimus siūlo pareiškėjas viešojo maitinimo vietoje (kainas, kurias nustatė policijos pareigūnai).

18. Teismas vertino, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad draudžiamu laiku pareiškėjui priklausančiame bare buvo vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais, neužtikrinant, kad pilstomi (ar išpilstyti) alkoholiniai gėrimai būtų vartojami vietoje. Vien fakto, kad iš pareiškėjui priklausančios veikiančios viešojo maitinimo vietos nakties metu (apie 00.00 val.), kai alkoholinių gėrimų mažmeninė prekyba yra draudžiama, išėjo asmuo, nešinas alkoholiniais gėrimais – alaus ir sidro buteliais, pakanka konstatuoti, kad alkoholio pardavimas paros metu, kai tokia prekyba draudžiama, įvyko, šie pareiškėjo veiksmai kvalifikuotini kaip AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo pažeidimas. AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte įtvirtinto draudimo sudėtis yra formali, o šios normos pažeidimo konstatavimas yra pakankamas pagrindas taikyti ekonomines sankcijas.

19. Teismas kritiškai vertino pareiškėjo darbuotojos kasininkės (barmenės) N. S. teiktus paaiškinimus, kuriuose neigiamas alkoholinių gėrimų pirkimo-pardavimo faktas ginčo metu, kadangi pirkėjo, policijos pareigūnės, kasininkės (barmenės) paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vienas kitam. Be to, pareiškėjo darbuotoja galimai melagingus paaiškinimus teikė, siekdama išvengti administracinės atsakomybės.

20. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-893/2019) išnagrinėjo N. S. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK 2019 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 12-ANR_N-561-2019, kuriuo N. S. nubausta 35 eurų bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartimi panaikino N. S. ginčijamą nutarimą ir šią bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Tačiau administracinio nusižengimo teisena nėra baigta. Šis nutarimas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų kontekste bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai.

21. Teismas sutiko su atsakovu, jog nustatant pažeidimo faktą nėra nustatyta, kad vaizdo įrašas iš viešojo stebėjimo kamerų būtų paimtas tiriant baudžiamąją bylą ir pažeidžiant procesines taisykles. Be to, net ir tuo atveju, jei vaizdo įrašas būtų paimtas baudžiamojo proceso nustatyta tvarka, o vėliau panaudotas tiriant administracinį nusižengimą, tai šio vaizdo įrašo įrodomosios galios nenaikina.

22. Teismas sprendė, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo pažeidimą.

23. Teismas, vadovaudamasis AKĮ 34 straipsnio 3 ir 8–9 dalimis, nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Akcentavo, kad pareiškėjo atžvilgiu nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi pareiškėjas Departamentui kliudė vykdyti tyrimą, nepateikė Departamento prašomų dokumentų. Be to, Nutarime nurodyta, jog bendrovę neigiamai charakterizuoja aplinkybės, kad Departamentas panašaus pobūdžio pažeidimus nustato jau ne pirmą kartą. Pareiškėjui paskirta aukštesnė nei vidurkis piniginė bauda. Pareiškėjas paskirtos ekonominės sankcijos dydžio neginčija. Teismas vertino, kad paskirta ekonominio poveikio priemonė yra adekvati padarytam pažeidimui.

24. Teismas, įvertinęs Nutarimo atitikimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams, keliamiems individualiam administraciniam aktui, konstatavo, kad Nutarime nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios AKĮ nuostatos, kuriose nustatytas draudimas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, bei šio draudimo netaikymo atvejai, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus AKĮ 39 straipsnyje.

25. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Departamentas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė AKĮ nuostatas.

26. Teismas, atmetęs skundą, ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies pagrindu atmetė pareiškėjo prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

27. Teismas pažymėjo, kad kiti skundo argumentai nėra esminiai sprendžiant bylą ir nekeičia padarytos išvados.

III. 28. Pareiškėjas „Novyj Opyt“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą ir administracinę bylą nutraukti, priteisti iš Departamento iš viso 233,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, pridėti prie šios administracinės bylos kaip įrodymą administracinio nusižengimo bylą Nr. II-372-893/2019.

29. Pareiškėjas nurodė, kad teismas, konstatuodamas, kad vaizdo įrašas patvirtina alkoholinių gėrimų pirkimo faktą, neatsižvelgė i šias aplinkybes: vaizdo įraše alkoholinių gėrimų pardavimo faktas nėra užfiksuotas. Vaizdo įrašo ar nuotraukų, kur būtų tiesiogiai užfiksuotas alkoholinių gėrimų pardavimo faktas, byloje nėra; vaizdo įraše matyti, kaip iš automobilio išlipa ir į kavinės patalpas užeina du asmenys, vienas rankoje jau turi daiktą, panašų į alkoholinio gėrimo butelį. Po kurio laiko abu asmenys iš kavinės išeina su tuo pačiu nenustatytu daiktu, panašiu į butelį. Kad išsineštų kitus daiktus (o juo labiau alkoholinius gėrimus), įraše neužfiksuota. Vėliau šie asmenys dar kurį laiką sėdi automobilyje, kuriame lyg ir yra kažkokie daiktai, tačiau kokie ir kokiu būdu jie ten atsirado, lieka neaišku; vaizdo įraše matomų butelių identifikuoti neįmanoma, todėl nėra jokių įrodymų, jog tai būtent tie patys buteliai, dėl kurių neva pardavimo buvo priimtas Nutarimas. Pareiškėjo teigimu, vaizdo įrašas gautas vadovaujantis BPK 97 straipsniu, nors jokia nusikalstama veika tiriama nebuvo. BPK normos administracinės teisenos nereglamentuoja, todėl šis vaizdo įrašas, kaip neatitinkantis įrodymų leistinumo kriterijaus, negali būti įrodymu administracinėje byloje.

30. Pareiškėjas, pakartodamas pirmosios instancijos teismui skunde nurodytą kasininkės (barmenės) ir liudytojų paaiškinimų vertinimą, akcentavo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog asmuo buvo sulaikytas ne kavinėje ir net ne šalia kavinės, o maždaug už 1,5 km prie (duomenys neskelbtini) namo, todėl net jeigu jis ir turėjo su savimi gamykliniu būdu uždarytų alkoholinių gėrimų butelių, neaišku, nei kada, nei kur juos įsigijo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-372-893/2019 teismo posėdyje R. K. paaiškino: jog 2019 m. vasario 1 d. policijos komisariate pareigūnės surašytą paaiškinimą pasirašė jo neskaitęs, nes norėjo kuo greičiau būti paleistas namo; davė nenuoseklius parodymus, taip pat pripažino, kad sulaikymo metu buvo išgėręs, kas trukdė adekvačiai vertinti įvykius ir duoti teisingus paaiškinimus.

31. Pareiškėjas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas sutrukdė policijos pareigūnams iškart sureaguoti į galimą administracinį nusižengimą, o ne leisti automobiliui pajudėti iš vietos, nuvažiuoti apie 1,5 km ir tik tada jį sustabdyti patikrinimui. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-372-893/2019 teismo posėdyje policijos pareigūnės K. V. pateiktas paaiškinimas, neva iškart sureaguoti į galimą administracinį nusižengimą ji negalėjo dėl to, kad tuo metu buvo neuniformuota, neatrodo logiškas ir pagrįstas. Policijos pareigūnė buvo tarnybos metu, todėl reaguoti į administracinį nusižengimą, jeigu jai pasirodė, kad toks buvo, ji privalėjo nedelsiant.

32. Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje administracinio nusižengimo byloje 2019 m. birželio 5 d. nutartyje pagrįstai konstatavo ANK 615 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimą ir pripažino policijos pareigūnų sprendimą nubausti N. S. pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį šališku. Teismas atkreipė dėmesį, kad ta pati policijos pareigūnė dalyvavo įvykio metu vykdant priemonę dėl alkoholio pardavinėjimo nakties metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalyvavo įvykio metu stebint pareiškėjo viešojo maitinimo įstaigą, dalyvavo surašant 2019 m. vasario 1 d. patikrinimo aktą, paėmė paaiškinimą iš R. K. ir jam surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 4841 straipsnio 1 dalyje, galiausiai surašė ir administracinio nusižengimo protokolą N. S., kurio pagrindu buvo priimtas 2019 m. kovo 14 d. nutarimas nubausti ją pagal ANK 168 straipsnio 1 dalį. Be to, nevieša policinė priemonė „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimų užkardymo“ buvo skirta būtent pareiškėjo viešojo maitinimo vietai stebėti. Visa tai rodo šališkus policijos pareigūnų veiksmus, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.

33. Pareiškėjo teigimu, teismas, pažymėdamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai administracinei bylai, neatsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad panašaus pobūdžio administracinėse bylose teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali ir turi būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Įvertinus tai, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-372-893/2019 tiek administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo – kasininkė (barmenė) N. S., tiek ir liudytojai R. K., K. V., P. R. davė parodymus, reikšmingus šioje administracinėje byloje, administracinio nusižengimo byla Nr. II-372-893/2019 turi būti pridėta prie šios administracinės bylos, o joje esantys minėtų asmenų parodymai vertinami kaip įrodymai šioje byloje.

34. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų pažeidimo faktui konstatuoti. Be to, vertindamas bylos duomenis, teismas nesivadovavo objektyvumo ir visapusiškumo kriterijais, tuo pažeisdamas ANK 566 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

35. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas akcentuoja, kad apeliacinis skundas parengtas nurodant analogiškus argumentus, išdėstytus skunde, pateikiant deklaratyvų subjektyvų faktinių aplinkybių vertinimą tikslu išvengti atsakomybės. Atsakovo nuomone, byloje surinktų objektyvių, nuoseklių, vienas kitą papildančių bei vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina pareiškėjo padarytą pažeidimą.

37. Departamento vertinimu, liudytojų administracinio nusižengimo tyrimo metu duoti paaiškinimai nėra reikšmingai prieštaraujantys pirminiams paaiškinimams. Pareiškėjas nenurodo, kad pirkėjas neigia alkoholinių gėrimų pirkimo faktą pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje. Policijos pareigūnų paaiškinimai, kuriuos kaip esminius nurodo pareiškėjas, neparodo nei policijos pareigūnų suinteresuotumo, nei patvirtina byloje esančių įrodymų neteisėtumą. Todėl nėra pagrindo byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, kaip juos įvertino teismas ir tenkinti pareiškėjo prašymą pridėti prie nagrinėjamos bylos administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirta bauda už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatyto draudimo nesilaikymą, pagrįstumo ir teisėtumo.

39. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nustatęs, kad skundžiamas Nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymu vertinimu, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nustatyto pažeidimo, administracinei bylai išnagrinėti yra reikšminga Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. II-372-893/2019 bei šioje byloje dalyvavusių asmenų duoti paaiškinimai. Pareiškėjo teigimu, teismas nesivadovavo objektyvumo ir visapusiškumo kriterijais, tuo pažeisdamas ANK 566 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą.

40. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

42. Vadovaujantis AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktu, Lietuvos Respublikoje draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais – iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

43. Pareiškėjui ekonominė sankcija už AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimų pažeidimą paskirta nustačius, kad pareiškėjui priklausančioje kavinėje draudžiamu metu (2019 m. vasario 1 d. (penktadienį apie 00.00 val.)) prekiauta alkoholiniais gėrimais neužtikrinant, kad jie būtų vartojami viešojo maitinimo vietoje.

44. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

45. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti buvo parduoti pareiškėjo kavinėje draudžiamu laiku. Tai patvirtina pirkėjo 2019 m. vasario 1 d. rašytiniame paaiškinime, vaizdo įraše, tarnybiniame pranešime, 2019 m. balandžio 15 d. protokole Nr. ATK2-59 užfiksuoti duomenys. Šių vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma patvirtina Departamento nustatytas faktines aplinkybes, kad 2019 m. vasario 1 d. (penktadienį) apie 00.00 val. pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje darbuotoja N. S. pirkėjui R. K. pardavė 2 gamykliniu būdu uždarytus plastikinius butelius alaus „Gintarinis“ (1 l talpos, 4,6 proc. alk. tūrio) ir 1 plastikinį butelį sidro „Fizz“ (1 l talpos, 4,5 proc. alk. tūrio), kuriuos pirkėjas R. K. išsinešė iš viešojo maitinimo vietos. Pirkėjas rašytiniame paaiškinime patvirtino, kad pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje įsigijo gamyklinėje talpoje uždarytus alkoholinius gėrimus ir darbuotoja neįspėjo, kad alkoholiniai gėrimai privalo būti vartojami vietoje.

46. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytos abejonės dėl vaizdo įrašo patikimumo ir leistinumo atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nepaneigia vaizdo įrašo įrodomosios galios. Akcentuotina, kad vaizdo įrašas, kuris, pareiškėjo teigimu, nepatvirtina alkoholinių gėrimų pardavimo fakto, buvo vienas iš įrodymų visumos, kurios pagrindu Departamentas priėmė skundžiamą Nutarimą.

47. Pareiškėjo apeliaciniame skunde akcentuojamos pirkėjo sulaikymo aplinkybės, t. y. kad pirkėjas buvo sulaikytas ne kavinėje ir net ne šalia kavinės, o maždaug už 1,5 km, nepaneigia pirkėjo patvirtinimo, kad alkoholiniai gėrimai išsinešti pareiškėjo viešojo maitinimo vietoje buvo jam parduoti draudžiamu laiku.

48. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pirkėjo parodymai vertintini kritiškai, nes jis duodamas paaiškinimus buvo neblaivus, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. II-372-893/2019 teismo posėdyje paaiškino, jog 2019 m. vasario 1 d. policijos komisariate pareigūnės surašytą paaiškinimą pasirašė jo neskaitęs ir pripažino, kad sulaikymo metu buvo išgėręs, pažymėtina, kad nenustatyta, jog įrodymai – pirkėjo paaiškinimai – neatitiktų objektyvumo kriterijų, būtų gauti neteisėtais būdais. Įvertinus administracinio nusižengimo byloje Nr. II-372-893/2019 pirkėjo R. K. duotus paaiškinimus, šis asmuo iš esmės patvirtino, kad 2019 m. vasario 1 d. rašytinis paaiškinimas yra teisingas, jį perskaitė ir sutiko su jam paskirta bauda, kurią sumokėjo.

49. Dėl pareiškėjo akcentuojamos administracinio nusižengimo bylos Nr. II-372-893/2019 ir joje priimto procesinio sprendimo reikšmingumo nagrinėjamai administracinei bylai, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekonominės sankcijos ūkio subjektams (juridiniams asmenims) taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys (darbuotojai ir kt.) buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011; 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1497/2014; 2016 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1232-143/2016). Teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje gali (ir turi) būti teismo vertinamas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, toks įvertinimas teismo yra atliekamas pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles; tai reiškia, kad (nors ir tų pačių) įrodymų įvertinimas, atliktas teismo administracinio nusižengimo byloje, savaime nesuponuoja, kad šioje (kitoje) byloje teismas neturi atlikti savo, galbūt kitokį, šių įrodymų įvertinimą ir padaryti kitokias šių įrodymų įvertinimo išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1113-415/2020). Juridinio asmens atsakomybei atsirasti AKĮ taikymo prasme, atsižvelgiant į šiuo įstatymu siekiamų tikslų ypatingą svarbą visuomenei, gali būti taikomi griežtesni, negu fizinio asmens administracinei atsakomybei atsirasti kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1708-143/2015). Šiuo aspektu akcentuotina, kad minėtoje administracinio nusižengimo byloje nutarimas, kuriuo darbuotoja N. S. nubausta bauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 168 straipsnio 1 dalyje, panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, o ne dėl neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių.

50. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta galiojančiu teisiniu reguliavimu, aktualia teismų praktika bei byloje nustatytais faktais išvada, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas pažeidusiu AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nustatytą draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nepateikė jokių faktais ir teise pagrįstų argumentų, o apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo ginčo situaciją vertinti kitaip, nei tai atliko Departamentas ir pirmosios instancijos teismas.

51. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad, kaip teigia pareiškėjas, nepaisyta nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir iš esmės ir yra deklaratyvaus pobūdžio.

52. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Novyj Opyt“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė