c5e36e27-7c74-4cf0-a1ad-e2f47e5fbb18 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1342-241/2018 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01804-2015-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens J. R. H. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Tervezo“ kreditorių D. G. ir A. G. R. P. S. pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys J. R. H., J. A., ir BUAB „Tervezo“. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartimi UAB „Tervezo“ iÅ¡kelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. spalio 23 d.

2. PareiÅ¡kėjai BUAB „Tervezo“ kreditoriai D. G. ir A. G. R. P. S. prašė UAB „Tervezo“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.

3. PareiÅ¡kėjai nurodė, kad atsakingi už bendrovės veiklÄ asmenys netinkamai organizavo darbo santykius bei atsiskaitymÄ su darbuotojais, paskutiniu bendrovės veiklos vykdymo laikotarpiu apskritai su darbuotojais nebuvo atsiskaitinėjama, o bendrovės įsiskolinimas Sodrai vis didėjo. 2015 m. liepos 1 d. nuraÅ¡ymo aktu dalis bendrovei priklausančio turto (įrangos) galimai fiktyviai buvo nuraÅ¡yta kaip netinkamas naudoti, kita dalis turto (kompiuteriai, baldai, kt.) nebuvo perduoti bankroto administratoriui. Taip pat pareiÅ¡kėjai tvirtino, kad iÅ¡ apraÅ¡ytų ataskaitose operacijų bei buvusių vadovų pateiktų paaiÅ¡kinimų matyti, jog įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai (ir / ar apgaulingai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros ir kt.

PareiÅ¡kėjų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, t. y. buvo sudaryti nuostolingi ar nenaudingi įmonei sandoriai, įmonės lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį: 2014 m. spalį įgytas sporto klubo paslaugų paketas už 2 085,27 Eur (7 200 Lt); vadovo ir darbuotojos S. M. komandiruotė į JAV pagal 2015 m. birželio 25 d. įsakymÄ , kuri nebuvo susijusi su bendrovės veikla; laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gegužės mėnesio bendrai 37 274,63 Eur sumokėta su J.

R. H. susijusioms įmonėms; 4 000 Eur per mėnesį biuro nuomos iÅ¡laidos; nuo 2014 m. pabaigos ženkliai padidėjusios automobilių nuomos iÅ¡laidos (automobiliai įmonės veiklai nebuvo reikalingi); nustatytos ir kitos Å«kinės operacijos, kurioms pagrįsti trÅ«ksta dokumentų. Be to, pareiÅ¡kėjai tvirtino, kad bendrovės veikla galbÅ«t buvo perkelta į 2015 m. liepos mėn. įsteigtÄ UAB „Dantas“, kurios vadovas ir akcininkas buvo vienas iÅ¡ BUAB „Tervezo“ atsakingų asmenų J.

A.. PareiÅ¡kėjų teigimu, į UAB „Dantas“ galėjo bÅ«ti neatlygintinai perduota ir likusi BUAB „Tervezo” įranga ir kitas turtas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažino UAB ,,Tervezo“ bankrotÄ tyčiniu.

5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 3 dalies 2 punkte numatyti tyčinio bankroto požymiai - netinkamas įmonės vadovo pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymas; buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai; įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnį kreditoriams; atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ ir nebuvo vykdomas įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

6. Teismas pažymėjo, kad pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo laikotarpiu teismas išnaudojo visas įrodymų gavimo ir aplinkybių tikslinimo galimybes, tačiau šalių pateikti duomenys prieštaringi, fragmentiški ir nenuoseklūs, o bankroto administratorius UAB „Barota“ laikėsi itin pasyvios pozicijos teikdamas teismui įrodymus bei formuluodamas atsakymus į teismo užduodamus klausimus.

7. Teismas nustatė, kad buhalterinis įmonės nemokumas galėjo bÅ«ti konstatuojamas dar 2012 metų pabaigoje, tačiau nesant pakankamai įrodymų konstatuoti faktinį bendrovės nemokumÄ 2012-2014 metais, teismas, vadovaudamasis duomenimis apie skolų kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, atsiradimo momentÄ , sprendė, jog bendrovė gali bÅ«ti laikoma faktiÅ¡kai nemokia nuo 2015 m. pavasario.

8. Ä®vertinęs byloje esančių duomenų visumÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės veikla buvo organizuota neplaningai ir neturint veiklos strategijos. Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ gaunamų pajamų buvo atsiskaitoma su esamais kreditoriais, tačiau kartu buvo prisiimami ir nauji įsipareigojimai, didinamos sÄ naudos, patiriamos vis didesnės iÅ¡laidos neatsižvelgiant į bendrovės veiklos perspektyvas.

9. SistemiÅ¡kai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad UAB „Tervezo“ Å«kinė komercinė veikla, iÅ¡ kurios buvo gaunamos pardavimų pajamos, nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis bei kontraktais su užsienio bendrovėmis – veikloje buvo remiamasi vienkartinių užsakymų gavimu ir su įvykdymu siejamu vienkartiniu atsiskaitymu. Teismo vertinimu, apskritai bendrovės valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos, nebuvo ateinančio laikotarpio pardavimo pajamų ir bÅ«simo veiklos rezultato planavimo. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog valdymo organai bÅ«tų svarstę finansinę bendrovės situacijÄ 2012-2015 metų laikotarpiu bei atitinkamai priėmę tam tikrus sprendimus.

10. Teismas nustatė, kad byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių jog 2015 metais buvo realiai tikimasi plėsti bendrovės veiklÄ , kad buvo reali tikimybė gauti naujų didelės vertės užsakymų, kad bendrovėje didėtų darbų apimtys, dėl ko bÅ«tų buvę galima pagrįstai tikėtis gauti pakankamai pajamų. PrieÅ¡ingai, 2015 m. kovo mėnesį dviem, kaip teigiama, nuolatiniams, užsakovams nutraukius paslaugų užsakymus iÅ¡ UAB „Tervezo“ ir bendrovei netekus pakankamai stabilaus pajamų Å¡altinio, veiklos apimtys akivaizdžiai sumažėjo, vėliau veikla buvo nutraukta (pagal VSDFV duomenis, apyvartos sÄ skaitose nebuvo nuo 2015 m. liepos mėnesio).

11. Nepateisinamais, ekonomiÅ¡kai nenaudingais ir verslo logika neatitinkančiais valdymo organų sprendimais ir bendrovei nenaudingais sandoriais teismas pripažino ženklų darbuotojų skaičiaus padidinimÄ , kuris vyko nuolat 2014 ir 2015 metais iki birželio mėnesio; kartu jau esantiems (bei iÅ¡ karto naujai priimamiems) darbuotojams atlyginimų kėlimÄ net iki pat 2015 m. liepos mėnesio, t. y. prieÅ¡ pat bendrovės veiklos nutraukimÄ .

12. Teismo vertinimu, valdymo organai nevykdė įstatymuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, prieÅ¡ pat bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarinėjo įmonei nenaudingus ir nuostolingus sandorius (prestižinių biurų nuoma, 2015 m. kovo 18 d. sudaryta verslo patalpų nuomos sutartis su UAB „Forumas 1“ ir UAB „Forumas 3“, nepagrįstai didelės iÅ¡laidos automobilių nuomai, nepagrįstos komandiruočių iÅ¡laidos, bendrovės sÄ skaita lankymasis sporto klubuose, baruose bei kavinėse), įmonės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iÅ¡kėlimo. SÄ moningai netinkamu įmonės valdymu teismas pripažino ir įstatymų reikalavimų neatitinkantį disponavimÄ Ä¯ bendrovės balansÄ Ä¯trauktu ilgalaikiu bendrovės turtu (2014 m. balanse įvertintas 19 209,33 Eur, o paskutiniame 2015 metų balanse - 10 535,28 Eur suma) – turtas neperduotas bankroto administratoriui.

13. IÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjų pateiktus duomenis, teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjai neįrodė savo teiginių, kad UAB „Tervezo“ veikla buvo perkelta į UAB „Dantas“. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių UAB „Dantas“ ir BUAB „Tervezo“ vykdytos veiklos sutapimÄ (iÅ¡ bylos duomenų net nėra aiÅ¡ku, kokiÄ tiksliai veiklÄ vykdė UAB „Tervezo“), ar buvusių BUAB „Tervezo“ užsakovų užsakymų perėmimÄ . Nėra pagrindo ir iÅ¡vadai apie perimtas nebaigtas vykdyti BUAB „Tervezo“ sutartis ir (arba) reikalavimo teises.

14. Teismas konstatavo, kad apskaita bendrovėje iÅ¡ dalies buvo tvarkoma netinkamai (nepagrįstos dokumentais iÅ¡laidos bendrovės darbuotojų komandiruotėms, neatvaizduotas bendrovės turto realizavimas, nebuvo vykdoma sisteminė vykdytų sandorių apskaita, atsiskaitymai su partneriais grindžiami pavienių užsakymų gavimu bei įvykdymu, visiÅ¡kai neatvaizduotos operacijos, vykdytos per bendrovės kasÄ , nėra galimybės nustatyti, ar vadovui bei akcininkui J. R. H. buvo pagrįstai atlikti mokėjimai), tačiau sprendė, kad vien Å¡ių įrodymų iÅ¡vadai apie buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, kaip savarankiÅ¡kÄ tyčinio bankroto požymį, nepakanka.

15. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad byloje esančių duomenų sisteminė analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog atsiskaitymai iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo per visÄ 2015 metų laikotarpį buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytÄ atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ . Teismo nuomone, tai pagrindžia Å¡ios aplinkybės: pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡e patvirtintos darbuotojų reikalavimų sumos yra labai skirtingos, t. y. nuo 16,62 Eur iki 16 785, 88 Eur; su pasirinktais kreditoriais buvo atsiskaitoma iki pat pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos priėmimo teisme; tarp kreditorių, kurių reikalavimai yra patvirtinti, nėra dalies asmenų, kuriems skolos buvo apskaitomos pagal vadovo pateiktÄ skolų sÄ raÅ¡Ä , sudarytÄ 2015 m. rugpjūčio 31 d.; 2015 m. gegužės 13 d. atliktas 3 546,41 Eur mokėjimas susijusiai įmonei Tervezo LLC, iki pat 2015 m. liepos mėnesio vidurio nuolat buvo atliekami mokėjimai įmonės vadovui ir akcininkui J.

R. H.. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 16. Suinteresuotas asmuo J. R. H. atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį ir pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius argumentus: 16.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino UAB „Tervezo“ bankrotÄ tyčiniu dėl to, jog bendrovės veikla buvo organizuojama neplaningai, neturint veiklos strategijos.

Tiek įstatymas numato, tiek teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu tik konstatavus sÄ moningai blogÄ bendrovės valdymÄ , tuo tarpu neplaningas bendrovės valdymas nėra iÅ¡skiriamas kaip tyčinio bankroto požymis. 16.2. Teismas netinkamai nustatė bendrovės nemokumo momentÄ - 2015 metų pavasaris. Didžioji UAB „Tervezo“ įsiskolinimų dalis susidarė 2015 m. vasarÄ (įsiskolinimai darbuotojams, iÅ¡skyrus pavienius atvejus, atsirado nuo 2015 m. birželio mėnesio, skola Sodrai susidarė taip pat tik 2015 m. birželio mėnesį).

Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad bankroto byla bendrovei buvo iÅ¡kelta praėjus vos keliems mėnesiams nuo atsiradusių finansinių sunkumų ir galimo bendrovės nemokumo. 16.3. Tyčinis bankrotas yra siejamas su nesÄ Å¾iningų, nuostolingų sandorių sudarymu, turto Å¡vaistymu, turto pardavimu mažesnėmis nei rinkos kainomis ir pan. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių nuostolingų sandorių ar turto Å¡vaistymo fakto. Tai, kad bendrovės veikla nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis, negali bÅ«ti vertinama kaip tyčinio bankroto požymis.

Remdamasis sėkmingais 2014 metų bendrovės rezultatais, bendrovės vadovas tikėjosi, kad 2015 metais bendrovės veiklos rezultatai bus dar geresni, todėl buvo samdomi nauji darbuotojai. Dėl 2015 metais susidariusios bendrovės situacijos vadovai svarstė įvairius variantus, pavyzdžiui, buvo nutraukinėjamos darbo sutartys su darbuotojais, mažinamos iÅ¡laidos nuomai ir pan. 16.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atlyginimų kėlimo darbuotojams, kuriuo grindė blogÄ bendrovės valdymÄ , momentÄ .

Bylos duomenys patvirtina, kad atlyginimai darbuotojams buvo keliami nuolat. 2015 metais po euro įvedimo Lietuvoje atlyginimai visiems sparčiai kilo, todėl, siekdama išlaikyti esamus darbuotojus, bendrovė buvo priversta kelti atlyginimus. 2015 m. kovo mėnesį, kai darbuotojams buvo pakelti atlyginimai, dar nebuvo žinoma, jog bendrovė neteks savo pagrindinių užsakovų dėl ekonominės krizės Naujoje Zelandijoje. Darbuotojų skaičius didėjo tik iki 2015 m. kovo mėnesio, vėliau buvo priimti tik du nauji darbuotojai.

Siekiant mažinti bendrovės sÄ naudas, su kai kuriais darbuotojais darbo sutartys apskritai buvo nutraukinėjamos. Bet kuriuo atveju Ä®BÄ® 20 straipsnyje nėra numatyta, kad darbuotojų atlyginimų kėlimas galėtų bÅ«ti laikomas tyčinio bankroto požymiu. 16.5. Teismas nepagrįstai pavienius sandorius (nuomos sandorius, darbo užmokesčio didinimÄ , iÅ¡laidas komandiruotėms, sporto klubams ir pan.) pripažino kaip nuostolingus, nevertindamas, kad Å¡iais sandoriais nebuvo sÄ moningai siekiama bendrovės nemokumo.

Maža to, pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ių bendrovės veiksmų ir bendrovės nemokumo. Teismas nenustatė jokių tyčinių sÄ moningų valdymo veiksmų po 2015 m. birželio mėnesio, todėl neturėjo jokio pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto požymių. 16.6. Teismas nenustatė objektyvių aplinkybių, patvirtinančių, kad bendrovė pažeidė atsiskaitymų su kreditoriais tvarkÄ , rėmėsi tik prielaidomis, todėl tokios teismo iÅ¡vados negali bÅ«ti laikomos pagrįstomis.

17. PareiÅ¡kėjai D. G. ir A. G. R. P. S. atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos esminius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus: 17.1. Pirmosios instancijos teismas nustatė sÄ moningÄ blogÄ bendrovės valdymÄ , kuris pasireiÅ¡kė tiek apskaitos dokumentais nepagrįstu bendrovės lėšų naudojimu, tiek apskaitos dokumentais pagrįstu, tačiau bendrovės kreditorių interesams prieÅ¡taraujančiu bendrovės lėšų naudojimu, tiek bendrovės įsipareigojimų ir prievolių nevykdymu.

Bendrovės turtinė padėtis pablogėjo ne dėl ekonominės krizės Naujoje Zelandijoje, o dėl nustatytų tyčinių veiksmų. 17.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu, tačiau nepaaiÅ¡kina, kokiÄ reikÅ¡mę nemokumo momento nustatymas mėnesių tikslumu turi vertinant teismo konstatuotus tyčinio bankroto požymius. 17.3. Nors atskirajame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas sÄ moningai blogas bendrovės valdymas, tačiau nepateikta jokių šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. 17.4.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad teismas nenustatė jokių nuostolingų sandorių ar turto iÅ¡vaistymo faktų. Teismas pagrįstai pripažino, kad darbuotojų skaičiaus didinimas buvo nuostolingas, be to, bendrovė nepagrįstai didino įmonės sÄ naudas, kai jos trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai pastoviai virÅ¡ijo per vienerius metus gautinų sumų dydį, ir nesiėmė jokių priemonių bendrovės finansinei situacijai gerinti. 17.5. Atskirajame skunde nepagrįstai akcentuojama sutarčių trukmė kaip tas požymis, kuriuo teismas neva grindė bendrovės tyčinį bankrotÄ .

PrieÅ¡ingai nei tvirtina apeliantas, bendrovės sutartiniai santykiai su kitais asmenimis nebuvo reglamentuoti taip, kad bendrovės kontrahentams bÅ«tų nustatyta atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iÄ aplinkybę vertino kaip neužtikrinusiÄ bendrovės pajamų gavimo stabilumo. 17.6. Pirmosios instancijos teismo nurodytos iÅ¡laidos, kurios buvo pripažintos ekonomiÅ¡kai nenaudingomis ir nebÅ«tinomis, tokiomis buvo pripažintos atsižvelgiant į bendrovės blogÄ finansinę situacijÄ (bendrovės įsipareigojimai virÅ¡ijo turto vertę kelis kartus, bendrovė buvo skolinga darbuotojams ir Sodrai). 17.7.

Teismas pagrįstai bendrovės finansinės situacijos nevertinimÄ 2012-2015 metais vertino kaip prielaidÄ bendrovės tyčinio bankroto konstatavimui. Apeliantas neįrodė, kad buvo imtasi kokių nors realių veiksmų bendrovės finansinei situacijai gerinti. 17.8. Vertindamas sÄ moningai blogÄ bendrovės valdymÄ , pirmosios instancijos teismas naujų darbuotojų priėmimÄ ir atlyginimų kėlimÄ vertino ne kaip atskirÄ bendrovės veiklos aspektÄ , o kaip veiksnį, susijusį su kitais veiksniais, kurie ir sÄ lygojo tyčinį bendrovės bankrotÄ . 17.9.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti pavieniai sandoriai negali bÅ«ti laikomi tyčinio bankroto požymiais. Teismas bendrovės iÅ¡laidas vertino ne po vienÄ atskirai, o kaip visumÄ , ir pripažino jas neracionaliomis ir ekonomiÅ¡kai nepagrįstomis, remdamasis tuo, kad suinteresuotas asmuo neįrodė jų paskirties ryÅ¡io su bendrovės interesais. 17.10. Apelianto nesikreipimas į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo pagrįstai buvo vertintas kaip dar vienas poelgis, patvirtinantis sÄ moningai blogÄ bendrovės valdymÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju poreikio peržengti skundo ribas ir / ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

19. Apeliacijos objektas - Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis, kuria UAB ,,Tervezo“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Dėl tyčinio bankroto 20. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Esant Å¡iems požymiams teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu (Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis), kurio nustatymo kriterijai įtvirtinti Å¡io straipsnio 2 ir 3 dalyse.

21. Visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

22. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, o užtenka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) bÅ«tų taikomas (-i) kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi bÅ«ti nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡ys tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

23. Nagrinėjamu atveju aktualÅ«s Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti tyčinio bankroto požymiai ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punktas, kuriame įtvirtinta viena iÅ¡ tyčinio bankroto prezumpcijų, nes bÅ«tent jų pagrindu pirmosios instancijos teismas UAB „Tervezo“ bankrotÄ pripažino tyčiniu. Dėl pareigų, susijusių su įmonės valdymu, tinkamo vykdymo ir nuostolingų sandorių 24. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, jog įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad bankrotas tyčiniu pripažįstamas ir tais atvejais, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

25. Pasisakydamas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendrovės Å«kinė komercinė veikla, iÅ¡ kurios buvo gaunamos pardavimų pajamos, nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis bei kontraktais su užsienio bendrovėmis – veikloje buvo remiamasi vienkartinių užsakymų gavimu ir su įvykdymu siejamu vienkartiniu atsiskaitymu, valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos, neplanavo ateinančio laikotarpio pardavimo pajamų ir bÅ«simo veiklos rezultato, valdymo organai apskritai nesvarstė finansinės situacijos įmonėje 2012-2015 metų laikotarpiu bei nesiėmė jokių priemonių bendrovės finansinei situacijai gerinti, bendrovės vadovas pažeidė pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos UAB „Tervezo“ iÅ¡kėlimo.

26. Nesutikdamas su minėtais pirmosios instancijos teismo argumentais, apeliantas tvirtina, kad veiklos strategijos neturėjimas ir bendrovės veiklos negrindimas ilgalaikėmis sutartimis negali būti laikomi tyčinio bankroto požymiais. Be to, nurodo, kad bendrovės plėtros planai 2015 metais buvo siejami su gerais bendrovės rezultatais 2014 metais, o dėl bendrovės finansinės situacijos 2015 metais buvo svarstomi įvairūs variantai, pvz., nutraukinėjamos darbo sutartys su darbuotojais, mažinamos išlaidos nuomai – persikelta į mažesnes patalpas.

Taip pat apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu – 2015 m. pavasaris, tvirtindamas, kad bendrovė nemoki tapo vasarÄ , nes įsiskolinimai darbuotojams ir Sodrai atsirado tik 2015 m. birželio mėnesį. Kadangi bendrovei bankroto byla iÅ¡kelta praėjus vos keliems mėnesiams po bendrovės nemokumo, toks laikas, apelianto teigimu, laikytinas protingu bei pagrįstu, todėl negali bÅ«ti vertinamas kaip sÄ moningai blogas bendrovės valdymas.

27. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikÅ¡minga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Ä®monės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sÄ lygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rÅ«pestingumo standartų laikymÄ si santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

28. Vertinant pirmosios instancijos teismo argumentus, susijusius su netinkamu pareigų, susijusių su įmonės valdymu, vykdymu, sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip tyčinio bankroto požymį iÅ¡skyrė tai, kad bendrovės Å«kinė komercinė veikla nebuvo grindžiama ilgalaikėmis sutartimis, ir kad valdymo organai neturėjo jokios veiklos strategijos. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, bendrovės veiklos modelis, kai veikiama neturint ilgalaikių sutarčių pavienių užsakymų pagrindu, negali suponuoti blogo įmonės valdymo. Taip pat sÄ moningai blogu bendrovės valdymu negali bÅ«ti laikomas ir verslo strategijos neturėjimas bei netinkamas planavimas. Pripažintina, kad Å¡ie pirmosios instancijos teismo iÅ¡skirti tyčinio bankroto požymiai yra daugiau samprotaujamojo pobÅ«džio, o ne objektyviais duomenimis pagrįsti tyčinio bankroto kriterijai.

29. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai jos vadovas nesikreipia į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o toliau didina įmonės įsipareigojimus, pvz., sudarydamas nuostolingus sandorius, tai tokia įmonės vadovo veikla gali bÅ«ti vertinama kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012).

30. Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl tyčinio bankroto, svarbu nustatyti faktinį bendrovės nemokumo momentÄ . Ä®vertinęs paties apelianto teiginius, kad 2015 m. kovo mėnesį buvo nutrauktas bendradarbiavimas su pagrindiniais bendrovės klientais, kad skola Sodrai atsirado nuo 2015 m. birželio mėnesio, o su darbuotojais buvo neatsiskaitoma nuo 2015 m. gegužės – birželio mėnesių, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog UAB ,,Tervezo“ laikytina faktiÅ¡kai nemokia nuo 2015 m. pavasario.

31. Apeliantas su minėta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, tačiau atskirajame skunde jokių objektyvių argumentų, paneigiančių minėtÄ iÅ¡vadÄ nepateikia. IÅ¡ atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas bando įrodyti, jog įmonė faktiÅ¡kai nemoki tapo ne 2015 metų pavasarį, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, o 2015 m. vasarÄ , tačiau neatskleidžia, kokiÄ reikÅ¡mę nagrinėjamu atveju, kai bendrovės finansiniai duomenys patvirtina, jog bendrovės sunki finansinė situacija tęsėsi jau keletÄ metų, turėtų nemokumo nustatymas mėnesio tikslumu.

32. Ä® bylÄ pateikto 2015 metų balanso duomenys patvirtina, kad per 2015 metų aÅ¡tuonis mėnesius viso turto vertė sudarė tik 22 014,69 Eur sumÄ , tuo tarpu bendra nurodyta įsipareigojimų suma virÅ¡ijo 240 000 Eur. Per šį laikÄ Ä¯monė gavo 298 774,19 Eur pajamų, bei turėjo beveik dvigubai daugiau sÄ naudų - 463 630, 88 Eur. Bendrosios ir administracinės sÄ naudos sudarė net 401 056,27 Eur sumÄ . Veiklos rezultatas – 164 856, 69 Eur nuostolis.

33. Ä®vertinęs bendrovės finansinę situacijÄ , skolų kreditoriams, kurių reikalavimai patvirtinti UAB „Tervezo“ bankroto byloje, atsiradimo momentÄ (pirmos eilės kreditoriams – 31 bendrovės darbuotojui, darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų sumos daugumoje atsirado nuo 2015 m. gegužės-birželio mėnesiais, o darbuotojams M. Z. ir P. M. – nuo 2015 m. kovo mėnesio), bei tai, kad paties apelianto atstovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog bendrovės nemokumas atsirado 2015 m. kovo mėnesį, dviem pagrindiniams klientams nutraukus bendradarbiavimÄ , apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu bendrovės nemokumo momentu, nuo kurio atsirado pareiga apeliantui kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

34. Pažymėtina, kad vadovas turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jei įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais ir faktiÅ¡kai yra nemoki. Tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė bÅ«klė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikÅ¡mė.

Tai lemia, kad suprastėjus įmonės bÅ«klei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Ä®monės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribÄ , kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014;kt.).

35. Atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

36. Apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju apeliantas, jau 2015 metų pavasarį turėjo suvokti, jog bendrovės finansinė situacija yra itin komplikuota ir kad vietoj darbuotojų skaičiaus didinimo, jiems atlyginimų kėlimo, prestižinių patalpų nuomos, vykimo į komandiruotes ir pan., kas papildomai didino bendrovės įsiskolinimus, jis, kaip bendrovės vadovas, turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo.

37. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie bent preliminariai galėtų patvirtinti bendrovės veiklos plėtimosi galimybes 2015 metais. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu. Vien tik subjektyvus apelianto tikėjimas, jog dėl to, kad bendrovės veikla 2014 metais buvo kažkiek geresnė nei praėjusiais metais, negali būti vertinamas kaip pagrindas tikėtis sėkmingos bendrovės veiklos ir ateinančiais metais.

38. Nagrinėjamo klausimo kontekste pastebėtina ir tai, kad apelianto teiginiai apie 2015 m. pavasarį nutrÅ«kusį bendradarbiavimÄ su klientais iÅ¡ Naujosios Zelandijos dėl Naujosios Zelandijos dolerio kurso kritimo niekuo nepagrįsti. Apsiribodamas tik bendro pobÅ«džio teiginiais apie netikėtÄ Naujosios Zelandijos dolerio kurso kritimÄ , apeliantas į bylÄ nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad klientai iÅ¡ Naujosios Zelandijos oficialiai nutraukė bendradarbiavimÄ su bendrove, todėl minėta apelianto versija apie verslo nesėkmę negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindžianti faktinio bendrovės nemokumo 2015 metais priežastį.

39. Tam, kad bÅ«tų galima pripažinti bankrotÄ tyčiniu, nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ , bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016). Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ , įmonės valdymo kontekste.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konstatavęs, kad bendrovė faktiÅ¡kai nemoki buvo jau 2015 m. pavasarį, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nepateisinamais, ekonomiÅ¡kai nenaudingais ir verslo logikai neatitinkančiais valdymo organų sprendimais ir bendrovei nenaudingais sandoriais pripažino ženklų darbuotojų skaičiaus padidinimÄ , kuris vyko nuolat 2014 ir 2015 metais iki birželio mėnesio; kartu jau esantiems (bei iÅ¡ karto naujai priimamiems) darbuotojams atlyginimų kėlimÄ net iki pat 2015 m. liepos mėnesio; prestižinių patalpų nuomÄ ; 2015 m. kovo 18 d. verslo patalpų nuomos sutartį su UAB „Forumas 1“ ir UAB „Forumas 3“, kurios pagrindu bendrovė įsipareigojo iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti nuomotojui 13 347, 69 Eur depozitÄ ; automobilių nuomÄ , kuri per mėnesį kainavo apie 4 000 Eur; komandiruočių iÅ¡laidas, kurios 2015 metais sudarė 22 569,46 Eur; iÅ¡laidas už lankymÄ si sporto klubuose, baruose bei kavinėse, perkant ne bendrovės veiklai skirtas prekes, kurios bÅ«davo įvardinamos kaip „reprezentacinės“ iÅ¡laidos;

įstatymų reikalavimų neatitinkantį disponavimÄ Ä¯ bendrovės balansÄ Ä¯trauktu ilgalaikiu bendrovės turtu ir tokio turto neperdavimÄ bankroto administratoriui.

41. Nors apeliantas ir tvirtina, kad bendrovė turėjo tik tokias iÅ¡laidas, kurios buvo bÅ«tinos jos veiklai, ekonomiÅ¡kai naudingos ir planuotos, tačiau akivaizdu, jog tokie apelianto teiginiai yra deklaratyvÅ«s. Tiek patalpų, kurios buvo ketinamos gauti tik 2016 m. birželio mėnesį, nuomos sutarties pasiraÅ¡ymas 2015 m. kovo mėnesį, įsipareigojant sumokėti 13 347,69 Eur depozitÄ , tiek komandiruočių iÅ¡laidos, kurios 2015 metais virÅ¡ijo net 22 000 Eur, tiek darbuotojų atlyginimų kėlimas iki pat 2015 m. birželio mėnesio (pvz. darbuotojui E. I. atlyginimas paskutinį kartÄ buvo keltas 2015 m. birželio 30 d.) ir naujų darbuotojų priėmimas 2015 metais (darbuotojų skaičius 2015 metais padidėjo nuo 21 iki 31; paskutinis darbuotojas priimtas 2015 m. gegužės 27 d.; pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡e yra net 9 darbuotojai, kurie buvo priimti 2015 metais; buvusių bendrovės darbuotojų reikalavimai bankroto byloje sudaro net 171 490, 32 Eur), kai pagal Sodros pateiktus duomenis bendrovė 2015 m. liepos mėnesį sÄ skaitose visiÅ¡kai neturėjo piniginių lėšų, negali bÅ«ti vertinamos kaip bÅ«tinos bendrovei veiklai, suplanuotos ir ekonomiÅ¡kai naudingos iÅ¡laidos.

PrieÅ¡ingai, minėti sandoriai dar labiau blogino bendrovės finansinę situacijÄ , kÄ , kaip minėta, akivaizdžiai patvirtina faktas, kad 2015 m. liepos mėnesį bendrovė sÄ skaitose jau visiÅ¡kai neturėjo piniginių lėšų, o bendrovės vardu nebuvo registruoto jokio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių.

42. Kaip nepagrįsta vertintina ir apelianto pozicija, kad tokios pavienės iÅ¡laidos kaip iÅ¡laidos komandiruotėms, nuomos iÅ¡laidos, negalėjo nulemti bendrovės nemokumo. Pažymėtina, kad iÅ¡laidos, kurias apeliantas įvardina kaip „pavienes“, buvo pripažintos ekonomiÅ¡kai nenaudingomis ir nebÅ«tinomis, vertinant jų visumÄ bei atsižvelgiant į bendrovės finansinę situacijÄ (bendrovės įsipareigojimai jau kelis paskutinius metus ženkliai virÅ¡ijo bendrovės turto vertę) tų iÅ¡laidų patyrimo metu. Apeliantas jokiais objektyviais argumentais nepagrindė minėtų iÅ¡laidų bÅ«tinybės esant sunkiai bendrovės finansinei situacijai ir jų ryÅ¡io su bendrovės interesais.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog bendrovės valdymo organai 2015 metais ar anksčiau bÅ«tų priėmę tam tikrus sprendimus, siekdami pagerinti bendrovės veiklÄ . Apelianto teiginiai, kad 2015 metais buvo nutraukinėjamos sutartys su darbuotojais ir mažinamos iÅ¡laidos nuomai, prieÅ¡tarauja faktinei situacijai. Kaip minėta, 2015 m. balandžio mėnesį buvo priimti du nauji darbuotojai, o 2015 m. kovo 18 d. buvo sudaryta verslo patalpų nuomos sutartis.

44. Nagrinėjamo klausimo kontekste atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, siekiant atkurti įmonės mokumÄ , turi bÅ«ti suÅ¡aukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Akivaizdu, jog šį įstatyme įtvirtinta pareiga taip pat nebuvo įvykdyta.

45. Apibendrinant minėtas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog, nepaisydamas bendrovės sunkios finansinės padėties, apeliantas sÄ moningai pažeidė pareigÄ laiku kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo ir tolesniais veiksmais dar labiau pablogino jau nemokia buvusios bendrovės situacijÄ , todėl BUAB „Tervezo“ bankrotas pagrįstai buvo pripažintas tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 2 punkte numatytais pagrindais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos tyčinio bankroto prezumpcijos 46. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad UAB „Tervezo“ bankrotas atitinka Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto požymį ir 3 dalies 2 punkte įtvirtintÄ prezumpcijÄ .

47. Teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

48. Tuo tarpu Ä®BÄ® 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra įtvirtinta bendrovės tyčinio bankroto prezumpcija. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto turinio, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡iame punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismÄ konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimÄ , bet ir atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliÅ¡kumÄ bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017). Taigi, Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta tyčinio bankroto prezumpcija taikyta esant visoms Å¡ios normos dispozicijoje nurodytoms sÄ lygoms.

49. Kaip jau nurodyta anksčiau, didžioji dalis bendrovės darbuotojams darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių įsiskolinimų atsirado nuo 2015 m. gegužės–birželio mėnesių (darbuotojams M. Z. ir P. M. – nuo 2015 m. kovo mėnesio), įsiskolinimas Sodrai atsirado 2015 metų birželio mėnesį, 42 628,74 Eur įsiskolinimas akcininkui A. G. R. P. S. buvo pradelstas nuo 2015 m. vasario mėnesio.

50. PareigÄ inicijuoti bendrovės bankroto bylÄ vadovas turėjo jau 2015 m. pavasarį, tačiau pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo 2015 m. rugsėjo 10 d. teismui pateikė ne bendrovės valdymo organai, nors nuo 2015 m. liepos mėnesio bendrovės neturėjo nei jokio turto, nei piniginių lėšų, o jos darbuotojai.

51. IÅ¡ bendrovės Didžiosios knygos duomenų, Apyvartos žiniaraščių ir bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad bendrovė su pasirinktais kreditoriais atsiskaitinėjo iki pat pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pateikimo teismui. Pavyzdžiui, 2015 m. gegužės 13 d. atliktas 3 546,41 Eur mokėjimas susijusiai įmonei Tervezo LLC, 2015 m. kovo – balandžio mėnesiais buvo atsisakinėjama su AB „Hanner“, 2015 m. kovo 18 d. mokėjimas atliktas UAB „APPSTU“, iki pat 2015 m. liepos mėnesio vidurio nuolat buvo atliekami mokėjimai įmonės vadovui ir akcininkui J. R. H., su juo buvo atsiskaitoma nurodant tokias pinigų mokėjimo paskirtis – „skolos grÄ Å¾inimas“, „gražinimas“, „komandiruotės dienpinigiai“, „atsiskaitymas už mokėjimÄ grynais“, „grÄ Å¾inimas“ ir pan.

52. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog darbuotojų patvirtintų finansinių reikalavimų dydžių (darbo užmokesčio įsiskolinimo sumos svyruoja nuo 16, 62 Eur (M. J.-M. S.) iki 16 785, 88 Eur (O. A.)) ženklÅ«s skirtumai leidžia daryti prielaidÄ , jog ir su darbuotojais buvo atsiskaitinėjama pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ atsiskaitymų eiliÅ¡kumÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ dėl pažeisto atsiskaitymų eiliÅ¡kumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, papildomai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, kai kuriems darbuotojams atlyginimas buvo keliamas iki pat 2015 m. birželio mėnesio (pvz. darbuotojui E. I. atlyginimas paskutinį kartÄ buvo keltas 2015 m. birželio 30 d.), nors daugumai darbuotojų įsiskolinimai egzistavo nuo gegužės mėnesio, o keliems net nuo kovo mėnesio.

53. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, minėtos aplinkybės pagrindžia, kad, UAB „Tervezo“ valdymo organai atlikdami mokėjimus pasirinkties kreditoriams, iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo mažino bendrovės turtÄ ir taip suvaržė kreditorių teisę gauti reikalavimo patenkinimÄ , žinodami, jog likusieji kreditoriai faktiÅ¡kai nebeturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , nes bendrovė jokio likvidaus turto neturėjo.

54. Atsižvelgiant į bendrovės darbuotojų, kurių reikalavimai patvirtinti UAB „Tervezo“ bankroto byloje, atsiradimo momentÄ bei bendrovės nemokumo bÅ«senÄ nuo 2015 m. pavasario, darytina iÅ¡vada, kad iki darbuotojų pareiÅ¡kimo dėl bankroto iÅ¡kėlimo įmonei pateikimo teismui daliai darbuotojų ilgiau kaip 3 mėnesius iÅ¡ eilės nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos.

55. Nustatytos aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos pripažinti bendrovės bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 3 dalies 2 punkto pagrindais. Dėl bylos procesinės baigties 56. Ä® bylÄ pateiktų įrodymų visuma patvirtino egzistuojant tyčinio įmonės bankroto požymius, numatytus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 2 ir 4 punktuose bei 3 dalies 2 punkte, o apelianto nurodytos aplinkybės nepaneigė Å¡ių požymių buvimo, todėl atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria BUAB „Tervezo“ bankrotas pripažintas tyčiniu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 57. Atmetus suinteresuoto asmens J. R. H. atskirÄ jį skundÄ , pareiÅ¡kėjai D. G. ir A. G. R. P. S. įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnis), tačiau tokias iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 177 ir 178 straipsniai), todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Danutė GasiÅ«nienė