2019-04-17 Nr. AB-9577-3-62-3-00167-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. eAS-262-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00167-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. balandžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Skirgailės Žalimienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), trečiajam suinteresuotajam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir skundo priėmimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) konstatuoti, kad Kybartų pataisos namuose buvo pažeistos pareiškėjo teisės vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5., 1.12 punktus; 2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjui; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 įsakymo Nr. 1R-213 1.1, 1.5., 1.12 punktų, kiek tai susiję su šia byla, teisėtumo.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą konstatuoti, kad Kybartų pataisos namuose, vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr.1R-213 1.1, 1.5, 1.12 punktus, buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. vasario 19 d. pašalinti skundo trūkumus dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą.

II

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino. Pareiškėjas 2019 m. vasario 18 d. pateikė teismui prašymą skundą nagrinėti tokį, koks jis yra pateiktas.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį ir priimti 2019 m. sausio 14 d. teismui pateiktą skundą.

Pareiškėjas nurodo, jog, priimdamas deliktą sudarančią nutartį, teismas nesielgė pakankamai atsargiai ir rūpestingai, pažeidė pareiškėjo absoliučią konstitucinę teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, pažeidė pareiškėjo absoliučią teisę į teisingą ir kompetentingą teismą, nevykdė pareigos laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų pareiškėjui žalos, taigi įvykdė neteisėtą veiką Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio prasme. Administraciniam teismui pateiktas skundas buvo rašytinis, pateikta tiek skundo kopijų, kiek yra suinteresuotų šalių, skundas buvo pasirašytas, skunde buvo aiškiai įvardintas reikalavimas priteisti padarytą žalą bei pateikti paaiškinimai teismui šalinant nustatytus trūkumus. Tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pateikia tikrovės neatitinkančius teiginius, jog pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų. Skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjo absoliučią teisę, kuri numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, tai taip pat yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas (Konstitucijos 7str. l d.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 str. 1 d. 3 p).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (liet. įskaitant, be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS‑131‑438/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858‑111/2012; 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-501-525/2018). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; 2018 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-464-520/2018).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi pareiškėjos pradinio skundo turinį bei jo reikalavimus (b. l. 3–14), pažymi, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad minėtas skundas neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų, todėl pagrįstai įpareigojo jį patikslinti skundo aplinkybes, nurodant: aiškiai ir konkrečiai įvardinti, kokius ir kokiais konkrečiais laikotarpiais Kybartų pataisos namai atliko veiksmus, kurie pareiškėjo vertinamu buvo neteisėti ir sukėlė pareiškėjui neturtinę žalą.

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas ir nepagrįstai nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas savo pradiniame skunde nesuformulavo aiškių ir konkrečių reikalavimų, nebuvo nurodytas aiškus skundo pagrindas (nurodytos sumos nėra pagrįstos skaičiavimais, aplinkybės išdėstytos nenuosekliai). Teismui pagrįstai trūko duomenų, kurie leistų preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą, t. y. aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą.

Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo pasiūlyta pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepašalino trūkumų, o pateikė atskirąjį skundą nurodydamas, jog skunde trūkumų nėra.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė