2013-06-25 Nr. BB-1328 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K–331/2013

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.1.5;

2.4.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu L. B. nuteistas pagal:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį (už pasisavintą didelės vertės UAB „F“ priklausantį turtą – 1 272 186,01 Lt) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl 136 835,16 Lt vertės turto pasisavinimo) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl 194 062,33 Lt valstybės biudžetui priklausančių lėšų ir turtinės prievolės panaikinimo šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl turtinės prievolės panaikinimo sumokėti į valstybės biudžetą 161 718,55 Lt pelno mokesčio) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

BK 182 straipsnio l dalį (dėl turtinės prievolės panaikinimo sumokėti į valstybės biudžetą 13 568 Lt pelno mokesčio) ir jam paskirta 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo pervedant į banko sąskaitas 1 272 186,01 Lt) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo valstybės biudžetui sumokant mažiau 194 062,33 Lt) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo valstybės biudžetui sumokant mažiau 161 718,55 Lt) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) (dėl suklastotų dokumentų panaudojimo išimant iš L. B. firmos 136 835,16 Lt) ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

BK 300 straipsnio l dalį (dėl pelno mokesčio deklaracijos už 2004-2005 metus suklastojimo 13 568 Lt sumai) ir jam paskirta 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;

BK 222 straipsnio 1 dalį jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

BK 222 straipsnio 1 dalį jam paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 300 MGL (39 000 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 5 dalimi, konfiskuota trečdalis nuo 1 409 021,17 Lt vertės L. B. turto, tai sudaro 469 673,70 Lt.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteista UAB „F“, tačiau dėl jos kasacinis skundas nepaduotas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendis pakeistas – iš L. B. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 409 021,17 Lt. Kita Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 24 d. nutartimi juridinio asmens UAB „F“ įgalioto atstovo kasacinis skundas atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalis dėl L. B. panaikinta ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartimi nuteistojo L. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliaciniai skundai palikti nenagrinėtini ir apeliacinis teismo procesas nutrauktas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

L. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „F“ direktorius ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „F“ turtą, 2003 m. liepos–2004 m. gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A., V. J. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino didelės vertės UAB „F“ priklausantį turtą – 1 272 186,01 Lt.

Taip pat jis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) nuteistas už tai, kad 2003 m. liepos–2004 m. gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., R. A., V. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo.

Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., R. A., V. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 m. liepos–2004 m. gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „F“ naudai įgijo turtinę teisę į 194 062,33 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų ir panaikino turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.

Taip pat jis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio–2004 m. gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 194 062,33 Lt mažiau PVM ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė – 194 062,33 Lt žala.

Be to, jis pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., R. A., V. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2003 metų liepos–2005 m. rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaule UAB „F“ naudai panaikino turtinę prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 161 718,55 Lt pelno mokesčio.

Taip pat jis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio–2005 m. rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 161 718,55 Lt mažiau pelno mokesčio ir taip valstybės biudžetui padaryta didelė – 161 718,55 Lt žala.

Be to, jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje 2003–2004 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė UAB „F“ buhalterinę apskaitą.

Taip pat jis pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas L. B. firmos savininkas ir einamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas L. B. firmos turtą, 2004 m. sausio – balandžio mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., V. J. bei kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino didelės vertės L. B. firmai priklausantį turtą – 136 835,16 Lt.

Be to, jis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2006 m. vasario 10 d.) nuteistas už tai, kad 2004 m. sausio–gegužės mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., V. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, dėl to iš UAB „F“ kasos paėmus pinigus – 136 835,16 Lt, L. B. firmai buvo padaryta didelė – 136 835,16 Lt žala.

Taip pat jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K., V. J. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2004 m. sausio–2006 m. rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, apgaule L. B. firmos naudai panaikino turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 13 568 Lt pelno mokesčio.

Be to, jis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. sausio–2006 m. rugsėjo mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus.

Taip pat jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad Vilniaus mieste, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2004–2006 metais, veikdamas vieninga tyčia, apgaulingai tvarkė L. B. firmos buhalterinę apskaitą.

Kasaciniu skundu nuteistasis L. B. prašo teismą panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, sutapatindamas prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso dėl jo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutraukimo su apeliacinio skundo atšaukimu ir taikydamas apeliacinio skundo atšaukimo, o ne baudžiamojo proceso nutraukimo pasekmes, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, dėl kurio buvo suvaržytos jo teisės į teisingą teismą. Nors apeliacinės instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad prokuroras atšaukė savo skundą, tačiau prokuroras nei raštu, nei žodžiu nepateikė prašymo atšaukti apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo išnagrinėti prokuroro apeliacinį skundą ir, atsižvelgęs į pateiktą prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, priimti vieną iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) 326 straipsnyje numatytų procesinių sprendimų.

Kasatoriaus manymu, prokuroras, prašydamas nutraukti baudžiamąjį procesą dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad jo veiksmuose nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl apeliacinės instancijos teismas privalėjo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį. Kasatorius teigia neabejojęs tokiu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, todėl atšaukė savo apeliacinį skundą. Be to, net ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad jis atšaukė apeliacinį skundą todėl, jog prokuroras pareiškė prašymą nutraukti baudžiamąjį procesą dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Dainius Vilimas prašo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir kasacinį procesą nutraukti.

Atsiliepime pažymima, kad nekvestionuojant Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutarties, kuria teismas (dėl to, kad pats nuteistasis L. B. atšaukė savo apeliacinį skundą ir taip išreiškė savo valią dėl baudžiamojo apeliacinio proceso nutraukimo) apeliacinį teismo procesą nutraukė, bei nekvestionuojant kasaciniame skunde išdėstytų motyvų, pažymima, jog BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai ar nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Todėl, prokuroro manymu, nutraukus apeliacinį procesą, laikytina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neskųstas, dėl to, vadovaujantis BPK 367 straipsnio nuostatomis, šis nuosprendis negali būti skundžiamas ir nagrinėjamas kasacine tvarka. To paties BPK 367 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka skundžiamos tik šio Kodekso 318 straipsnio 1 dalyje ir 326 straipsnio 1, 5 dalyse išvardytos nutartys.

BPK 318 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „apeliacine tvarka gali būti skundžiamos pirmosios instancijos teismo ar teisėjo nutartys nutraukti baudžiamąją bylą ir nutartys, priimtos išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo“.

BPK 326 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą šio Kodekso 327 straipsnio 1 punkte numatytais pagrindais; 3) pakeisti nuosprendį šio Kodekso 328 straipsnio 3 ir 4 punktuose numatytais pagrindais; 4) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teismui, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba byla išnagrinėta pažeidžiant šio Kodekso 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiškėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės; 5) panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Tuo tarpu to paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųstos nutarties apeliacinės instancijos teismas priima nutartį: 1) atmesti apeliacinį skundą; 2) panaikinti nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 3) pakeisti nutartį; 4) perduoti bylą prokurorui, jeigu paaiškėja šio Kodekso 403 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas pagrindas; 5) panaikinti nutartį ir priimti naują sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės kasacine tvarka skųsti apeliacinio teismo nutartį, kuria apeliacinis skundas paliktas nenagrinėtu ir apeliacinis teismo procesas nutrauktas.

Nuteistojo L. B. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinių skundų išnagrinėjimo ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo

Kasatorius teigia, kad nepagrįstai teismas nutraukė baudžiamojo procesą apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad abu apeliantai atšaukia savo apeliacinius skundus ir, juos palikęs nenagrinėtus, procesą nutraukė. Apeliacinio skundo atšaukimą reglamentuoja BPK 316 straipsnis, kurio 3 dalyje nurodyta, kad prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą, o 5 dalyje nurodytos tokio skundo atšaukimo pasekmės – atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia. Teismas nutraukdamas procesą rėmėsi būtent BPK 316 straipsnio 1 ir 5 dalimis.

Pažymėtina, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. B. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus. Nuteistasis L. B. apeliaciniu skundu ginčijo BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 dalies nuostatų taikymą ir 469 673,70 Lt konfiskavimą, nuteisiant jį už svetimo turto pasisavinimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Nors nuteistasis tiesiogiai neginčijo nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas turėjo suprasti, kad turto konfiskavimo klausimo sprendimas tiesiogiai susijęs su L. B. padarytos veikos baudžiamuoju teisiniu vertinimu. Kvalifikuodamas veiką pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teismas turi tiksliai nustatyti pasisavinto turto dydį pinigine išraiška. Nesant civilinio ieškinio, visas neteisėtai užvaldytas turtas turi būti konfiskuotas. Į tai atkreipė dėmesį ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2012 m. sausio 24 d. nutartimi panaikinęs ankstesnį Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nuosprendį ir perdavęs bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo ruožtu, prokuroras apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir išieškoti iš L. B. visą pasisavinto ir konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1 409 021,17 Lt, nes, jo manymu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konfiskavo tik trečdalį konfiskuotinos pinigų sumos, taigi pažeidė BK 72 straipsnio nuostatas.

Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad baigiamųjų kalbų metu prokuroras teigė, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad nuteistasis įmonės lėšas pasisavino, todėl atsisakė kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir prašė iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: nuosprendžio dalį dėl L. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nutraukti bei pakeisti galutinės subendrintos bausmės dydį. Taip pat prokuroras atsisakė apeliacinio skundo dalies dėl turto konfiskavimo, kuris yra susijęs su BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – didelės vertės turto pasisavinimu. Iš teismo posėdžio protokolo turinio sunku suprasti, ar prokuroras atšaukia savo apeliacinį skundą. Savo pasisakymo dalyje prokuroras atsisakė prašymo, suformuluoto jo apeliaciniame skunde, kitoje dalyje, nors tiesiogiai protokole nenurodyta, išreiškė nuomonę dėl nuteistojo apeliacinio skundo, prašydamas jį tenkinti. Deja, ir atsiliepime, pateiktame Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, prokuroras nepaaiškino savo tikros pozicijos dėl savo apeliacinio skundo, kaip to reikalaujama įstatymo.

Po prokuroro baigiamosios kalbos savo baigiamojoje kalboje, manydamas, kad prokuroras prašo jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti bei panaikinti BK 72 straipsnio taikymą, tai ir sudarė jo apeliacinio skundo turinį, L. B. savo apeliacinį skundą atšaukė. Tokius skundo atsisakymo motyvus kasatorius dėsto kasaciniame skunde,

Apeliacinės instancijos teismas savo sprendimą nuteistojo L. B. ir prokuroro apeliacinius skundus palikti nenagrinėtus ir apeliacinį teismo procesą nutraukti motyvavo tuo, kad, nesant nuteistojo apeliacinio skundo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo ir dėl L. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Tačiau, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, iš teismo posėdžio protokolo negalima daryti išvados, kad prokuroras atšaukė savo apeliacinį skundą, o dėl suformuluoto prašymo galima manyti, jog tai buvo prokuroro nuomonė dėl nuteistojo apeliacinio skundo. Juk prokuroras skundė tik tą nuosprendžio dalį, kuri susijusi su turto konfiskavimo taikymu, o kvalifikavimo klausimų savo apeliaciniame skunde nekėlė, todėl jo prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinant jo dalį dėl L. B. nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir BK 72 straipsnio taikymo bei pakeičiant galutinės subendrintos bausmės dydį, teismo turėjo būti traktuojamas ne kaip apeliacinio skundo atsisakymas, o kaip nuomonė dėl nuteistojo apeliacinio skundo, kurią prokuroras teismo posėdyje būtinai turėjo išreikšti.

L. B., neteisingai supratęs prokuroro žodžius ir galvodamas, kad po tokios prokuroro baigiamosios kalbos jis bus išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pareiškė atsisakąs savo apeliacinio skundo. Teismas tokioje situacijoje privalėjo išaiškinti apeliantui skundo atsisakymo padarinius net ir tuo atveju, kai prokuroras sutinka su nuteistojo apeliaciniu skundu, bet, sprendžiant iš teismo posėdžio protokolo, jis to nepadarė, todėl nuteistasis, supratęs, kad buvo suklaidintas, padavė kasacinį skundą.

Teisėjų kolegija laiko, kad šioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas privalėjo išsiaiškinti, ar tikrai prokuroras atšaukia apeliacinį skundą, ar tik atsisako jį palaikyti ir prašo jo netenkinti. Be to, teismas turėjo išaiškinti prokuroro nuomonę dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo, o L. B. paaiškinti apeliacinio skundo atsisakymo šioje situacijoje teisinius padarinius.

Be to, prieš priimdamas sprendimą nutraukti procesą, apeliacinės instancijos teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad byla Lietuvos Aukščiausiojo Teismo buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad liko neišnagrinėtas nuteistojo L. B. apeliacinis skundas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes, kaip konstatavo kasacinės instancijos teismas, „apeliacinės instancijos teismas jokių išvadų dėl esminių nuteistojo L. B. apeliacinio skundo argumentų, kurie yra reikšmingi veikų dėl turto pasisavinimo subjektyviesiems požymiams nustatyti ir teisingai kvalifikuoti nuteistojo veiksmus, nepateikė“. Apeliacinės instancijos teismas šių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodymų neįvykdė.

Taigi atšaukdamas savo apeliacinį skundą nuteistasis L. B. nesiekė, kad būtų paliktas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nuosprendis. Atvirkščiai, jis galvojo, kad po prokuroro baigiamųjų kalbų teismas priims tokį sprendimą, kokio jis prašė savo apeliaciniame skunde, juo labiau, kad prieš tai bylą nagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš dalies tenkino nuteistojo L. B. kasacinį skundą ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka būtent dėl neišnagrinėto jo skundo. Nuteistojo gynėjas, dalyvavęs byloje, taip pat tinkamai jam neatstovavo sutikdamas su apelianto pozicija.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, neišsiaiškinusi, ar tikrai prokuroras atšaukia savo apeliacinį skundą ir neatkreipdama dėmesį į prokuroro paaiškinimus dėl nuteistojo L. B. apeliacinio skundo, nepaaiškindama nuteistajam apeliacinio skundo atsisakymo teisinių padarinių ir neatsiklausdama jo nuomonės, ar atsisakymas buvo tikra jo valios išraiška, iš esmės suvaržė apelianto teises, taigi padarė esminį BPK pažeidimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 7 d. nutartį L. B. byloje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas