2021-05-12 Nr. AB-10349-3-61-3-01902-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-389-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01902-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 29.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“, pateiktam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“; 2) išbraukti pareiškėją iš projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ sąrašo; 3) įpareigoti ŽŪM priimti sprendimą skirti paramą pareiškėjo projektui.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“. NMA nustatė, kad jo projektas yra netinkamas gauti paramą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jis – praktikuojantis advokatas, be advokato veiklos vykdo ir kitas individualias veiklas, kurios nesikerta su advokato veikla: kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Veiklos vykdomos nuo 2008 m. gegužės 6 d. Apie papildomas veiklas ir jų rūšis yra informuota tiek Lietuvos advokatūra, tiek Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. ŽŪM nepagrįstai laikė, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3D-560 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.2, 17.4, 17.12, 17.13 papunkčiuose nurodytų reikalavimų. Priešingai nei teigiama ŽŪM sprendime, deklaracijoje už 2016 ataskaitinius metus aiškiai nurodyta, kad per 2016 m. laikotarpį (aktualus laikotarpis iki paraiškos pateikimo dienos), iš kitos veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) pareiškėjas gavo 6 480 eurų pajamų, t. y. ataskaitiniais metais iš ūkinės komercinės veiklos gavo būtinas minimalias pajamas, nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 17.4.1 papunktyje. Pareiškėjas nesutiko, kad jei jis yra advokatas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi ir 43 straipsniu, jis negalės užsiimti paraiškoje nurodoma veikla ir gauti iš jos pajamų. Advokatūros įstatymas nedraudžia advokatui, kai jis nevykdo savo profesinės veiklos, verstis kita savarankiška papildoma veikla. Vienintelė reikalaujama sąlyga yra ta, kad ši papildoma savarankiška veikla neturi prieštarauti Advokatūros įstatyme nustatytiems apribojimams, t. y. nebūti susijusi su darbo santykiais ir ėjimu kitų mokamų pareigų bei žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikla. Priešingu aiškinimu, kuriuo remiasi ŽŪM, yra pažeidžiamas konstitucinis lygiateisiškumo principas bei pareiškėjo teisė į darbą.

4. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad NMA nustatė, jog projektas nėra tinkamas gauti paramą, nes neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4, 17.2, 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Įgyvendinimo taisyklių 17.4 punkte įtvirtintas vienas iš pareiškėjui keliamų tinkamumo gauti paramą reikalavimų: pareiškėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą (atitiktis tikrinama pagal juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir (arba) ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, ir (arba) individualios veiklos pažymą, ir (arba) verslo liudijimą) ir gauna iš šios veiklos pajamas. 17.4.1 papunktyje nurodyta, kad pareiškėjo ataskaitiniais metais gautos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos turi sudaryti ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių. Pareiškėjas yra advokato praktiką vykdantis fizinis asmuo, įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Pagal kartu su paraiška pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus visą finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 m. apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) pareiškėjas gavo iš teisinės veiklos (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus, patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (toliau – ir EVRK) kodas 69.1). Verslo plane pareiškėjas nurodė, kad 2016 metais pajamos (181 009 Eur) gautos tik iš advokato praktikos. Pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 punktą, advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, tai nėra komercinė ūkinė veikla. Kadangi pareiškėjas 2016 ataskaitiniais metais gavo pajamas ne iš komercinės ūkinės veiklos, jis neatitinka 17.4 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus. Pareiškėjas pajamas, gautas iš advokato praktikos, nurodė kaip vienintelį projekto finansavimo šaltinį, jokios kitos ūkinės komercinės veiklos nenurodė.

6. Atsakovas teigė, kad Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 4 dalis ir 43 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo išimtinius atvejus, kada praktikuojantis advokatas dar gali dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas. Į šiuos atvejus nepatenka pareiškėjo paraiškoje planuojamos vykdyti veiklos (pagal EVRK 77.21.40 „Sporto įrangos veikla“ ir 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“), iš kurių pareiškėjas planuoja gauti pajamas. Pareiškėjas paraiškoje nurodė, kad planuoja įdarbinti 3 įrengimų priežiūros specialistus dirbti visu etatu, verslo plano skiltyje „Veiklos schema“ – jog paskirs vieną darbuotoją, kuris bus atsakingas už likusių darbuotojų apmokymus, o pats pareiškėjas bus atsakingas už visų komercinių ir administracinio pobūdžio veiklų organizavimą.

Tarp pareiškėjo ir jo ketinamų įdarbinti asmenų susiklostys darbiniai santykiai, o pareiškėjas vykdys darbdavio funkcijas. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.2 papunktyje keliamų reikalavimų dėl veiklų – advokato veiklos ir projekte planuojamos sportinės įrangos nuomos organizavimo veiklos – nesuderinamumo. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros rašte pateiktas pastabas, pareiškėjui buvo siųstas raštas, kuriame buvo prašoma nurodyti, ar jis ketina nutraukti advokato praktiką, paprašyta pakoreguoti paraiškos, verslo plano ir finansinės prognozės duomenis, perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, pašalinant planuojamas gauti pajamas iš advokato praktikos, pateikti trijų tiekėjų komercinius pasiūlymus lietuvių kalba, kuriuose turi būti nurodyta, kad įranga yra nauja, nenaudota ir atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus ir kt.

Pareiškėjas pateikė atsakymą, kuriame informavo, kad neketina nutraukti advokato praktikos, todėl nepakoregavo verslo plano duomenų ir neperskaičiavo ekonominio gyvybingumo rodiklių, nepateikė ir kitos NMA prašytos informacijos. Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 punkto ir 4 straipsnio 4 punkto nuostatas bei pareiškėjo pateiktą informaciją, pareiškėjas, atlikdamas advokato profesines pareigas ir nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, neturės teisės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje vykdyti veiklos, todėl verslo plane ir verslo plano finansinėse prognozėse pateikiamos pajamos yra nepagrįstos.

Advokato pajamos, kurios nėra laikomos ūkinės komercinės veiklos pajamomis, neturėtų būti apskaitytos verslo plane. Todėl verslo planas yra nepagrįstas, negalima objektyviai apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklių, o pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo kriterijų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė išaiškinimą Nr. (1.18)7R-1153, kad advokato profesija yra viena iš profesijų rūšių, kurios atstovams taikomi didesni elgesio standartai ir veiklos apribojimai. Visose valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, galioja taisyklės, pagal kurias praktikuojantiems advokatams draudžiama verstis tam tikra veikla, pavyzdžiui, prekyba ar apmokamu darbu, išskyrus aiškiai leidžiamas veiklos rūšis. Pareiškėjo reikalavimo patenkinimas prieštarautų teisės aktams, teismų formuojamai praktikai ir racionaliam Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų paskirstymo principui.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9. NMA paaiškino, kad paraiška buvo vertinama, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklėmis ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 (toliau – ir Administravimo taisyklės). NMA, atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjo, kaip advokato, veikla pagal įstatymą nesuderinama su ketinama užsiimti veikla pagal projektą, negalėjo siūlyti ŽŪM skirti projektui paramą, nes taip pažeistų lygiateisiškumo principą kitų pareiškėjų atžvilgiu, kurie taip pat negavo paramos dėl analogiškų aplinkybių. NMA nedraudžia ir negali drausti nei vykdyti papildomą savarankišką veiklą, nei užsiimti kokiu nors darbu. Šiuo atveju projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių ir parama projektui negali būti skiriama.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas M. K. NMA pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paramos projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“. Paraiškoje buvo prašoma paramos naujoms papildomoms veikloms pagal EVRK 77.21.40 klasę „Sporto įrangos nuoma“ ir 93.29 klasę „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“ bei verslo plano VIII skyriuje „Informacija apie paslaugas, produkciją ir pajamas“ pateiktą informaciją, kad iš šių veiklų planuojama gauti papildomas pajamas.

Su paraiška pareiškėjas pateikė verslo planą, kuriame nurodė, jog siekia vykdyti vandenlenčių parkų pramogų teikimo veiklą, o šiam tikslui įgyvendinti planuoja įsigyti 15 skirtingų įrengimų ir sudaryti sutartis su veikiančiais arba naujai steigiamais vandenlenčių parkais dėl naujų įrengimų montavimo šalia esančių. Sezono metu planuojama atlikti dalies įrengimų rotaciją (įrengimus pervežant iš vieno parko į kitą), esamų kliūčių ruožų perkonfigūravimą bei naujų kliūčių (tramplinų) pastatymą. Verslo plane pareiškėjas nurodė ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. verčiasi advokato praktika ir iš šios veiklos pastaraisiais metais uždirba 180–200 tūkstančius eurų pajamų kasmet.

NMA 2018 m. gegužės 7 d. raštu NR.S-PP-0259497 „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ paprašė pareiškėjo pateikti kompetentingos institucijos raštą, kad yra leidžiama vykdyti paraiškoje planuojamas veiklas ir gauti iš šių veiklų pajamas. Pareiškėjas 2018 m. gegužės 7 d. kreipėsi su prašymu į Lietuvos advokatūrą. Lietuvos advokatūra 2018 m. birželio 12 d. rašte Nr. 545 nurodė, kad vertinant advokato teisę vykdyti papildomas savarankiškas veiklas, svarbu identifikuoti, ar paraiška paramai gauti pateikta asmens kaip advokato, jo profesinei veiklai, ar kaip asmens, vykdančio papildomą savarankišką veiklą.

Advokato veiklos apribojimus nustato Advokatūros įstatymo 43 straipsnis, Lietuvos advokatų etikos kodekso 5 straipsnio 4 dalis. Praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų. Pasak Lietuvos advokatūros, tais atvejais, kai fizinis asmuo, neatlikdamas advokato profesinių pareigų, siekia užsiimti paraiškoje planuojamomis EVRK 77.21 „Sporto įrangos veikla“ bei EVRK 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“ veiklomis, jos galėtų būti suderinamos su advokato profesinių paslaugų teikimu, jeigu nėra pažeidžiamas Advokatūros įstatymo, Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatos, nediskredituojamas advokato vardas bei nedaroma žala profesinei garbei ir orumui.

12. Teismas nustatė, kad NMA 2018 m. rugsėjo 10 d. raštu „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ Nr. S-PP-0272600 paprašė pareiškėjo informuoti kada, siekdamas vykdyti paraiškoje numatytas veiklas, jis nutrauks advokato praktiką, kaip sieks nurodytų tikslų, kaip projektas prisidės prie kompleksinių tikslų, nurodant įrangos pavadinimą, parametrus, atliekamus veiksmus. Taip pat paprašė pateikti piniginių srautų ataskaitas už 2016 metus ir 2017 metų visus ketvirčius. NMA taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į Advokatūros rašte pateiktą išaiškinimą ir Advokatūros įstatymo 43 straipsnį, pareiškėjas negalės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje veiklos, jeigu tęs advokato praktiką ir prašė pakoreguoti paraiškos ir verslo plano duomenis, finansines prognozes ir perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, pašalinant planuojamas gauti pajamas iš advokato praktikos, pateikti trijų tiekėjų komercinius pasiūlymus lietuvių kalba, kuriuose turi būti nurodyta, kad įranga yra nauja, nenaudota ir atitinka Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus, nurodyti kiekvienos įrangos pavadinimą, kainą, vienetų skaičių, sumą, pirkimų vykdymo būdą, išsamų išlaidų būtinumo pagrindimą, išlaidų kainos pagrįstumą.

13. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė NMA atsakymą į 2018 m. rugsėjo 10 d. prašymą, kuriame patikslino NMA reikalautus duomenis bei nurodė, kad neketina nutraukti advokato praktikos ir dėl šios priežasties netikslins verslo plane nurodytų finansinių duomenų.

14. 2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas kreipėsi su prašymu į Teisingumo ministeriją, prašydamas nurodyti ir išaiškinti, ar advokatas, veikdamas ne kaip advokatas ir siekdamas įgyvendinti projektą „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“, gali vykdyti paraiškoje planuojamas veiklas (EVRK 77.21 „Sporto įrangos veikla“, 93.29 „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“), bei kitas, su advokato profesija nesikertančias veiklas, ir gauti iš šių veiklų pajamas. 2019 m. vasario 5 d. NMA raštu Nr. BRK-447 kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydama išaiškinti, ar dėl investicinės paramos besikreipiantis pareiškėjas, kuris yra praktikuojantis advokatas bei kuris teigia, kad iki paraiškos pateikimo vykdė ūkinę komercinę veiklą (gautos pajamos iš nekilnojamojo turto nuomos, ar kitos komercinės veiklos), ir prašo paramos ūkinei komercinei veiklai, iš kurios planuoja gauti pajamų, nepažeidžia Advokatūros įstatymo 43 straipsnio. Teisingumo ministerija 2019 m. vasario 22 d. rašte nurodė, kad manytina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas nenumato jokių kitų nei Advokatūros įstatyme numatytų išimčių dėl galimybės praktikuojančiam advokatui verstis kita apmokama veikla, gauti iš jos pajamų.

15. Teismas aptarė aktualias Įgyvendinimo taisyklių bei Advokatūros įstatymo nuostatas ir pažymėjo, kad pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, kuris užsiima ir kitomis individualiomis veiklomis: kita pagalbinė finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla; nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas (veiklos vykdomos nuo 2008 m. gegužės 6 d.). Apie individualias veiklas ir jų rūšis yra informuota Lietuvos advokatūra, Valstybinė mokesčių inspekcija. Pareiškėjas, pateikęs paraišką NMA, prašė paramos naujoms papildomoms veikloms pagal EVRK 77.21.40 klasę „Sporto įrangos nuoma“ ir 93.29 klasę „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kartu su paraiška yra pateikęs metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas visą apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) yra gavęs iš individualios veiklos. Pareiškėjas nurodė, kad be advokato veiklos taip pat vykdo ir kitas individualias veiklas. Pareiškėjas verslo plane yra nurodęs, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų verčiasi advokato praktika, ir iš šios veiklos pastaraisiais metais uždirbo apie 180–200 tūkstančių Eur pajamų. Pareiškėjas, siekdamas gauti paramą, verslo plane nenurodė, kad pajamos buvo gautos iš kitos individualios ūkinės komercinės veiklos. Tik skunde teismui nurodė, jog 2016 metais iš kitos veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) gavo 6 480 Eur pajamų, ir kad tai pakankamas dydis, kuris nurodytas Įgyvendinimo taisyklių 17.4.1 papunktyje. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad advokato veikla nėra komercinė ūkinė veikla. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas visas pajamas gavo tik iš teisinės advokato veiklos, o ne iš komercinės ūkinės veiklos, teismas sprendė, kad pagrįstai nurodyta, jog jis neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4 papunktyje nustatyto tinkamumo kriterijaus.

17. Teismas sutiko, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, paraiškoje nurodytas aplinkybes, pareiškėjas negalės vykdyti paraiškoje nurodytų veiklų ir gauti planuojamas pajamas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.2 papunkčio reikalavimus. Veiklų nesuderinamumas su advokato praktika kyla iš įstatymo imperatyvo. Pareiškėjas yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, o tai reiškia, kad jis užsiima advokato profesine veikla. Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų.

18. Kadangi ginčas yra kilęs dėl galimybės praktikuojančiam advokatui, gavus paramą, užsiimti nurodomomis veiklomis, teismas sprendė, kad paraiškos atitikimas Įgyvendinimo taisyklių 17.13 papunkčiui nėra aktualūs ir dėl to plačiau nepasisakė. Kadangi advokato pajamos nėra pajamos, gaunamos iš ūkinės komercinės veiklos, tačiau jos nurodytos verslo plane, o pareiškėjas netikslino finansinių duomenų, teismo nuomone, NMA pagrįstai sprendė, jog verslo planas nepagrįstas, o gyvybingumo rodiklių objektyviai apskaičiuoti negalima.

19. Teismas vertino, kad lygiateisiškumo principas pažeistas nebuvo. Pareiškėjo projektas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, ir tai nėra teisės į darbą pažeidimas.

III. 20. Pareiškėjas M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ir tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklių 17.4 papunktyje nustatytą tinkamumo kriterijų, nes apie tai, jog 2016 metais iš kitos veiklos (nekilnojamojo turto nuomos) gavo 6 480 Eur pajamų, ir kad tai yra pakankamas dydis, kuris nurodytas Taisyklių 17.4.1 papunktyje, NMA ir ŽŪM buvo informuotos, kai kartu su paraiška buvo pateikta pareiškėjo metinė pajamų deklaracija už 2016 metus, iš kurios aiškiai matyti gautų pajamų rūšys ir dydžiai. Pareiškėjas teigia 2018 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku tai nurodęs papildomai. Todėl teismas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas nebuvo informavęs NMA ir / ar ŽŪM apie pajamas iš kitos ūkinės komercinės veiklos.

20.2. Metinėje pajamų deklaracijoje už 2016 m., kuri buvo NMA pateikta, ir verslo plane nurodytos pajamos pagal veiklos sritis (advokato praktika ir kita veikla) iš tiesų nesutapo. Tačiau metinė pajamų deklaracija yra pagrindinis fizinio asmens pajamas pagrindžiantis dokumentas. NMA, tikrindama pateiktą informaciją (Administravimo taisyklių 11.6 p.), galėjo ir turėjo pastebėti netikslią informaciją verslo plane ir turėjo paprašyti pateikti papildomą informaciją (Administravimo taisyklių 43 p.). Apie tai, kad pajamos kelia abejonių dėl atitikties Įgyvendinimo taisyklių 17.4.1 papunkčiui, pareiškėjui tapo žinoma tik 2018 m. gruodžio 10 d. telefoninio pokalbio su NMA specialiste metu. NMA raštuose šis klausimas keltas nebuvo. Be to, 2018 m. rugsėjo 10 d. NMA rašto „Dėl reikiamų dokumentų pateikimo / duomenų tikslinimo“ 3 punkte NMA imperatyviai pabrėžė, kad pirminių finansinių prognozių, kurių koreguoti neprašoma, koreguoti negalima. Todėl pareiškėjas teigia buvęs suklaidintas, kad negali tikslinti nustatytos klaidos, nors Administravimo taisyklių 43 punktas leidžia ištaisyti akivaizdžias klaidas. Taigi NMA netinkamai įvertino pateiktus dokumentus, o gavusi pareiškėjo iniciatyva pateiktą paaiškinimą elektroniniu paštu, jį ignoravo.

20.3. Nors pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, advokato veikla nėra ūkinė komercinė veikla, tačiau nacionalinis reglamentavimas aiškintinas, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės viršenybės principu – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015, atsižvelgdamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. sausio 15 d. prejudiciniame sprendime byloje Šiba (C-537/13) nurodytus išaiškinimus, konstatavo, kad advokatas, vykdantis savo profesinę veiklą, už atlyginimą teikdamas teisines paslaugas asmeniniais tikslais veikiančiam fiziniam asmeniui (vartotojui), yra verslininkas (plačiąja prasme). Pagal Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 2 dalį, verslininkai – tai fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla. Todėl advokato veikla yra ūkinė komercinė veikla, o iš šios veiklos gautos pajamos – pajamos iš ūkinės komercinės veiklos gautos pajamos.

20.4. Advokatūros įstatyme yra numatyta advokato teisė turėti darbuotojų. Advokatūros įstatymo 43 straipsnyje įtvirtinti advokato veiklos apribojimai skirti išvengti pavaldumo santykių, kuriais advokatas taptų pavaldus kitiems asmenims, o ne kiti asmenys taptų pavaldūs advokatui. Advokatūros įstatymas nedraudžia advokatui šalia savo vykdomos profesinės veiklos verstis kita savarankiška papildoma veikla, tačiau ši veikla neturi prieštarauti Advokatūros įstatyme nustatytiems apribojimams, t. y. nebūti susijusi su darbo santykiais ir ėjimu kitų mokamų pareigų bei žvalgybos ir (ar) kriminalinės žvalgybos veikla. Todėl paraiškoje nurodytų veiklų „Sporto įrangos nuoma“ ir „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“ vykdymas įdarbinant darbuotojus nepatenka į Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamus advokato veiklos apribojimus.

20.5. Įgyvendinimo taisyklių 17.4 papunktis nustato, kad pareiškėjas turi vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir gauti iš jos pajamų, tačiau šių taisyklių 17.12 ir 17.13 papunkčiai nedraudžia verslo plane įtraukti pajamas, planuojamas gauti iš advokato veiklos ir kitos individualios veiklos. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 17.13 papunktį pateiktame verslo plane pareiškėjas turi įrodyti, kad ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nustatyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 (toliau – ir Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Teisinis reguliavimas nenustato papildomų reikalavimų ar taisyklių, kaip turi būti apskaitomos ir atvaizduojamos verslo plane pareiškėjo – fizinio asmens – gaunamos pajamos iš kiekvienos jo vykdomų veiklų atskirai. Nesant atitinkamo imperatyvo, negalima asmeniui sukurti išskirtinio, diskriminacinio reikalavimo ar įpareigojimo, atsižvelgiant į jo vykdomos veiklos specifiką. Todėl pareiškėjas mano galėjęs į verslo planą įtraukti pajamas, gautas iš savo vykdomos advokato veiklos, kuri nėra kliūtis užsiimti papildoma, su advokato veikla nesusijusia, paraiškoje nurodyta veikla. Net ir pašalinus iš verslo plano planuojamas gauti pajamas iš advokato teisinės veiklos, tai neturės realios įtakos pareiškėjo kaip ūkio subjekto ekonominiam gyvybingumui.

20.6. Nėra jokio objektyvaus pateisinimo nevienodai vertinti advokatus, vykdančius savarankiškas veiklas, nesusijusias su jų profesine veikla, bei kitus asmenis, užsiimančius savarankiška papildoma veikla, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą.

20.7. Advokatūros įstatymo 43 straipsnio nuostatos aiškinimas taip, kad advokatas negali verstis jokia kita, nei Advokatūros įstatyme įtvirtinta, veikla bei gauti iš jos pajamų, nepriklausomai nuo to, ar jis veikia kaip advokatas, kuris vykdo savo profesinę veiklą, ar kaip fizinis asmuo, kuris vykdo papildomą savarankišką veiklą, prieštarauja Konstitucijai, nes taip nepagrįstai ir neproporcingai yra apribojama asmens teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas advokato statusą, yra nurodęs, kad advokatams Lietuvoje Advokatūros įstatymas nesuteikia valstybės tarnautojų statuso, taigi jie nėra valstybės aparato dalis. Dėl to šios profesijos atstovų veiklos ribojimas yra ir privalo būti žymiai mažesnis nei viešojo sektoriaus atstovų. Absoliutus uždraudimas advokatui vykdyti papildomą savarankišką veiklą riboja daugiau, nei reikia siekiant apsaugoti konstituciškai svarbius tikslus. Pozicija, kad vadovaujantis Advokatūros įstatymo 43 straipsniu ir 4 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas, nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, negalės verstis paraiškoje nurodoma veikla ir gauti iš jos pajamų, yra neteisėta, nes akivaizdžiai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą teisę į darbą.

21. Atsakovas ŽŪM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. ŽŪM palaiko poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teisme. ŽŪM teigia, kad pareiškėjo reikalavimų patenkinimas prieštarautų formuojamai teismų praktikai, neatitiktų teisės normose formuluojamų taisyklių, būtų nesąžiningas bei neteisėtas. ŽŪM nuomone, teismas objektyviai ir visapusiškai nustatė, ištyrė ir įvertino faktines aplinkybes, įrodymus, ginčo šalių argumentus ir kitą bylos medžiagą, teisingai išaiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti nėra teisinio pagrindo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. NMA laikosi pozicijos, išdėstytos pirmosios instancijos teisme ir pritaria teismo išvadoms. NMA nurodo, kad Administravimo taisyklių 43 punkte numatytas paklausimo siuntimas – NMA teisė, bet ne pareiga, o paraiška buvo administruota laikantis teisės aktų reikalavimų. Paklausimai siunčiami tada, kai dėl informacijos trūkumo nėra galimybės toliau vertinti paraiškų. Pareiškėjas, atlikdamas advokato profesines pareigas ir nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, neturės teisės gauti pajamų iš paraiškoje planuojamos vykdyti veiklos, todėl verslo plane ir verslo plano finansinėse prognozėse pateikiamos pajamos yra nepagrįstos. Be to, advokato pajamos, kurios nėra laikomos ūkinės komercinės veiklos pajamomis, neturėtų būti apskaitytos verslo plane. Todėl verslo planas yra nepagrįstas ir negalima objektyviai apskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklių, o pareiškėjas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 17.12 ir 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo kriterijų. Lygiateisiškumo principas bei teisė pasirinkti darbą nebuvo pažeisti.

23. Pareiškėjas, pateikdamas rašytinius paaiškinimus, papildomai pažymi, kad tarp paraiškoje nurodytos informacijos ir paraiškos priede (2016 m. metinės deklaracijos) nurodytos informacijos buvo neatitikimas. Tai reiškia, kad informacija buvo netiksli, ir jos nepatikslinus, negalima įvertinti paraiškos. Trečiasis suinteresuotas asmuo paraišką atmetė tuo pagrindu, kad neva pareiškėjui yra draudžiama papildoma savarankiška veikla, tačiau kartu teigia, kad teisė į darbą nepažeista, nes nei papildoma veikla, nei darbas atmetant paraišką neuždrausti.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčo esmė ir susijęs teisinis reguliavimas

24. Byloje ginčijama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalis, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir minėtos apimties ginčo potvarkį pripažino teisėtu bei pagrįstu.

25. Išplėstinė teisėjų kolegija aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl byla nagrinėtina, neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str.).

26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. lapkričio 29 d. pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir Programa) priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“, veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Priemonės veikla). Paramos prašoma naujoms veiklos rūšims: „Sporto įrangos nuoma“ (pagal EVRK 77.21.40 klasė); „Kita pramogų ir poilsio organizavimo veikla“ (pagal EVRK 93.29 klasė). Paraiškoje nurodyta, kad pareiškėjas – fizinis asmuo, vykdomos veiklos rūšis – teisinė veikla, projekto įgyvendinimo vieta – Vilniaus rajono savivaldybė, Avižienių seniūnija, (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini). Prie paraiškos pateiktas verslo planas, kuriame nurodyta, jog siekiama vykdyti vandenlenčių parkų pramogų teikimo veiklą visoje Lietuvoje, paprastai kaimiškose vietovėse veikiančiuose vandenlenčių parkuose, įsigyjant 15 skirtingų įrengimų ir sudarant sutartis su šiais parkais dėl naujų įrengimų montavimo šalia esančiųjų. Verslo plane pažymėta, kad pareiškėjas verčiasi advokato profesine veikla ir iš šios veiklos iki paraiškos pateikimo pastaraisiais metais vidutiniškai gauna 180 000–200 000 eurų pajamų. Prie Priemonės veiklos prioriteto verslo plane nurodyta, kad įgyvendinant projektą, ketinama sukurti tris naujas darbo vietas kaimo vietovėje (du darbuotojai bus reikalingi reguliariai prižiūrėti įrengimus sezono metu, remontuoti ir parengti eksploatacijai ne sezono metu, taip pat vienas šeimos narys bus atsakingas už veiklos techninės dalies organizavimą ir įrengimų priežiūrą). Prie tikslinės srities verslo plane nurodyta, kad pareiškėjas – kaimo gyventojas pradės vykdyti naują ekonominę veiklą, o Europos Sąjungos parama paskatins naujų darbo vietų kūrimą. Prie kompleksinių tikslų verslo plane pažymima, kad paslaugoms teikti bus įgyta moderni įranga, ši įranga ir jų priežiūrai naudojamos medžiagos nekenks aplinkai ir neturės neigiamos įtakos klimato kaitai.

27. Paraiška vertinta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3D-560 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisyklėmis, taikomomis 2017 metais pateiktoms paraiškoms (bylai aktuali originali Įgyvendinimo taisyklių redakcija) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis (bylai aktuali Administravimo taisyklių redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.).

28. Atsižvelgiant į Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 9 punktą, pagal Priemonės veiklą parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. Remiama ekonominė veikla yra nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje, patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“.

29. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimą Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo”, Žemės ūkio ministerija paskirta Programos, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, vadovaujančiąja institucija (1 p.), o Nacionalinė mokėjimo agentūra paskirta būti atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę, įskaitant ir žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų nuotolines patikras (2 p.).

30. Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 58 punkte nustatyta, kad tinkamumo skirti paramą vertinimą atlieka Nacionalinė mokėjimo agentūra. Sprendimą dėl paramos skyrimo arba neskyrimo pagal Programos priemones, dėl kurių vadovaujančioji institucija sudaro projektų atrankos komitetus, priima vadovaujančioji institucija, t. y. Žemės ūkio ministerija (Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 85 p.).

31. Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) V skyriuje „Galimi pareiškėjai“ nustatyta, kad paramos gali kreiptis privatus juridinis arba fizinis asmuo, kuris nuo paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turi atitikti labai mažos arba mažos įmonės reikalavimus, nurodytus Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme (taikoma juridiniams asmenims) ir Rekomendacijoje Nr. 2003/361/EB (taikoma fiziniams asmenims) (12 p.). Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17 punktu, pareiškėjai, išvardyti Įgyvendinimo taisyklių 12 punkte, laikomi tinkamais gauti paramą, jei atitinka 17.1–17.17 papunkčiuose išdėstytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Parama neteikiama 18.1–18.6 papunkčiuose nustatytais atvejais (Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 18 p.).

32. Nagrinėjamu atveju atlikus pareiškėjo paramos paraiškos tinkamumo skirti paramą vertinimą, ginčo potvarkiu nuspręsta pareiškėjo projektui paramos pagal jo 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktą paraišką neskirti, kadangi projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.2, 17.4, 17.12, 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų. Ginčo potvarkis priimtas, atsižvelgus į Nacionalinės mokėjimo agentūros išvadas – Nacionalinės mokėjimo agentūros paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros programos priemones vertinimo rezultatų suvestines, ir Projektų, finansuojamų pagal Programos priemonės veiklą X atrankos komiteto, sudaryto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-287, protokolo nutariamąją dalį.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 17.4 papunkčio – pajamų iš ūkinės komercinės veiklos

33. Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjas vykdo ūkinę komercinę veiklą (atitiktis tikrinama pagal juridinio asmens registravimo pažymėjimą ir (arba) ūkininko ūkio registravimo pažymėjimą, ir (arba) individualios veiklos pažymą, ir (arba) verslo liudijimą) ir gauna iš šios veiklos pajamas: 17.4.1 pareiškėjo – fizinio asmens – ataskaitiniais metais gautos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos (gautos tiesioginės išmokos neįskaičiuojamos į pareiškėjo veiklos pajamas) sudaro ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių (apskaičiuojama pagal ataskaitinių metų minimalios mėnesinės algos dydį, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu). Pajamos turi būti deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

34. Iš nurodytos nuostatos, aiškinamos kartu su pirmiau minėtu Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 12 punktu, matyti, kad projektas laikomas tinkamu gauti paramą pagal Priemonės veiklą, jeigu pareiškėjas – fizinis asmuo – inter alia vykdo ūkinę komercinę veiklą ir pareiškėjo – fizinio asmens – ataskaitiniais metais gautos pajamos iš ūkinės komercinės veiklos, kurios turi būti deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai, sudaro ne mažiau nei 12 minimalios mėnesinės algos dydžių.

35. Atsakovas, atmesdamas paraišką aptariamu pagrindu, sprendimą argumentavo tuo, kad pagal kartu su paraiška pateiktą metinę pajamų deklaraciją už 2016 ataskaitinius metus, visą finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 metus apskaitytą pajamų sumą (181 009 Eur) pareiškėjas gavo iš teisinės veiklos (EVRK kodas 69.1). Verslo plane pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2016 metais jo pajamos gautos tik iš advokato praktikos. Kadangi, atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, advokato veikla nėra ūkinė komercinė veikla, tai, pasak atsakovo, reiškia, jog pareiškėjas ataskaitiniais metais gavo pajamas ne iš ūkinės komercinės veiklos.

36. Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas. Advokato veikla nėra komercinė ūkinė. Išplėstinė teisėjų kolegija sutinka, kad advokato veikla pagal Advokatūros įstatymo 4 straipsnio 3 dalį nėra ūkinė komercinė veikla, todėl pajamos, gautos iš advokato veiklos, nelaikytinos pajamomis iš ūkinės komercinės veiklos Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4.1 papunkčio prasme. Tačiau, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo projekto pripažinimas netinkamu paramai gauti pagal aptariamą Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) papunktį šiuo konkrečiu atveju negali būti laikomas pagrįstu kitu aspektu.

37. Iš bylos duomenų – išrašo iš mokesčių mokėtojų registro – matyti, kad pareiškėjas nuo 2008 m. gegužės 6 d. užsiima pagalbine finansinių paslaugų, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, veikla, nuosavo nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veikla, taip pat nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimu, o iš prie paraiškos pateiktos metinės pajamų deklaracijos už 2016 ataskaitinius metus matyti, kad iš nekilnojamojo daikto nuomos pareiškėjas gavo pajamas (6 480 Eur), atitinkančias Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4.1 papunktyje nurodytą dydį (minimali reikalaujama suma – 4 560 Eur). Vadinasi, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, tvirtindami, kad visą finansinės atskaitomybės ataskaitoje už 2016 m. apskaitytą pajamų sumą pareiškėjas gavo tik iš teisinės veiklos, netinkamai įvertino kartu su paraiška pateiktoje 2016 metinėje pajamų deklaracijoje nurodytus duomenis apie pareiškėjo pajamas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose neneigia, kad tokios pajamos gali būti įtrauktos į paraišką ir verslo planą Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4.1 papunkčio prasme, tačiau teigia, esą pareiškėjas, šių pajamų neįtraukęs nei į paraišką, nei į verslo planą, pats patvirtino, jog paraiškos duomenys apie jo gaunamas pajamas yra tikslūs ir galutiniai.

38. Šiuo klausimu pažymėtina, kad pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 11.6 papunktį, Nacionalinė mokėjimo agentūra, be kita ko, atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą, tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas Žemės ūkio ministerijai.

39. Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punkte nustatyta, kad: „Jeigu dėl paramos paraiškoje pateiktos neišsamios ar netikslios informacijos, trūkstamų dokumentų, Mokėjimo agentūra negali įvertinti paramos paraiškos, ji turi paprašyti pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją. Gali būti prašoma pateikti tik tuos dokumentus ir informaciją, kuri yra būtina atitikčiai tinkamumo sąlygoms, atrankos kriterijams ir įsipareigojimams įvertinti ir kurių nėra valstybės registruose ar kitose valstybės informacinėse sistemose, registruotuose www.registrai.lt, ir kurių duomenys yra prieinami Mokėjimo agentūrai. Mokėjimo agentūra pareiškėjui prašymą pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją išsiunčia raštu ir (arba) elektroniniu paštu, arba per informacines sistemas, jeigu asmuo sutiko, kad informacija jam būtų teikiama tokiu būdu. <...>. Pareiškėjo iniciatyva paramos paraiškos ir prie jos pridedamų dokumentų keitimai nėra leidžiami, išskyrus akivaizdžias klaidas ir kontaktinių duomenų pasikeitimą“.

40. Taigi Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punktas suponuoja, kad paramos paraiškos vertinimo procedūroje Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo, esant akivaizdžių neatitikimų tarp paraiškoje nurodytų ir prie jos pridėtuose dokumentuose esančių duomenų, paprašyti pareiškėją pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją, t. y. patikslinti ir (arba) papildyti paraiškos ir susijusių dokumentų duomenis.

41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra siuntė pareiškėjui du raštus dėl dokumentų pateikimo bei duomenų tikslinimo. 2018 m. gegužės 7 d. rašte trečiasis suinteresuotas asmuo paprašė pareiškėjo pateikti kompetentingos institucijos raštą, kad jam, kaip advokatui, yra leidžiama vykdyti paraiškoje planuojamas veiklas ir gauti iš šių veiklų pajamas. Antrame 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte Nacionalinė mokėjimo agentūra paprašė pareiškėjo informuoti, kada, siekdamas vykdyti paraiškoje numatytas veiklas, jis nutrauks advokato praktiką, kaip sieks Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 6–8 punktuose nustatytų tikslų, taip pat paprašė pateikti pinigų srautų ataskaitas už 2016 metus ir 2017 m. visus ketvirčius, reikalavimus atitinkančius trijų tiekėjų komercinius pasiūlymus bei pakoreguoti paraiškos, verslo plano duomenis, finansines prognozes ir perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius, pašalinant planuojamas gauti pajamas iš advokato veiklos, patikslinti paraišką dėl įsigyjamos įrangos planuojamai veiklai.

42. Pažymėtina, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. rašte prie prašymo pakoreguoti paraiškos, verslo plano duomenis, finansines prognozes ir perskaičiuoti ekonominio gyvybingumo rodiklius nurodyta, jog pareiškėjas negalės gauti pajamų iš planuojamos paraiškoje veiklos, jeigu toliau užsiims advokato profesine veikla. Kaip teigiama, kadangi verslo plane planuojamos gauti pajamos iš advokato praktikos yra nepagrįstos, tai neatitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.13 papunktyje įtvirtinto reikalavimo įrodyti, jog ūkio subjektas atitinka ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nustatyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse. Šiame rašte taip pat pažymėta, kad pirminių finansinių prognozių, kurių koreguoti neprašoma, koreguoti negalima. Taigi iš šių raštų turinio galima spręsti, kad jais pareiškėjo nebuvo prašoma pateikti papildomus dokumentus ir (arba) informaciją bei pakoreguoti paraišką bei verslo planą tiek, kiek tai susiję su jo pajamomis, gautomis iš kitų veiklų.

43. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiga prašyti pareiškėjo patikslinti paraišką pirmiau minėtu aspektu nekilo, kadangi pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punktą, paklausimai siunčiami, kai dėl informacijos trūkumo nėra galimybės toliau vertinti paraiškų. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmiau aptartais raštais Nacionalinė mokėjimo agentūra prašė pareiškėjo patikslinti išties nemažai informacijos ir koreguoti duomenis kitais aspektais. Vadinasi, Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punkto taikymo praktika rodo, kad tai, dėl kokios informacijos ar dokumentų trūkumo negalima toliau vertinti paraiškos, yra aplinkybė, kurią kiekvienu konkrečiu atveju įvertina pati Nacionalinė mokėjimo agentūra.

44. Šiame kontekste svarbu paminėti, kad vadovaujantis Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 47 punktu, paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po Mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Taip pat akcentuotina, kad, kaip minėta, Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punktas nurodo, jog pareiškėjo iniciatyva paramos paraiškos ir prie jos pridedamų dokumentų keitimai nėra leidžiami, išskyrus akivaizdžias klaidas ir kontaktinių duomenų pasikeitimą. Šios Administravimo taisyklių nuostatos, pagal kurias paramos paraiškos vertinimą galima atlikti tik inter alia pagal duomenis, gautus po Nacionalinės mokėjimo agentūros paklausimo, o esminių duomenų tikslinimas pareiškėjo iniciatyva draudžiamas, leidžia daryti išvadą, kad paramos paraiškos vertinimo procedūroje projekto tinkamumas gauti paramą iš dalies priklauso nuo Nacionalinės mokėjimo agentūros vertinimo ir sprendimo, dėl kokios informacijos (ir (arba) dokumentų) tikslinimo ir kokia apimtimi teikti paklausimą pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai kyla pareiga šia, Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punkte nustatyta, vertinimo diskrecija naudotis laikantis bendrųjų teisės principų, inter alia konstituciniu atsakingo valdymo principu.

45. Konstitucinis atsakingo valdymo principas suponuoja, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais ir tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Tinkamas, atsakingas valdymas neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų, kuriais įgyvendinama Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Pasak Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

46. Dėl paramos administravimo procedūrų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, akcentuodamas pareigą padėti paramos gavėjui įgyvendinti jam Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais suteiktas teises, yra pažymėjęs, kad paramos administravimo procedūros yra pakankamai sudėtingos, paramos gavėjui numatančios įvairius įsipareigojimus ir reikalavimus, todėl viešojo administravimo subjektas turi būti aktyvus ir padėti paramos gavėjams tinkamai įgyvendinti teisę į paramą, suteikiant visokeriopą pagalbą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2012 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1261/2012).

47. Nurodytos jurisprudencijos kontekste svarbu taip pat paminėti, kad pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 44 punktą, Nacionalinė mokėjimo agentūra nesiunčia pareiškėjui paklausimų, atmeta paramos paraišką ir neteikia paramos paraiškos svarstyti projektų atrankos komitetui, kai pagal konkrečios Programos priemonės kvietimą teikti paramos paraiškas: pateikta paramos paraiška užpildyta ne lietuvių kalba; pateikta paramos paraiška užpildyta netinkamos formos; prie paramos paraiškos nepateiktas verslo planas arba pateiktas netinkamos formos verslo planas (taikoma, kai Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatyta verslo plano forma); prie paramos paraiškos pateiktas Priemonės įgyvendinimo taisyklių priede nustatytos formos verslo planas, bet jis neparengtas arba parengtas iš dalies (taikoma, kai pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles verslo planas turi būti parengtas). Vadinasi, visais kitais atvejais, kurie nelemia automatinio paraiškos atmetimo, Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 43 punktą tenka pareiga itin rūpestingai ir atidžiai įvertinti, dėl kokios informacijos ir (arba) dokumentų pateikimo bei patikslinimo turėtų būti siunčiami paklausimai pareiškėjams. Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos aplinkybes, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros pareigos padėti pareiškėjams įvykdyti tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus tinkamas vykdymas (rūpestingas ir atidus paramos paraiškoje ir susijusiuose dokumentuose esančių duomenų įvertinimas, paklausimo pareiškėjui išsiuntimas esant tam tikrų neatitikimų) ypatingai svarbus tais atvejais, kai jau iš prie paraiškos pateiktų dokumentų (šiuo atveju metinės pajamų deklaracijos) yra matyti, jog pakoregavus (patikslinus, papildžius) paraiškos bei susijusių dokumentų (pvz., verslo plano) duomenis, projektas atitiktų Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.

48. Dėl nurodytų argumentų trečiojo suinteresuoto asmens poziciją, kad ir be informacijos patikslinimo dėl pareiškėjo pajamų, gautų ne iš advokato profesinės veiklos, buvo galima įvertinti paraišką, išplėstinė teisėjų kolegija laiko nenuoseklia, atsižvelgdama į tai, kad paklausimai (pirmiau minėti raštai) kitais paraiškos pakankamai detaliais aspektais pareiškėjui vis dėlto buvo teikti. Be to, byloje yra duomenys, kad pareiškėjas, 2018 m. rugsėjo 24 d. atsakydamas į Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. rugsėjo 10 d. raštą (paklausimą), pažymėjo, kad jis nuo 2008 m. vykdo kitas individualias veiklas, tai pakartojo 2018 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai, papildomai nurodydamas, kad iš šios papildomos veiklos gauna būtinas minimalias pajamas. Tai, kad paraiškos vertinimo procedūros eigoje atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo žinomi faktai apie tai, kad pareiškėjas užsiima ne tik advokato profesine veikla, bet vykdo ir kitas veiklas, patvirtina ir kita bylos medžiaga – Lietuvos advokatūros ir Teisingumo ministerijos raštai, Nacionalinės mokėjimo agentūros prašymai Teisingumo ministerijai pateikti išaiškinimus dėl pareiškėjo galimybės teikti planuojamas vykdyti veiklas. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad apie 2016 m. gautas būtinas minimalias pajamas iš kitos veiklos pareiškėjas nurodė tik skunde teismui, dėl pirmiau nurodytų aplinkybių taip pat laikytinas neteisingu ir nepagrįstu bylos faktiniais duomenimis.

49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra netinkamai įvertino paraiškos duomenis – nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal pareiškėjo pateiktą 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, pareiškėjas užsiima ne tik advokato veikla, bet vykdo ir kitokią veiklą, iš kurios gauna pajamas, kurių dydis atitinka minimalią pagal Įgyvendinimo taisykles (originali redakcija) reikalaujamą sumą. Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat netinkamai vykdė iš gero administravimo kylančią rūpestingumo pareigą, todėl nepagrįstai neteikė paklausimo pareiškėjui dėl duomenų, susijusių su jo pajamomis iš ne advokato profesinės veiklos, patikslinimo ir paraiškos bei su ja susijusių dokumentų (verslo plano) koregavimo. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad ginčo potvarkiu priimtas sprendimas laikyti, jog pareiškėjo projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl Įgyvendinimo taisyklių 17.2, 17.12, 17.13 papunkčių – advokato galimybės užsiimti EŽŪFKP remiama veikla

50. Ginčo potvarkyje taip pat nuspręsta, kad pareiškėjo projektas nėra tinkamas gauti paramą, kadangi neatitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.2, 17.12, 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą kriterijų.

51. Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.2 papunktyje nustatytas tinkamumo gauti paramą reikalavimas, pagal kurį projektas turi atitikti Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) III skyriuje nurodytą prioritetą, tikslinę sritį ir prisidėti prie bent vieno Priemonės veiklos kompleksinių tikslų įgyvendinimo.

52. Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.12 papunktyje įtvirtinta, kad pareiškėjas turi pateikti ekonomiškai pagrįstą verslo planą, kuriame pateikta informacija pagrindžia projekto reikalingumą, investicijų poreikį, ir verslo plano finansinę dalį. Verslo planas turi būti parengtas pagal Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 2 priede pateiktą formą.

53. Pagal Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.13 papunktį, reikalaujama, kad pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodytų, jog ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nustatyta Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse.

54. Pagrindžiant, kodėl pareiškėjo projektas neatitinka minėtuose papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų, ginčo potvarkyje teigiama, kad pareiškėjas, atlikdamas advokato profesines pareigas ir nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, negalės vykdyti paraiškoje nurodytos veiklos ir gauti iš jų planuojamas pajamas, todėl nebus įgyvendintas Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) III skyriuje nurodytas prioritetas, projektas neatitiks tikslinės srities ir nebus pasiektas bent vienas kompleksinis tikslas. Dėl tos pačios priežasties, kad pareiškėjas, nepažeisdamas Advokatūros įstatymo, negalės vykdyti planuojamų paraiškoje veiklų, daroma išvada, jog verslo plane ir verslo plano finansinėse prognozėse pateikiamos pajamos yra nepagrįstos, ir ūkio subjektas neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų. Taigi matyti, kad nagrinėjamu atveju vienintelis paraiškos atmetimo motyvas yra susijęs su aplinkybe, jog pareiškėjas užsiima advokato profesine veikla (yra įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą), ir ši jo veikla nėra suderinama su paraiškoje planuojamomis vykdyti veiklomis (sporto įrangos nuomos bei pramogų ir poilsio organizavimo veiklomis).

55. Pažymėtina, kad pagal Advokatūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Lietuvos advokatūros sprendimu advokatas išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jeigu advokatas pradėjo dirbti ar eiti kitas mokamas pareigas, išskyrus šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Advokatui už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras (Advokatūros įstatymo 52 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos advokatų etikos kodekse numatyta, kad atlikdamas profesines pareigas, advokatas turi būti nepriklausomas, advokatui draudžiama imtis veiklos, kuri trukdys tinkamai atlikti advokato profesines pareigas ar suvaržys profesinės veiklos laisvę ir nepriklausomumą kitaip, nei tai nustato Lietuvos advokatūra ar teisės aktai, ar kuri žemins advokato profesijos vardą (5 str. 2 d., 4 d.). Praktikuojantis advokatas, derindamas kitas veiklas su advokato profesine veikla, visuomet privalo laikytis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatyme nustatytų apribojimų (Lietuvos advokatų etikos kodekso 7 str. 6 d.).

56. Pirmiau išdėstytos Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatos suponuoja išvadą, kad advokatas, įrašytas į praktikuojančių advokatų sąrašą, vykdydamas savo profesines pareigas, privalo paisyti Advokatūros įstatyme nustatytų veiklos apribojimų ir laikytis advokatų etikos, tačiau tai, ar į praktikuojančių advokatų sąrašą įrašytas asmuo tam tikra savo veikla pažeidžia Advokatūros įstatymą ir ar tam tikra jo vykdoma veikla yra suderinama su advokato profesinėmis pareigomis, sprendžia advokatų savivaldą įgyvendinanti Lietuvos advokatūra (Advokatūros įstatymo 56 str. 1 d.), turinti įgaliojimus Advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoti advokatų veiklą (Advokatūros įstatymo 57 str. 1 d. 4 p.).

57. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo projekto tinkamumą gauti paramą vertinusi Nacionalinė mokėjimo agentūra ir galutinį sprendimą priėmusi Žemės ūkio ministerija, atsižvelgiant į pateiktus atmetimo motyvus, tam tikra prasme pasisakė ir dėl to, kad pareiškėjas, būdamas advokatu ir užsiimdamas paraiškoje planuojamomis veiklomis, pažeis Advokatūros įstatymą.

58. Tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra, tiek Žemės ūkio ministerija, atlikdamos paramos paraiškų administravimą, veikia kaip viešojo administravimo institucijos, kurių veiklai taikomi bendrieji teisės inter alia viešojo administravimo principai. Viešojo administravimo įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus (įstatymo viršenybės principas). Šiame kontekste taikytinas ir nepiktnaudžiavimo valdžia reikalavimas, pagal Viešojo administravimo įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 3 straipsnio 4 dalį reiškiantis, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų.

59. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ne kartą savo praktikoje kalbėjęs apie viešojo administravimo institucijų pareigą paisyti suteiktų įgaliojimų apimties, yra konstatavęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, todėl svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-257/2012, 2014 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502- 727/2014, 2015 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Taigi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (ultra vires), pripažįstami neteisėtais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010, 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1523/2014).

60. Minėta, kad pagal teisės aktuose įtvirtintą už EŽŪFKP lėšų administravimą atsakingų institucijų kompetencijos pasiskirstymą Nacionalinė mokėjimo agentūra atlieka paramos paraiškų pagal Priemonės veiklą vertinimą – tikrinimą, ar pareiškėjas atitinka Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, o sprendimą skirti paramą, nagrinėjamu atveju atsižvelgusi į Nacionalinės mokėjimo agentūros išvadas ir atrankos komiteto nutarimą, priima Žemės ūkio ministerija.

61. Kiek tai susiję su Nacionalinės mokėjimo agentūros funkcijomis, pažymėtina, kad, kaip minėta, pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 11.6 papunktį, be pateiktų paramos paraiškų vertinimo, tikrinimo, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, Nacionalinė mokėjimo agentūra taip pat vertina išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas ir, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklėse numatyta tvarka, teikia jas Žemės ūkio ministerijai.

62. Pagal Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 59 punktą, tinkamumo skirti paramą vertinimo metu yra nustatoma, ar paramos paraiška yra tinkama finansuoti pagal atitinkamą Programos priemonę, atsižvelgiant į bendrąsias Programos ir Priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus. Visos pateiktos paramos paraiškos turi būti vertinamos pagal Priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus paramai gauti ir šie kriterijai vertinimo metu negali būti keičiami, išskyrus techninio pobūdžio pakeitimus (Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 46 p.).

63. Vadovaujantis Administravimo taisyklių (redakcija nuo 2018 m. gegužės 9 d.) 60 punktu, atliekant tinkamumo skirti paramą vertinimą, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi įvertinti: pareiškėjo ir partnerių (kai paramos paraiška teikiama su partneriais) tinkamumą; paramos paraiškos atitiktį Programos priemonės, pagal kurią pateikta paramos paraiška, prioritetams, tikslinėms sritims ir kompleksiniams tikslams; paramos paraiškos atitiktį tinkamumo sąlygoms ir reikalavimams gauti paramą; projekto išlaidų tinkamumą finansuoti ir viešosios paramos intensyvumą nuo tinkamų finansuoti išlaidų.

64. Taigi matyti, kad Nacionalinei mokėjimo agentūrai yra suteikti įgaliojimai atlikti tinkamumo skirti paramą vertinimą, t. y. nustatyti, ar projektas (inter alia pareiškėjas, paraiška) atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytas tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus, o Žemės ūkio ministerijai, atsižvelgus į šio vertinimo išvadas bei atrankos komiteto nutarimą – priimti sprendimą, ar skirti paramą. Vadinasi, išdėstytos nuostatos suponuoja, kad atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju Žemės ūkio ministerijai ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai pavestą veiklos sritį, suteiktą kompetenciją bei priskirtas funkcijas, nei vienai iš jų tikrinant, ar pareiškėjas ir paraiška atitinka tinkamumo gauti EŽŪFKP lėšomis finansuojamą paramą sąlygas ir reikalavimus ir priimant sprendimą dėl paramos skyrimo, nėra pavesta vertinti pareiškėjo profesinės veiklos (nagrinėjamu atveju – advokato profesinės veiklos) suderinamumo su planuojamomis paraiškoje vykdyti veiklomis. Tai, ar pareiškėjas, būdamas praktikuojančiu advokatu ir vykdydamas veiklas, dėl kurių prašoma paramos, pažeis Advokatūros įstatymą, patenka ne į Žemės ūkio ministerijos ar Nacionalinės mokėjimo agentūros įgaliojimų sritį, o priklauso advokatų savivaldą įgyvendinančios Lietuvos advokatūros, per savo organus turinčiai teisę kontroliuoti advokatų veiklą ir spręsti dėl veiklos apribojimų pažeidimo, kompetencijai. Todėl darytina išvada, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija, vadovaudamosi įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais, negalėjo atmesti paraiškos kaip savaime neatitinkančios tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų vien dėl to, kad pareiškėjas, vykdydamas paraiškoje numatomas remti veiklas, pažeis Advokatūros įstatymą. Ginčo potvarkis šiuo požiūriu, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką dėl viešojo administravimo institucijų veiklos pagrindų, laikytinas priimtu viršijus Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos įgaliojimus.

65. Šiame kontekste taip pat reikia pažymėti, kad nei EŽŪFKP lėšomis finansuojamą paramą reglamentuojantys teisės aktai, nei Advokatūros įstatymas akivaizdžiai nesuponuoja išvados, kad pareiškėjas, būdamas advokatu, negalės įgyvendinti projekto, t. y. inter alia vykdyti remti prašomų veiklų ir pasiekti paramos tikslų, ar pažeis veiksmingo EŽŪFKP lėšų paskirstymo principą.

66. Šiame procesiniame sprendime minėta, kad pagal Priemonės veiklą parama teikiama ne žemės ūkio veiklai plėtoti. 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1305/2013 dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. sausio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/399, toliau – ir Reglamentas 1305/2013), 4 straipsnyje „Tikslai“ nurodyta, kad pagal visą bendros žemės ūkio politikos sistemą parama kaimo plėtrai, įskaitant paramą veiklai maisto sektoriuje, taip pat ne maisto sektoriuje ir miškininkystėje, padedama, be kita ko, užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti. To paties reglamento 5 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad vienas iš Sąjungos kaimo plėtros prioritetų yra skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse, daugiausia dėmesio skiriant šioms sritims: a) veiklos įvairinimo, mažųjų įmonių kūrimo ir plėtojimo, taip pat darbo vietų kūrimo lengvinimui; b) vietos plėtros kaimo vietovėse skatinimui; c) prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų (IRT) didinimui, jų naudojimo skatinimui ir kokybės gerinimui kaimo vietovėse. Parama pagal priemonę „Ūkio ir verslo plėtra“, be kita ko, apima investicijas, skirtas ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti (Reglamento 1305/2013 19 str. 1 d. b p.). Parama pagal 19 straipsnio 1 dalies b punktą skiriama labai mažoms ir mažosioms įmonėms ir fiziniams asmenims kaimo vietovėse bei ūkininkams arba ūkininko namų ūkio nariams (Reglamento 1305/2013 19 str. 2 d.).

67. Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 6 punkte iš esmės pakartoti Reglamente 1305/2013 nustatyti prioritetai ir tikslai. Papildomai Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 8 punkte nurodyta, kad Priemonės veiklos srities kompleksiniai tikslai yra: inovacijų kūrimas, diegimas ir sklaida; aplinkos išsaugojimas ir tvari plėtra; klimato kaitos švelninimas.

68. Taigi Reglamento 1305/2013, kuriuo vadovaujantis priimtos ir Įgyvendinimo taisyklės, tikslas – skatinti kaimo plėtrą investicijomis ne žemės ūkio srityje, t. y., be kita ko, teikiant paramą fiziniams asmenims įvairinti veiklą, kurti mažąsias įmones ir jas plėtoti, kurti darbo vietas kaimo vietovėse.

69. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo nekvestionavo, taigi ginčo byloje nėra dėl to, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, atitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) V skyriuje nustatytus galimo pareiškėjo kriterijus ir sąlygas, taip pat kad paraiškoje nurodytos ekonominės veiklos yra nurodytos EVRK (Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 9 p.) ir bus vykdomos kaimo vietovėje. Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija nei teisės normomis, nei bylos duomenimis nepagrindė, kad pareiškėjas kaip fizinis asmuo negalės sudaryti darbo sutarčių su kaimo vietovėje gyvenančiais asmenimis. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir Žemės ūkio ministerija, išskyrus tai, kad pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, nenustatė jokių kitų priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo projektas neprisidės prie bent vieno iš Įgyvendinimo taisyklėse (originali redakcija) nurodytų kompleksinių Priemonės veiklos srities tikslų įgyvendinimo. Todėl, atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti, kad pareiškėjo teiktu projektu dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, nebus pasiekti paramos tikslai – kad nebus įgyvendinta kaimo plėtra ne žemės ūkio srityje.

70. Šiuo aspektu paminėtinas proporcingumo principas, kuris pagal Viešojo administravimo įstatymo (2018 m. birželio 29 d. redakcija) 3 straipsnio 3 dalį reikalauja, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės atitiktų būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika pagrindžia, kad pagal proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Europos Sąjungos teisės principas, Sąjungos institucijų veiksmai neturi viršyti to, kas tinkama ir būtina nagrinėjamų teisės aktų teisėtiems tikslams pasiekti, todėl esant galimybei rinktis tarp kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai ribojančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Afton Chemical, C-343/09, ECLI:EU:C:2010:419, 45 punktas, 2012 m. spalio 23 d. sprendimo Nelson ir kt., C-581/10 ir C-629/10, ECLI:EU:C:2012:657, 71 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas, taikydamas ir aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, taip pat vertina, ar yra išlaikomas proporcingas pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto tikslo santykis, t. y. ar egzistuoja protinga pusiausvyra tarp siekiamo tikslo ir taikomų priemonių (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. birželio 20 d. sprendimo byloje Zarb Adami prieš Maltą (pareiškimo Nr. 17209/02) 72 punktas, 2010 m. kovo 29 d. sprendimo byloje Depalle prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34044/02) 83 punktas).

71. Nagrinėjamu atveju ginčo potvarkis, vertinant jį proporcingumo principo kontekste, nebuvo tinkamas ir būtinas teisėtiems tikslams pasiekti administracinis sprendimas. Šiuo konkrečiu atveju tiek Nacionalinė mokėjimo agentūra, vertindama paraišką, tiek Žemės ūkio ministerija, priimdama ginčo potvarkį, neužtikrino, kad tarp priimamo sprendimo masto (vertinti paraiškos atitiktį reikalavimams) ir siekiamų tikslų (įgyvendinti kaimo plėtrą) būtų išlaikytas protingas balansas.

72. Apibendrinus darytina išvada, kad ginčo potvarkiu pareiškėjo projektas buvo nepagrįstai pripažintas neatitinkantis Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.2, 17.4, 17.12, 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą sąlygų ir reikalavimų. Dėl to, atsižvelgusi į teisinę ir faktinę bylos situaciją, išplėstinė teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalis, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“, pateiktam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, pripažįstama kaip neteisėta ir naikinama, įpareigojant trečiąjį suinteresuotą asmenį ir atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktos paraiškos vertinimą ir priimti naują administracinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, atitinkamai pakeičiamas.

73. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas taip, kad pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, jam priteisiama 70 proc. sumokėto žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme, t. y. 16 eurų, ir 70 proc. sumokėto žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme, t. y. 8 eurai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 2 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą pakeisti:

„Pareiškėjo M. K. skundą patenkinti iš dalies.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalį, kuria nuspręsta, kad M. K. projektas „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d., reg. (duomenys neskelbtini) netinkamas gauti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo M. K. projekto „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. reg. (duomenys neskelbtini) vertinimo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai ir Žemės ūkio ministerijai nagrinėti iš naujo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 16 Eur (šešiolika eurų) išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Pareiškėjo M. K. prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui M. K. iš atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 8 Eur (aštuonis eurus) išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė