Legislator Case Law & Legislation
c5de016f-bfc5-4af4-aeaa-30254bfae171 AI generated

c5de016f-bfc5-4af4-aeaa-30254bfae171 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number c5de016f-bfc5-4af4-aeaa-30254bfae171
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos MorkÅ«nienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai V. P., apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo ir

Legislator headnote

AI generated

c5de016f-bfc5-4af4-aeaa-30254bfae171 · Klaipėdos apygardos teismas: IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-01 spendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kiniu nebuvo siekiama nuginčyti sudarytÄ sutartį, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad turėjo bÅ«ti taikomos 1999 m. galiojusio LR CK 57 str., 255 str. normos. Pagal LR CK įsigaliojimo įstatymo 34 str. LR CK normos taikomos nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai vertino byloje esančius duomenis.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas S. Katauskas

Teisėjas M. Martinaitis    Â

Civilinė byla Nr. 2A-83-360/2010

Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.9.2

                                                                                                                                                      (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. vasario 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos MorkÅ«nienės, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokato padėjėjai V. P., apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. R. ieÅ¡kinį atsakovui K. R. dėl bendrosios nuosavybės pripažinimo ir

bendraturčių dalių bendrojoje nuosavybėje dydžio nustatymo bei atsakovo K. R. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo

2009-06-01 sprendimo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

ieÅ¡kovė prašė pripažinti 0,1110 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja nuosavybe; nustatyti, kad atsakovo ir ieÅ¡kovės dalys bendrojoje nuosavybėje yra lygios, t. y. atsakovui ir ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklauso po ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė faktinėje santuokoje su atsakovu iÅ¡gyveno nuo 1997 m. pradžios iki 1999-07-28, kartu Å¡alys gyveno ieÅ¡kovės tėvui priklausančiuose butuose, jie vedė bendrÄ Å«kį, dirbo vienoje bendrovėje, ieÅ¡kovė taip pat turėjo asmeninių santaupų iki pradedant gyventi su atsakovu, ieÅ¡kovei tėvas 1998-03-12 padovanojo 10000 Lt. 1997-06-17 ieÅ¡kovė ir atsakovas už bendrai uždirbtus ir naudojamus pinigus įsigijo ginčo žemės sklypÄ , kuris Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas atsakovo vardu, žemės sklypÄ pirko gyvenamojo namo statybai, Å¡alys planavo susituokti. Po ginčo žemės sklypo pirkimo sutarties tarp Å¡alių buvo įregistruota santuoka, 2000-01-22 gimė sÅ«nus, 2000-08-22 Å¡alys gavo leidimÄ ginčo sklype statyti namÄ , Å¡iuo metu yra įregistruotas nebaigtas statyti namas.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009-06-01 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino: pripažino 0,1110 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), K. R. ir G. R. bendrÄ ja daline nuosavybe, kurioje K. R. ir G. R. dalys yra po ½ dalį žemės sklypo; priteisė iÅ¡ atsakovo K. R. 3600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei G. R.; priteisė iÅ¡ atsakovo K. R. 68,60 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas įvertinę aplinkybes, kad ginčo žemės sklypo sandorio sudarymo metu tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo buvo susiklostę Å¡eimos santykiai, santuoka tarp Å¡alių buvo įregistruota praėjus labai trumpam laiko tarpui po sandorio sudarymo, atsakovo vardu įgytas ginčo žemės sklypas  santuokos metu buvo panaudotas bendram šeimos tikslui – gyvenamojo namo statybai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais pripažino, kad yra pagrindas iki santuokos tarp Å¡alių sudarymo atsakovo vardu įgytÄ ir įregistruotÄ Â ginčo žemės sklypÄ pripažinti ieÅ¡kovės ir atsakovo bendrÄ ja nuosavybe.

Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad priimtas sprendimas neteisėtas, pažeidžia materialinės ir procesinės teisės normas bei įrodymų vertinimo taisykles. Pažymi, kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu galiojo 1964-07-07 Civilinis kodeksas, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė LR CK 4.72 str. 1 d., 4.73 str. normas ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl sandorio sudarymo metu galiojusių CK 57 str., 255 str. nuostatų. Apeliantas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kad iki ieÅ¡kovo asmeninio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo Å¡alys gyveno bendrai kaip sugyventiniai, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo bendras pajamas, susitarė su atsakovu nusipirkti žemės sklypÄ , ir jo pirkimui panaudojo jai priklausančias asmenines lėšas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu Å¡alis laiko sugyventiniais, nes 1999 m. galiojusios LR CK normos nenumatė sugyventinių statuso. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti leistinais įrodymais deklaracijas, atsakovo registracijÄ ieÅ¡kovės tėvui priklausančiame bute, vėliau Å¡alių sudarytÄ santuokÄ . Apelianto nuomone, teismas pažeidė rungimosi principÄ .

IeÅ¡kovė atsiliepimu praÅ¡o atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-01 spendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kiniu nebuvo siekiama nuginčyti sudarytÄ sutartį, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad turėjo bÅ«ti taikomos 1999 m. galiojusio LR CK 57 str., 255 str. normos. Pagal LR CK įsigaliojimo įstatymo 34 str. LR CK normos taikomos nepaisant to, ar tos teisės ir pareigos atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai vertino byloje esančius duomenis.

Apeliacinis skundas atmestinas.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 1999-06-17 buvo sudaryta notariÅ¡kai patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kuriÄ V. E. pardavė atsakovui K. R. 0,111 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), už 2000 Lt. Å is žemės sklypas registruotas atsakovo K. R. vardu. 1999-07-28 Klaipėdos miesto Metrikacijos skyriuje buvo įregistruota santuoka tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-01-07 sprendimu Å¡alių santuoka nutraukta.

Nesusituokusių, tačiau gyvenusių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to Å¡alys, atsižvelgdamos į kiekvieno iÅ¡ jų indėlį į įgytÄ ar sukurtÄ turtÄ , gali įrodinėti turimÄ tokio turto dalį bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ Å¡alies vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas. Sugyventinių turtinėms teisėms į bendrai įgytÄ turtÄ apsaugoti taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, nustatančios bendrÄ jÄ nuosavybės teisę bendraturčiams (2000 m. liepos

18 d. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 34 str.). Pažymėtina, kad sudarytos sutarties ieškovė neginčija, todėl ir neturi būti taikomos 1964 m. LR CK normos, nurodytos apeliaciniame skunde.

Ginčas kilo dėl iki santuokos įsigyto žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja daline Å¡alių nuosavybe. Kadangi sklypas įsigytas iki Å¡alių santuokos, todėl turi bÅ«ti taikomos sandorio sudarymo metu nesusituokusių asmenų turtinius teisinius santykius reglamentavusios teisės normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio vedimas kartu, bendro turto kÅ«rimas abiejų lėšomis ir bendru darbu, rÅ«pinimasis bendra buitimi bei poilsiu, vienas kito sveikata, turto įsigijimas yra pagrindas pripažinti buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001, 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pateiktus duomenis, konstatavo, kad Å¡alys sandorio sudarymo metu gyveno kartu, vedė bendrÄ Å«kį ir ginčo sklypÄ Ä¯sigijo iÅ¡ abiejų Å¡alių lėšų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada. Atkreiptinas dėmesys, kad susitarimas dėl bendros veiklos sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę Å¡ios bylos atveju nustatinėtas ir įrodinėtas visais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais, susitarimo buvimÄ patvirtina Å¡alių bendra veikla, tarpusavio santykių pobÅ«dis, fotonuotraukos, liudytojų parodymai, todėl raÅ¡ytinio teksto nebuvimas nedaro Å¡ios sutarties negaliojančia. Atsižvelgiant į Å¡alių tarpusavio santykių specifikÄ pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino liudytojų parodymus, pagrįstai rėmėsi pajamų deklaracijomis, atsakovo registracijos duomenimis ir nustatė, kad Å¡alys gyveno kartu bei vedė bendrÄ Å«kį. Šias iÅ¡vadas patvirtina byloje esantys duomenys, t. y. kad sutarties žemės sklypo sudarymo metu Å¡alys buvo susižadėjusios (buvo paduotas pareiÅ¡kimas civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos sudarymo), ieÅ¡kovė buvo nėščia, santuoka buvo sudaryta praėjus mėnesiui nuo ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, Å¡alys Å¡iame sklype statėsi namÄ .

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal galiojusį teisinį reguliavimÄ bendram tikslui pasiekti sutarties dalyviai galėjo įneÅ¡ti pinigus, kitÄ turtÄ , dalyvauti savo darbu, kad sukurtas rezultatas bÅ«tų bendroji dalinė jų nuosavybė (LR CK 474 str.). Toks reguliavimas reiÅ¡kia, kad bendras turtas galėjo bÅ«ti kuriamas dalyvių lėšomis, kitu jų turtu ar dalyvaujant darbu. Pinigai, įneÅ¡ti bendram turtui sukurti, galėjo bÅ«ti tiek kiekvieno iÅ¡ dalyvių asmeninės lėšos, tiek bendros jų pajamos. Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovė pateikė pakankamai duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vada, kad prie bendro turto kÅ«rimo (žemės sklypo įsigijimo) ieÅ¡kovė prisidėjo pinigais. Pagal galiojusio LR CK 472 str. įtvirtintÄ prezumpcijÄ dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Bylos nagrinėjimo metu Å¡i prezumpcija nebuvo paneigta, nes Å¡alių pateikiami duomenys apie jų su darbo santykiais ar kitokia veikla susijusias pajamas nepaneigia fakto, kad Å¡alys siekė sukurti bendrÄ turtÄ .

IÅ¡aiÅ¡kintina, kad nors 1964 m. priimtas LR CK nenumatė sugyventinių teisinio statuso, tačiau kartu gyvenantys nesusituokę asmenys, bendrÄ Å«kį vedantys, vienas kitu besirÅ«pinantys asmenys vadinti sugyventiniais, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė teisės normų įvardijęs Å¡alis iki santuokos sudarymo sugyventiniais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Atmetus apeliacinį skundÄ apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (LR CPK

328 str.) ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Â

Vadovaudamasi LR CPK 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-06-01 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                                  Savinijus

Katauskas

Kolegijos teisėjai                                                                                                        Eugenija

Morkūnienė

Bronius Valius