c5dd0f85-c9cd-4b5c-8f8b-1ae0d4bc82ee · Panevėžio apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-6558-762/2022 Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00605-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.5 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 26 d. RokiÅ¡kis Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teisėjas ArtÅ«ras Dilys, sekretoriaujant Rasai Povilavičienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., jo atstovei advokato padėjėjai Rimai Adomonienei, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Teismas n u s t a t ė : I. PAREIÅ KĖJO REIKALAVIMAI, ATSILIEPIMAI, PAAIÅ KINIMAI 1. PareiÅ¡kėjas D. S. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimui gauti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J.

S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

2. PareiÅ¡kime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo D. S. tėvas P. S.. Jo palikimÄ priėmė pareiÅ¡kėjas. RokiÅ¡kio rajono 3-iojo notaro biuro notarė pareiÅ¡kėjui 2022 m. birželio 6 d. iÅ¡davė liudijimÄ apie palikimo priėmimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). P. S. iki mirties gyveno ir valdė kaip savo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre registruotÄ J. S. vardu (toliau – gyvenamasis namas).

J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, miręs (duomenys neskelbtini) Po tėvo J. S. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamuoju namu, kaip savo, rÅ«pinosi jo sÅ«nus P. S.. Jis gyvenamÄ jį namÄ draudė privalomuoju draudimu. Yra iÅ¡likę 1995 m. kovo 20 d. praneÅ¡imas apie privalomÄ jį draudimÄ ir 1995 m. birželio 12 d. privalomojo draudimo įmokos kvitas. Taip pat, jis mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už gyvenamajam namui priklausančiÄ 0,064 ha namų valdÄ .

IÅ¡likę praneÅ¡imai apie privalomÄ sumokėti žemės nuomos mokestį ir apmokėjimo kvitai už 1994 - 1997 metus. Buvo savo vardu sudaręs sutartis dėl buitinių atliekų iÅ¡vežimo iÅ¡ gyvenamojo namo ir mokėdavo AB „RokiÅ¡kio komunalininkas“, vėliau už atliekų tvarkymÄ mokėjo mokesčius UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui“. Nuo 1999 m. gruodžio 20 d. buvo savo vardu sudaręs Visuomeninio tiekimo sutartį dėl tiekiamos elektros energijos ir atsiskaitydavo už suvartotÄ elektros energijÄ periodiÅ¡kai, iki jo mirties nepriemokos nebuvo.

Gyvenamajame name nuo 1973 m. balandžio 12 d. iki mirties deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Palikėjo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso keturiasdeÅ¡imt devinto skirsnio nuostatos, kadangi palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.). 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo bÅ«dai: įpėdinis faktiÅ¡kai pradeda valdyti turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Å ie veiksmai turėjo bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Dėl palikimo priėmimo P. S., mirus tėvui J. S., pareiÅ¡kimo notaro kontoroje nepateikė, bet pagal įstatymÄ tenkantį palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį užvaldydamas ir juo disponuodamas iÅ¡ karto po J. S. mirties, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Po savo tėvo P. S. mirties, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir tada paaiÅ¡kėjo, kad P. S. nustatyta tvarka nepateikus pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo po J.

S. mirties, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. vardu registruotÄ gyvenamÄ jį namÄ . Tačiau aukščiau apraÅ¡ytos aplinkybės įrodo, kad P. S. priėmė tėvo J. S. palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti. 1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis numato, kad priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J.

S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Å iaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialas (duomenys neskelbtini)pateikė pažymÄ , kad RokiÅ¡kio rajono notarinės kontoros dokumentų fonde, 1972-1974 m. iÅ¡duotų paveldėjimo bylų registravimo byloje, 1975 – 1992 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo bylų apskaitos abėcėlinėse knygose apie tai ar buvo užvesta paveldėjimo byla po J. S. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), duomenų nėra.

Daugiau gyvų įpėdinių nėra. J. S. dukra J. (S.) Ž. mirė (duomenys neskelbtini) 3. PareiÅ¡kėjas D. S. teismo posėdžio metu nurodė tas pačias, pareiÅ¡kime dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, aplinkybes, bei prašė paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimui gauti nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S., miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad suinteresuoto asmens manymu, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo metu visapusiÅ¡kai neįrodo, kad palikėjo J. S. palikimas buvo priimtas vieno paveldėtojo faktiniu valdymu, per CK nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , po palikėjo įvykusios mirties. Be to, pareiÅ¡kėjas turėtų paaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių P. S. savo paveldėjimo teisių į atsiradusį palikimÄ nerealizavo visa apimtimi iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties ir neketino į paveldimÄ turtÄ daugiau kaip 10 metų nusistatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ teisme, siekdamas tapti minėto turto tikru savininku (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).

Atkreipia dėmesį, jog 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos BeÅ¡eimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grÄ Å¾inimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimÄ , įvertinimÄ ir apskaitÄ pagal Taisyklių nuostatas tik nuo 2015 m. kovo 20 d. vykdo valstybės įmonė Turto bankas ir ji negali turėti duomenų apie pareiÅ¡kime nurodyto turto paveldėjimÄ , taip pat jo faktinį valdymÄ .

VÄ® Turto banko nuomone, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodyto palikimo valdymo metu valstybei paveldėjimo procedÅ«ras pagrindinai vykdė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, todėl Å¡i institucija galėtų iÅ¡dėstyti savo argumentus dėl pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo Å¡ioje civilinėje byloje. Vadovaudamiesi iÅ¡dėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo D. S. pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

5. Suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad tais atvejais, kai valstybės paveldėtinÄ turtÄ sudaro ir nekilnojamasis turtas, ir kilnojamasis turtas ir / ar vertybiniai popieriai (iÅ¡skyrus akcijas), viso paveldėtino turto paveldėjimÄ valstybės vardu inicijuoja Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Taigi, nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamÄ jį turtÄ , taip pat vertybinius popierius (iÅ¡skyrus akcijas).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2022 m. rugpjūčio 8 d. nėra gavusi praneÅ¡imų apie galimÄ palikėjo J. S. palikimo perėjimÄ valstybei, palikimo priėmimo procedÅ«ra nėra pradėta. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiÅ¡kimo neginčija ir praÅ¡o Teismo sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra. PraÅ¡o civilinę bylÄ Nr. e2YT-6558-762/2022 parengiamajame ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės posėdžiuose nagrinėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui nedalyvaujant.

II. PRAÅ YMO IÅ SPRENDIMO MOTYVAI 6. Nagrinėjamu atveju palikimas po palikėjo J. S. mirties ((duomenys neskelbtini) atsirado iki naujojo CK (2001 m. liepos 1 d.), todėl Å¡iems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. CK normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). CK 587 straipsnio 2-3 dalyse buvo numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo atsiradimo laiku laikoma palikėjo mirties diena (CK 569 straipsnis).

7. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse.

Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais.

8. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad paveldėjimo teisės liudijimui gauti reikalingas juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymas, kad jo tėvas, P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) savo tėvo J. S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Jis po savo tėvo P. S. mirties kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ir tada paaiÅ¡kėjo, kad P. S. nustatyta tvarka nepateikus pareiÅ¡kimo notarui dėl palikimo priėmimo po J. S. mirties, pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. vardu registruotÄ gyvenamÄ jį namÄ .

9. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo tėvas P. S., todėl pareiÅ¡kėjas yra pirmos eilės įpėdinis paveldint pagal įstatymÄ (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). IÅ¡ RokiÅ¡kio rajono 3-iojo notaro biuro notarės 2022 m. birželio 6 d. iÅ¡duoto liudijimo apie palikimo priėmimÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiÅ¡kėjas D. S. priėmė savo tėvo P. S. palikimÄ . Turimais duomenimis, daugiau palikėjo P. S. įstatyminių įpėdinių nėra.

10. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad P. S. iki mirties gyveno ir valdė kaip savo gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad minėtas gyvenamasis namas yra registruotas J. S. vardu. Pateikti J. S. mirties liudijimas ir P. S. gimimo liudijimas patvirtina, kad J. S., gimęs (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra P. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) tėvas. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl palikimo priėmimo P. S., mirus tėvui J.

S., pareiškimo notaro kontoroje nepateikė. Byloje pateiktas Gyventojų registro išrašas patvirtina, kad J. S. dukra J. (S.) Ž. mirė (duomenys neskelbtini) 11. Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo (duomenys neskelbtini)pateiktoje pažymoje nurodyta, kad Panevėžio filiale saugomame Rokiškio rajono notarinės kontoros dokumentų fonde, 1972-1974 m. išduotų paveldėjimo bylų registravimo byloje, 1975 – 1992 m. gruodžio 30 d. paveldėjimo bylų apskaitos abėcėlinėse knygose apie tai ar buvo užvesta paveldėjimo byla po J.

S. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenusio (duomenys neskelbtini), duomenų nėra.

12. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad P. S. iÅ¡ karto po palikėjo J. S. mirties pagal įstatymÄ tenkantį tėvo palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai jį užvaldydamas - rÅ«pinosi palikėjo turtu – gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini), kaip savo, gyveno jame ir jį valdė, prižiÅ«rėjo, naudojosi jame likusiais apyvokos bei kitais daiktais, mokėjo mokesčius.

13. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. paaiÅ¡kino, kad apie 1970 metus ji su motina K. S. grįžo gyventi į LietuvÄ ir apsigyveno (duomenys neskelbtini). Neužilgo motina pradėjo susitikinėti su kaimynystėje gyvenančiu P. S., kuris gyveno kartu su savo tėvais. P. S. tėvai neužilgo mirė (iÅ¡ pradžių tėvas, o po kelių mėnesių motina). Tėvams mirus P. S. tėvų namuose liko gyventi vienas. Tuomet jis pasikvietė kartu gyventi jos motinÄ K. S. ir jie pradėjo gyventi kartu. Susilaukė vaikų, tame tarpe ir D. S.. Jos mama su P. S. iÅ¡siskyrė 1990 metais.

14. Be pareiÅ¡kėjo bei liudytojos I. K. teisme duotų paaiÅ¡kinimų, pareiÅ¡kime nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai dokumentai: iÅ¡likę1995 m. kovo 20 d. praneÅ¡imas apie privalomÄ jį draudimÄ ir 1995 m. birželio 12 d. privalomojo draudimo įmokos kvitas Nr. 1671, patvirtina pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes, kad P. S. po savo tėvo J. S. mirties gyvenamÄ jį namÄ adresu (duomenys neskelbtini), draudė privalomuoju draudimu, o iÅ¡likę praneÅ¡imai apie privalomÄ sumokėti žemės nuomos mokestį ir apmokėjimo kvitai už 1994 - 1997 metus, patvirtina, kad P. S. mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už gyvenamajam namui priklausančiÄ 0,064 ha namų valdÄ .

Byloje pateiktos Sutartys ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad P. S. savo vardu buvo sudaręs Sutartis dėl buitinių atliekų iÅ¡vežimo iÅ¡ gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini) ir mokėdavo AB „RokiÅ¡kio komunalininkas“, vėliau už atliekų tvarkymÄ mokėjo mokesčius UAB „Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui“. Pateiktas byloje „Ignitis“ raÅ¡tas bei jo priedas - Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotÄ elektros energijÄ ataskaita laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 1999 m. gruodžio 20 d.

P. S. savo vardu buvo sudaręs Visuomeninio tiekimo sutartį dėl tiekiamos elektros energijos ir atsiskaitydavo už suvartotÄ elektros energijÄ periodiÅ¡kai. „Ignitis“ raÅ¡te nurodyta, kad 2022 m. gegužės 8 d. duomenimis, už objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), suvartotÄ elektros energijÄ , nepriemokos nebuvo.

15. IÅ¡ pateikto Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad P. S. nuo 1973 m. balandžio 12 d. iki mirties deklaravo gyvenamÄ jÄ vietÄ . (duomenys neskelbtini).

16. Byloje pateikti rašytiniai dokumentai, pareiškėjo bei liudytojos teisme duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad po palikėjo J. S. mirties, nuo (duomenys neskelbtini) likusiu turtu - gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nepertraukiamai rūpinosi, jame gyveno bei jį valdė jo sūnus P. S., kuris ėmėsi aktyvių veiksmų pasirūpinti paveldėtu turtu, nepraleisdamas palikimui priimti nustatyto 6 mėnesių termino. Duomenų, kad po palikėjo J. S. mirties jo turtu būtų rūpinęsi kiti asmenys nėra.

17. Remiantis iÅ¡dėstytu, byloje pateiktų ir aptartų raÅ¡ytinių įrodymų visetu tvirtintina, kad pareiÅ¡kėjo D. S. tėvas P. S., nepraleisdamas 6 mėnesių termino (pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalį) po savo tėvo J. S. mirties (duomenys neskelbtini) rÅ«pinosi palikėjo J. S. turtu kaip savo, tokiu bÅ«du per įstatymo nustatytÄ terminÄ priėmė mirusiojo palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti.

18. Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas, nes pareiÅ¡kėjas negali neteisminiu keliu gauti palikimo priėmimÄ patvirtinančių dokumentų. Å is faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Paveldėjimo teisės įregistravimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) priėmė savo tėvo J.

S., gimusio (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) palikimÄ po jo mirties, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«muose. Teisėjas ArtÅ«ras Dilys