c5da654a-9eae-4173-9f4b-e7d8c576bd25 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1715-957/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15288-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 14 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei,kaltinamajai K. A., jos gynėjui advokatui Remigijui Volikui,laiduotojai N. A.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruojanti gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini)), netekėjusi, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadove bei UAB (duomenys neskelbtini) padavėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje. Teismas n u s t a t ė : K. A. 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val., Vilniuje, Liubarto – Vytauto g. sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)), bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,79 promilių etilo alkoholio), taip padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje.Kaltinamoji K. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad kovo 31 d. draugė Å¡ventė gimtadienį, jos susitarė susitikti 8-9 val. centre. Ä® susitikimÄ ji vyko automobiliu, nes ji važiavo po darbo, be to, reikėjo paimti dovanÄ ir nupirkti gėlių.

TÄ vakarÄ jos vartojo putojantį vynÄ , ji iÅ¡gėrė apie penkias taures. Draugės iÅ¡važiavo, jos liko kelios ir nusprendė vykti namo. Ji važiavo savo automobiliu. Atsitrenkė į Å¡viesoforÄ , dėl to yra pradėtas kitas tyrimas. Labai gailisi. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl taip atsitiko. Negali pasiteisinti, Å¡is jos poelgis labai kvailas. Ji turi penkias nuobaudas už ne vietoje pastatytÄ automobilį, kadangi ji gyvena daugiabutyje, kiemas pilnas, o jai vėlai vakare grįžus po darbų nėra kur pasatyti automobilio.

Buvo atvejų, kai paliko automobilį stovėti ant Å¡aligatvio, vienÄ kartÄ mieste paliko stovėti automobilį neleistinoje vietoje.Laiduotoja N. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos santykiai su dukra K. A. yra labai geri, jos dukra mokykloje buvo pirmÅ«nė, niekada dėl jos nebuvo gėda. Niekada nebuvo taip, kad dukra padarytų tai, ko negalima. Ji galėtų daryti teigiamÄ poveikį dukrai, nes ji pati nevartoja alkoholio, jos labai artimai bendrauja, ji visada žino, kur yra jos dukra, jos visada palaiko ryšį.

Ji dirba (duomenys neskelbtini), jos pareigos – socialinio darbuotojo padėjėja. Administracine tvarka ji nebausta, automobilio nevairuoja. Ji, kaip mama, kontroliuos, kad daugiau taip nebÅ«tų, kad dukra nevairuotų. Dukra jos klauso, ji padės dukrai, kad daugiau to nebÅ«tų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajai ir kitiems proceso dalyviams pareiÅ¡kus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme bÅ«tų tiriama ir skelbiama, iÅ¡vardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:Liudytoja S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017 m. kovo 30 d., nuo 18.30 val., ji pradėjo darbÄ ekipaže kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių patrulių rinktinės vyr. patruliu R.

P. Apie 2.36 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas praneÅ¡imas, kad Vilniuje, Liubarto - Vytauto g. sankryžoje eismo įvykis. Atvykus nurodytu adresu rastas automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo užvažiavęs ant saugumo salelės, atsitrenkęs į Å¡viesoforÄ , o prie automobilio ant bortelio sėdėjo mergina, kuri pateikė visus dokumentus. Bendraudama su mergina ji pajuto, kad vairuotoja K.

A., gimusi (duomenys neskelbtini), neblaivi. Patikrinus alkotesteriu K. A. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumo laipsnis. K. A. neneigė, kad vairavo automobilį neblaivi, ir jo nesuvaldžiusi užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į Å¡viesoforÄ . Ä® eismo įvykio vietÄ atvykus K. A. tėvams automobilis „Toyota Prius“ buvo perduotas saugojimui (b. l. 12).Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 bÅ«rio vyriausiojo patrulio R.

P. 2017 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti į eismo įvykį, Vilniuje, Liubarto-Vytauto gatvių sankryžoje. Atvykus nurodytu adresu rastas apgadintas šviesoforas ir automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Prie automobilio „Toyota“ šalia ant kelio sėdėjo neblaivi K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,08 promilės girtumas.

PrieÅ¡ girtumo patikrinimÄ vairuotoja K. A. prisipažino, kad vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuvaldė jo ir atsitrenkė į Å¡viesoforÄ , alkoholį vartojo prieÅ¡ porÄ valandų. Eismo įvykio metu važiavo viena ir keleivių neturėjo. Ä®vykio metu apgadintas Å¡viesoforas ir automobilis. Vairuotoja buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrÄ , vėliau – į Kelių policijos valdybos Budėtojų dalį. Automobilis perduotas įvykio vietoje K.

A. motinai N. A. Ä®vykio metu žmonės nenukentėjo. Liudytojų įvykio vietoje nenustatyta (b. l. 2).IÅ¡ policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, Liubarto-Vytauto gatvių sankryžoje, važiuojant nuo Pamėnkalnio gatvės, pravažiavus tiltÄ automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) raudonos spalvos, įvažiavo į Å¡viesoforÄ . Automobilio vairuotoja vietoje, galimai neblaivi (b. l. 3).IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2017 m. kovo 31 d., 2.49 val., K.

A. buvo nustatytas 2,08 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 27).Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 3074/2017(01) matyti, kad K. A. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 31 d., 3.30 val. nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 29).Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 526, be kita ko, matyti, kad K. A. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 30). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkas-valdytojas yra K. A. (b. l. 7).IÅ¡ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Toyota Prius“ kaina su PVM yra 3810 eurų (b. l. 8).IÅ¡ teisminio nagrinėjimo metu pateiktų K. A. ir N. A. praÅ¡ymų matyti, jog jais praÅ¡oma atleisti K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jÄ N. A. atsakomybėn pagal laidavimÄ be užstato (b. l. 84-85, 86-87). K. A. padarytos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, kad kaltinamosios K.

A. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , visiÅ¡kai įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.Kaltinamoji K. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2017 m. kovo 31 d. draugė Å¡ventė gimtadienį, jos susitarė susitikti 8-9 val. centre.

Ä® susitikimÄ ji vyko automobiliu, nes ji važiavo po darbo, be to, reikėjo paimti dovanÄ ir nupirkti gėlių. TÄ vakarÄ jos vartojo putojantį vynÄ , ji iÅ¡gėrė apie penkias taures. Draugės iÅ¡važiavo, jos liko kelios ir nusprendė vykti namo. Ji važiavo savo automobiliu. Atsitrenkė į Å¡viesoforÄ , dėl to yra pradėtas kitas tyrimas. Tokie kaltinamosios K. A. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

Å tai liudytoja S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2017 m. kovo 30 d., apie 18.30 val. gavus iÅ¡kvietimÄ , buvo nuvykta į eismo įvykio vietÄ , esančiÄ Vilniuje, Liubarto - Vytauto g. sankryžoje, kur buvo rastas automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris stovėjo užvažiavęs ant saugumo salelės, atsitrenkęs į Å¡viesoforÄ , o prie automobilio ant bortelio sėdėjo mergina – vairuotoja K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri buvo neblaivi.

Patikrinus alkotesteriu K. A. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumo laipsnis. K. A. neneigė, kad vairavo automobilį neblaivi, ir jo nesuvaldžiusi užvažiavo ant saugumo salės ir atsitrenkė į Å¡viesoforÄ (b. l. 12). Be to, iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos įvykio aplinkybės užfiksuotos ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 bÅ«rio vyriausiojo patrulio R. P. 2017 m. kovo 31 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, iÅ¡ kurio matyti, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val., iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas nurodymas vykti į eismo įvykį, Vilniuje, Liubarto-Vytauto gatvių sankryžoje.

Atvykus nurodytu adresu rastas apgadintas Å¡viesoforas ir automobilis „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie automobilio „Toyota“ Å¡alia ant kelio sėdėjo neblaivi K. A., gimusi (duomenys neskelbtini), jai nustatytas 2,08 promilės girtumas. PrieÅ¡ girtumo patikrinimÄ vairuotoja K. A. prisipažino, kad vairavo automobilį „Toyota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nesuvaldė jo ir atsitrenkė į Å¡viesoforÄ , alkoholį vartojo prieÅ¡ porÄ valandų. Eismo įvykio metu važiavo viena ir keleivių neturėjo.

Ä®vykio metu apgadintas Å¡viesoforas ir automobilis. Vairuotoja buvo pristatyta į Priklausomybės ligų centrÄ , vėliau – į Kelių policijos valdybos Budėtojų dalį. Automobilis perduotas įvykio vietoje K. A. motinai N. A. Ä®vykio metu žmonės nenukentėjo. Liudytojų įvykio vietoje nenustatyta (b. l. 2). Policijos pareigÅ«no tarnybiniame praneÅ¡ime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir policijos įvykio registro iÅ¡raÅ¡o duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val.

Bendrajame pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad Vilniuje, Liubarto-Vytauto gatvių sankryžoje, važiuojant nuo Pamėnkalnio gatvės, pravažiavus tiltÄ automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), raudonos spalvos, įvažiavo į Å¡viesoforÄ . Automobilio vairuotoja vietoje, galimai neblaivi (b. l. 3); taip pat alkotesterio kvito rodmenys, iÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. kovo 31 d., 2.49 val., K. A. buvo nustatytas 2,08 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 27). Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 3074/2017(01) patvirtina, kad K.

A. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 31 d., 3.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,79 promilės etilo alkoholio (b. l. 29). Be to, iÅ¡ medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 526, be kita ko, matyti, kad K. A. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 30).Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ konstatuotina, jog K. A. 2017 m. kovo 31 d., apie 2.36 val., Vilniuje, Liubarto – Vytauto g. sankryžoje, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 1,79 promilių etilo alkoholio), taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamosios veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Dėl BK 40 straipsnio taikymo K. A. Kaltinamoji K. A. ir laiduotoja N. A. pateikė teismui praÅ¡ymus atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ jos motinos N. A. atsakomybėn (b. l. 84-85, 86-87).BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse iÅ¡vardytų sÄ lygų ir aplinkybių visumai.Teismas pažymi, kad Å¡ioje byloje yra visi formalÅ«s pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti K.

A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pirmiausia pastebėtina, kad K. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamÄ veikÄ K. A. padarė pirmÄ kartÄ , anksčiau ji nėra teista (b. l. 31) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamoji K. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamÄ veikÄ (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Ketvirta, dėl K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviai, nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog K. A., bÅ«dami neblaivi ir analizuojamo įvykio metu vairuodama transporto priemonę, apgadino Å¡viesoforÄ , tačiau visgi Å¡ioje byloje nesprendžiamas K. A. atsakomybės klausimas dėl apgadinto Å¡viesoforo. IÅ¡ K. A. parodymų matyti, kad dėl to yra pradėtas atskiras tyrimas, todėl konstatuotina, jog dėl Å¡ioje byloje pateiktame kaltinime nurodytos K.

A. veikos nebuvo padaryta žala. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamoji tam, kad jÄ bÅ«tų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamÄ veikų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad K. A. yra jauno amžiaus, anksčiau neteista (b. l. 31), dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) darbdavių charakterizuojama teigiamai (b. l. 60, 61), turi aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ (b. l. 62), aktyviai dalyvauja keldama savo kvalifikacijÄ bei visuomeninėje veikloje (b. l. 57, 66, 67).

Byloje nustatyta viena K. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – ji prisipažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu ji savo elgesį vertino kaip netinkamÄ , labai kvailÄ ir nepateisinamÄ poelgį. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamoji savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji K. A. padarė nesunkų nusikaltimÄ , konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, Å¡ios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieÅ¡taravo ir valstybinis kaltintojas.BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, kad laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.).

Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat jo charakteristikÄ ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo praÅ¡ymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktikÄ dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiÅ«rį į kaltininko padarytÄ veikÄ , įvertinti veikos pavojingumÄ , nurodyti savo bÅ«simos teigiamos įtakos pobÅ«dį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju atleisti K. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ praÅ¡o jos motina N. A. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog N. A. yra neteista (b. l. 88), dirba (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo padėjėja, darbdavio charakterizuojama kaip komunikabili, draugiÅ¡ka, geranoriÅ¡ka, sÄ Å¾ininga, kruopÅ¡ti ir atsakinga darbuotoja (b. l. 59), aktyviai dalyvauja keldama savo kvalifikacijÄ ir visuomeninėje veikloje (b. l. 58, 68, 69), jos pačios teigimu administracinių nuobaudų neturi.

Pati N. A. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jos santykiai su dukra K. A. yra labai geri, jos dukra mokykloje buvo pirmÅ«nė, niekada dėl jos nebuvo gėda. Niekada nebuvo taip, kad dukra padarytų tai, ko negalima. Laiduotojos teigimu, ji galėtų daryti teigiamÄ poveikį dukrai, nes ji pati nevartoja alkoholio, jos labai artimai bendrauja, ji visada žino, kur yra jos dukra, jos visada palaiko ryšį. Ji, kaip mama, kontroliuos, kad daugiau taip nebÅ«tų, kad dukra nevairuotų. Dukra jos klauso, ji padės dukrai, kad daugiau to nebÅ«tų.

Teismo vertinimu, pirmiau iÅ¡dėstytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad laiduotoja K. A. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė itin teigiama, ji kritiÅ¡ka kaltinamosios elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai, nes yra artimiausias jos aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). N. A. skirtina K. A. laiduotoja netaikant užstato, nes yra Å¡eimos narė, be to, yra pakankamas pagrindas manyti, kad N. A. pastarajai gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ pačioje artimiausioje aplinkoje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo K. A. BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , gali bÅ«ti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.Teismo vertinimu K. A. skirtinos Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) dvejiems metams ir konfiskuotina K. A. priklausanti transporto priemonė – automobilis „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)).Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – taikymo kaltinamajai K. A., pažymėtina, kad K. A. nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasi teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bÅ«tinumÄ , teismas taip pat pažymi, kad vairuodama transporto priemonę, K. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę bÅ«dama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,79 promilės etilo alkoholio.

Taigi ji padarė itin pavojingÄ ir Å¡iurkÅ¡tų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimÄ . BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ â€“ tai, kad K. A. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, kad ji prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, į tai, kad ji praeityje už Å¡iukščius pažeidimus nėra bausta (t. y. bausta tik už smulkius pažeidimus, susijusius su transporto priemonės palikimu stovėti neleistinoje vietoje) (b. l. 32-34), į tai, kad Å¡i veika yra atsitiktinio pobÅ«džio, į jos atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę bei tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, spręstina, kad kaltinamajai skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.

Svarstant klausimÄ dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai K. A., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad K. A. įvykio metu, bÅ«dama neblaivi, kai kraujyje nustatytos 1,79 promilės etilo alkoholio, vairavo automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nuosavybės teise priklauso pačiai kaltinamajai. Tai matyti iÅ¡ byloje esančių VÄ® „Regitra“ duomenų (b. l. 7). Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi bÅ«ti vertinamos sistemiÅ¡kai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesÄ nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustačius, kad automobilis „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo K. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jo konfiskavimas yra privalomas.

Å iame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri apibrėžta BK 41 straipsnio dalyje. Tai reiÅ¡kia, kad turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turi ir nubaudimo elementų ir iÅ¡ esmės yra imperatyvi nuostata, iÅ¡skyrus teismų praktikoje aptartus atvejus, kai Å¡i poveikio priemonė neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad K. A. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas bÅ«tų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumÄ kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja bÅ«dami neblaivÅ«s, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiÅ«rį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo K.

A. akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Å iame kontekste pažymėtina, kad kaltinamoji K. A. panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , ji pati yra jauno amžiaus, darbinga, dirba dviejuose darbuose, gauna pajamas, gyvena su motina, t. y. jai nereikia savarankiÅ¡kai iÅ¡laikyti asmeninio bÅ«sto, taip pat nėra duomenų, jog ji turėtų iÅ¡laikytinių. Nors, pasak gynėjo, automobilis iÅ¡ esmės yra vienintelis privalomai registruotinas jos turtas, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo Å¡io turto nekonfiskuoti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios transporto priemonės vertė siekia 3810 Eur, t. y. vertinant pažeidimo pavojingumÄ nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamoji Å¡iuo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiama pagal laidavimÄ be užstato, nepaisant to, kad padarė gana pavojingÄ nusikalstamÄ veikÄ , vairavo neblaivi, bylos duomenimis užvažiavo ant saugumo salelės ir atsitrenkė į Å¡viesoforÄ ir iÅ¡ esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka iÅ¡vengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams.

Valstybinis kaltintojas baigiamųjų kalbų metu prašė konfiskuoti šį automobilį kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, motyvuodamas tuo, kad jei nebÅ«tų konfiskuotas toks kaltinamajai priklausantis turtas, kaltinamoji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, minėtÄ turtÄ vėl galėtų naudoti pakartotiniams nusikaltimams daryti. Tokie valstybinio kaltintojo argumentai yra prieÅ¡taringi, kadangi praÅ¡ydamas atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kaltintojas pats nurodė, jog yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta privaloma atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga – kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Taigi, remiantis vien tokiu argumentu teismas neturi pagrindo taikyti aptariamÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Vis tik teismas pažymi, kad baudžiamosios priemonės paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kuri pagal BK 41 straipsnio 2 dalį nėra vien tik galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas atėmimas ar apribojimas, bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusių asmenų nubaudimas, bausmę atlikusių asmenų paveikimas, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas.

Tokios bausmės paskirties įgyvendinimo kontekste teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas aktualiu atveju bÅ«tinas. Kartu pažymėtina, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato ir netaikant baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, o tik apsiribojant specialiosios teisės atėmimu, formuoja asmens nebaudžiamumo nuotaikas visuomenėje ir neturi realaus poveikio nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui, nors įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas Å¡iÄ veikÄ , siekė prieÅ¡ingų tikslų, tarp jų ir atsakingo asmenų požiÅ«rio į elgesį dalyvaujant vieÅ¡ajame eisme.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konfiskavimas yra ne tik prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau turi ir turtinę paskirtį, kuria įgyvendinama idėja, jog svarbu ne tik nubausti kaltininkÄ paskyrus jam bausmę, bet ir siekiama padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad K. A. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimÄ esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, ir baudžiamÄ jÄ atsakomybę už Å¡iÄ veikÄ Ä¯tvirtinus BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra bÅ«tinas. PanaÅ¡ios pozicijos laikomasi ir Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje baudžiamosiose bylose Nr. 1A-296-209/2017, 1A-385-211/2017.Prokuroras 2017 m. kovo 31 d. nutarimu (b. l. 44), siekdamas užtikrinti galimÄ turto konfiskavimÄ , laikinai apribojo kaltinamosios K.

A. nuosavybės teisę į jos vardu registruotÄ turtÄ â€“ transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nustatydamas dalinį nuosavybės teisės apribojimÄ , uždrausdamas šį turtÄ valdyti ir juo disponuoti, bet palikdamas teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdamas kaltinamÄ jÄ K. A.. Å is laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.Kaltinamajai K.

A. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l.

35) ir dokumentų paėmimas (b. l. 37), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VÄ® „Regitra“.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. A., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.Nustatyti dvejų metų laidavimo terminÄ .Laiduotoja paskirti N. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – be užstato.Paskirti K.

A. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jai naudotis teise vairuoti transporto priemones.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti K. A. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimÄ ir konfiskuoti jai priklausantį turtÄ â€“ automobilį „Toyota Prius“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumentų paėmimÄ â€“ palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentÄ , t. y. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.Prokuroro 2017 m. kovo 31 d. nutarimu paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ transporto priemonę (automobilį) „Toyota Prius“ (Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini)) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. IÅ¡aiÅ¡kinti K. A., kad: Jeigu laidavimo metu ji padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;Jeigu laidavimo metu ji padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikasIÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai N. A., kad:Ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo.

Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                    Marijus Kursevičius