c5d9fb00-8a50-41cc-9cd0-4604b0ad49d2 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-168-883/2021 (S) Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05933-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.8; 3.3.1.18.1 ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. kovo 17 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

K. ir atsakovės N. K. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovei N. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ , bei atsakovės N. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui V. K. dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios jungtinės nuosavybės, iÅ¡mokant piniginę kompensacijÄ . Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslino, teikė reikalavimus:

Pripažinti, kad ½ pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), ½ pastato – Å«kinio pastato, (duomenys neskelbtini), ½ pastato – Å¡iltnamio, (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinierinių statinių– kiemo statinių, (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso V. K.; Atidalinti pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), iÅ¡ V.

K. ir N. K. bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), N. K. asmeninės nuosavybės teise, o V. K. priteisti iÅ¡ N. K. 30 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ . IeÅ¡kovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)., jau nebebÅ«dami sutuoktiniais, Å¡alys pirkimo-pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 1) pagrindu, bendrosios dalinės nuosavybės teise, po ½ įsigijo gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius (toliau tekste kartu – Statiniai). (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis 2), (toliau – Sutartis 3, o Sutartis 1, Sutartis 2 ir Sutartis 3 kartu vadinamos – Sutartimis), kurių pagrindu ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise atiteko po (duomenys neskelbtini) dalį žemės, (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), ant kurio yra pastatyti Statiniai (toliau Statiniai ir Sklypas kartu vadinami – Turtu).

IeÅ¡kovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso po ½ Turto, t. y. jie yra bendraturčiai. IeÅ¡kovas nuo 2003 metų nesinaudoja nei Statiniais, nei Sklypu, neplanuoja to daryti ateityje. Atsakovė disponuoja visais Statiniais bei Sklypu. IeÅ¡kovas neginčija fakto, jog informacija apie (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu nutrauktÄ ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokÄ metrikacijos organuose buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau nesutinka su atsakovės pozicija, jog Sutartimis ginčo turtÄ Ä¯sigijo ne bendrosios dalinės, bet bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

Å alių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu. Å alys, nežinodamos apie tuo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir Å¡eimos kodekso (toliau – SÅ K) 40 straipsnio sukeliamas teisines pasekmes bei nenorėdami sukurti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės požymius atitinkančio turto, atskirai taupė pinigus. IÅ¡ Sutarčių turinio matyti, jog ir už įsigyjamas Turto dalis jie mokėjo atskirai, asmeninėmis lėšomis, todėl Sutartyse esant iÅ¡reikÅ¡tai asmenų valiai įsigyti turtÄ bÅ«tent asmeninės nuosavybės teise, bei tuo pačiu sutinkant kad buvęs sutuoktinis turtÄ taip pat įsigytų asmeninės nuosavybė teise, ir mokant už TurtÄ asmeninėmis lėšoms, yra sÄ lygos taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

IeÅ¡kovas teigia, kad byloje nesant įrodymų apie tai, jog atsakovė bÅ«tų gavusi bendraturčio ieÅ¡kovo sutikimÄ dėl investicijų į TurtÄ , ieÅ¡kovas neturi pareigos kompensuoti jos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovas prašė taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir netenkinti atsakovės reikalavimo kompensuoti jos investicijas į bendrÄ TurtÄ , kad ir mažinant jam iÅ¡mokėtinÄ kompensacijos dydį atsakovės investicijų į TurtÄ sÄ skaita. IeÅ¡kovo nuomone, jis neturintis pareigos kompensuoti atsakovei jos turėtų iÅ¡laidų, nei į jam asmeninės nuosavybės teise tenkančiÄ 1/2 Turto dalį, nei į bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, jeigu teismas vis dėl to laikys TurtÄ bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi atsakovo turto dalimi atsakovė naudojosi panaudos teisiniu pagrindu.

Atsakovė atsiliepimuose su ieÅ¡kovo reikalavimais sutiko iÅ¡ dalies, neprieÅ¡taravo turto padalinimo bÅ«dui (vienam iÅ¡ Å¡alių – natÅ«ra visi daiktai, o kitam piniginė kompensacija), tuo pačiu prašė iÅ¡ esmės tenkinti atsakovės teikiamus prieÅ¡inius reikalavimus. Atsakovė teikė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui, kurį vėliau patikslino, iÅ¡dėstydama tokius savo reikalavimus: pripažinti, kad atsakovė N. K. ir ieÅ¡kovas V. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo Å¡iuos nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyto, dalintino nekilnojamojo turto vertė 2002 m.

– 8688,60 Eur; padalinti ieÅ¡kovui V. K. ir atsakovei N. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius, ir žemės sklypÄ , ir priteisti atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius– kiemo statinius ir žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini); priteisti ieÅ¡kovui V.

K. iÅ¡ atsakovės N. K. 4 000 Eur piniginę kompensacijÄ ; konstatuoti, kad nuo 2002 m. santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių N. K. ir V. K. turtinėms teisėms. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodoma, kad Sutartimi 1 atsakovė ir ieÅ¡kovas lygiomis dalimis įsigijo Statinius. Už parduodamus pastatus Å¡alys lygiomis dalimis sumokėjo iÅ¡ viso 30 000,00 Lt. Pastatų inventorizacinis įkainojimas – 44 005,00 Lt. Statiniai yra įsigyti Å¡alių santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė Å¡alių nuosavybė. 2002 m. sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo Å¡ios dienos santuokos nutraukimas sukėlė teisines pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms.

Atsakovės teigimu, dabartinė viso nekilnojamojo daikto vidutinė rinkos kaina turto vertinimo dienÄ â€“ 60 000,00 Eur, neturi įtakos prieÅ¡ieÅ¡kinio dalykui, nes Å¡alių santuoka yra nutraukta de jure 2011 m., kai atsakovei buvo iÅ¡duotas iÅ¡tuokos liudijimas ir de facto, kai 2002 m. Å¡alys nustojo gyventi kartu ir nebevedė bendro Å«kio (dėl Å¡ios aplinkybės Å¡alys nesiginčija). Dalijamo bendro turto vertė 2002 m. buvo 30 000,00 Lt arba 8 688,60 Eur. Kiekvienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies vertė – 4 344,30 Eur.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad iÅ¡vykdamas iÅ¡ namų 2002 m. pasiėmė santuokoje įgytÄ automobilį, kurio tuometinė vertė buvo 1 500,00 Eur. Å i aplinkybė taip pat turi reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kovui priteistinos piniginės kompensacijos dydžio – 750,00 Eur atsakovei už jai tenkančiÄ automobilio ½ dalį ieÅ¡kovas nėra sumokėjęs. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, pripažino, kad ieÅ¡kovo V.

K. ir atsakovės N. K. santuokoje, trukusioje nuo (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyti nekilnojamieji daiktai: gyvenamais namas, , pastatas – Å«kinis pastatas, pastatas – Å¡iltnamis, kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai padalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytus nekilnojamuosius daiktus natÅ«ra ir priteisė atsakovei N. K. asmeninės nuosavybės teise gyvenamÄ jį namÄ , pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , pastatÄ â€“ Å¡iltnamį, kitus inžinierinius statinius – kiemo statinius ir žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), priteisė ieÅ¡kovui V.

K. iÅ¡ atsakovės N. K. 21 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ už padalintÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , iÅ¡dėstė sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos vykdymÄ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio tvarka ir įpareigojo atsakovę N. K. 21 000,00 Eur piniginę kompensacijÄ ieÅ¡kovui V. K. sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis – po 1 750,00 Eur kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡alių santuokos nutraukimo teisme metu (1994 m. rugsėjo 28 d.) galiojo Santuokos ir Å¡eimos kodeksas (toliau tekste – SÅ K).

Pagal SÅ K 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose, todėl konstatavo, kad Å¡alių santuoka laikoma nutraukta įregistravus santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos skyriuje, t. y. 2011 m.. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl turto nuosavybės rÅ«Å¡ies taikė CK trečiosios knygos, o ne SÅ K normas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ prezumpcijÄ , jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė – ieÅ¡kovas nepateikė patikimų duomenų, kad ginčo statiniai bei žemės sklypo dalis bÅ«tų įgyti iÅ¡ asmeninių kiekvieno sutuoktinio lėšų, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas su atsakove namų valdos pirkimo momentu nebegyveno kaip viena Å¡eima, nevedė bendro Å«kio, nesidalino pajamomis, kartu neaugino savo dviejų nepilnamečių vaikų, ir kiekvienas valdė savo turto dalį atskirai.

Tiek atsakovė, tiek jos pakviesti liudyti asmenys (I. D., A. Å .) patvirtinto aplinkybes apie Å¡alių kaip sutuoktinių gyvenimÄ vienoje Å¡eimoje, jiems nusipirkus namÄ Kuršėnuose ir auginant du nepilnamečius vaikus bei ieÅ¡kovo galutinį išėjimÄ iÅ¡ namų bei palikimÄ atsakovės su vaikais vieniems gyventi namų valdoje apie 2002 metus. Pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės reikalavimo taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo to momento, kai Å¡alys negyveno kartu kaip sutuoktiniai ir nebevedė bendro Å«kio, t. y. nuo 2002 m. nurodė, kad nors ir gali bÅ«ti teikiamas toks atsakovės reikalavimas dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo, tačiau faktiÅ¡kai jokių realių materialinių teisinių pasekmių nagrinėjamoje byloje neturi, nes visas ginčo turtas Å¡alių yra įgytas iki 2002 m., ieÅ¡kovas ir atsakovė neįgijo kreditorių, kuriems galėtų bÅ«ti svarbus Å¡is santuokos nutraukimo faktinis momentas ir bendro nekilnojamojo turto dalijimas, kurio vertė 2002 metais siekė 8 688,60 Eur, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad toks atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu teikiamas reikalavimas yra perteklinis.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys sutinka dėl nekilnojamojo turto padalinimo būdo, t. y. sutinka, kad visas bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas būtų padalintas natūra ir priteistas atsakovei N. K., tačiau nesutinka dėl atsakovės ieškovui mokėtinos kompensacijos dydžio, t. y. kompensacijos dydį nustatyti pagal dabartinę turto rinkos vertę ar pagal 2002 m. turto rinkos vertę, nes būtent tuo metu šalys pradėjo gyventi skyrium. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad faktinis santuokos iširimo pradžios momentas šiuo atveju neturi reikšmės, nes visas šalių ginčo turtas įgytas iki jų, kaip sutuoktinių, gyvenimo skyrium pradžios.

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , gyvenimo skyrium pradžios momentas aktualus sprendžiant dėl to, koks turtas turėtų bÅ«ti dalintinas, bet ne dalintino turto vertei nustatyti, dėl to ginčo turto vertė nustatytina pagal rinkos kainas, kurios galiojo teismo sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu ir vertino, kad teismo sprendimo priėmimo metu dalintino turto vertė yra 60 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dalintino turto vertė mažintina atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo lėšomis už 39 494,05 Eur atliko kapitalinį remontÄ , tačiau ne tokia suma, kokiÄ nurodė atsakovė, o suma, kuria dėl kapitalinio remonto padidėjo turto vertė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB korporacijos „Matininkai“ konsultacijoje nurodyta, kad dėl atliktų namo remonto darbų turto vertė galėjo padidėti apie 30 proc., todėl sumažino dalintino turto vertė 18 000,00 Eur suma iki 42 000,00 Eur, o ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydį iki 21 000,00 Eur. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad kompensacijos dydis turėtų bÅ«ti mažintinas ir dėl to, kad ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustydamas iÅ¡ namų pasiėmė santuokoje įgytÄ automobilį, kurio vertė 1 500,00 Eur, tačiau nėra sumokėjęs už tai kompensacijos, kadangi atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimuose nereiÅ¡kė reikalavimo dėl Å¡io turto padalijimo, jis nebuvo įtrauktas į dalintino turto balansÄ , kadangi to kilnojamojo turto jau daug metų nebėra pas ieÅ¡kovÄ , be to atsakovei atiteko visi namų apyvokos reikmenys ir kiti namų valdoje buvę kilnojamieji daiktai, todėl remiantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, nėra pagrindo Å¡ia suma mažinti ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydžio.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai IeÅ¡kovas V. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atsakovės reikalavimams dėl patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo, netenkinti atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio, tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ atsakovės visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo turto teisinį režimÄ . Nesutiktina, kad ieÅ¡kovas nepaneigė įstatyme įtvirtintos prezumpcijos dėl turto teisinio rėžimo. Pirma, pati atsakovė iki prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko bei laikėsi pozicijos, kad ginčo turtas yra jos ir ieÅ¡kovo bendrosios dalinės nuosavybės objektas, jos pozicija pasikeitė tik pateikus prieÅ¡ieÅ¡kinį, tačiau tai nekeičia atsakovės valios sudarinėjant ginčo turto įsigijimo sandorius.

Pažymėtina, kad Sutartis 1 patvirtina Å¡alių valiÄ Ä¯sigyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, kurios 1 dalyje raÅ¡oma, jog „AÅ¡, ......., o mes, V. K. ir N. K. lygiomis dalimis perkame plytų gyvenamÄ jį namÄ ......“. Apmokėjimo už įsigyjamÄ turtÄ faktas Sutartyje 1 taip pat apraÅ¡omas akcentuojant K. dalyvavimÄ sandoryje kaip atskirų pirkėjų, t. y. „Už parduodamus pastatus ......., pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį gavau iÅ¡ pirkėjų V. K. ir N. K. lygiomis dalimis 30 000 .....“.

Sutarties Å¡alių valiÄ dėl turto teisinio režimo patvirtina ir dvi atskiros ginčo Å¡alių sudarytos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys, kuriomis kiekviena iÅ¡ Å¡alių įgijo nuosavybės teises į skirtingus nuosavybės teisės objektus. IeÅ¡kovas įrodė, jog ginčo turto pirkimui Å¡alys naudojo asmenines lėšas. Å alių santuoka buvo nutraukta teismo sprendimu, beveik du metus iki Sutarties 1 sudarymo, todėl ieÅ¡kovas ir atsakovė galėjo sukaupti pinigų apmokėti 30 000,00 Lt lygiomis dalimis, be to, net ir pačioje Sutartyje 1 raÅ¡oma, jog pirkėjai pinigus sumokėjo lygiomis dalimis, t. y. atskirai, po 15 000,00 Lt, o ne vienas už abu ar dar kaip nors panaÅ¡iai.

Ginčo turto įsigijimo metu SÅ K buvo įtvirtintos nuostatos dėl santuokos metu įgyjamo bendro sutuoktinių turto jungtinės nuosavybės, tačiau ginčo Å¡alys tik Å¡ios bylos nagrinėjimo metu sužinojo apie jų santuokos nutraukimo momento ryšį su įraÅ¡o CMS atlikimu, t. y. ginčo Å¡alys sÄ Å¾iningai klydo ir manė, jog jų santuoka nutrÅ«ko teismui priėmus teismo procesinį sprendimÄ . BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo sudarinėjama Sutartis 1 įsigyjant ginčo turtÄ dalimis, kaip bendrasavininkams, todėl Turto priskyrimas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe grindžiamas ginčo Å¡alių padarytÄ klaida iÅ¡kreipia ginčo dalyko įsigijimo sandorių sudarinėjimo metu egzistavusiÄ jų valiÄ .

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieÅ¡kovo pozicijos, kad panaudos bei bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos tam tikra apimtimi turi bÅ«ti taikomos ir bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę valdančių asmenų ginčuose. T. y. ieÅ¡kovo vertinimu, sutuoktiniai, turintys turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra bendraturčiai, tik jų dalys preziumuojamai yra lygios (CK 4.73 straipsnis), todėl ir bendrÄ turtÄ sutuoktiniai turi valdyti bendru sutarimu, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalyje ir 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatytomis taisyklėmis, o ne priimdami vienaÅ¡aliÅ¡kus sprendimus.

Visos atsakovės investicijos į ginčo turtÄ , tiek iÅ¡laikant turtÄ , tiek didinant jo vertę, kurios buvo atliktos be jo sutikimo, neturi bÅ«ti kompensuojamos, nes tam nėra teisinio pagrindo. Be to, reikalavimui dėl atsakovės investicijų susijusių su Turto iÅ¡laikymu ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo taikyti trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovė N. K. apeliaciniu skundu prašė pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį dėl dalinamo santuokoje įgyto nekilnojamojo turto rinkos kainos nustatymo bei piniginės kompensacijos ieÅ¡kovui V.

K. priteisimo ir visiškai patenkinti atsakovės N. K. priešieškinį, kurį atsakovė patikslino, bei priteisti atsakovei iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat prašo priimti ir prie civilinės bylos prijungti rašytinius įrodymus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad faktinis santuokos iširimo pradžios momentas neturi reikšmės ir nesutiktina, kad šalių gyvenimo skyrium pradžios momentas svarbus tik nustatant, koks turtas turėtų būti dalintinas, bet ne dalintino turto vertei nustatyti, kadangi CK 3.100 straipsnio 5 punkte nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindas – sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija).

Be to, CK 3.100 straipsnyje numatytų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, 8 punkte nurodyta „kitais įstatymų nustatytais atvejais“. IeÅ¡kovas nevykdė savo, kaip sutuoktinio ir bendraturčio pareigos rÅ«pintis turtu 18 metų, išėjo iÅ¡ namų, paliko Å¡eimÄ , ja nesirÅ«pino, o atsakovė asmeninėmis lėšomis po santuokos nutraukimo sukÅ«rė iÅ¡ esmės kitos vertės nekilnojamuosius daiktus, juos renovuodama, remontuodama, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alims pradėjus gyventi skyrium 2002 m., baigėsi jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o dalinant santuokoje įgytÄ turtÄ , rinkos kainos nustatymo momentu turėtų bÅ«ti 2002 m.

IeÅ¡kovui, sÄ moningai 9 metus delsusiam pasidalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , sudaryta galimybė pasipelnyti atsakovės sÄ skaita. Pirmosios instancijos teismas taikė du skirtingu metu atsiradusius CK 3.100 straipsnyje numatytus bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindus, t. y. santuokos nutraukimÄ (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turto padalijimÄ teisme (CK 3.100 straipsnio 6 punktas), kuris vyksta po 9 metų nuo santuokos nutraukimo. Tuo atveju, jei teismas laiko, kad nėra pagrindo taikyti CK 3.100 straipsnio 5 punkto, iÅ¡ aukščiau paminėtų punktų turėtų bÅ«ti taikomas CK 3.100 straipsnio 4 punktas ir reikėtų vertinti 2011 m. buvusiÄ turto vertę.

Pirmosios instancijos teismas klaidingai apskaičiavo iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu reikalavo jam priteisti 20 000 Eur dydžio kompensacijÄ už atsakovei atitenkančiÄ turto dalį natÅ«ra. Nei su ieÅ¡kiniu, nei su vėliau patikslinti ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių dalintino turto rinkos kainÄ bei pagrindžiančių ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti piniginės kompensacijos dydį. Po to, kai atsakovė pateikė UAB korporacijos „Matininkai“ konsultacijÄ dėl nekilnojamojo turto kainos, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimÄ padidino 10 000 Eur.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje surinktus įrodymus, t. y. netyrė, nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismui pateiktų objektyvių duomenų –VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriame nurodytos nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės, nustatytos (duomenys neskelbtini). Remiantis Å¡iais duomenimis ginčo turto vertė buvo 35 625 Eur. Teismas neobjektyviai vertino abiejų Å¡alių neginčijamÄ faktinę aplinkybė, jog 2002 m. ieÅ¡kovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ ginčo namų valdos pasiimdamas santuokoje įgytÄ automobilį, kurio vertė tuo metu buvo 1 500 Eur, nes ½ automobilio vertės ieÅ¡kovas atsakovei nekompensavo.

Atsakovė N. K. atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė ieÅ¡kovo apeliacinio skundo netenkinti, o atsakovės apeliacinį skundÄ patenkinti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Nesutiktina su ieÅ¡kovo argumentais, kad atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomu atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du ir tuo pripažino, kad turtas Å¡alims priklauso bendrosios dalinės o ne jungtinės nuosavybės pagrindu.

Nors atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį sutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomu turto padalinimo bÅ«du, t. y., kad nekilnojamasis turtas atitektų atsakovei, o ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡mokama kompensacija, tačiau ginčijo piniginės kompensacijos dydį. Atsakovė niekada nesutiko su ieÅ¡kovo reikalavimu pripažinti, kad nekilnojamasis turtas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. PrieÅ¡ingai, ji teisme įrodinėjo, kad ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ Å¡alys įsigijo iÅ¡ bendrų, santuokoje įgytų lėšų, gyvendamos kartu kaip viena Å¡eima ir jis yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė patikimų duomenų, kad Turtas buvo įsigytas iÅ¡ asmeninių kiekvieno sutuoktinio lėšų, taip pat byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovas su atsakove Statinių pirkimo momentu nebegyveno kaip viena Å¡eima, nevedė bendro Å«kio, nesidalino pajamomis, kartu neaugino savo dviejų nepilnamečių vaikų, ir kiekvienas valdė savo turto dalį atskirai. Tiek atsakovė, tiek jos pakviesti liudyti asmenys (I. D., A. Å .) patvirtino aplinkybes apie Å¡alių kaip sutuoktinių gyvenimÄ vienoje Å¡eimoje jiems nusipirkus namÄ Kuršėnuose ir auginant du nepilnamečius vaikus bei ieÅ¡kovo galutinį išėjimÄ iÅ¡ namų apie 2002 metus.

PrieÅ¡ingai negu teigia ieÅ¡kovas, Sutarties 1 tekstas patvirtina, kad Å¡alys turtÄ pirko bendrai, Å¡eimos poreikių tenkinimui, kurios 5 dalyje nurodyta, jog „P. V. K. ir N. K. pasidalinimo patalpomis tvarkos nustatyti nepageidauja“. Ginčo name yra tik vienas miegamasis, kuriame Å¡alys kartu miegojo, Å¡alys name kartu valgė, todėl akivaizdu, kad Å¡alys namÄ pirko Å¡eimos poreikių tenkinimui, gyvendamos bendrai. Sutartimi 2 ir Sutartimi 3 Å¡alys įsigijo SklypÄ . IeÅ¡kovas pripažino, kad dvi žemės sklypo pirkimo sutartys buvo pasiraÅ¡ytos dėl to, kad taip jas parengė valstybės institucija, parduodanti valstybinę žemę.

Jie su N. K. niekada nebuvo nusistatę naudojimosi Sklypu tvarkos. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad ginčo Å¡alys sÄ Å¾iningai klydo ir manė, jog jų santuoka nutrÅ«ko teismui priėmus sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo, nes teismo sprendime nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog santuoka nutrÅ«ksta ne nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo jo įregistravimo civilinės metrikacijos įstaigoje. Pažymėtina, kad teismo sprendime raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinta Å¡alių pareiga įregistruoti iÅ¡tuokÄ Civilinės metrikacijos skyriuje ir nurodyta mokėtina įmokos už įregistravimÄ suma.

Nesutiktina su ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, susijusiais su kompensacijos už atsakovei priteistÄ ieÅ¡kovui priklausančiÄ nekilnojamojo turto dalį mažinimu. Byloje nustatyta, kad atsakovė į nekilnojamojo turto pagerinimÄ investavo 39 494,05 Eur asmeninių lėšų, o dėl to pakilo ginčo turto vertė. CK 3.98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „jeigu prijungus turtÄ , kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensacijÄ iÅ¡ bendro turto“.

Atsiliepimu į atsakovės N. K. apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. K. praÅ¡o netenkinti atsakovės N. K. apeliacinio skundo ir tenkinti jo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: Nesutiktina, kad spręsdamas dėl kompensacijos dydžio pirmosios instancijos teismas turėjo remtis 2002 m. buvusia Turto verte. CK 3.100 straipsnyje iÅ¡vardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos momentai, kurių vienas yra separacija (CK 3.100 straipsnio 5 punktas), tačiau separacija nėra tapati pradėjimui gyventi skyrium.

Tai visiÅ¡kai skirtingi dalykai, nes pirmoji yra teisinė sÄ voka, nustatoma teismo procesinio sprendimo teisiniu pagrindu pagal CK 3.73 – 3.80 straipsnių nuostatų turinį, tuo tarpu antroji yra faktinio pobÅ«džio aplinkybė, nesukelianti jokių konkrečių aiÅ¡kiai teisės aktuose apibrėžtų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas ginčo Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo momentu negalėjo pripažinti ir CK 3.100 straipsnio 4 punkte nurodyto teisinio pagrindo, nes teismo sprendimu bendras sutuoktinių turtas nebuvo padalintas, o nutraukiant ginčo Å¡alių santuokÄ sprendimu ginčo Å¡alys dar net nebuvo įgiję ginčo turto.

IÅ¡ to seka, jog pirmosios instancijos teismas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo teisiniu pagrindu pasirinko tinkamÄ pagrindÄ , nurodytÄ CK 3.100 straipsnio 6 punkte ir, kad ginčo turto vidutinė rinkos vertė turėjo bÅ«ti nustatinėjama pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl Turto padalinimo priėmimo metu. Pripažintina, kad ieÅ¡kovas neprisidėjo prie ginčo turto iÅ¡laikymo, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jis turi pareigÄ kompensuoti visas atsakovės investicijas į ginčo turtÄ .

IeÅ¡kovas nuolat tvirtino, o atsakovė pripažino, kad visu ginčo turtu nuo pat 2002 metų pabaigos iki pat Å¡ios dienos naudojasi viena atsakovė, todėl bÅ«tų visiÅ¡kai protinga ir sÄ Å¾ininga manyti, kad bÅ«tent atsakovė privalėjo ir visapusiÅ¡kai iÅ¡laikyti bei remontuoti ginčo turtÄ , nes jis susidėvėjo dėl to, kad buvo atsakovės naudojamas. Atsakovės argumentai dėl nepagrįsto nesirėmimo į bylÄ pateiktu VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡u yra nepagrįsti, kadangi valstybinės įmonės iÅ¡vada dėl vidutinės rinkos vertės buvo abstrakti, padaryta neatsižvelgiant į realiÄ ginčo turto bÅ«klę, tuo tarpu turto vertintojo iÅ¡vada dėl ginčo turto vertės buvo atlikta realiai apžiÅ«rėjus vertinamÄ turtÄ .

Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliaciniai skundai netenkintini. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl naujų įrodymų pridėjimo Bendroji taisyklė dėl įrodymų pridėjimo yra ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis).

CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37–38 punktai).

Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ pridėti prie bylos UAB korporacijos „Matininkai“ konsultacijÄ dėl turto retrospektyvinės vertės, nurodo, kad papildomas įrodymas yra reikÅ¡mingas, nustatant turto kainÄ santuokos nutraukimo metu. Duomenų, jog Å¡ie duomenys negalėjo bÅ«ti pateikti į bylÄ anksčiau pirmosios instancijos teismui, apeliantė nepateikė, apeliantė buvo atstovaujamas advokatės, kuriai neabejotinai turėjo bÅ«ti žinomos procesinės galimybės savalaikiai teikti įrodymus.

Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog apeliantė iÅ¡ esmės turėjo objektyviÄ galimybę praÅ¡omus prijungti įrodymus pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, todėl praÅ¡ymas dėl įrodymų prijungimo netenkintinas (CPK 314 straipsnis). Byloje nagrinėjamas ginčas dėl buvusių sutuoktinių turto teisinio režimo ir dėl už turtÄ iÅ¡mokėtinos piniginės kompensacijos dydžio. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. K. ir atsakovė N. K. susituokė (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono CMS.

Å alių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu. Santuokos nutraukimas Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje įregistruotas (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) notarine tvarka patvirtinta nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartimi V. K. ir N. K. lygiomis dalimis nupirko gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , Å¡iltnamį, kiemo statinius, (duomenys neskelbtini), už 30 000,00 Lt, nekilnojamieji daiktai registruoti abiejų pirkėjų nuosavybės teise po ½ dalį.

IeÅ¡kovas V. K. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi, o atsakovė N. K. (duomenys neskelbtini) valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi už 529,25 Lt įgijo po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Dėl Å¡alių įgyto turto teisinio režimo IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu nesutinka su tuo, kad ginčo turtui pirmosios instancijos teismas taikė bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį režimÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡alys manė, jog jų santuoka nutrÅ«ko teismui priėmus procesinį sprendimÄ dėl jų santuokos nutraukimo, todėl pirko TurtÄ lygiomis dalimis ir valdo jį bendrÄ ja daline nuosavybe.

IeÅ¡kovas mano, kad Å¡alims sÄ Å¾iningai suklydus dėl SÅ K nustatyto santuokos nutraukimo momento, tikroji Å¡alių valia buvo įgyti turtÄ ne bendrosios jungtinės, o bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisėjų kolegija su tokiais ieÅ¡kovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių santuokos nutraukimo teisme metu galiojo SÅ K. Pagal SÅ K 40 straipsnį, santuoka laikoma pasibaigusia nuo tada, kai bent vienas iÅ¡ sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimÄ civilinės metrikacijos organuose.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas pagal SŠK 40 straipsnį savaime nesukėlė santuokos nutraukimo padarinių, jei jis nebuvo įregistruotas Civilinės metrikacijos įstaigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2010). Bylos duomenys patvirtina, kad civilinės metrikacijos skyriuje šalių santuokos nutraukimas buvo įregistruotas tik (duomenys neskelbtini), t. y. šalys. teismo priimto procesinio sprendimo dėl santuokos nutraukimo iki ginčo turto įsigijimo santuokos nutraukimo procedūros neužbaigė, o jų santuoka de jure pasibaigė tik (duomenys neskelbtini).

Bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014).

Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad bÅ«tent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms Å¡alims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovo teiginiai, jog jis manė santuokÄ buvusiÄ nutrauktÄ dar (duomenys neskelbtini), kuomet buvo priimtas teismo procesinis sprendimas dėl santuokos nutraukimo, yra iÅ¡ esmės grindžiamas deklaratyviais ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad ieÅ¡kovas su atsakove ginčo turto pirkimo momentu nebegyveno kaip viena Å¡eima, nevedė bendro Å«kio, nesidalino pajamomis, kartu neaugino savo dviejų nepilnamečių vaikų, ir kiekvienas valdė savo turto dalį atskirai. PrieÅ¡ingai, atsakovė byloje paaiÅ¡kino, kad V. K. grįžo į Å¡eimÄ , Å¡alys nusipirko ginčo namÄ ir gyveno kartu. Tokias pat aplinkybes patvirtino tiek atsakovės pakviesti liudyti asmenys (I.

D., A. Å .). Be to, Å¡alys nebuvo nustačiusios pasidalinimo Å¡alims priklausančio turto tvarkos, kas patvirtina, kad turtÄ naudojo kartu. Byloje nėra ginčo, kad ieÅ¡kovas galutinai paliko Å¡eimÄ (duomenys neskelbtini), todėl spręstina, kad Å¡alių santuoka de facto iÅ¡iro jau po Turto įsigijimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, nurodo, kad atsižvelgus į tai, kad kuomet Å¡alys įsigijo TurtÄ , Å¡alių santuoka nebuvo pasibaigusi nei de jure, nei de facto, laikytina, kad Turtas buvo įsigytas santuokos metu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo (2001 m. liepos 1 d.), ar jam įsigaliojus. Pažymėtina, kad tiek ginčo turto įsigijimo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje, tiek 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.

Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Ä®statymuose (SÅ K 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis) numatyta ir asmeninė sutuoktinių nuosavybė, tačiau kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iÅ¡ sutuoktinių faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijÄ . Toks faktas turi bÅ«ti įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Jeigu byla teisme nagrinėjama įsigaliojus naujajam CK, tai turi bÅ«ti daroma ne pagal SÅ K, o pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2002, 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Taigi, nors Turtas buvo įgytas 1996 m. ir 1998 m. Sutarčių pagrindu, sprendžiant dėl jo teisinio režimo turi bÅ«ti taikomos CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normos. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimÄ prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali bÅ«ti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sÄ lyga – aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta valia įgyti turtÄ bÅ«tent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali bÅ«ti įrodinėjamas tik raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik turto iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansÄ ir nustatydamas bendrÄ sutuoktinių turtÄ bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R.

A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Teisėjų kolegija nurodo, kad ieÅ¡kovo nurodomos lėšos, kurias jis nurodė sutaupęs nuo 1994 iki 1996 metų, yra taip pat preziumuojamos, kaip priklausančios abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo įgytos Å¡alių santuokos metu. IeÅ¡kovas kitų įrodymų, patvirtinančių, kad už dalį Turto sumokėjo asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis, nepateikė. Teisėjų kolegija taip pat atmeta ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, jog atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį pripažino, kad Å¡alys ginčo turtÄ Ä¯sigijo bendrosios dalinės nuosavybės bÅ«du.

Teismas pabrėžia, kad iÅ¡ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį turinio galima spręsti, jog atsakovė sutiko su ieÅ¡kovo siÅ«lomo turto padalinimo bÅ«do rezultatu, t. y., kad ginčo turtas atitektų atsakovei, o ieÅ¡kovui bÅ«tų iÅ¡mokama kompensacijÄ , tačiau nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡omos kompensacijos dydžiu, tačiau toks sutikimas nereiÅ¡kia pripažinimo dėl turtui taikytino teisinio režimo. Dėl taikytino bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindo Atsakovė apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo parinktÄ bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindÄ , nesutinka, kad faktinis santuokos iÅ¡irimo pradžios momentas neturi reikÅ¡mės, nesutinka, kad Å¡alių gyvenimo skyrium pradžios momentas svarbus tik nustatant, koks turtas turėtų bÅ«ti dalintinas, bet ne dalintino turto vertei nustatyti, kadangi CK 3.100 straipsnio 5 punkte nurodytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindas – sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija).

Be to, atsakovė teigia, kad jei teismas laiko, jog nėra pagrindo taikyti CK 3.100 straipsnio 5 punkto, tokiu atveju turėtų bÅ«ti taikomas CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatytas bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindas ir nustatant kompensacijÄ už atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistÄ ginčo turtÄ reikėtų vertinti pagal (duomenys neskelbtini) buvusiÄ turto vertę. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovės argumentais neturi pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, separacija kaip pagrindas sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti (CK 3.100 straipsnio 5 punktas) nėra tapatus Å¡alių pradėjimui gyventi skyrium.

CK 3.73 straipsnyje reglamentuojamos separacijos negalima painioti su faktiniu sutuoktinių gyvenimu skyrium, kurio nėra patvirtinęs teismas. CK 3.73 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienas sutuoktinis gali kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ dėl gyvenimo skyrium patvirtinimo, jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, nors ir nepriklausančių nuo kito sutuoktinio, bendras jų gyvenimas tapo netoleruotinas (neįmanomas) arba gali iÅ¡ esmės pakenkti jų nepilnamečių vaikų interesams, arba sutuoktiniai nesuinteresuoti tęsti bendrÄ gyvenimÄ .

CK 3.77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, visais atvejais teismas privalo iÅ¡spręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus, jeigu Å¡ie klausimai nenustatyti sutuoktinių vedybų sutartyje. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Å¡alys, pradėjusios gyventi skyrium, nesusitarė dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausančio turto padalinimo. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija nurodo, kad ginčo Å¡alims faktiÅ¡kai gyvenant skyrium ir turto padalinimo klausimui nesant iÅ¡spręstam, nėra pagrindo taikyti CK 3.100 straipsnio 5 punkto, kaip pagrindo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei pasibaigti.

Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčo Å¡alių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo momentu negalėjo pripažinti ir CK 3.100 straipsnio 4 punkte nurodyto teisinio pagrindo, t. y. momento, kuomet de jure buvo nutraukta ginčo Å¡alių santuoka – (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimu santuokinio turto padalijimo klausimas nebuvo spręstas, o santuokos nutraukimÄ Ä¯registravus Å iaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje Å¡is klausimas liko neiÅ¡spręstas iki Å¡iol.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės santuokos nutraukimo metu galiojusio SÅ K 36 ir kiti straipsniai, prieÅ¡ingai negu 2000 m. CK trečiosios knygos normos (3.51, 3.59 straipsniai) ir 2002 m. CPK normos (CPK 385 straipsnis), nereikalavo nutraukiant santuokÄ toje pačioje byloje spręsti dėl santuokos nutraukimo padarinių (vaikų iÅ¡laikymo, turto padalijimo, kreditorių teisių į sutuoktinių prievoles ir kt.), todėl po santuokos nutraukimo pagal SÅ K normas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto padalijimo klausimai įprastai sprendžiami bendru buvusių sutuoktinių sutarimu arba pagal vieno iÅ¡ buvusių sutuoktinių ieÅ¡kinį teismo sprendimu kitoje byloje.

Pažymėtina, kad dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 3.119 straipsnio reikalavimas dalijamÄ bendrÄ turtÄ Ä¯vertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, reiÅ¡kia, jog turėtų bÅ«ti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienÄ galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jeigu byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai Å¡io teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dienÄ galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis priimta civilinėje byloje O. R. v.

G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, nurodžiusi, kad objektyvus dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iÅ¡ esminių teisingo turto padalijimo garantijų, pažymėjo ir tai, kad teismas, aiÅ¡kindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), o lingvistinis CK 3.119 straipsnio aiÅ¡kinimo metodas, sistemiÅ¡kai jį siejant su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigÄ nustatančiu CK 3.100 straipsniu, galėtų bÅ«ti įmanomas tik idealiai susiklosčius aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju pažymi, kad nors ginčo Å¡alių santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), nes tada buvo įregistruotas santuokos pasibaigimas pagal Å iaulių rajono apylinkės teismo sprendimÄ , tačiau jų bendro turto padalijimo klausimas sprendžiamas kur kas vėliau, t. y. praėjus deÅ¡imčiai metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, dėl Å¡ioje byloje sprendžiamo ginčo ypatumų negalima sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo turto vertės nustatymo momentas turėtų bÅ«ti sietinas su bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigÄ nustatančiu CK 3.100 straipsnio 4 punktu (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga santuokos nutraukimo atveju), kadangi Å¡alims de jure nutraukus santuokÄ , Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalinimo klausimas nebuvo iÅ¡spręstas ir abejas ginčo Å¡alis toks neapibrėžtumas dėl Turto teisinio statuso tenkino.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovė, teigianti, jog ieÅ¡kovas, neprisidėjęs prie bendro turto iÅ¡laikymo, nepagrįstai praturtėjo atsakovės sÄ skaita, nes jam priteistina kompensacija kur kas didesnėmis rinkos kainomis, nei buvusiomis anksčiau, visų pirma, elgėsi neapdairiai, teisiÅ¡kai neįforminusi susitarimo su ieÅ¡kovu dėl bendro turto padalinimo, o antra, atsakovė viena pati naudojosi ginčo turtu, jame gyveno, ieÅ¡kovas Å¡iuo turtu nesinaudojo. Dėl atsakovės investicijų į ginčo turtÄ kompensavimo ir dalintino turto vertės IeÅ¡kovas apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti ieÅ¡kovui mokamos kompensacijos už atsakovei priteistÄ ieÅ¡kovo Turto dalį.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad panaudos bei bendraturčių tarpusavio teisinius santykius reglamentuojančios materialinės teisės normos tam tikra apimtimi turi bÅ«ti taikomos ir bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę valdančių asmenų ginčuose. IeÅ¡kovo vertinimu, nors ir bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, bet turto savininkai, įprastai sutuoktiniai, yra bendraturčiai, tik jų dalys preziumuojamai lygios, todėl ir bendrÄ turtÄ sutuoktiniai turi valdyti bendru sutarimu, o CK 4.77 straipsnis numato, kad jeigu bendraturtis padidina bendrÄ jį daiktÄ ar jo vertę neturėdamas kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tÄ padidintÄ dalį, jeigu jÄ galima atskirti nesužalojant bendro daikto.

Jeigu padidintos daikto ar jo vertės dalies negalima atskirti nesužalojant bendro daikto, tai visų bendraturčių dalys padidėja proporcingai jų bendrosios nuosavybės teise turimoms dalims. Teisėjų kolegija su tokiais ieÅ¡kovo argumentais neturi pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija sutinka, kad bendroji jungtinė nuosavybė turi bÅ«ti valdoma, naudojama bendru sutarimu, tačiau ne pagal CK 4.75 ir 4.77 straipsnius, tačiau pagal CK 3.92 straipsnį, kuris neriboja atsakovės galimybės pagerinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdomÄ turtÄ .

Teisėjų kolegija nurodo, kad, kaip minėta Å¡ios nutarties 45 punkte, ginčo turto padalijimo klausimas nutraukiant Å¡alių santuokÄ dar nebuvo iÅ¡spręstas, todėl bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ginčo turtui nėra pasibaigusi. CK 3.98 straipsnis nustato sutuoktinių teisę į kompensacijÄ . Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį jeigu prijungus turtÄ , kuris yra sutuoktinio asmeninė nuosavybė, padidėjo turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, tai sutuoktinis, dėl kurio asmenine nuosavybe esančio turto padidėjo turto vertė, turi teisę gauti kompensacijÄ iÅ¡ bendro turto.

Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį CK 3.98 straipsnyje numatytos kompensacijos iÅ¡mokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dėl to atmestinas ieÅ¡kovo praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį atsakovės reikalavimui kompensuoti jos investicijas į ginčo turtÄ . Byloje nustatyta, kad atsakovė į ginčo turtÄ investavo 39 494,05 Eur, dėl ko ginčo turto vertė pakilo 30 proc., Å¡ias aplinkybes patvirtina UAB korporacijos „Matininkai“ konsultacija, kurioje nurodyta, kad dėl atliktų namo remonto darbų turto vertė galėjo padidėti apie 30 proc., lyginant hipotetinę nesuremontuoto panaÅ¡aus ar tokio pat namo bei kitų statinių kainÄ .

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad ieÅ¡kovas turto vertės padidėjimo neginčija, nors ir nesutinka, kad dėl to turi bÅ«ti mažinama ieÅ¡kovui priteistina kompensacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė, investavusi asmeninės nuosavybės teise jai priklausančias lėšas į TurtÄ , turi teisę gauti kompensacijÄ už turto vertės padidėjimÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydį 30 proc. dydžiu.

Papildomai teisėjų kolegija pasisako dėl atsakovės argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl atsakovės kartu su prieÅ¡ieÅ¡kiniu teismui pateiktų objektyvių duomenų –VÄ® Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o, kuriame nurodytos nekilnojamųjų daiktų vidutinės rinkos vertės. Remiantis Å¡iais duomenimis ginčo turto vertė (duomenys neskelbtini) buvo 35 625,00 Eur. Kaip pagrįstai atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodė ieÅ¡kovas, valstybinės įmonės iÅ¡vada dėl vidutinės rinkos vertės buvo abstrakti, padaryta neatsižvelgiant į realiÄ ginčo turto bÅ«klę, tuo tarpu turto vertintojo iÅ¡vada dėl ginčo turto vertės buvo atlikta realiai apžiÅ«rėjus vertinamÄ turtÄ , todėl UAB korporacijos „Matininkai“ konsultacijoje nustatyta ginčo turto vertė laikytina tikslesne.

Taip pat teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentus dėl kompensacijos ieÅ¡kovui mažinimo už ieÅ¡kovo pasiimtÄ Å¡alių automobilį , kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Å¡alių automobilio ieÅ¡kovas jau daug metų neturi, be to, atsakovei atiteko visi namų apyvokos reikmenys ir kiti namų valdoje buvę kilnojamieji daiktai, todėl remiantis protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais, nėra pagrindo Å¡ia suma mažinti ieÅ¡kovui priteistinos kompensacijos dydžio.

Dėl bylos procesinės baigties Aptartų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams ir tretiesiems asmenims – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus atsakovės N. K. apeliacinį skundÄ , iÅ¡ atsakovės valstybei priteistina 283 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi buvo atidėtas iki sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo dienos (CPK 84 straipsnis).

Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atmetus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , jam nėra priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ . Atsakovė su atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Kadangi ieÅ¡kovo apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, Å¡ios atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , jai nėra priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos už apeliacinio skundo parengimÄ .

IeÅ¡kovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas rengiant atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės apeliacinį skundÄ . Kadangi atsakovės apeliacinis skundas buvo atmestas visa apimtimi, o ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Atlikus vienarÅ«Å¡ių bylinėjimosi iÅ¡laidų įskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteisiama 116 Eur (600 Eur - 484 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 116 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ atsakovės N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 283 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė – Butkuvienė Lina Muchtarovienė Irena Stasiūnienė