2016-09-20 Nr. AB-17807-3-61-3-03853-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-736-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03853-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ skundą atsakovui Įmonių bankroto valdymo departamentui prie Ūkio ministerijos (Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Stinkoma“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė, UAB „Stinkoma“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (elektroninės bylos b. l. 1–4), prašydamas panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. V-64 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ skyrimo“.

Nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam nepagrįstai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta už tai, kad bankroto administratorius, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte nustatyto termino, iki 2012 m. gruodžio 31 d. nepateikė Vilniaus apygardos teismui UAB „Astro kelias“ kreditorių sąrašo. Taip pat Bendrovė pripažinta nesilaikiusi ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatytos pareigos, nes neužtikrino, kad joje dirbančių asmenų nuolatinė kvalifikacijos tobulinimo trukmė per vienerius metus būtų 24 valandos. Pareiškėjas teigė, kad jis negali būti atsakingas už nustatytus ĮBĮ pažeidimus, nes pagal tikrinamuoju laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą nuobauda galėjo būti skiriama tik fiziniam asmeniui. Nuostatos, kad nuobauda gali būti skiriama ir juridiniam asmeniui įsigaliojo tik 2014 m. liepos 1 d.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (elektroninės bylos b. l. 20–24) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies nuostatos, priešingai nei teigia pareiškėjas, nuo 2014 m. liepos 1 d nesikeitė. Toks pats teisinis reglamentavimas galiojo tiek tikrinamuoju laikotarpiu, tiek ir po 2014 m. liepos 1 d. Tai, kad netekusiomis galios buvo pripažintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių 47 punkto nuostatos, nelaikytina juridinio asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 18 d. sprendimu (elektroninės bylos II t., b. l. 11-13) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Departamentas atliko pareiškėjo planinį patikrinimą, kurio metu konstatavo, kad administratorius, administruodamas bankrutavusią UAB „Astro kelias“, nesilaikė ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkto reikalavimų, taip pat nevykdė jam ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nustatytos pareigos. Atsižvelgus į tai, ginčijamu įsakymu Bendrovei buvo paskirta nuobauda – įspėjimas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija planinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių ir Departamento konstatuotų ĮBĮ reikalavimų pažeidimo, o įsakymo neteisėtumą grindžia tuo, kad nuobauda jam, kaip juridiniam asmeniui, negalėjo būti skiriama, nes iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusios teisės aktų nuostatos nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama tik bankroto administratoriui – fiziniam asmeniui.

ĮBĮ 117 straipsnyje nustatyta, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: įspėjimą (1 p.); viešą įspėjimą (2 p.).

Asmenų, turinčių teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas veiklos priežiūrą reglamentuoja Ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 patvirtintos Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Nuobaudos skyrimo metu galiojusių Taisyklių 46 punkte buvo nustatyta, kad už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų, kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta viena iš ĮBĮ nurodytų nuobaudų. Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs Taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, priima sprendimą skirti administratoriui nuobaudą arba jos neskirti. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo. Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo turi būti motyvuotas.

Iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusiose Taisyklėse inter alia buvo nustatyta, kad nuobauda skiriama: administratoriui, kai administratorius yra fizinis asmuo (47.1 p.); administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Nuobauda vadovui skiriama tik tuo atveju, jeigu tikrinant administratoriaus veiklą nustatoma, kad vadovas pažeidė teisės aktus (47.2 p.). Nuo 2014 m. liepos 1 d. nurodytos nuostatos buvo pripažintos netekusiomis galios.

Pareiškėjo nuomone, skiriant nuobaudą turėjo būti vadovaujamasi Taisyklių 47 punkto nuostatomis, nes inkriminuoti ĮBĮ nuostatų pažeidimai padaryti 2012–2013 m., galiojant jame įtvirtintam teisiniam reguliavimui.

Teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutiko. Pažymėjo, kad Taisyklėse nustatomos procesinio pobūdžio teisės normos, materialinė administratoriaus atsakomybė nustatyta ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje. Šios nuostatos nuo 2014 m. liepos 1 d. nesikeitė. Ginčijamas įsakymas priimtas 2014 m. liepos 16 d., remiantis 2014 m. liepos 8 d. surašytos išvados pagrindu, todėl Departamento direktorius neturėjo teisinio pagrindo jomis vadovautis. Pagal ĮBĮ 117 straipsnį, viena iš šiame straipsnyje numatytų nuobaudų gali būti skiriama administratoriui. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (galiojančias nuo 2014 m. liepos 1 d.), bankroto administratorius – Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėta, kad iki 2014 m. liepos 1 d. galiojusioje ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta iš esmės analogiška bankroto administratoriaus sąvoka. Atsižvelgus į tai, konstatuota, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą, ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui, t. y. ir juridiniam asmeniui, todėl pareiškėjo argumentai, kad juridinio asmens atsakomybė pagal ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalį buvo nustatyta tik nuo 2014 m. liepos 1 d., atmesti kaip nepagrįsti.

Ūkio ministras 2003 m. spalio 20 d. išdavė leidimą Nr. 56a, suteikiantį teisę UAB „Stinkoma“ teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas. Taigi, pareiškėjas pagal ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra bankroto administratorius. Todėl vadovaudamasis ginčui taikytinomis teisės aktų nuostatomis, Departamentas pagrįstai jam skyrė ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą nuobaudą.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nekelia ginčo dėl planinio patikrinimo metu nustatytų ĮBĮ pažeidimų, o pagrindas tenkinti Bendrovės skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nenustatytas, teismas konstatavo, kad UAB „Stinkoma“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Stinkoma“ elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (elektroninės bylos II t., b. l. 15-18), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai) patvirtina, kad asmuo gali būti baudžiamas (baudžiamąja, administracine, tarnybine-drausmine tvarka) tik tuo atveju, jei asmuo pažeidžia nustatytą elgesio taisyklę, o atsakomybė gali būti taikoma tik tam asmeniui, kuris pažeidimo laikotarpiu buvo atsakomybės subjektu. Iš to seka, kad tiek pati elgesio taisyklė, tiek ir subjektai atsakingi už šios elgesio taisyklės paisymą, tiek ir sankcija, nustatyta už šio elgesio taisyklės pažeidimą, turi būti expressis verbis reglamentuoti, kad asmuo žinotų savo prievoles ir sankcijas už šių prievolių pažeidimą.

2. Ginčui aktualaus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d., reglamentavo, kad „Už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą;

2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.“. Atitinkamai Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, kurios nustato nuobaudų skyrimo tvarką, 46 punktas, galioję laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. liepos 1 d., reglamentavo kad „Už įmonių bankrotą reguliuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą ar kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant bankroto administratoriaus veiklą, administratoriui gali būti paskirta poveikio priemonė – nuobauda.

Baigus patikrinimą Departamento direktorius, įvertinęs šių taisyklių 42 punkte nurodytą išvadą, administratoriaus raštu pateiktą nuomonę ir papildomus paaiškinimus ir dokumentus, jeigu jie pateikti, priima sprendimą skirti (neskirti) administratoriui nuobaudą. Departamento direktorius gali priimti kitą, nei siūloma išvadoje, sprendimą dėl nuobaudos administratoriui skyrimo (neskyrimo). Kitas, nei siūlyta išvadoje, sprendimas dėl nuobaudos administratoriui skyrimo (neskyrimo) turi būti motyvuotas. Departamento direktorius gali skirti administratoriui vieną iš Įmonių bankroto įstatymo 117 straipsnio 1 dalyje nurodytų nuobaudų.“.

Šių Taisyklių 47 punktas, galiojęs laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 13 d. iki 2014 m. liepos 1 d. nustatė, kad „Nuobauda skiriama: 47.1. administratoriui, kai administratorius yra fizinis asmuo; 47.2. administratoriaus, kuris yra juridinis asmuo, įgaliotam asmeniui, atliekančiam (atlikusiam) konkrečios įmonės bankroto procedūras, ir (ar) jo vadovui. Nuobauda vadovui skiriama tik tuo atveju, jeigu tikrinant administratoriaus veiklą nustatoma, kad vadovas pažeidė teisės aktus.“. Taigi tikrinamuoju laikotarpiu atsakomybės subjektu galėjo būti išskirtinai tik fizinis asmuo.

Tokia išvada darytina analizuojant Taisyklių 47 punktą, kuriame expressis verbis buvo apibrėžti atsakomybės subjektai – išskirtinai tik juridiniai asmenys. Šiuo atveju įsigaliojęs teisinis reguliavimas nuo 2014 m. liepos 1 d. doktrininiu požiūriu vertinantis kaip juridinio asmens atsakomybę sunkinantis pakeitimas, todėl pagal pamatinius teisės principus – lex retro non agit, juridinis asmuo, ad hoc atveju – pareiškėjas, negali būti atsakomybės subjektu dėl faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti teisės pažeidimą, kurios atsirado nesant tokio teisinio reguliavimo.

Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninės bylos II t., b. l. 21-22), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, materialinės teisės norma – ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti administratoriaus ir administratoriaus padėjėjo atsakomybę, nei tikrinamuoju laikotarpiu, nei po 2014 m. liepos 1 d. nesikeitė - „už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas <...>“, todėl pareiškėjo teiginiai apie principo lex retro non agit pažeidimą teisiškai nepagrįsti.

2. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 4-299 „Dėl bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių (savo esme procesinių teisės normų) 47 punkto pripažinimas netekusiu galios nuo 2014 m. liepos 1 d., Departamento nuomone, negali būti vertinamas kaip juridinio asmens atsakomybę sunkinantis pakeitimas, be to, Departamentas ne tik turi, bet ir privalo taikyti veiklos priežiūros taisykles, galiojančias sprendimo priėmimo metu. Atsižvelgiant į tai, kad Departamento sprendimas priimtas 2014 m. liepos 16 d., buvo taikoma Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. liepos 1 d.

Atsakovas Audito apskaitos turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis (elektroninės bylos II t., b. l. 35-36), prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas išnagrinėtas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, bei ginčo santykių kvalifikavimu, todėl iš naujo jų nekartodamas tik papildo teismo sprendimo motyvus, pasisakydamas dėl apeliacinio skundo argumentų.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad įmonės administratorius (toliau – administratorius) – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis (toliau – fizinis asmuo), ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (toliau – juridinis asmuo) (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.).

Ši įstatymo nuostata patvirtina, kad įmonės administratoriumi gali būti fizinis ir juridinis asmuo. Paskirtas bankroto administratoriumi juridinis asmuo veikia per savo įgaliotą asmenį, atitinkantį bankroto administratoriui keliamus reikalavimus. ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. liepos 1 d.) nustatė, kad nuobauda gali būti skiriama administratoriui. Todėl, remiantis šiomis nuostatomis, daroma išvada, kad įstatymu atsakomybė yra nustatyta įmonės administratoriui fiziniam asmeniui ir juridiniam asmeniui. Juridiniams asmenims atsakomybė gali būti taikoma tada, kai teisės pažeidimą padaro juridinio asmens atstovai arba valdymo organai, veikdami juridinio asmens vardu ir jo interesams.

Vadovaujantis konstituciniu teisinės valstybės principu, drausminės atsakomybės taikymo pagrindai ir sąlygos, inter alia teisinio poveikio priemonės, gali būti nustatytos tik įstatyme. Poįstatyminio teisės akto teisės normos nustato tik atsakomybės realizavimo procedūras. Todėl šio ginčo atveju jos nėra aktualios, nes yra keliamas materialinės teisės taikymas atsakomybei už teisės aktų reikalavimų pažeidimą.

Bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ planinio patikrinimo rezultatų 2014 m. liepos 8 d. išvada patvirtina, kad pažeidimus padarė įmonė, todėl Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos 2014 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-64 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui UAB „Stinkoma“ skyrimo“ pagrįstai nuobauda paskirta juridiniam asmeniui.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Stinkoma“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Stasys Gagys

Virginija Volskienė