2021-11-17 Nr. AB-24194-3-62-3-01602-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-864-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01602-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 5 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 82/04K-80 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 27 paroms, o 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 82/04-126 paskirta kita drausminė nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimus apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas). Kalėjimų departamentui išnagrinėjus skundą buvo konstatuota, kad paskirtos nuobaudos yra nepagrįstos ir Marijampolės PN direktoriaus nutarimai buvo panaikinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad, kai Kalėjimų departamentas priėmė jam palankų sprendimą, jis jau buvo atlikęs Marijampolės PN direktoriaus nutarimais paskirtas nuobaudas, t. y. iš viso 57 paras praleido kamerų tipo patalpose.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad minėtos drausminės nuobaudos buvo paskirtos, nes jis atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje. Marijampolės PN direktorius neatsižvelgė į jo žodinius bei rašytinius paaiškinimus, nesigilino, kodėl jis atsisako atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje. Marijampolės PN administracijai turėjo būti puikiai žinoma, jog minėtame nuteistųjų būryje esantys nuteistieji suformavo grupuotę ir reketuodavo kitus nuteistuosius, atiminėdavo daiktus, grasindavo ir vykdė kitas nusikalstamas veikas. Dėl šių nuteistųjų jis bei kiti asmenys rašė skundus Marijampolės PN administracijai. Marijampolės PN administracija, atsižvelgusi į gautus skundus, perkėlė nuteistuosius į kitą būrį, tačiau nuteistųjų grupuotės nariai sutikę pareiškėją nuolat grasindavo fiziniu susidorojimu.

4. Pareiškėjo nuomone, Marijampolės PN pareigūnai neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad nuteistajam esant kamerų tipo patalpose atsiranda daugybė papildomų apribojimų, kurių nepatiria kiti kartu esantys nuteistieji, t. y. jis visas 57 paras neturėjo galimybės paskambinti ar parašyti laiško šeimos nariams bei artimiesiems, negalėjo apsipirkti pataisos įstaigoje esančioje parduotuvėje, negalėjo naudotis asmeniniais elektros prietaisais, būdavo išleidžiamas pasivaikščioti tik 1 valandą per parą, negalėjo lankyti įvairių užsiėmimų, sportuoti ir kita. Dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos buvo pakirstas jo pasitikėjimas teisingumu bei pataisos įstaigos administracija, patyrė neigiamų psichologinių bei dvasinių išgyvenimų, sukrėtimą, tapo šiurkštus, konfliktiškas, kankino nemiga, sutriko apetitas. Akcentavo, kad dėl minėtų neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 100 Eur už vieną nepagrįstai kamerų tipo patalpose praleistą dieną, iš viso 5 700 Eur.

5. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

5.1. Pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) reglamentuotą pareigą vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Kiekvieną kartą pareiškėjui atsisakius atlikti bausmę jam paskirtame būryje, buvo prašoma pateikti paaiškinimą ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis negali atlikti bausmės jam paskirtame būryje, tačiau pareiškėjas arba atsisakydavo pasiaiškinti, arba teigdavo, kad būryje turi priešų, bet nenurodydavo konkrečių nuteistųjų, kurie, jo teigimu, jam keldavo pavojų. Pareiškėjas taip pat nesikreipė į Marijampolės PN administraciją dėl laikymo atskirai ar izoliuotam. Marijampolės PN nuomone, minėtos aplinkybės patvirtina, jog jie veikė tinkamai.

5.2. Teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinių ar trumpalaikių išgyvenimų ar emocijų arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kita. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra teisinio pagrindo priteisti žalą. Marijampolės PN pareigūnų veiksmai atitiko visus galiojančius teisės aktus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

6.1. Pareiškėjas dėl Marijampolės PN direktoriaus nutarimų 2020 m. kovo 5 d. bei 2020 m. kovo 10 d. kreipėsi su skundais į įstaigą ir prašė panaikinti nutarimais paskirtas nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas. Kalėjimų departamentas, surinkęs ir išsamiai išnagrinėjęs visą su pareiškėjo skundais susijusią dokumentinę medžiagą, nutarė atlikti tarnybinį tyrimą. Tarnybinis tyrimas buvo baigtas 2020 m. gegužės 5 d. surašant tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. LS-2364. Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, kad Marijampolės PN direktoriaus nutarimais paskirtos nuobaudos laikytos nepagrįstomis, todėl jos panaikintos.

6.2. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjui nutarimais paskirtos nuobaudos buvo panaikintos, tačiau pareiškėjas skunde nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų, o rėmėsi tik abstrakčiais ir subjektyviais faktais. Pripažinimas, kad pareiškėjo teisė buvo pažeista, jau suponuoja pakankamą ir teisingą satisfakciją už patirtą skriaudą, o skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 570 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinės žalos, jo teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Marijampolės PN pareigūnų veiksmų nepagrįstai skiriant drausmines nuobaudas, atlyginimą.

9. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, jog Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 82/04K-80 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 27 paroms, taip pat Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 82/04-126 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų. Abiejuose nutarimuose teigiama, kad pareiškėjas atsisakė atlikti laisvės atėmimo bausmę jam Marijampolės PN administracijos paskirtame 1-ame nuteistųjų būryje, todėl buvo nutarta paskirti minėtas nuobaudas. Pareiškėjas iš viso 57 paras laisvės atėmimo bausmę atliko kamerų tipo patalpose.

10. Teismas iš Kalėjimų departamento 2020 m. balandžio 9 d. rašto Nr. 2S-1328 „Dėl S. B. skundų nagrinėjimo“ nustatė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. bei 2020 m. kovo 10 d. nutarimais, 2020 m. kovo 5 d. ir 2020 m. kovo 11 d. pateikė Kalėjimų departamentui skundus, kuriuose prašė panaikinti jam paskirtas nuobaudas. Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į surinktą pirminę medžiagą ir skunduose nurodytas aplinkybes, buvo priimtas sprendimas pradėti tarnybinį patikrinimą. Kalėjimų departamentas, atlikęs tarnybinį tyrimą, 2020 m. gegužės 5 d. surašė tarnybinio tyrimo išvadą Nr. LS-2364 „Dėl S. B. skundų“ (toliau – ir Išvada), kurioje nurodyta, kad iš turimos medžiagos matyti, jog pareiškėjas ne kartą buvo atsisakęs atlikti bausmę pataisos įstaigos administracijos paskirtame būryje ir už tai jam buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjas Marijampolės PN pareigūnams paaiškino, kad turi paskirtame būryje priešų, juos įvardijo ir pabrėžė, jog dėl savo saugumo nenori atlikti bausmės Marijampolės PN administracijos paskirtame nuteistųjų būryje. Kalėjimų departamentas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, jog Marijampolės PN pareigūnai prieš skirdami pareiškėjui nuobaudą neįvykdė BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos – skiriant nuobaudą, atsižvelgti į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, nuteistojo rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo, įvertinti, ar skiriama nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Taip pat Marijampolės PN pareigūnai neatsižvelgė į tai, jog abi nuobaudos buvo paskirtos iš esmės už tą patį pažeidimą. Išvadoje konstatuojama, kad Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. bei 2020 m. kovo 10 d. nutarimais pareiškėjui paskirtos nuobaudos yra nepagrįstos ir nuspręsta panaikinti minėtus nutarimus. Apie priimtą palankų sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2S-1702 „Dėl S. B. skundų išnagrinėjimo“.

11. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Kalėjimų departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundų argumentus bei surinktą medžiagą, konstatavo, jog pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos pažeidžiant BVK 143 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų, kad Kalėjimų departamento sprendimas panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. kovo 10 d. nutarimais pareiškėjui paskirtas nuobaudas būtų teisės aktų nustatyta tvarka apskųstas apygardos administraciniam teismui, todėl sprendimas yra galiojantis ir sukeliantis Marijampolės PN teisines pasekmes.

12. Teismas, įvertinęs BVK (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) 12 straipsnio 2 dalies, 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus, taip pat ir įsakymą atlikti laisvės atėmimo bausmę paskirtame nuteistųjų būryje. Nuteistiesiems galimos skirti nuobaudos yra numatytos BVK 142 straipsnyje. Teismas iš Išvadoje nurodytų aplinkybių nustatė, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo 6 d. iki 2020 m. sausio 28 d. buvo skirtos 35 drausminės nuobaudos, iš jų 9 laikomos galiojančiomis. Atsižvelgdamas į pareiškėjui skirtų nuobaudų skaičių bei įvertinęs tai, jog Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. bei 2020 m. kovo 10 d. nutarimų priėmimo metu 9 iš jų buvo galiojančios, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas sistemingai pažeidinėjo Marijampolės PN galiojusį pataisos įstaigos režimą, todėl jam už Marijampolės PN administracijos teisėtų reikalavimų nevykdymą galėjo būti paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas iki 30 parų.

13. Teismas pabrėžė, kad nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 143 straipsnis. Vadovaujantis 143 straipsnio 2 dalimi, skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog sprendžiant dėl nuobaudų, nustatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus; asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios pagrįstos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2891-575/2016, 2019 m. gegužės 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1249-756/2019 ir kt.).

14. Teismas akcentavo, kad Kalėjimų departamentas Išvadoje konstatavo, jog Marijampolės PN administracija 2020 m. vasario 13 d. bei 2020 m. kovo 10 d. nutarimais skirdama pareiškėjui nuobaudą nesilaikė BVK 143 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos prieš skiriant nuteistajam nuobaudą įvertinti pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, nuteistojo paaiškinimus ir t. t. Pareiškėjas skunde paaiškino, jog nuteistųjų 1-ame būryje turi priešų, bijo dėl savo sveikatos bei gyvybės, todėl atsisakė vykdyti Marijampolės PN administracijos įsakymą atlikti laisvės atėmimo bausmę minėtame būryje, akcentavo, jog pataisos įstaigos administracijai buvo žinoma apie tarp jo ir 1-ame būryje esančių nuteistųjų kilusį konfliktą. Kalėjimų departamentas tarnybinio tyrimo metu nustatė, jog Marijampolės PN pareigūnams buvo žinoma apie tarp pareiškėjo ir 1-o būrio nuteistųjų kilusį konfliktą. 2019 m. rugsėjį kilusio konflikto metu pareiškėjas liudijo, jog šie nuteistieji jam bei kitiems asmenims daro psichologinį spaudimą, atiminėja daiktus, verčia dalį įstaigos parduotuvėje nusipirktų daiktų atiduoti jiems, naudoja fizinį smurtą, organizuoja alkoholio gamybą ir platinimą pataisos įstaigoje. Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad pataisos įstaigoje sutikti nuteistieji iš 1-o būrio jam daro psichologinį spaudimą, grasina fiziniu susidorojimu. Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių bei bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatavo, jog Marijampolės PN pareigūnai, skirdami pareiškėjui nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, elgėsi aplaidžiai, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, todėl buvo padarytas BVK 143 straipsnio 2 dalies nuostatų reikalavimo pažeidimas ir pareiškėjui paskirta nepagrįsta nuobauda. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje Marijampolės PN veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

15. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas neteisėtų Marijampolės PN direktoriaus nutarimų pagrindu buvo nepagrįstai priverstas 57 paras laisvės atėmimo bausmę atlikti kamerų tipo patalpose. Teismas, vadovaudamasis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad asmeniui, kalinamam kamerų tipo patalpose, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, o tai, kad asmuo nepagrįstai laikomas kamerų tipo patalpose, ypač ilgesnį laiką, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo pasunkėjęs, kadangi asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Tokios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi ir kitose iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2008 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-341/2008, 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-309/2012, 2014 m. birželio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-483/2014 ir kt.).

16. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei Marijampolės PN administracija nebūtų priėmusi nepagrįstų nutarimų, t. y. patyrė neturtinę žalą.

17. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgęs į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir aktualią teismų praktiką, nenustatęs, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypač neigiamų padarinių (pavyzdžiui, išgyvenimų, sukrėtimų, kurie būtų turėję įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), kad Marijampolės PN pareigūnai sąmoningai būtų siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsi, atsižvelgęs į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjo prašomą priteisti neturtinės žalos dydį sumažino. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 570 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 18. Atsakovo atstovas Marijampolės PN apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

19. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė BVK 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus, pareiškėjas taip pat pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuriame numatyta, jog nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. EŽTT neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Marijampolės PN nuomone, šioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas pateikė prisidėjimą prie apeliacinio skundo. Kalėjimų departamentas palaiko visus Marijampolės PN apeliacinio skundo argumentus bei reikalavimus ir prie jų prisideda.

21. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

22. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad teismas jam priteisė adekvačią ir atitinkančią visus protingumo kriterijus neturtinės žalos atlyginimą. Teismas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Dėl paskirtų nuobaudų negalėjo nei paskambinti, nei rašyti laiškus šeimai ir draugams, negalėjo apsipirkti įstaigos parduotuvėje, naudotis televizoriumi ir kompiuteriu, buvo atimama patalynė ne miego metu ir kiti apribojimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam neteisėtai ir nepagrįstai buvo paskirtos nuobaudos – perkėlimas į kamerų tipo patalpas.

24. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavo, kad pareiškėjas dėl nepagrįsto perkėlimo į kamerų tipo patalpas (57 paras) galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jeigu Marijampolės PN administracija nebūtų priėmusi nepagrįstų nutarimų, t. y. patyrė neturtinę žalą.

25. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas sistemingai vykdė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus – atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Atsakovo atstovo nuomone, šioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį arba nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus.

26. Šiuo aspektu teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 82/04K-80 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 27 paroms, taip pat Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 82/04-126 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 30 parų, buvo panaikintos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu. Kalėjimų departamentas konstatavo, jog pareiškėjui nuobaudos buvo paskirtos pažeidžiant BVK 143 straipsnio 2 dalies reikalavimus, t. y. netinkamai įvertinus pažeidimo padarymo aplinkybes. Taigi panaikinus ir nesančio galiojančių individualių teisės aktų, kuriuo būtų konstatuoti pareiškėjo padaryti teisės pažeidimai, nėra teisinio pagrindo kalbėti apie tai, kad pareiškėjas tokius bausmės atlikimo režimo pažeidimus įvykdė. Minėtų Marijampolės PN direktoriaus nutarimų panaikinimas reiškia, kad pareiškėjui režimo pabloginimas buvo pritaikytas tam nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas atsakovo atstovo nurodomą aplinkybę – tai, kad Marijampolės PN sąmoningai nesiekė pažeminti pareiškėjo orumo ar nežmoniškai su juo elgtis, pagrįstai vertino kaip aplinkybę, į kurią atsižvelgtina vertinant neturtinės žalos dydį. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kaltė nėra būtina viešosios deliktinės atsakomybės sąlyga. Taigi kaltės (tyčios ar neatsargumo) nenustatymas savaime nėra pagrindas nepriteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą.

27. Kiek tai susiję su neturtinės žalos, kaip deliktinės atsakomybės sąlyga, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad asmeniui, kalinamam kamerų tipo patalpose, be kita ko, ne tik realiai sumažėja bendravimo su aplinka galimybės, bet ir sukeliama kitų nepatogumų, tam tikrų dvasinių išgyvenimų, o tai, kad asmuo nepagrįstai laikomas kamerų tipo patalpose, ypač ilgesnį laiką, yra laikytina pakankamu pagrindu neturtinės žalos atsiradimo faktui konstatuoti. Be to, tokiu atveju nėra būtina įrodinėti, kad asmens bendravimas su artimaisiais ir kitais asmenimis iš tiesų buvo apsunkintas, kadangi kitaip būti ir negalėjo – asmeniui, laikomam kamerų tipo patalpose, vadovaujantis BVK 145 straipsnio 1 dalimi, taikomas griežtesnis režimas ir su juo susiję ribojimai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog pareiškėjas byloje aptariamu atveju patyrė neturtinę žalą.

28. Kiek tai susiję su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos dydžiu, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes (patirtų apribojimų mastą ir pobūdį), mano, kad priteista 570 Eur suma yra tinkama, todėl keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl tenkinti atsakovo atstovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys