2025-12-12 Nr. CB-6606-2-60-3-00011-2025-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4104

Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00011-2025-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 23 d. paduotu suinteresuoto asmens T. H. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Suinteresuotas asmuo T. H. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo Lutone 2023 m. liepos 25 d. galutinį sprendimą byloje Nr. LU21C03513; suinteresuoti asmenys – T. H., J. S. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Jungtinės Karalystės teismas 2023 m. liepos 25 d. galutiniu sprendimu byloje Nr. LU21C03513: i) panaikino Jungtinės Karalystės teismo 2021 m. birželio 18 d. sprendimą dėl R. F. L., Ch. M. G. L. ir D. S. laikinosios globos; ii) paskyrė ponią L. ir poną L. nepilnamečių vaikų R., K. ir D. specialiaisiais globėjais; iii) leido R., K. ir D. visam laikui išvykti iš jurisdikcijos (Jungtinės Karalystės), kad jie galėtų gyventi Lietuvoje su ponia L. ir ponu L.; iiii) uždraudė motinai C. L. (dabar vardas ir pavarė – T. H.) ir D. tėvui J. S. išvežti ar bandyti išvežti R., K. ir D. iš ponios L. ir pono L. ar bet kurios trečiosios šalies, kuriai jie yra patikėti globoti, įskaitant bet kokią ugdymo įstaigą, išskyrus bendravimą, dėl kurio susitarta su specialiaisiais globėjais, arba bet kokią kitą Lietuvos teismų priimtą nutartį; iiiii) nurodė, kad pagal 1989 m. Vaikų įstatymo 91 straipsnio 14 dalį ir 91A straipsnį iki 2025 m. rugpjūčio 10 d. C. L. be teismo leidimo arba be tolimesnio teismo nurodymo negali pateikti jokio prašymo dėl teismo sprendimo, susijusio su R., K. ir D. pagal 1989 m. Vaikų įstatymo 8 straipsnį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2T-20-881/2025 pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo Lutone 2023 m. liepos 25 d. galutinio sprendimo byloje Nr. LU21C03513 dalį, kuria E. L. ir R. L. paskirti vaikų R., K. ir D. specialiaisiais globėjais.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. spalio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį.

Suinteresuotas asmuo T. H. kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjos E. L. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Jungtinės Karalystės Šeimos Teismo Lutone 2023 m. liepos 25 d. galutinį sprendimą.

Atrankos kolegija pažymi, kad 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymu. Šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Taigi, dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties gali būti paduodamas ne kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, o prašymas nurodytą nutartį peržiūrėti per trisdešimt dienų terminą. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutarties peržiūrėjimo byloje suinteresuoti asmenys T. H. ir J. S. padavė prašymą Lietuvos apeliaciniam teismui peržiūrėti nurodytą nutartį, dėl nurodytos nutarties kasacinis skundas negalėtų būti paduotas, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartis nėra kasacinio apskundimo objektas. Tuo tarpu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 7 d. nutarties, kuria teismas nutarė palikti nepakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 29 d. nutartį, kasacinis skundas gali būti paduodamas.

Suinteresuoto asmens T. H. kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. spalio 7 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ir įvertinti suinteresuotų asmenų pateiktus naujus įrodymus, kurie patvirtina esminių aplinkybių pasikeitimą po Jungtinės Karalystės teismo sprendimo priėmimo.

2. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – Hagos konvencija) 5 straipsnį, nustatantį jurisdikciją pagal vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Jungtinės Karalystės teismas turėjo jurisdikciją nagrinėti bylą Nr. LU21C03513, nors: Jungtinės Karalystės teismo galutinio sprendimo priėmimo metu (2023 m. liepos 25 diena) šeima daugiau nei dvejus metus negyveno Jungtinėje Karalystėje ir nepalaikė su ja jokių ryšių; vaikai R. ir K. buvo Prancūzijos Respublikos, D. – Lietuvos Respublikos piliečiai; J. S. nuo 2022 m. lapkričio 22 dienos buvo oficialiai pripažinęs vaikų R. ir K. tėvystę, kas įrašyta Prancūzijos bei Lietuvos institucijų išduotuose gimimo liudijimuose; egzistavo išimtinė teisė Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija pagal CPK 785 straipsnį, kadangi J. S. yra Lietuvos Respublikos pilietis.

3. Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai taikė Hagos konvencijos 23 straipsnio 2 dalies d punktą, nenustatęs viešosios tvarkos pažeidimo, nors Jungtinės Karalystės teismo sprendimas priimtas neatsižvelgus į esminių aplinkybių pasikeitimą – tėvystės pripažinimą, vaikų pilietybę.

4. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos 2019 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-182-969/2019, kurioje nurodyta, kad viešosios tvarkos pažeidimu pripažįstami atvejai, kai užsienio teismo sprendimo pripažinimas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindinėms teisės principams. Jungtinės Karalystės teismo galutinis sprendimas pažeidžia Lietuvos Respublikos viešąją tvarką, kadangi teismas buvo melagingai suklaidintas, kad J. S. nėra vaikų R. ir K. tėvas, nors jis buvo oficialiai pripažinęs tėvystę; nebuvo atsižvelgta į naujus vaikų gimimo liudijimus, kuriuose nurodytas tėvas J. S.; nebuvo atsižvelgta į T. H. vardo ir pavardės pakeitimą; sprendimas priimant neturint jurisdikcijos.

5. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo geriausių vaiko interesų apsaugos principo. Teismas nevertino to, kad suinteresuoti asmenys aktyviai siekė susigrąžinti vaikus; suinteresuoti asmenys turi gyvenamąją vietą ir darbą Lietuvos Respublikoje; vaikai turi teisę gyventi su savo biologiniais tėvais; pareiškėja E. L. nurodė, kad suinteresuoti asmenys konfliktuoja su atsakingomis institucijomis, nes siekia susigrąžinti vaikus.

6. T. H. nebuvo tinkamai išklausyta baigiamajame teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, kurias sukėlė kontraceptinis implantas. Teismas nesuteikė medicininės pagalbos ir neužtikrino galimybės dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu ar atidėti posėdį, taigi buvo pažeista teisė į teisingą teismo procesą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių ir Jungtinės Karalystės Lutono Šeimos Teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė