c5d2b332-3bab-4567-a910-e23c55318577 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1324-142/2013

Proc. Nr. 3-61-3-02843-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.; 8.1.1.; 74.

 (S)

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės

27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. B. skundÄ dėl sprendimų panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai,

n u s t a t ė:

Ž. B. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti: 1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2012 m. spalio 16 d. sprendimÄ Nr. S-182 (7-178/2012), 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. 68-149 ir 3) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2012 m. birželio 29 d. sprendimÄ Nr. (04.7.2)-K3-162. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ priimti naujÄ sprendimÄ atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo visų priskaičiuotų fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – FAPM) (iÅ¡ viso 26 018 Lt) ir gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) (iÅ¡ viso 4 622 Lt) delspinigių, o ne nuo jų dalies (50 procentų).

PaaiÅ¡kina, kad Inspekcija 2012 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-162 neatleido pareiÅ¡kėjo nuo FAPM delspinigių ir GPM delspinigių. Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu pareiÅ¡kėjas padavė skundÄ VMI prie FM, kuri 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 68-149 netenkino skundo. PareiÅ¡kėjas skundėsi MGK, kuri 2012 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. S-182 (7-178/2012) nusprendė iÅ¡ dalies panaikinti minėtÄ atsakovo sprendimÄ ir atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies, t. y. 11 017,72 Lt FAPM delspinigių ir 3 201,20 Lt GPM delspinigių mokėjimo. PareiÅ¡kėjas nesutinka, kad jo atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®)

100 straipsnio 1 dalies 3 punktas. PareiÅ¡kėjo materialinė padėtis sunki – gaunamas mėnesinis darbo užmokestis mažesnis nei minimalus, buvusiai sutuoktinei jis padeda rÅ«pintis keturiais vaikais, du iÅ¡ kurių yra nepilnamečiai. Nors du pilnamečiai vaikai dirba, tačiau jų gaunamas darbo užmokestis nesiekia minimalaus, abu vaikai yra studentai, jiems nepakanka gaunamo darbo užmokesčio studijoms ir pragyvenimui, todėl pareiÅ¡kėjas su buvusia sutuoktine remia vaikus. Mokestinis patikrinimas vyko ilgiau nei penkerius metus ir per šį laikotarpį susikaupė didelė delspinigių suma. Mano, kad delspinigiai susikaupė ne dėl pareiÅ¡kėjo, o dėl mokesčių administratoriaus kaltės (neveikimo).         Mokestinio ginčo laikotarpiu tyrimas bÅ«davo pristabdomas ir vėl pradedamas, tokio elgesio priežastys nenurodomos. Remiasi MAÄ® 119 straipsnio 6 dalimi. PaaiÅ¡kina, kad sudaręs mokestinės paskolos sutartį geranoriÅ¡kai siekia įvykdyti mokestinę prievolę. PareiÅ¡kėjas, jeigu nebÅ«tų taip ilgai užsitęsęs mokestinis tyrimas, jau bÅ«tų grÄ Å¾inęs dalį priskaičiuotų mokesčių. MGK patvirtino, kad pareiÅ¡kėjas nėra kaltas dėl tokios didelės delspinigių sumos susidarymo.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (b. l. 57), byla nagrinėjama pareiškėjui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo

78 straipsnio 3 dalis).

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (b. l. 28) su pareiškėjo skundu nesutinka.

PaaiÅ¡kina, kad delspinigiai, jų skaičiavimo tvarka, dydis, atleidimo nuo jų sÄ lygos nustatytos MAÄ® ketvirtajame skirsnyje, kuris skirtas mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dams reglamentuoti (MAÄ® 95–100 straipsniai). Dėl to mokesčių teisėje delspinigių pirminė funkcija yra užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymÄ , jie pirmiausia yra skirti kompensuoti valstybės finansinius nuostolius, kurie atsiranda laiku nesumokėjus mokesčių. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nesumokėjus mokesčių arba sumokėjus juos ne laiku, valstybės iždas negauna pajamų, auga biudžeto deficitas, ribojamos ar net atimamos galimybės valstybei įgyvendinti savo uždavinius ir vykdyti funkcijas, gyvybiÅ¡kai svarbias jos piliečiams, tautai, valstybei (Konstitucinio Teismo 1997 m. liepos 10 d. nutarimas). Delspinigių, kaip mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės, esmė yra ta, kad jų taikymas arba galimybė juos taikyti skatina mokestinės prievolės savanoriÅ¡kÄ ir tinkamÄ vykdymÄ , o nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju – užtikrina įsiskolinimo biudžetui bei turtinių valstybės praradimų (pvz., dėl naudojimosi valstybei nesumokėtomis mokesčių sumomis) padengimÄ . Delspinigiai yra įprasti civiliniuose, o ne baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose, kuriuose, jie, be kita ko, atlieka kompensacinę funkcijÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-2619/2011). PareiÅ¡kėjas neatitinka nei vienos iÅ¡ sÄ lygų, įtvirtintų LR MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Tačiau MGK nustatė, jog pareiÅ¡kėjo mokestinis patikrinimas, kuris dėl įvairių priežasčių buvo stabdomas bei atnaujinamas, vyko 5 metus. MGK nuomone, toks patikrinimas tęsėsi pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ ir neatitiko ,,trumpiausio laiko“ reikalavimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos

6 straipsnio 1 dalies aspektu. MGK taip pat pažymėjo, kad reikia vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais, kurie taikomi mokestiniuose santykiuose. Be to, buvo atsižvelgta į Konstitucinio Teismo doktrinÄ dėl skiriamų sankcijų už įstatymų pažeidimus (delspinigiai mokesčių teisėje taip pat traktuojami kaip sankcija, kuri gali bÅ«ti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai nevykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius), kita vertus, delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, nes pareiÅ¡kėjas netinkamai vykdė mokestines prievoles (MGK 2010m. rugpjūčio 10d. sprendimas Nr. S-203 (7-151/2010)), todėl MGK konstatavo, jog yra pagrindas pareiÅ¡kėjÄ atleisti tik nuo 50 proc. apskaičiuotų FAPM ir GPM delspinigių mokėjimo. Atsakovė daro iÅ¡vadÄ , kad MGK iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡dėstė savo sprendimÄ , todėl nėra pagrindo pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti.

VMI prie FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį pranešta (b. l. 52), byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant (Administracinių bylų teisenos įstatymo

78 straipsnio 3 dalis).

Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimo nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (b. l. 56).

Skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad Ž. B. 2012 m. birželio 4 d. pateikė Inspekcijai praÅ¡ymÄ (MGK byla indeksas 6.11-03(7-178/2012), l. 13, numeracija lapo apačioje) atleisti nuo 26 018 Lt FAPM delspinigių ir 4 622 Lt GPM delspinigių. PraÅ¡yme nurodė sunkiÄ savo finansinę padėtį, ypatingai pabrėžė vaikų teises ir poreikius.

Inspekcija 2012 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-K3-162 nuspręsta neatleisti pareiÅ¡kėjo nuo delspinigių (b. l. 6–7). Sprendime analizuojami visi galimi pagal MAÄ® atleidimo nuo delspinigių pagrindai (MAÄ® 141 straipsnio 1 dalis, 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 113 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir faktinės aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjo turtine ir socialine padėtimi. Kadangi pareiÅ¡kėjas nurodė iÅ¡laikantis vaikus, įvertinta pareiÅ¡kėjo pilnamečių vaikų turtinė padėtis, nustatyta, kad jie dirba, gauna pajamas ir turi nekilnojamojo turto. Inspekcijos sprendime daroma iÅ¡vada, kad, nors pareiÅ¡kėjo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau jis yra darbingo amžiaus, priežasčių, dėl kurių jis negali susirasti geriau apmokamo darbo ar papildomo darbo, nenustatyta, pareiÅ¡kėjas gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, nėra valstybės remiamas, atsižvelgiama į tai, kad papildomai mokesčiai buvo priskaičiuoti dėl pareiÅ¡kėjo gautų pajamų, kurios nebuvo pagrįstos jokiais juridinę galiÄ turinčiais dokumentais, du vaikai yra dirbantys, turi nekilnojamojo turto, todėl nėra pagrindo atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių. Sprendime vadovaujamasi ir VMI prie FM virÅ¡ininko 2004 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. VA-144 patvirtintomis taisyklėmis.

PareiÅ¡kėjas šį sprendimÄ skundė VMI prie FM (MGK byla, l. 8–9). Skunde iÅ¡ esmės atkartojami Inspekcijos sprendimo teiginiai ir jokie pareiÅ¡kėjo papildomi motyvai ir argumentai nepateikiami. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ Inspekcijos sprendimo tik daro iÅ¡vadÄ , jog nuo delspinigių atleidžiami asmenys, kurie slepia savo pajamas.

VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimÄ Nr. 68-149 (b. l. 8–10), kuriuo iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ . Sprendime įvertinama pareiÅ¡kėjo turtinė padėtis ir teigiama, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamų reikalavimų dėl atleidimo nuo delspinigių. PraÅ¡ymas nebuvo tenkinamas.

PareiÅ¡kėjas VMI prie FM sprendimÄ skundė MGK (MGK byla, l. 1–2). Å iame skunde pareiÅ¡kėjas jau ginčijo VMI prie FM sprendimo argumentus ir aiÅ¡kino, kad jo dviejų vaikų vardu registruotas nekilnojamas turtas yra menkavertis, kad jų darbo užmokestis 2011 metais nesiekė 400 Lt. Nurodė, kad tai reiÅ¡kia, jog vaikai nepajėgÅ«s save iÅ¡laikyti. Nurodė, kad neįvertinta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas turi dar du nepilnamečius vaikus.

MGK 2012 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. S-182 (7-178/2012) iÅ¡ dalies panaikino VMI prie FM 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ Nr. 68-149 ir atleido pareiÅ¡kėjÄ nuo dalies, t. y. 11 017,72 Lt FAPM ir 3 201,20 Lt GPM delspinigių mokėjimo (b. l. 11-13). Pirmiausiai MGK nagrinėjo, ar yra pagrindas atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Nurodė, kaip turi bÅ«ti vadovaujamasi MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punktu – turi bÅ«ti neginčytinai įrodyta, jog fiziniam asmeniui reikalinga valstybės parama, be to, Å¡ios nuostatos negali bÅ«ti taikomos formaliai. Ä®vertinama pareiÅ¡kėjo socialinė ir turtinė padėtis, jo darbingumas ir daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atleistas nuo delspinigių MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.

MGK sprendime daroma iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju reikia vadovautis MAÄ® 8 straipsnio, įtvirtinančio teisingumo ir visuotino privalomumo principÄ , nuostatomis. Nurodoma, kad MGK posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė argumentus dėl per ilgo patikrinimo, kuris tęsėsi nuo 2004 metų iki 2009 metų. MGK sprendime remiasi MAÄ® 114, 119 straipsniais ir VMI prie FM virÅ¡ininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų taisyklių nuostatomis (Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklės). MGK sprendime įvertintos mokestinio patikrinimo atlikimo aplinkybės (pavedimas tikrinti iÅ¡raÅ¡ytas 2004 m. rugsėjo 20 d.), nurodoma, kad mokestinis patikrinimas dėl įvairių priežasčių buvo stabdomas ir atnaujinamas, baigtas buvo tik 2009 m. gruodžio 4 d. MGK įvertino tai, kad mokestinis patikrinimas nevyko per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies – sumažino delspinigius 50 procentų.

PareiÅ¡kėjo skundas teismui jau grindžiamas ir tuo, kad mokestinis patikrinimas vyko ne per objektyviai įmanomÄ kuo trumpesnį laikÄ . Taip pat pareiÅ¡kėjas laikosi nuostatos, jog jam turi bÅ«ti taikomas MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas dėl sunkios jo turtinės padėties. PareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o atleisti nuo delspinigių pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies nuostatas (neįrodinėja, kad mokesčių įstatymÄ pažeidė ne dėl savo kaltės, kad mokesčių įstatymÄ pažeidė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios, kad nepadaryta žala biudžetui, kad įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčių įstatymo iÅ¡aiÅ¡kinimo ar jam asmeniÅ¡kai pateikto klaidingo paaiÅ¡kinimo), tačiau teismas įvertina ir šį galimÄ atleidimo nuo delspinigių pagrindÄ .

Dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių remiantis MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

MAÄ®

100 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra Å¡io Ä®statymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas (2 p.); kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io Ä®statymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Å is atleidimo pagrindas gali bÅ«ti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAÄ® 113 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiÅ¡ka gali bÅ«ti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma iÅ¡ieÅ¡koti dėl objektyvių priežasčių arba kuriÄ priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiÅ«riu, kai netikslinga priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti nepriemokÄ , kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę paÅ¡alpÄ ) arba tokia parama jau teikiama. Å is nepriemokos pripažinimo beviltiÅ¡ka pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar Å«kinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis.

Å ių teisės normų taikymo aiÅ¡kinimas ne kartÄ pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje. Teismas vadovaujasi LVAT 2012 m. rugsėjo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-1393/2012, 2012 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje. Nr. 483-1558/2012, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 556-3170/2011, 2011 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje A556-2544/2011, 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-372/2011 ir kt.

Byloje nustatyta, to neginčija ir pareiÅ¡kėjas, kad pareiÅ¡kėjas dirba, jis yra darbingo amžiaus, nėra neįgalus, pareiÅ¡kėjas neįrodinėjo, kad jam reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ar reabilitacija. PareiÅ¡kėjas dirba (duomenys neskelbtini), gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Nors pareiÅ¡kėjas pats registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau pagal minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ , MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 3 punktas negali bÅ«ti taikomas pareiÅ¡kėjui jau vien dėl to, kad asmuo yra darbingas ir jam neteikiama jokia valstybės parama. PareiÅ¡kėjas akcentuoja tai, kad jis remia vaikus: du nepilnamečius ir du pilnamečius. Mokesčių administratorius iÅ¡aiÅ¡kino, kad pilnamečiai vaikai dirba ir turi nekilnojamojo turto. Tai, kad jų darbo užmokesčio dydžiai nėra dideli, nereiÅ¡kia, kad Å¡eima yra socialiai remiama. Taip pat valstybės paramos bÅ«tinumo nerodo ir ta aplinkybė, jog pilnamečių vaikų nekilnojamas turtas, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, yra menkavertis. Å ių vaikų iÅ¡laikyti pareiÅ¡kėjas neprivalo. PareiÅ¡kėjas ir neįrodė, kad jis teiktų vaikams kokiÄ nors paramÄ . Dėl nepilnamečių vaikų pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, kad jiems bÅ«tų reikalingas gydymas, kad jie bÅ«tų socialiai remiami. PareiÅ¡kėjas nurodė, kaip jis remia Å¡iuos du vaikus, tik nurodė, kad jie gyvena su buvusia sutuoktine. Nustatyta, kad santuoka nutraukta 2001 m. spalio 19 d. (MGK byla indeksu 6.11-02(7-151/2010), l. 54, Å¡ios bylos l. 19). Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas savo valia visÄ savo atlyginimÄ perveda buvusiai sutuoktinei. Teismo reikalavimu pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 10 d. pateikė informacijÄ (b. l. 35), kad pareiÅ¡kėjo

2012 m. sausio 9 d. praÅ¡ymu darbdaviui visas jo uždarbis pervedamas į A. B. sÄ skaitÄ (b. l. 38). Lėšos ir buvo pervedamos pareiÅ¡kėjo

prašymu (b. l. 39–47). Šios aplinkybės nepatvirtina pareiškėjo nurodomos turtinės padėties, kadangi lieka neaišku, iš kokių lėšų pragyvena pats pareiškėjas. Šios aplinkybės galimai reiškia tik tai, kad pareiškėjas siekia nemokėti jam priskaičiuotų mokesčių sumų iš gaunamo darbo užmokesčio.

Dėl nurodytų aplinkybių ir mokesčių administratoriai, ir MGK teisėtai ir pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti taikomas MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies

3 punktas.

Nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų galima taikyti MAÄ® 100 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir 141 straipsnio 1 dalį. Teismui yra pateikta vykusio mokestino ginčo byla (MGK byla indeksu 6.11-02(7-151/2010). Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas ginčijo paduodamas skundÄ MGK VMI prie FM 2010 m. gegužės 26 d. sprendimÄ Nr. 68-127. Mokesčių administratorius apskaičiavo pareiÅ¡kėjo 2000 ir 2003–2004 m. laikotarpių FAPM ir GPM, mokesčio bazę nustatė vadovaudamasis MAÄ®

70 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėjas deklaruoti mokesčius buvo įpareigotas Generalinės prokuratūros teikimu (2002 m. gegužės 2 d. Nr. 2/1055, MGK byla indeksu 6.11-02(7-151/2010), l. 198, numeracija lapo viršuje).

MGK 2010 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu Nr. S-203(7-151/2010) buvo patvirtintas VMI prie FM 2010 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr.68-127. IÅ¡ MGK sprendimo matyti, dėl kokių aplinkybių vyko mokestinis ginčas – į pareiÅ¡kėjo asmeninę sÄ skaitÄ 2001 m. gruodžio 13 d. buvo pervesta 11 928 Lt nenustatytos kilmės pajamų iÅ¡ užsienio, 2002 m. sausio 25 ir kitomis datomis į pareiÅ¡kėjo asmeninę sÄ skaitÄ gauta pajamų iÅ¡ kitų asmenų. PareiÅ¡kėjas neteikė jokių lėšų Å¡altinius pagrindžiančių juridinę galiÄ turinčių dokumentų, pajamų nedeklaravo, mokesčių administratoriui aiÅ¡kino, kad tų asmenų neprisimena, nežino, kodėl jie pervedė lėšas. IÅ¡ MGK sprendimo matyti, kad tie asmenys buvo nustatinėjami, apklausinėjama daug vienodomis pavardėmis ir vardais asmenų. Taip pat MGK sprendime analizuojamos aplinkybės, kurios patvirtino, jog įrodinėdamas lėšų kilmę pareiÅ¡kėjas nurodė aplinkybes, kurios buvo paneigtos (pvz. dėl lėšų gavimo iÅ¡ A. D., buvusios sutuoktinės brolio). IÅ¡ mokestinio ginčo sprendimų daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas mokesčių įstatymus pažeidė dėl savo kaltės, nebuvo jokių kitų objektyvių aplinkybių, trukdančių tinkamai deklaruoti ir mokėti mokesčius (nenugalimos jėgos, kitų asmenų prievartos ir pan.), nebuvo jokio klaidingo mokesčių administratoriaus iÅ¡aiÅ¡kinimo, taip pat tokiais veiksmais akivaizdžiai buvo padaryta žala biudžetui, nes į biudžetÄ nebuvo laiku sumokėti mokesčiai nuo gautų pajamų, kurių kilmės pareiÅ¡kėjas neįrodė. Todėl pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atleistas nuo delspinigių MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais.

Nors pareiÅ¡kėjas ir toliau palaiko argumentÄ , jog dėl per ilgo patikrinimo delspinigiai turi bÅ«ti visai panaikinami, Å¡is argumentas atmetamas. MGK 2012 m. spalio 16 d. sprendime „Dėl Ž. B. 2012-08-28 skundo“ Nr. S-182(7-178/2012) jau įvertino tÄ aplinkybę, kad mokestinis ginčas vyko ne per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ laikÄ , ir sumažino delspinigius 50 procentų, vadovaudamasi MAÄ® 8 straipsnyje įtvirtintais principais.

Dar labiau mažinti delspinigius nėra pagrindo. Susipažinęs su mokestinio ginčo byla (MGK byla indeksu 6.11-02(7-151/2010) teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje, o taip pat mokestinio ginčo sprendimuose yra pakankamai duomenų, kad mokestinis tikrinimas vyko taip ilgai ir dėl paties pareiÅ¡kėjo veiksmų. Jau minėta, kad tai nurodyta ir MGK 2010 m. sprendime. Tai, kad vykstant mokestiniam tyrimui pareiÅ¡kėjas nebendradarbiavo su mokesčių administratoriais, patvirtina mokestinio ginčo bylos aplinkybės – pareiÅ¡kėjas neaiÅ¡kiai ir netiksliai nurodydavo asmenis, iÅ¡ kurių gaudavo į savo sÄ skaitas lėšas, o dėl to mokesčių administratorius privalėjo tų asmenų ieÅ¡koti, kartais dėl vienos nurodytos pavardės reikdavo apklausti iki 6 asmenų, gyvenančių skirtingose vietose, jų buvo ieÅ¡koma (MGK byla indeksu 6.11-02(7-151/2010), l. 179, 181, 182, 183, 184, 185, 187, 188). Tai, kad pareiÅ¡kėjas nepilnai vykdė nurodymus, konstatuota ir pratęsiant pavedimÄ tikrinti. Nurodytoje MGK byloje yra pavedimas tikrinti Nr. 21-04-41-647, tikrinimas pradėtas 2004 m. rugsėjo 20 d., paskutinis pratęsimas yra 2009 m. gruodžio 18 d. Nurodomos termino pratęsimo priežastys. IÅ¡ nurodytų priežasčių ir kitos to mokestinio ginčo bylos medžiagos matyti, kad tikrinimas pratęsiamas buvo ir dėl mokesčių mokėtojo nepilnai vykdomų nurodymų, buvo ieÅ¡komi pareiÅ¡kėjo netiksliai nurodyti asmenys, kurie, pareiÅ¡kėjo teigimu, pervedė jam lėšas (minėta MGK byla, l. 192–197, 200–201). Kad buvo duodami netikslÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s paaiÅ¡kinimai, patvirtina pareiÅ¡kėjo duoti paaiÅ¡kinimai tikrinimo metu: 2004 m. lapkričio 23 d., 2004 m. gruodžio 14 d., 2005 m. sausio

13 d., kurie yra labai neiÅ¡samÅ«s ir neinformatyvÅ«s, taip pat 2007 m. spalio 1 d. pateiktas paaiÅ¡kinimas apie apytiksles vartojimo bei kitas iÅ¡laidas. Tai, kad patikrinimas buvo didelės apimties, patvirtina ir pareiÅ¡kėjo nurodomų skolininkų sÄ raÅ¡as – 42 asmenys (MGK byla, l. 221, numeracija lapo apačioje). Taip pat buvo atliekamas prieÅ¡prieÅ¡inės informacijos surinkimas (Marijampolės AVMI 2008 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. OP1-211), reikėjo gauti didelės apimties informacijÄ iÅ¡ teismų. Duomenys apie tai, kad tokiÄ informacijÄ reikia rinkti, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo gaunami sunkiai. Nors pareiÅ¡kėjui duotas Inspekcijos 2007m. rugpjūčio 31 d. nurodymas Nr. (27.9-30)-GA2-58 (minėta MGK byla), kuris yra iÅ¡samus ir aiÅ¡kus, tačiau iÅ¡ mokestinio ginčo bylos dokumentų matyti, kad nurodymas nebuvo tiksliai ir tinkamai įvykdytas.

Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad mokestinis patikrinimas užsitęsė vien dėl mokesčių administratorių kaltės, yra pagrindas teigti, kad pareiÅ¡kėjas, teikdamas neiÅ¡samiÄ ir netiksliÄ informacijÄ , taip pat didele dalimi prisidėjo prie to, kad patikrinimas vyko 2004–2009 metų laikotarpiu. Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje ginčijamu MGK sprendimu pagrįstai pareiÅ¡kėjas buvo atleistas tik nuo dalies (50 procentų) delspinigių. Visai atleisti pareiÅ¡kėjÄ nuo delspinigių dėl patikrinimo trukmės, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo.

Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui pateikė klaidinančiÄ informacijÄ , kad jis siekia sudaryti mokestinės paskolos sutartį ir sumokėti mokesčius. Teismo reikalavimu pareiÅ¡kėjas 2013 m. sausio 10 d. pateikė informacijÄ , kad jis dar nėra sudaręs mokestinės paskolos sutarties (b. l. 35). Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas siektų sumokėti mokesčius, prieÅ¡ingai, byloje yra pareiÅ¡kėjo 2012 m. sausio 9 d. praÅ¡ymas darbdaviui visÄ jo uždarbį pervesti į A.

B. sÄ skaitÄ (b. l. 38). Lėšos ir buvo pervedamos pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu (b. l. 39–47). VMI prie FM atsiliepime nurodoma, kad VMI prie FM taip pat neturi jokių duomenų apie mokestinės paskolos sutarties sudarymÄ . LVAT praktikoje yra pasisakyta dėl delspinigių prigimties (pvz. 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje A556-2544/2011). Delspinigiai yra ne vien sankcija, bet ir mokestinės prievolės užtikrinimo bÅ«das (MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jis pradėjo geranoriÅ¡kai mokėti priskaičiuotus mokesčius, todėl iÅ¡lieka pagrindas ir toliau taikyti prievolės vykdymo užtikrinimÄ .

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo Ž. B. skundÄ atmesti  kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                                   Â

Halina Zaikauskaitė