c5d295ca-dd57-41b3-8181-c78c4e4ff100 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-105-196/2016                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00932-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 2.1.2.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 17 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1160-259/2015, pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovėms V. V., R. L., trečiajam asmeniui V. R., dėl nuosavybės teisės perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs prašė pripažinti negaliojančiu nekilnojamojo turto – žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perdavimo aktÄ atsakovėms R.

L. bei V. V. bei priteisti iÅ¡ atsakovių bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nagrinėjant bylÄ teisme, ieÅ¡kovas pakeitė reikalavimÄ , nurodydamas, jog praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 22 d. ieÅ¡kovo vardu įgalioto atstovo V. R. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas ir kiti asmenys Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjui nurodė sutinkantys, jog nuosavybės teisės į laisvÄ Å¾emės sklypÄ 1,1288 ha buvusioje A., G. ir P. P. žemėje nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos A.

G. ir J. P. po ½ dalį. IeÅ¡kovas CK 1.91 straipsnio pagrindu ginčijo 2009 m. sausio 22 d. pasiraÅ¡ytÄ pretendentų susitarimÄ dėl nuosavybės teisės atstatymo bÅ«do ir tvarkos į neįvardintoje vietoje esantį 1,1288 ha ploto žemės sklypÄ , nurodydamas, jog jis sutikimÄ davė tik todėl, nes nežinojo, kad įgaliotoja A. B. P. yra mirusi. A. B. P. dukra atsakovė R. L. nuo ieÅ¡kovo įgalioto asmens V. R. nuslėpė mirties faktÄ . Jeigu ieÅ¡kovas bÅ«tų žinojęs faktÄ , jog A.

B. P. yra mirusi, tai tikėtina, kad bÅ«tų pasirašęs kitokio turinio susitarimÄ . Atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, nes nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du yra pažeistos ieÅ¡kovo teisės. Atsakovė R. L. yra vienintelė A. B. P. paveldėtoja, todėl tik ji gali ginti jos interesus. Atsakovė R. L. nurodė, kad 2009 metų susitarimas nepažeidė nei A. B. P., nei R. L. teisių ir interesų. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kinio patenkinimas nesukels atsakovėms teisinių pasekmių, nes ieÅ¡kovas neįgytų nuosavybės teisių į ginčo sklypÄ , kadangi jis nėra nei A.

B. P., nei A. G. įpėdinis. IeÅ¡kovas nenurodė, kokiu pagrindu pretenduoja į ginčo žemės sklypus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė atsakovėms po 362 Eur turėtų atstovavimo iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-02-18 įsakymu Nr. 02-01-1408 buvo atkurtos nuosavybės teisės J. P. (miręs 1992-12-21) į Antano, Povilo ir G. P. (duomenys neskelbtini) turėto 7,63 ha žemės sklypo 0,5563 ha dalį ir grÄ Å¾intas J.

P. įpėdiniams natÅ«ra Å¡is 0,5563 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu įsakymu atkurtos nuosavybės teisės A. G. (mirusi) į A., P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) turėto 7,63 ha žemės sklypo 0,5563 ha dalį ir grÄ Å¾inta A. G. įpėdiniams natÅ«ra Å¡is 0,5563 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 19-10157 atkurta nuosavybės teisė J. P. į 0,5563 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. 19-10158 atkurta nuosavybės teisė A. G. į 0,5563 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å ie aktai sukėlė teisines pasekmes, nuosavybės teisė į bendrÄ 1,1126 ha ploto žemės sklypÄ buvo užregistruota J. P. ir A. G. vardu. 2013-09-10 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu nuosavybės teisė į J. P. vardu įregistruotÄ 0,5563 ha ploto žemės sklypÄ perėjo jo sutuoktinei A. B. P., Å¡is juridinis faktas buvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre. 2013-10-07 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu nuosavybės teisė į A.

B. P. vardu įregistruotÄ 0,5563 ha ploto žemės sklypÄ perėjo jos dukrai R. L.. Teismas nustatė, kad 2013-11-25 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo pagrindu nuosavybės teisė į A. G. vardu įregistruotÄ 0,5563 ha ploto žemės sklypÄ perėjo jos įstatyminei įpėdinei V. V.. Å iuo metu bendrÄ 1,1126 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v. asmeninės nuosavybės teise po 05563/11126 idealiųjų dalių valdo atsakovės V.

V. ir R. L.. Teismas taip pat pažymėjo, kad teismo posėdžio metu V. M. atstovas patikslino ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 22 d. V. M. vardu įgalioto atstovo V. R. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas V. M. ir kiti asmenys Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjui nurodė sutinkantys, kad nuosavybės teisės į laisvÄ Å¾emės sklypÄ 1.1288 ha buvusioje A., G. ir P. P. žemėje nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos A. G. ir J. P. po ½ dalį.

IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad atsakovė R. L. nuslėpė nuo jo faktÄ , kad jos motina A. B. P., sudarant ir pasiraÅ¡ant jos įgaliotam asmeniui V. R. 2009 metais sutikimÄ jos vardu, jau buvo mirusi. Tokiu bÅ«du buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės, nes galimai jo valia sudarant susitarimÄ bÅ«tų buvusi kitokia, todėl ieÅ¡kovas teigė, kad jis sudarė 2009 metais susitarimÄ dėl nuosavybės atstatymo bÅ«do ir tvarkos apgaulės įtakoje (LR CK 1.91 str.). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo V. M. turtinės teisės ir kiti įstatymo saugomi interesai, jo įgaliotam atstovui V.

R. pasiraÅ¡ius ginčijamÄ 2009-01-22 sutikimÄ , pažeisti nebuvo, kadangi prieÅ¡ V. R. pasiraÅ¡ant sutikimÄ , dėl jo turinio buvo tartasi su pačiu ieÅ¡kovu. Be to, ieÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, jog atsakovė V. V. bÅ«tų apgaule paveikusi ieÅ¡kovÄ . Atsižvelgiant į tai, teismas atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 22 d. sutikimÄ , kaip sudarytÄ atsakovių apgaulės įtakoje. Teismas nurodė, kad ginčijamo sutikimo panaikinimas nesukeltų ieÅ¡kovui jokių teisinių pasekmių, nes galioja Kauno apskrities virÅ¡ininko 2010-02-18 įsakymas Nr.02-01-1408, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės J.

P. į A., P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) turėto 7,63 ha žemės sklypo 0,5563 ha dalį ir grÄ Å¾intas J. P. įpėdiniams natÅ«ra Å¡is 0,5563 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei atkurtos nuosavybės teisės A. G. į A., P. ir G. P. (duomenys neskelbtini) turėto 7,63 ha žemės sklypo 0,5563 ha dalį bei grÄ Å¾inta A. G. įpėdiniams natÅ«ra Å¡is 0,5563 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 19-10157, kuriuo atkurta nuosavybės teisė J.

P. į 0,5563 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), bei Kauno apskrities virÅ¡ininko sprendimas Nr. 19-10158, kuriuo atkurta nuosavybės teisė A. G. į 0,5563 ha žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Å ie minimi aktai yra nepanaikinti, nepakeisti, jie sukėlė teisines pasekmes, nes atsirado nuosavybės teisiniai santykiai, o ieÅ¡kovas Å¡ių aktų įstatymo nustatyta tvarka neginčijo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas (apeliantas) pateikė teismui apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti.

IeÅ¡kovas nurodė, kad CK 2.135 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas, jog tas pats asmuo negali bÅ«ti abiejų sandorio Å¡alių atstovu, todėl V. R. negalėjo atstovauti vienu metu tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovių. Nors toks ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindas nebuvo nurodytas ieÅ¡kinyje, tačiau teismas privalėjo savo iniciatyva (ex officio) patikrinti, ar ginčijamas sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms teisės normoms, konstatuoti niekinio sandorio faktÄ ir taikyti niekinio sandorio teisines pasekmes (CK 1.78 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas netaikė nei CK 1.78 straipsnio 5 dalies, nei CK 2.135 straipsnio 2 dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas. IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad kiti teismo sprendimo motyvai yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir priteisti joms patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigia, kad apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas nurodė visiÅ¡kai kitÄ ieÅ¡kinio pagrindÄ , kurį sudarančios aplinkybės nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

IeÅ¡kovas 2009 m. suteikdamas sutikimÄ , žinojo, kad trečiasis asmuo atstovauja ne tik jį, bet ir atsakoves, tačiau tam neprieÅ¡taravo, todėl apelianto argumentas, jog sandoris sukėlė interesų konfliktÄ pagal CK 2.135 straipsnio 2 dalį, yra nepagrįstas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės bei teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apelianto V.

M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Dėl draudimo apeliaciniame procese kelti naujus reikalavimus Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t.

Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali bÅ«ti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali bÅ«ti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimÄ , turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-2217-4823, nuosavybės teisės perdavimo aktÄ atsakovėms R.

L. bei V. V.. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kinio reikalavimÄ pakeitė ir prašė pripažinti negaliojančiu 2009 m. sausio 22 d. ieÅ¡kovo vardu įgalioto atstovo V. R. pasiraÅ¡ytÄ sutikimÄ , kuriuo ieÅ¡kovas ir kiti asmenys Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vedėjui nurodė sutinkantys, jog nuosavybės teisės į laisvÄ Å¾emės sklypÄ 1,1288 ha buvusioje A., G. ir P. P. žemėje nuosavybės teisės bÅ«tų atkuriamos A. G. ir J. P. po ½ dalį. Teismas, atsižvelgdamas į pasikeitusį ieÅ¡kovo reikalavimÄ , bylÄ iÅ¡nagrinėjo dėl 2009 m. sausio 22 d. sutikimo teisėtumo ir sprendime konstatavo, jog nėra pagrindo šį sutikimÄ panaikinti; be to, jo panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių.

IeÅ¡kovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundÄ , tačiau jame jau neginčija pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, bet pakeitęs ieÅ¡kinio dalykÄ nurodo, kad 2005 m. lapkričio 17 d. notaro patvirtintas įgaliojimas V. R. neiÅ¡reiÅ¡kė visų Å¡alių valios, jog atstovas V. R. veiktų visų sandorio Å¡alių interesais. Kadangi atstovas veikė visų sandorio Å¡alių interesais, nors tai yra draudžiama pagal CK 2.135 straipsnio 2 dalį, ieÅ¡kovo manymu, teismas turi atsižvelgti į Å¡iÄ aplinkybę ir, remiantis CK 1.78 straipsnio 5 dalimi, 2009 m. sausio 22 d. sutikimÄ ex officio pripažinti negaliojančiu.

Pažymėtina, kad Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas nebuvo nurodęs nei ieÅ¡kinyje, nei teismo posėdžio metu, kai byla buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme. CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundÄ grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, kad CPK yra įtvirtinta vadinamoji dalinė (ribota) apeliacija, kuriai bÅ«dinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus bei įvertintus duomenis.

Apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo ribas tik patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė reikÅ¡mingas ginčui faktines aplinkybes ir ar teisingai pagal nustatytas faktines aplinkybes pritaikė teisę pagal parengiamojoje bylos stadijoje apibrėžtas bylos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai nurodytų apeliacinio skundo argumentų ir jų pagrindu suformuotų reikalavimų, nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 str.).Teisėjų kolegija, dėl apelianto reikalavimo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra pažymėjęs, jog savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais apeliuojama į tai, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog V. R. atstovavo visus asmenis, savo iniciatyva (ex officio) turėjo pripažinti notarės 2009 m. sausio 22 d. susitarimÄ niekiniu sandorio, todėl Å¡ie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tais atvejais, kai nėra akivaizdu, jog sandoris yra niekinis, bÅ«tina laikytis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2003).

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų apeliantas deklaratyviai nurodė, jog jie yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, jų pagrįstumÄ paneigiančių aplinkybių nenurodė, todėl jų nepaneigus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 320 str.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia – iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualiųjų įmonių) 2014 m. ketvirtÄ jį ketvirtį (mokėjimas už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atliktas 2015 m. birželio 4 ir 5 d.) sudarė 714,50 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ negali virÅ¡yti 928,85 Eur. Kadangi atsakovės prašė priteisti 350 Eur už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (b. l. 131-133), Å¡is jų praÅ¡ymas yra tenkintinas ir iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovėms V.

V. ir R. L. priteistina po 175 Eur už apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 str., 98 str.).Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, surinktus įrodymus iÅ¡tyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, o atmesdamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) ir atsakovei R. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 175 Eur (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė Konstantinas Gurinas                                                                                                                                               Gintaras Pečiulis