Legislator Case Law & Legislation
c5cecd0a-516e-4483-9305-62de3b4eaaf3 AI generated

c5cecd0a-516e-4483-9305-62de3b4eaaf3 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number c5cecd0a-516e-4483-9305-62de3b4eaaf3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. nuvyko į banko SNORAS Klaipėdos filialÄ papildyti terminuotojo indėlio sutartį. Banko darbuotoja pasiÅ«lė ieÅ¡kovei vietoj terminuoto indėlio sutarties sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, paaiÅ¡kino, kad indėlio sertifikato sutartis niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio sutarties, netgi turi privalumÄ , nes indėlio sertifikato sutartimi nustatytos didesnės 2,6 proc. metinės palÅ«kanos, visos kitos abiejų sutarčių sÄ lygos vienodos, pinigus galima atsiimti kada panorėjus.

Legislator headnote

AI generated

c5cecd0a-516e-4483-9305-62de3b4eaaf3 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 22 dalimi, konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu - neprofesionalus klientas, tuo tarpu atsakovas yra kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, todėl kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, atsakovas turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr                    Civilinė byla Nr. 2-2533/2013                                                                              Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.6; 21.4.2.7 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės, Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Martinavičienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo likviduojamos akcinės bendrovės banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2427-611/2013 pagal ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS, dalyvaujant trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovė E. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui likviduojamai AB bankui SNORAS, praÅ¡ydama pripažinti negaliojančia jos, E. B., ir atsakovo likviduojamos AB banko SNORAS 2011 m. birželio 3 d. sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir grÄ Å¾inti pagal indėlio sertifikato įsigijimo sutartį sumokėtus 14 000 Lt į ieÅ¡kovės terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20110603L990077 pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ .

IeÅ¡kinyje ir dublike nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. nuvyko į banko SNORAS Klaipėdos filialÄ papildyti terminuotojo indėlio sutartį. Banko darbuotoja pasiÅ«lė ieÅ¡kovei vietoj terminuoto indėlio sutarties sudaryti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, paaiÅ¡kino, kad indėlio sertifikato sutartis niekuo nesiskiria nuo terminuoto indėlio sutarties, netgi turi privalumÄ , nes indėlio sertifikato sutartimi nustatytos didesnės 2,6 proc. metinės palÅ«kanos, visos kitos abiejų sutarčių sÄ lygos vienodos, pinigus galima atsiimti kada panorėjus.

IeÅ¡kovė sutiko pasiraÅ¡yti indėlio sertifikato įsigijimo sutartį. PasiraÅ¡ius indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieÅ¡kovei buvo įteikta Å¡i sutartis ir kliento aptarnavimo sutarties bendroji dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“. 2011 m. liepos mėnesį ieÅ¡kovė iÅ¡ atidarytos sÄ skaitos paėmė 1 000 Lt. Prasidėjus banko SNORAS bankrotui ieÅ¡kovė sužinojo, kad jos indėlio sertifikatas neapdraustas. IeÅ¡kovės teigimu, pasiraÅ¡ant ginčo sutartį jai buvo pasiÅ«lytas atsakovo parengtas sutarties tekstas, todėl bet kokie neaiÅ¡kumai Å¡ioje sutartyje turi bÅ«ti aiÅ¡kinami jos naudai.

Sudaryta indėlio sertifikato sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu, kadangi Å¡ios sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė įtikinta banko darbuotojos, kad indėlio sertifikato sutartis yra saugi ir apdrausta įstatymų nustatyta tvarka, buvo suklaidinta, bankas tinkamai neatliko kliento informavimo pareigos - nepaaiÅ¡kino ieÅ¡kovei esminių sutarties sÄ lygų, skirtumo nuo terminuoto indėlio sutarties, nesupažindino ieÅ¡kovės su esmine indėlio sertifikato įsigijimo rizika, Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL), nepateikė ieÅ¡kovei AB banko SNORAS Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo.

Ginčo sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo 77 metų amžiaus ir tai taip pat įtakojo jos esminių klaidų padarymÄ . IeÅ¡kovės teigimu, ginčo sutartis taip pat turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia dėl apgaulės, nes atsakovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Finansų priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 dalies reikalavimus, aiÅ¡kiai ir suprantamai nesuteikė ieÅ¡kovei visos reikalingos informacijos, kurios pagrindu ji galėjo suprasti siÅ«lomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėjo priimti pagrįstus investicinius sprendimus, taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nesiaiÅ¡kindamas ieÅ¡kovės žinių ir patirties investavimo srityje, pažeidė CK 1.5 straipsnyje numatytÄ sÄ Å¾iningumo principÄ tyčia į sutartį įraÅ¡ydamas klaidinančius duomenis apie produkto draudimÄ .

Pripažinus ginčo indėlio sertifikato įsigijimo sutartį negaliojančia, atsakovas privalo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei investuotas pinigines lėšas, todėl bÅ«tina taikyti restitucijÄ grÄ Å¾inant ieÅ¡kovės sumokėtas lėšas į terminuoto indėlio sutarties Nr. DE20110603L990077 pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ . Nurodo, kad kreditorinio reikalavimo atsakovo bankroto byloje pateikimo metu nežinojo apie indėlio sertifikato įsigijimo rizikos aplinkybes.Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime ir triplike nurodė, kad 2011 m. birželio 3 d. E. B. ir AB bankas SNORAS sudarė tipinę neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9934364, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdant ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių. Aptarnavimo sutarties vykdymo metu, 2011 m. birželio 3 d. ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsigijo 15 000 Lt vertės indėlio sertifikatÄ su 2,6 proc. fiksuota metine palÅ«kanų norma.

Atsakovo teigimu, sudarydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieÅ¡kovė veikė laisvÄ valia, siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius tikėdamasi gauti didesnę piniginę grÄ Å¾Ä ir/arba finansiÅ¡kai palankesnes sutarčių nutraukimo anksčiau nustatyto termino sÄ lygas, ir tai jai buvo suprantama. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje ieÅ¡kovė raÅ¡tu patvirtino, kad gavo Apibendrinto finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ , kuriame buvo nurodyta indėlio sertifikato, kaip finansinės priemonės, esmė bei banko bankroto rizika.

Atsakovo manymu, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, nes atsakovas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytÄ prievolę atskleisti ieÅ¡kovei su indėlio sertifikato įsigijimo sandoriu susijusiÄ rizikÄ , o ieÅ¡kovė nuo 1999 metų laikydama lėšas banke kaip terminuotus indėlius, turėjo suvokti sudaromo ginčijamo sandorio esmę ir suprasti terminuotojo indėlio sutarties ir indėlio sertifikato sutarties skirtumus.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu taip pat nepagrįstas, nes sudarant indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, banko darbuotoja tinkamai įvykdė 2009 m. rugsėjo 3 d. indėlių sertifikatų platinimo banke instrukcijos 40 punkto reikalavimus. Nurodo, kad ieÅ¡kovei pateikus bankui iÅ¡pirkti dalį indėlio sertifikato pirmiau indėlio sertifikato sutartyje numatyto termino, ji prarado teisę ginčyti sutartį. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad atsakovo iÅ¡leisti indėlių sertifikatai yra skolos vertybiniai popieriai, kurie negalėjo bÅ«ti draudimo objektu Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo prasme, o ieÅ¡kovės atsakovui perduotos lėšos negali bÅ«ti kvalifikuojamos kaip indėlis. IeÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčijamÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose numatytais pagrindais yra nepagrįstas, nes atsakovas atskleidė ieÅ¡kovei su sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ , ginčijamos sutarties sÄ lygos nėra klaidinančios.

Trečiojo asmens teigimu, ieÅ¡kovė suprato, kad sudaro indėlio sertifikato įsigijimo, o ne terminuoto indėlio sutartį, kadangi su atsakovu buvo sudariusi ne tik ginčijamÄ sutartį dėl indėlio sertifikato įsigijimo, bet ir terminuoto indėlio sutartis. Ginčijamoje sutartyje ieÅ¡kovė patvirtino, kad yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir sutinka su jo sÄ lygomis, todėl negali ginčyti sutarties, teigdama, kad jai nebuvo atskleista visa su sudaromu sandoriu susijusi informacija.

Ginčijamos sutarties sudarymo metu atsakovo atsakingi darbuotojai tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ieÅ¡kovei sudaromo sandorio esmę, įtraukdamas į ginčo sutartį nuostatÄ dėl atsakovo įsipareigojimų klientams apdraudimo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsakovas nesiekė suklaidinti ieÅ¡kovės ar kitų atsakovo klientų, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo tyčios, atitinkamai sutartis negali bÅ«ti pripažįstama negaliojančia CK 1.90 straipsnio ar 1.91 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovės praÅ¡omas taikyti restitucijos bÅ«das nesukels teisinių pasekmių, nes toks restitucijos bÅ«das negali atkurti pasibaigusių sandorių teisinės galios bei iÅ¡kelti naujÄ prievolinį teisinį santykį, be to, praÅ¡oma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, nes pritaikius restitucijÄ už sutarties pagrindu atsakovui pervestas pinigines lėšas, ieÅ¡kovei turės bÅ«ti sumokėta indėlio draudimo iÅ¡moka, kuri bus mokama iÅ¡ valstybės valdomo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, mokesčių mokėtoju sÄ skaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartimi nutarė civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamam AB bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, prijungti prie civilinės bylos Nr.B2-2267-611/2013 ir laikyti minėtos bylos dalimi; ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies ir pripažinti negaliojančia jos ir atsakovo bankrutuojančio AB banko SNORAS 2011 m. birželio 3 d. sudarytÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr.S005538 dėl 15 000 Lt vertės indėlio sertifikato įsigijimo; taikyti tarp Å¡alių restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės E. B. sumokėtÄ 15 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS; kitoje dalyje ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinį atmesti; priteisti ieÅ¡kovei E. B. iÅ¡ atsakovo likviduojamo banko SNORAS 1 100 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, 21 straipsnio 1 dalimi, Bankų įstatymo 85 straipsniu ir CPK 163 straipsnio 5 punktu, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsakovo bankroto byloje, o nagrinėjama byla prijungta prie atsakovo bankroto bylos ir iÅ¡sprendžiama nutartimi bankroto byloje, kadangi pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra susijęs su ieÅ¡kovės finansinio reikalavimo tenkinimo eiliÅ¡kumu bei galimybe gauti draudimo iÅ¡mokÄ pagal IÄ®IDÄ®, ieÅ¡kinio tenkinimo atveju ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimo eilė nesikeistų, bet jai įgijus teisę į draudimo iÅ¡mokÄ ir jÄ gavus, ji bÅ«tų iÅ¡braukta iÅ¡ atsakovo kreditorių sÄ raÅ¡o, jos reikalavimo teisę perimant nagrinėjamos bylos trečiajam asmeniui.

Teismas, vadovaudamasis Bankų įstatymo 2 straipsnio 2 ir 7 dalimis, Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 30 dalimi, 3 straipsnio 1 dalimi, Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 22 dalimi, konstatavo, kad ieÅ¡kovė yra neprofesionalus rinkos dalyvis, o santykyje su atsakovu - neprofesionalus klientas, tuo tarpu atsakovas yra kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, todėl kaip patyręs vertybinių popierių rinkos dalyvis, teikiantis investavimo paslaugas, atsakovas turi pareigÄ veikti ypatingai rÅ«pestingai geriausiais kliento interesais, minimizuoti nepamatuotÄ neprofesionalaus kliento rizikÄ , įspėti apie galimas ypatingai nepalankias pasekmes.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga ir vadovaudamasis Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 straipsnio 3 ir 5 dalimis, pripažino, kad nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė nepateikė atsakovui informacijos apie save bei su tokio atsisakymo pasekmėmis buvo supažindinta, tačiau ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo senyvo amžiaus asmuo (77 metų), neturėjo patirties ir bÅ«tinų žinių investavimo srityje, todėl dėl savo amžiaus negalėjo tinkamai įvertinti visų galimų rizikų ir tinkamai iÅ¡reikÅ¡ti valios.Teismas nustatė, kad neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties dalimi „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte ieÅ¡kovė patvirtino, kad gavo ApibendrintÄ finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymÄ ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukÄ , kuriuose atsispindėta atsakovo nemokumo rizika ir nurodoma, kokiais atvejais taikomas draudimas, tačiau įvertinęs ieÅ¡kovės amžių, iÅ¡silavinimÄ (pedagogė), pripažino, kad ieÅ¡kovė galėjo nesuprasti Å¡ių dokumentų turinio.Teismas, atsižvelgęs į tai, jog neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis ir indėlio sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudarytos tÄ pačiÄ dienÄ , neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje atsakovas informavo ieÅ¡kovę, jog siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, Å¡iÄ sutartį vykdant buvo sudaryta ginčijama sutartis, kurioje tiesiogiai nėra nurodyta, kad indėlio sertifikatas nėra apdraustas IÄ®IDÄ® nustatyta tvarka, indėlio sertifikatas savo pavadinimu yra labai panaÅ¡us į indėlio pavadinimÄ , kas ieÅ¡kovę galėjo suklaidinti dėl sudaromos sutarties sÄ lygų ir rizikingumo, ieÅ¡kovei įteiktame Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme užsimenama apie bÅ«tinybę įvertinti galimÄ atsakovo bankroto rizikÄ , o ieÅ¡kovė to negalėjo tinkamai padaryti, taip pat atsižvelgęs į ieÅ¡kovės asmenį, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis apie tai, jog jos įsigyjamas indėlio sertifikatas yra apdraustas ir kad ji nepatiria jokios rizikos.Teismas sprendė, kad nors indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje ir yra nuoroda apie tai, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su emisijos apraÅ¡u (Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL), tačiau toks įraÅ¡as nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo supažindinta ar yra susipažinusi su minimais dokumentais, nes tai yra standartinė sutarties sÄ lyga, atsižvelgiant į sutarties konstrukcijÄ , patvirtinanti susipažinimÄ vien su sutarties pasiraÅ¡ymo faktu, ir todėl nepakankama susipažinimo su apraÅ¡u faktui patvirtinti.Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovei tinkamai atskleidė aplinkybę, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas pagal IÄ®IDÄ® nuostatas, todėl įvertinęs ieÅ¡kovės asmenį, sutarties sudarymo aplinkybes, atsakovo informacijos pateikimo bÅ«dÄ , nagrinėjamu konkrečiu atveju, bei atsižvelgęs į įrodymų pakankamumo taisyklę, sprendė, kad labiau tikėtina, todėl laikytina įrodyta, kad ieÅ¡kovė suklydo dėl sudarytos ginčijamos sutarties esmės.Teismas laikė, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ dėl dalies indėlio sertifikato iÅ¡pirkimo anksčiau termino, neįrodo jos susipažinimo su apraÅ¡u fakto, nes pristatant jai Å¡iÄ finansinę priemonę atsakovas akcentavo galimybę iÅ¡pirkti anksčiau termino beveik neprarandant palÅ«kanų.

Teismas nesutiko su trečiojo asmens atstovo teiginiu, kad ieÅ¡kovė, kreipdamasi į atsakovÄ dėl dalies indėlio sertifikato iÅ¡pirkimo anksčiau termino, tokiais veiksmais patvirtino sutartį, nes Å¡i aplinkybė nepaneigia ieÅ¡kovės suklydimo dėl ginčijamos sutarties esmės.Teismas, pripažinęs sutartį negaliojančia, vadovaudamasis CK 1.80 straipsnio 2 dalimi, 1.90 straipsnio 3 dalimi, 6.145 straipsniu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas grÄ Å¾inti jos sumokėtas lėšas į terminuoto indėlio sutarties pagrindu atidarytÄ sÄ skaitÄ yra nepagrįstas, kadangi pripažinus negaliojančia ginčo sutartį, Å¡alys turi bÅ«ti grÄ Å¾intos į pradinę padėtį, buvusiÄ iki nuginčytos sutarties sudarymo, tačiau Å¡alių santykiai negali bÅ«ti modifikuoti į kitokio pobÅ«džio teisinius santykius, dėl kurių Å¡alys nebuvo susitarusios.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas praÅ¡omÄ restitucijos bÅ«dÄ pakeitė, ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtas lėšas (15 000 Lt) grÄ Å¾ino į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke, į kuriÄ buvo įmokėtos minėtos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2013).Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovei iÅ¡mokėjus indėlio draudimo iÅ¡mokÄ , atsakovas ir trečiasis asmuo turi imtis veiksmų, kad po draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo bÅ«tų pakeistas kreditorius atsakovo AB banko SNORAS bankroto byloje (IÄ®IDÄ® 11 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 ir 98 straipsniais, nutarė priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei 1 100 Lt dydžio iÅ¡laidas advokato pagalbai atlyginti. III. Atskirojo skundo argumentai Atsakovas likviduojama AB bankas SNORAS atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2427-611/2013 dalį, kuria iÅ¡ dalies tenkinamas ieÅ¡kovės E. B. ieÅ¡kinys, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti.Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:1) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei susidarė klaidingas įspÅ«dis apie indėlio sertifikato apdraudimÄ pagal IÄ®IDÄ®, yra nepagrįsta, kadangi padaryta netinkamai paskirsčius tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nepilnai ir netinkamai įvertinus įrodymus, netinkamai aiÅ¡kinus ir taikius CK 1.90 straipsnio, 6.185 straipsnio 2 dalies, 6.193 straipsnio nuostatas.

Atsakovo manymu, kadangi ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimÄ , todėl ji, o ne atsakovas, turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovė suklydo iÅ¡ esmės. Atsakovo nuomone, jo pateikti įrodymai, įskaitant indėlio sertifikato įsigijimo sutarties prieÅ¡paskutiniame punkte pateiktÄ ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad ji, be kito ko, patvirtina, jog visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ji su jomis sutinka ir jos iÅ¡reiÅ¡kia jos valiÄ , taip pat, kad ji yra susipažinusi su Jndėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis, negalėjo bÅ«ti paneigti vien tik nepatvirtintais ieÅ¡kovės žodiniais teiginiais;2) Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje numatytÄ informacijÄ apie tai, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“.

Apelianto manymu, aptarnavimo sutarties dalis „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendro pobÅ«džio aptarnavimo sutarties, sudaromos prieÅ¡ įsigyjant bet kokį investicinį produktÄ , dalis, o joje esanti nuoroda, kad siekiant užtikrinti ieÅ¡kovės lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , atsakovo įsipareigojimai ieÅ¡kovei yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“, laikytina blanketine sÄ lyga, konkrečiai neapibrėžiančia nei draudimo apimties, nei pobÅ«džio, o tik nukreipiančia į IÄ®IDÄ®, kuris yra vieÅ¡ai prieinamas, todėl negali bÅ«ti klaidinančia;3) Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, neįvertino aplinkybių, jog ginčijamam sandoriui sudaryti nebuvo panaudotos pasibaigusio terminuoto indėlio lėšos, ieÅ¡kovė 15 000 Lt įmokėjo į mokėjimo sÄ skaitÄ grynaisiais pinigais ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ , be to, ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ sudarė naujÄ terminuoto indėlio sutartį, pagal kuriÄ vėliau gavo draudimo iÅ¡mokÄ , abu sandorius ieÅ¡kovė sudarė su ta pačia banko darbuotoja, todėl aiÅ¡kiai suvokė sudarytų sandorių esminius skirtumus bei siekdama diversifikuoti investavimo rizikÄ investavo santaupas į skirtingo rizikingumo banko produktus;4) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad įvertinus ieÅ¡kovės amžių ir iÅ¡silavinimÄ pripažintina, jog ji galėjo nesuprasti Finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡ymo ir Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti klientui priklausančių finansinių priemonių ir lėšų saugumÄ , apraÅ¡ymo santraukos turinio, yra nepagrįsta, kadangi nurodyti dokumentai pritaikyti neprofesionaliam klientui, kurio žinios ir patirtis investavimo srityje yra minimalios;5) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad indėlio sertifikatas savo pavadinimu yra labai panaÅ¡us į indėlio pavadinimÄ , todėl galėjo suklaidinti ieÅ¡kovę dėl sudaromos sutarties sÄ lygų ir rizikingumo, taip pat yra nepagrįsta, nes bÅ«tent toks investicinio produkto pavadinimas naudojamas CK ir kituose galiojančiuose teisės aktuose, be to, ieÅ¡kovė negalėjo nepastebėti akivaizdžių ir ryÅ¡kių jos pasiraÅ¡omų dokumentų formos ir turinio skirtumų;6) Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įraÅ¡as indėlio sertifikato įsigijimo sutartyje, kad ieÅ¡kovė buvo supažindinta su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL), nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ tikrųjų buvo supažindinta ar yra susipažinusi su Å¡iuo apraÅ¡u, nes tai yra standartinė sutarties sÄ lyga, atsižvelgiant į sutarties konstrukcijÄ , patvirtinanti susipažinimÄ vien su sutarties pasiraÅ¡ymo faktu, ir todėl nepakankama susipažinimo su apraÅ¡u faktui patvirtinti, nepagrįsta, kadangi ieÅ¡kovė, įgyvendinama CPK 12 straipsnyje ir 178 straipsnyje numatytus reikalavimus, privalo įrodyti, jog ji nesusipažino su apraÅ¡u, o jos patvirtinimai neatitinka tikrovės. Apelianto manymu, nepagrįstas faktų, patvirtintų ieÅ¡kovės paraÅ¡u, neigimas negali bÅ«ti laikomas tinkamu įrodymu byloje, nes ginčo Å¡alies pasiraÅ¡yti dokumentai negali bÅ«ti neigiami žodiniais paaiÅ¡kinimais;7) Pirmosios instancijos teismas perkeldamas įrodinėjimo naÅ¡tÄ atsakovui vien dėl to, kad ginčijamas sandoris ar atskiros jo sÄ lygos yra standartinės, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles;8) Skundžiamoje nutartyje nustatydamas, kad ieÅ¡kovės amžius ir iÅ¡silavinimas vertinamos kaip aplinkybės, nulėmusios teismo iÅ¡vadÄ dėl ginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu, teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės fizinių, protinių ar kitų sugebėjimų sumažėjimÄ , kas galėtų įtakoti ieÅ¡kovės sugebėjimus įvertinti sudaromo sandorio esmę, jo pasekmes bei kitÄ su sandoriu susijusiÄ informacijÄ ;9) Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsisakydama pateikti duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turtÄ ir kt., ieÅ¡kovė nutarė, jog yra pajėgi savarankiÅ¡kai įvertinti su investavimu į atsakovo indėlio sertifikatus susijusiÄ rizikÄ ;10) Pirmosios instancijos teismas neturėdamas tam pagrindo pripažino ieÅ¡kovės sumokėtÄ 15 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, nors pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas iÅ¡pirko iÅ¡ jos 1 000 Lt dalį indėlio sertifikato, todėl banko prievolė Å¡ioje dalyje pasibaigė jÄ Ä¯vykdžius.

IeÅ¡kovė E. B. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė atsakovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, pakeisti iÅ¡ dalies Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir pripažinti E. B. sumokėtÄ 14 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, likusiÄ dalį Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties palikti nepakeistÄ . Atsiliepime ieÅ¡kovė nurodė, kad jos suklydimas byloje akivaizdžiai įrodytas, nes ginčijamÄ sutartį ji sudarė sulaukusi 77 metų amžiaus, primygtinai įkalbinėjama banko darbuotojos, neturėdama jokio suvokimo apie investavimÄ Ä¯ sertifikatus, tinkamai nesusipažinusi su reikiama informacija, galėjusia padėti jai suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę ir joms bÅ«dingÄ rizikÄ .

IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti restitucijÄ ir pripažinti ieÅ¡kovės E. B. sumokėtÄ 15 000 Lt sumÄ ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, suklydo nurodydamas 15 000 Lt sumÄ , kadangi atsakovas indėlio sertifikato dalį 1 000 Lt sumoje buvo iÅ¡pirkęs iÅ¡ ieÅ¡kovės po sutarties sudarymo, todėl Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina. Trečiasis asmuo VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ prašė atsakovo atskirÄ jį skundÄ tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiojo asmens naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime trečiasis asmuo nurodė, kad bankas pagrįstai ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kaip grindžiamÄ prielaidomis ir spėjimais, o ne faktais, kadangi vien aplinkybės, kad ieÅ¡kovė yra garbaus amžiaus ir neturi investicinės patirties, nesant įrodymų patvirtinančių, jog ieÅ¡kovės gebėjimas koordinuotis aplinkoje, skaityti, mÄ styti, blaiviai vertinti sudaromus sandorius yra sumažėjęs, nesudaro pagrindo konstatuoti jos suklydimÄ ginčo sutarties sudarymo metu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamÄ nutartį, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimÄ civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos.

Trečiojo asmens manymu, apeliantas pagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė, pateikdama dalį indėlio sertifikato banko iÅ¡pirkimui anksčiau sutartyje numatyto termino, patvirtino ginčo sutartį, todėl prarado teisę jÄ ginčyti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė kodėl indėlių draudimo taikymas ar netaikymas banko indėlio sertifikatui ieÅ¡kovei buvo esminė sutarties sÄ lyga, dėl kurios ji suklydo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeistina.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų ribose, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis (CPK 320 str., 338 str.).Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo likviduojamos AB banko SNORAS atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutarties, sprendžia, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 ir 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti naikinama atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡ios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Dėl faktinių bylos aplinkybių Bylos medžiaga patvirtina, kad 2011 m. birželio 3 d. E. B. ir AB bankas SNORAS sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. L9934364, pagal kuriÄ bankas įsipareigojo teikti ieÅ¡kovei paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sÄ skaitÄ , vykdyti ieÅ¡kovės pavedimus dėl vertybinių popierių (Sutarties 2.1 punktas). Vykdydamas 2011 m. birželio 3 d. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį, bankas 2011 m. birželio 3 d. su E. B. sudarė indėlio sertifikato įsigijimo sutartį Nr. S005538, pagal kuriÄ E. B.

įsigijo 15 000 Lt vertės indėlio sertifikatÄ iÅ¡ banko Indėlių sertifikatų emisijos Nr. 92(LTL), kurios sÄ lygos yra nurodytos Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡e Nr. 92 (LTL), su 2,6 proc. fiksuota metine palÅ«kanų norma, indėlio sertifikato iÅ¡pirkimo datÄ nustatant 2012 m. birželio 7 d. 2011 m. rugsėjo 16 d. E. B. pardavė AB bankui SNORAS dalį (1 000 Lt) įsigyto indėlio sertifikato. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarė iÅ¡kelti AB bankui SNORAS bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskirti NeilÄ H.

K. (N. H. C.). 2012 m. sausio 16 d. E. B. pateikė BAB bankui SNORAS kreditorinį reikalavimÄ dėl 14 000 Lt grÄ Å¾inimo, kurį grindė indėlio sertifikato įsigijimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi patvirtino E. B. ketvirtos eilės reikalavimÄ 14 183,50 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi nutarė pripažinti AB bankÄ SNORAS bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas ginčijamÄ indėlio sertifikato įsigijimo sutartį pripažino negaliojančia bei taikęs restitucijÄ grÄ Å¾ino už indėlio sertifikatÄ ieÅ¡kovės sumokėtas lėšas į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d., 290 str.).

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieÅ¡kovei tinkamai atskleidė aplinkybę, jog indėlio sertifikatas nėra apdraustas pagal IÄ®IDÄ® nuostatas. Apeliantas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ ir nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė nebuvo tinkamai supažindinta su apraÅ¡u, o aptarnavimo sutarties nuostata dėl finansinių priemonių draudimo negalėjo bÅ«ti vertinama kaip sudariusi įspÅ«dį, kad draudimo apsauga yra taikoma ir indėlių sertifikatams.

Apelianto nuomone, kadangi ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio negaliojimo pagrindu laiko savo suklydimÄ , todėl ji, o ne atsakovas, turėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovė suklydo iÅ¡ esmės. Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais minėtų apelianto argumentų.Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 12 str., 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

CPK 178 straipsnyje įtvirtinta Å¡alių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio norma reiÅ¡kia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009; 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

Tačiau CPK 178 straipsnyje įtvirtinta tik bendroji įrodinėjimo taisyklė, kuri gali bÅ«ti netaikoma, jei kitose teisės normose nustatyta Å¡ios taisyklės iÅ¡imčių. Paprastai tokios iÅ¡imtys gali bÅ«ti nustatytos materialiosios teisės normose. Taigi, nors nagrinėjamos bylos kontekste pagal CPK 178 straipsnį ir formuojamÄ teismų praktikÄ galima teigti, kad ieÅ¡kovei tenka įrodyti, jog ji suklydo dėl sudarytos ginčijamos sutarties esmės, tačiau nagrinėjamoje situacijoje reikÅ¡minga CK 6.163 straipsnio 4 dalies norma, kurioje nustatyta, kad Å¡alys privalo atskleisti viena kitai joms žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti.

Å alis, privalanti atskleisti jai žinomÄ informacijÄ , turinčiÄ esminės reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, esant ginčui tai privalo įrodyti.Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, kai viena iÅ¡ sandorio Å¡alių (ieÅ¡kovė) yra neprofesionalus rinkos dalyvis (Finansų įstaigų įstatymo 2 str. 30 d.), o kita Å¡alis (atsakovas) yra kredito įstaiga, kuriai taikomi didesni atidumo ir rÅ«pestingumo standartai, aplinkybę, kad ieÅ¡kovei ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinta siÅ«lomai finansinei priemonei (indėlio sertifikatui) bÅ«dinga rizika, privalo įrodyti ta Å¡alis, kuri turėjo Å¡iÄ informacijos pateikimo pareigÄ .

Nagrinėjamojoje byloje tokiÄ pareigÄ turėjo atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai nustatė, jog bÅ«tent atsakovas turi įrodyti, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo darbuotojai tinkamai atliko pareigÄ , susijusiÄ su informacijos ieÅ¡kovei apie indėlio sertifikatui bÅ«dingÄ rizikÄ suteikimu. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimÄ reglamentuojančių teisės normų, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ byloje dalyvaujantiems asmenims.

Dėl tinkamo pareigos informuoti įvykdymo Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovė nėra profesionali investuotoja, o sertifikato įsigijimo sutartis buvo sudaryta aptarnavimo sutarties pagrindu. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.719 straipsnio 1 dalis, nustatanti paslaugų teikėjui pareigÄ prieÅ¡ sudarant sutartį suteikti klientui iÅ¡samiÄ informacijÄ , susijusiÄ su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sÄ lygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokiÄ informacijÄ , turinčiÄ Ä¯takos kliento apsisprendimui.

Be to, suteikęs ieÅ¡kovei neprofesionalaus kliento kategorijÄ , bankas prisiėmė prievolę aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti visÄ reikiamÄ informacijÄ , kurios pagrindu klientas galėtų suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę, joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus (FPRÄ® 22 str. 3 d.), ir pateikti informacijÄ apie finansines priemones, įskaitant konsultacijas ir įspėjimÄ apie rizikÄ , kuri bÅ«dinga investicijoms į tam tikras finansines priemones (FPRÄ® 22 str. 4 d. 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankas informavimo pareigÄ vykdė netinkamai, nes Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme klientas nėra tiesiogiai, aiÅ¡kiai informuojamas, jog indėlių sertifikatai, kaip pinigų rinkos priemonė, nėra apdrausta indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimu, o su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡e Nr. 92 (LTL) įtvirtintomis standartinėmis sÄ lygomis ieÅ¡kovė nebuvo supažindinta tinkamai.

Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nurodo, kad bankas tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytÄ prievolę atskleisti ieÅ¡kovei su indėlio sertifikato įsigijimo sutarties sudarymu susijusiÄ rizikÄ , pati ieÅ¡kovė savo paraÅ¡u patvirtino, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl banko netinkamai įvykdytos informavimo pareigos, yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto atskirajame skunde nurodytais argumentais.Pažymėtina, kad faktas, jog Å¡aliai buvo suteikta galimybė susipažinti su standartinėmis sutarties sÄ lygomis, gali bÅ«ti pripažįstamas tik tada, jeigu jos visos yra įtrauktos į raÅ¡ytinės sutarties tekstÄ arba pateiktos kaip sutarties priedas atskirame dokumente, atsiųstos kitai Å¡aliai iki sutarties pasiraÅ¡ymo arba pateiktos susipažinti sutarties pasiraÅ¡ymo metu. Å ias aplinkybes privalo įrodyti standartines sÄ lygas parengusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1425/2002; 2001 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2001).Nagrinėjamu atveju ginčijamoje sertifikato įsigijimo sutartyje yra numatyta, kad pasiraÅ¡ydama sutartį ieÅ¡kovė patvirtina, kad ji yra susipažinusi su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis.

Minėta sÄ lyga nėra individualizuota atskirai indėlių sertifikato savininko raÅ¡tiÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tu patvirtinimu. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodyta, kad, siekiant užtikrinti kliento lėšų ir vertybinių popierių grÄ Å¾inimÄ , banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis VÄ® „Indėlių ir investicijų draudimas“. Nei sertifikatų įsigijimo sutartyje, nei Apibendrintame finansinių priemonių pobÅ«džio ir joms bÅ«dingos rizikos apraÅ¡yme nenurodyta konkreti indėlių sertifikatų rizika, taip pat nenurodyta, kad indėlio sertifikatai nėra draudžiami.

Atsakovas, bÅ«damas subjektas, kuriam tenka pareiga įrodyti aplinkybes, susijusias su jam tenkančių pareigų tinkamu įvykdymu, iÅ¡skyrus ginčijamos indėlio sertifikato įsigijimo sutarties, kurioje numatyta standartinė sÄ lyga, kuria iÅ¡reikÅ¡tas indėlio sertifikato savininko patvirtinimas, jog jis yra susipažinęs su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir visiÅ¡kai sutinka su jo sÄ lygomis, nepateikė jokių kitų Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog pasiraÅ¡ydama indėlio sertifikato įsigijimo sutartį, ieÅ¡kovė patvirtino, kad visos sutarties sÄ lygos su ja buvo aptartos ir paaiÅ¡kintos prieÅ¡ pasiraÅ¡ant sutartį, ji su jomis sutiko ir jos iÅ¡reiÅ¡kė jos valiÄ , taip pat ji susipažino su Indėlių sertifikatų iÅ¡leidimo bendrųjų sÄ lygų apraÅ¡u Nr. 92 (LTL) ir visiÅ¡kai sutiko su jo sÄ lygomis, neturi įtakos apelianto informavimo pareigai, numatytai FPRÄ® 22 straipsnio 3 dalyje (CPK 185 str.;

FPRÄ® 22 str. 7 d., 9 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant apelianto, kaip finansų maklerio įmonės, veiksmus atliekant FPRÄ® 22 straipsnyje jam numatytÄ pareigÄ - aiÅ¡kiai ir suprantamai suteikti klientui visÄ informacijÄ , kurios pagrindu jis galėtų suprasti siÅ«lomų finansinių priemonių esmę bei joms bÅ«dingÄ rizikÄ ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus - svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalus investuotojas, galėjo priimti sprendimÄ , suvokdamas galimų padarinių rizikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovė nėra profesionali investuotoja, ji neturi specialių žinių ir patirties investavimo srityje, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 77 metų amžiaus, dirbo pedagoge.

Įvertinus ieškovės asmenybę bei atsižvelgus į tai, kad atsakovas tinkamai neišaiškino ieškovei ginčo sutarties sudarymo rizikos bei aplinkybės, kad indėlių sertifikatas, kurį bankas pasiūlė įsigyti ieškovei, nėra apdraustas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ IĮIDĮ nustatyta tvarka, teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė neturėjo pakankamų žinių investavimo srityje, tam, kad būtų galėjusi savarankiškai įvertinti aplinkybes dėl ginčijamos sutarties sudarymo rizikos, todėl kadangi bankas tinkamai neatskleidė ieškovei banko nemokumo rizikos, ieškovei kaip vidutiniškai apdairiai ir rūpestingai neprofesionaliai klientei buvo sudarytas pagrindas tikėtis, kad indėlio sertifikatai buvo apdrausti (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovei pateiktos informacijos pobÅ«dis neatitiko aiÅ¡kumo ir iÅ¡samumo kriterijų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas neįrodė informavimo pareigÄ atlikęs tinkamai (CK 1.90 str. 1, 4 d.; CPK 185 str.). Dėl ieÅ¡kovės teisių gynimo Bylos nagrinėjimo metu atsakovas ir trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad ieÅ¡kovei pateikus bankui iÅ¡pirkti dalį indėlio sertifikato pirmiau ginčijamoje sutartyje numatyto termino, ji prarado teisę ginčyti indėlio sertifikato sutartį.

Pažymėtina, kad CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta Å¡alies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti. CK 1.75 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, kad sandorio ar jo dalies įvykdymas reiÅ¡kia jo patvirtinimÄ . Patvirtinusi sandorį Å¡alis netenka teisės jį ginčyti. Jeigu sandorio Å¡alis sandorį visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies įvykdė, preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino (CK 1.79 str. 2 d. 1 p.). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriui patvirtinti keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui, kuris patvirtinamas.

Taigi galima remtis tik teisėtu patvirtinimu, iÅ¡reikÅ¡tu suvokiant visas patvirtinimo aplinkybes. Kartu tai reiÅ¡kia, kad sandorio patvirtinimas, taip pat kaip ir sandoris, gali negalioti. Taigi CK 1.79 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sandorio patvirtinimo prezumpcija gali bÅ«ti paneigta. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo, yra ne tik pagrindas pripažinti ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, bet ir pakankamas pagrindas pripažinti, kad tokio sandorio patvirtinimas taip pat yra neteisėtas, taigi Å¡io sandorio patvirtinimo prezumpcija paneigta.

             Dėl restitucijos taikymo Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, padarinys (CK 1.80 str. 2 d., 1.90 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į restitucijos taikymÄ reglamentuojančias teisės normas, turi nustatyti ir įvertinti visas taikytinai restitucijai (jos bÅ«dui) teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Tai reiÅ¡kia, kad, pritaikius restitucijÄ , asmuo negali gauti mažiau, negu iÅ¡ jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

Restitucijos teisinis institutas, kaip ir kiti, negali bÅ«ti taikomas formaliai, nesiejant su konkrečiomis kiekvienu individualiu atveju reikÅ¡mingomis bylos aplinkybėmis. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – iÅ¡vengti, kad dėl restitucijos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos – atitinkamai pagerėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006).Nagrinėjamu atveju atsakovui yra iÅ¡kelta bankroto byla, todėl pripažinus sandorį negaliojančiu, jis negali bÅ«ti įpareigojamas grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei lėšas, iÅ¡vengiant Ä®BÄ® nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas pakeitė ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ taikyti restitucijos bÅ«dÄ bei sprendė, kad pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu, ieÅ¡kovės sumokėta pinigų suma laikytina ieÅ¡kovės lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė ginčijamo sandorio sudarymo dienÄ buvo atvykusį į bankÄ papildyti terminuotÄ indėlio sutartį, taigi, Å¡alių grÄ Å¾inimas į pradinę padėtį nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, jog nesudarius indėlio sertifikato įsigijimo sutarties ieÅ¡kovės lėšos bÅ«tų likusios banke pagal banko sÄ skaitos ar banko indėlio sutartį ir Å¡ioms lėšoms pagal IÄ®IDÄ® bÅ«tų taikoma draudimo apsauga.

Dėl nurodytų priežasčių pripažinus negaliojančiu ginčijamÄ sandorį ir pritaikius restitucijÄ , ieÅ¡kovės teisinis statusas tampa analogiÅ¡ku banko sÄ skaitos turėtojo statusui, o sÄ skaitoje esančios lėšos laikytinos apdraustomis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams įstatymo nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, taigi, draudimo apsauga joms turi bÅ«ti taikoma.Atsižvelgiant į nurodytas nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog ieÅ¡kovės už indėlio sertifikatÄ sumokėtos lėšos grÄ Å¾inamos į jos sÄ skaitÄ atsakovo banke ir jos yra lėšos banko sÄ skaitoje pagal banko sÄ skaitos sutartį, kurioms taikoma draudimo apsauga, restitucijÄ reglamentuojančių teisės normų nepažeidė.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nustatydamas už indėlio sertifikatÄ sumokėtų ir grÄ Å¾inamų lėšų dydį, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog 2011 m. rugsėjo 16 d. ieÅ¡kovė pardavė bankui 1 000 dalį indėlio sertifikato, todėl jos indėlio sertifikato suma sumažėjo iki 14 000 Lt. Kreipdamasi su ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė prašė grÄ Å¾inti jai pagal ginčijamÄ indėlio sertifikatÄ sumokėtus 14 000 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neginčijo, kad 1 000 Lt dalis indėlio sertifikato jį pardavė bankui.

Be to, Å¡ias aplinkybes ieÅ¡kovė patvirtino savo atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, nustatant, kad pritaikius restitucijÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ atsakovo banke grÄ Å¾intina 14 000 Lt, sumokėtų už ginčijamÄ indėlio sertifikatÄ . Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis iÅ¡vadomis bei nurodo, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apeliacinio skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartis pakeistina, nustatant, kad taikant tarp Å¡alių restitucijÄ ieÅ¡kovės E. B. sumokėta ir banko neiÅ¡pirkta 14 000 Lt suma pripažintina ieÅ¡kovės E. B. lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS, kitÄ pirmosios instancijos teismo nutarties dalį paliekant nepakeistÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas trečiajam asmeniui nepriteistinas (CPK 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. nutartį pakeisti, nustatant, kad taikant tarp Å¡alių restitucijÄ ieÅ¡kovės E. B. sumokėta ir banko neiÅ¡pirkta 14 000 Lt suma pripažintina ieÅ¡kovės E. B. lėšomis jos mokėjimo sÄ skaitoje BAB banke SNORAS.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                            Danutė GasiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas                                                                                                         Danguolė Martinavičienė