Legislator Case Law & Legislation
c5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5 AI generated

c5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number c5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-768/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-34902-2015-9             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D.

Legislator headnote

AI generated

c5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5 · Panevėžio apygardos teismas: Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (susijusio su motociklo žala) atmesti kaip nepagrįstÄ . Draudikas atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei remdamasis gautu praÅ¡ymu atliko žalos administravimo procedÅ«ras dėl sunaikinto motociklo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-768/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-34902-2015-9             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)              PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai Jasiukėnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D.

A., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams D. S. ir T. S.,jų atstovui advokatui Sergej PelÅ¡,nedalyvaujant civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. ir nukentėjusiųjų - civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir T. S. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ ir baudžiamoji byla nutraukta.

D. A. perduotas laiduotojo G. A. atsakomybėn 2 (dvejiems) metams be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų D. S. ir T. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš D. A. nukentėjusiajai D. S. priteista 11 500 Eur (vienuolikos tūkstančių penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo.Iš civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai D.

S. priteistos periodinės iÅ¡mokos po 178,12 Eur negautoms pajamos atlyginti nuo 2016 m. birželio mėn. iki 2017 m. gegužės mėn. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir T. S. turėtos 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalbos teikimu, pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir Å¡i suma priteista iÅ¡ D. A. nukentėjusiesiems.IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas,nustatė:Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės D.

A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad 2015 m. birželio 21 d., apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 10,885 kilometre, vairuodamas G. A. vardu registruotÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus – nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sudarydamas kliÅ«tis bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, meteorologines sÄ lygas, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir prireikus dėl susidariusių aplinkybių galėtų sustoti, nevažiavo važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse kuo arčiau jos deÅ¡inio kraÅ¡to, dėl ko važiuodamas kelio vingiu į deÅ¡inę pusę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ , kai prieÅ¡ prieÅ¡ais jo link artėjo T.

S. vairuojamas motociklas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl kairės pusės 3-o šonkaulio lūžio su oro ir kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje T. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dėl kairės blauzdos abiejų kaulų atviro lūžio, kairės girnelės, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 šonkaulių iš kairės ir krūtininio 4 slankstelio lanko lūžių, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimo - sunkus nukentėjusiosios D.

S. sveikatos sutrikdymas. II.             Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu D. A. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį sumažinant nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur. Taip pat praÅ¡o panaikinti draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, paskiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo neatsargÅ«s nukentėjusiojo T.

S. veiksmai, kadangi jis motociklÄ vairavo pernelyg nutolęs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, o tai jo manymu, laikytina objektyvia priežastimi mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.D. A. visiÅ¡kai sutinka, jog nukentėjusieji patyrė didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, įvairius nepatogumus, susijusius ne tik dėl ilgalaikio gydymo, tačiau ir dėl nukentėjusiosios D. S. nebepataisomo sveikatos sutrikdymo, tačiau pažymi, jog jis yra jauno amžiaus, savo vardu registruoto turto neturi, dirba, po įvykio skubėjo prie nukentėjusiųjų, stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes (siekė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ ), iÅ¡ dalies atlygino neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai prisipažino dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, nuoÅ¡irdžiai gailisi, o tai, jo manymu, yra pagrindas nepagrįstai didelę neturtinės žalos dalį mažinti.Galiausia D.

A. praÅ¡o panaikinti draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir vietoj jo skirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nurodo, kad nuo 2012 metų vairuoja transporto priemones, jokių KET pažeidimų nėra padaręs, nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus, neteistas, gyvena garbingo piliečio gyvenimÄ . Netekęs Å¡ios teisės ne tik negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko neturės galimybės nukentėjusiajai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Å¡ios teisės uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimÄ .Apeliaciniu skundu nukentėjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai Daiva ir T.

S. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir įpareigoti atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . IÅ¡ D. A. priteisti nukentėjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Taip pat iÅ¡ D. A. ir AB „Lietuvos Draudimas“ solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų.

Nesutikdami su D. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo pagrindu nurodo, kad jis nuo įvykio nebandė atsipraÅ¡yti (neskambino, nesiÅ«lė pagalbos), atlyginti nuostolius ir neturtinę žalÄ . Mano, kad D. A., likus iki teismo posėdžio kelioms minutėms, atlygino dalį neturtinės žalos – 500 Eur tik todėl, kad grėsė baudžiamoji atsakomybė, todėl tokį jo poelgį vertina labiau formaliu nei nuoÅ¡irdžiu. Teigia, jog po to, iki apeliacinio skundo padavimo dienos, D. A. jokios priteistos neturtinės žalos dalies neatlygino, neparodė, kad siekia kokiu tai bÅ«du atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todėl mano, jog nėra BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl nuo baudžiamosios atsakomybės jis negali bÅ«ti atleistas.

Nukentėjusieji taip pat nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu (nukentėjusiajai 15 000 Eur, nukentėjusiajam – 2 000 Eur), mano, kad teismo nustatytas neturtinės žalos dydis turi bÅ«ti ženkliai didesnis nei teismų praktikoje priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo vidurkis. Nurodo, kad jų iÅ¡gyvenimai ir praradimai, kaip jaunam žmogui, Å¡eimai yra sunkiai pakeliami, kadangi nukentėjusioji visÄ gyvenimÄ liks neįgali bei nesavarankiÅ¡ka, nebegyvens pilnaverčio gyvenimo.Nukentėjusieji mano, jog 558,76 Eur iÅ¡laidos, atsiradusios dėl motociklo vertinimo, turi bÅ«ti atlygintos, kadangi nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo, nes AB (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudikas) per įstatymo numatytÄ laikotarpį vengė tai atlikti.

Atsiliepimu į nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo (susijusio su motociklo žala) atmesti kaip nepagrįstÄ . Draudikas atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklėmis (toliau – Taisyklės) bei remdamasis gautu praÅ¡ymu atliko žalos administravimo procedÅ«ras dėl sunaikinto motociklo.

Remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 15 str. 3 d., Taisyklių 14 p., nustatė, kad transporto priemonės remontas ekonomiškai netikslingas, todėl įvertinus motociklo vertę iki eismo įvykio, transporto priemonės liekanų vertę po įvykio, buvo apskaičiuotas ne tik nuostolio dydis, bet ir apskaičiuota bei išmokėta draudimo išmoka vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir instrukcija.

Pirmiausia nurodo, kad nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų, kad Draudiko atliktas žalos vertinimas būtų netinkamas ar neteisingas, tokių duomenų nepateikė ir kartu su apeliaciniu skundu. Antra, pažymi, kad atlikta nepriklausomų vertintojų turto ataskaita savaime neturi didesnės įrodomosios galios. Akcentuoja ir tai, kad turto vertintojo ataskaita galioja tik pilnos apimties su visais privalomais rekvizitais, tačiau byloje pateiktas tik vienas ataskaitos lapas. Trečia, atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis TPVCAPDĮ, trečiasis asmuo, būtinumo atveju, turi teisę kreiptis į turto vertintojus, tačiau tai atlieka savo iniciatyva bei lėšomis.

Esamoje situacijoje jokios bÅ«tinybės kreiptis nebuvo, kadangi Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDÄ®, nepažeisdamas numatytų terminų.Atsisakydamas atlyginti nukentėjusiojo papildomai turėtas iÅ¡laidas (notaro, vertėjo paslaugos, degalai ir automobilio stovėjimo vietinė rinkliava) Draudikas tvirtina, jog patirtos minimos iÅ¡laidos tiesiog neatitinka bÅ«tinųjų iÅ¡laidų sampratos. Remdamasi teismų praktika pažymi, kad minėtos iÅ¡laidos susidarė dėl asmeninių nukentėjusiojo poreikių, kadangi jis, kaip faktinis motociklo valdytojas, pageidavo draudimo iÅ¡mokÄ gauti asmeniÅ¡kai, nebÅ«damas motociklo savininku, nepaisant to, jog Draudikas prašė pateikti informacijÄ apie savininkÄ , kuriam iÅ¡mokant iÅ¡mokÄ Å¡ios iÅ¡laidos nebÅ«tų patirtos.

Tokiu atveju minimos iÅ¡laidos neatlygintinos. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų atstovas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas – tenkinti D. A. skundÄ , prokurorė prašė tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens, tiek nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai atmetami. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.

Dėl D. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde D. A. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones 1 metus, arba jÄ pakeisti kita. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ .

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Å iuose BK straipsniuose esančios teisės normos nesieja uždraudimÄ asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, Å¡io kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).D.

A. ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymÄ . Tvirtina, kad netekus Å¡ios teisės, negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko neturės galimybės nukentėjusiajai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , be to, Å¡ios teisės uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimÄ . Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, konkuruoja asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, interesas patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.

BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino D. A. asmeninius ir valstybės prioritetus ir pagrįstai paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudė vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, jog D. A. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas tik teigiamai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atlyginta dalis neturtinės žalos (1000 Eur), įvykio metu kaltininkas buvo blaivus.

Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus.

Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams – pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas.Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. turėdamas nedidelį, apie (duomenys neskelbtini) metų vairavimo staÅ¾Ä , vakare, 19 val. 20 min., vairuodamas ne jam priklausantį automobilį nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę ir prireikus dėl susidariusių aplinkybių galėtų sustoti, neatsižvelgė į vietovės reljefÄ , kelio bÅ«klę, važiavimo, meteorologines sÄ lygas, važiuodamas kelio vingiu į deÅ¡inę pusę, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ ir susidÅ«rė iÅ¡ prieÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojančiu motociklu, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta T.

S. ir sunkiai – D. S. sveikata. Esant Å¡ioms aplinkybėms konstatuotina, kad D. A. padarė itin pavojingÄ tiek sau, tiek kitų asmenų atžvilgiu veikÄ , kuri nulėmė nukentėjusiųjų sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nagrinėjamu atveju, nepaisant D. A. teigiamai charakterizuojančių duomenų, pripažintina, kad jis, vairuodamas padidinto pavojaus transporto priemonę, vis dėlto nebuvo itin atidus ir atsakingas bei Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir liudytojos V.

K. parodymai bei pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas, kad įvykio metu buvo Å¡lapia kelio danga, nors apeliaciniame skunde nurodoma prieÅ¡ingai (t. 1, b. l. 117, 151-152). D. A. skundo teiginiai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys bylos duomenims, leidžia pagrįstai abejoti jo gebėjimais tinkamai įvertinti meteorologines sÄ lygas apskritai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. A. nuo baudžiamosios atsakomybės ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jis nėra linkęs nusikalsti, tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad jis yra drausmingas bei atsakingas vairuotojas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimas – skirtinas siekiant užtikrinti visuomenės saugumÄ , todėl skunde nurodytos aplinkybės (kad negalės susirasti geriau apmokamo darbo, dėl ko negalės greičiau atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, patirs kitus keliamus nepatogumus), nėra pakankamos ir reikÅ¡mingos, kurių pagrindu turėtų bÅ«ti panaikinta ar pakeista skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė.

Kita vertus, tokio pobūdžio bylose, dažnu atveju ginčijama baudžiamojo poveikio priemonė yra tinkamiausia, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių ne tik tokio pobūdžio KET pažeidimų, tačiau stengiantis išvengti ir dar skaudesnių padarinių, todėl šiuo atveju D. A. patiriami nepatogumai nėra laikytini prioritetiniais, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų, nereiškia, jog jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D.

A. darbas nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu, be to, nėra duomenų, kad D. A. ketintų ieÅ¡koti (ieÅ¡kotų) kokio nors kito darbo. Nuo kaltininko D. A. namų jo dabartinė darbovietė yra už (duomenys neskelbtini) km., todėl akivaizdu, kad neturėjimas teisės vairuoti negali bÅ«ti laikomas esminiu trukdžiu pasiekti darbo vietÄ . Kaip nurodė pats apeliantas, į darbÄ jis vyksta dviračiu arba tėvui priklausančiu automobiliu, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laikini nepatogumai negali bÅ«ti kliÅ«timi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymui.

Pažymėtina ir tai, kad D. A. į darbÄ vyksta laiduotojui G. A., kuris dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, priklausančiu automobiliu, todėl manytina, kad galimybė vykti į darbÄ kartu su laiduotoju realiai egzistuoja.Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , itin skaudžias neatsargaus nusikaltimo pasekmes, teismų praktikÄ , formuojamÄ nagrinėjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (kasacinės nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-11-677/2015), pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai ir pagrįstai D.

A. atžvilgiu taikė BK 68 straipsnį, t. y. uždraudė jam vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 metams, todėl paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nelaikytina neproporcingu ar neadekvačiu D. A. teisių suvaržymu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Apeliaciniu skundu D. A. taip pat praÅ¡o sumažinti nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turėjo ir neatsargÅ«s nukentėjusiojo T.

S. veiksmai, kadangi jis motociklÄ vairavo pernelyg nutolęs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, be to, jis stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes. Teisėjų kolegija tokius apelianto skundo argumentus atmeta. Pirmiausia, pažymėtina, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu nukentėjo du asmenys, kai vienam - T. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlę sužalojimai: kairės pusės 3-o Å¡onkaulio lūžis su oro ir kraujo susikaupimu krÅ«tinplėvės ertmėje, bei D. S. – sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukėlę sužalojimai: kairės blauzdos abiejų kaulų atviro lūžis, kairės girnelės, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 Å¡onkaulių iÅ¡ kairės ir krÅ«tininio 4 slankstelio lanko lūžiai, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimas.

Nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kėlė ne tik didelius fizinius skausmus, emocinius išgyvenimus, tačiau nukentėjusioji D. S. buvo ir ilgai gydoma ligoninėje, liekamieji reiškiniai tęsiasi iki šiol, o jaunos moters sveikata nepataisomai sutrikdyta, kadangi dėl nebegalėjimo valdyti kairės rankos. Pažymėtina, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji neteko net 60 procentų darbingumo, nukentėjusiosios gyvenimo kokybė pasikeitė iš esmės, nes akivaizdu, kad dėl pasikeitusių fizinių galimybių ji nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas ne tik nukentėjusiosios, bet ir jos sutuoktinio, normalus ir jiems įprastas gyvenimo ritmas, kadangi jis slaugydamas sutuoktinę ilgai nedirbo, iÅ¡gyveno dėl jai padarytų kÅ«no sužalojimų, sunkių padarinių, o tai neabejotinai sukėlė abiem neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Nėra abejonių, kad nukentėjusieji ir Å¡iuo metu jaučia nerimÄ dėl ateities, sveikatos gerėjimo perspektyvų. Be to, atsirado emocinės bÅ«klės pokyčiai (baimė važiuoti transporto priemonėmis, jas vairuoti).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiųjų patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų lygį, tai, kad nukentėjusioji D. S. dėl patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, kad nėra jokios jos visiÅ¡ko pasveikimo perspektyvos, tai, kad abu nukentėjusieji liekamuosius reiÅ¡kinius fizinei ir psichinei jų sveikatai jaučia iki Å¡iol, taip pat įvertinę tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiais veiksmais, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, taip pat atsižvelgdama į teismų praktikÄ nustatant neturtinės žalos dydį tokio pobÅ«džio baudžiamosios bylose, kur nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 5000 Eur, kaip to praÅ¡o apeliantas, nėra jokio pagrindo.

Kita vertus, D. A. skundo argumentas, kad jis (apeliantas) įvykio metu stengėsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes, ir tai, jo manymu, yra pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį, jo padėties neÅ¡velnina. Tai, kad apeliantas iÅ¡ karto po įvykio stengėsi iÅ¡kviesti medikus bei policijÄ , prieÅ¡ teismo posėdį atlygino neturtinės žalos dalį (iÅ¡ viso atlygino 1000 Eur), vertintina tik teigiamai, tačiau to, be abejonės nepakanka, jog bÅ«tų sumažintas priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis.

Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad minėtų aplinkybių nebuvimas galimai sÄ lygotų ir visiÅ¡kai kitokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , susijusį su bausmės paskyrimu, todėl esamu atveju minėtas skundo argumentas nėra pagrįstas. (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).

Susidariusioje situacijoje vertinant skundo argumentÄ , jog nukentėjusiojo veiksmai (motociklo vairavimas ne prie pat deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to) yra priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, svarbu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl nukentėjusiojo didelio neatsargumo, atvirkščiai, iÅ¡ byloje esančių duomenų, kategoriÅ¡kai nustatyta, kad susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent dėl apelianto itin neatidaus elgesio vairavimo metu, kadangi Å¡iurkščiai pažeidęs KET, jis įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ (0,37 m), kas visumoje ir buvo pagrindinė sÄ lyga eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 123-128).

Todėl tai, kad techniniu požiÅ«riu nors nukentėjusiojo veiksmai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje, tačiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog jo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Å iuo atveju pažymėtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant bÅ«tent eismo įvykio ekspertizes, kaip yra ir Å¡iuo konkrečiu atveju.

Visgi eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu, tačiau teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . Todėl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vairuojamojo motociklo greitis įvykio metu galėjo bÅ«ti tik 45 km/ h, kad posÅ«kyje transporto priemonė (motociklas) natÅ«raliai gali priartėti prie važiuojamÄ sias dalis skiriamos eismo linijos, taip pat į tai, kad įvykio vieta – posÅ«kis, matomumo neapsunkina, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas galėjo laiku pastebėti nukentėjusiuosius ir automobilį vairuoti taip, kad įvykio bÅ«tų galima iÅ¡vengti (1 t., b. l. 17, 18-42), be to, į tai, kad ir pats apeliantas darydamas vingį į deÅ¡inę pusę privalėjo važiuoti deÅ¡ine kelio puse kuo arčiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.

Apibendrinat, teisėjų kolegijos nuomone, toks motociklo vairavimo bÅ«das, kuomet kelio vingyje nevažiuojama kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, tačiau savoje eismo juostoje ir nevirÅ¡ijus greičio, nelaikytinas rizikingu nukentėjusiojo asmens elgesiu, lengvinančiu apelianto atsakomybę ar galinčiu turėti įtakos civilinio ieÅ¡kinio dėl neturtinės žalos atlyginimo klausimui. Å iuo nagrinėjamu atveju, bÅ«tent apelianto neatitinkantis KET elgesys – iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo ir nukentėjusiųjų T.

S. nesunkaus ir D. S. - sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.              Dėl nukentėjusiųjų apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde nukentėjusieji praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ apkaltinamÄ jį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., ir įpareigoti atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Taip pat iÅ¡ D. A. priteisti nukentėjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .

Be to, iÅ¡ D. A. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų.BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be abejonės, tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-236-222/2015), esamoje situacijoje, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, taikyti minėtÄ institutÄ D.

A. atžvilgiu kliūčių nėra. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ankščiau D. A. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas niekada nebuvo (1 t., b. l. 187), administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 186), dirba (duomenys neskelbtini), seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (1 t., b. l. 189), (duomenys neskelbtini) pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centro psichoneurologinėje ir narkologinėje įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 188), pirmÄ kartÄ padarė neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 str. 3 d.), todėl atitinka BK 40 str. 1 d. ir to paties straipsnio 2 d. 1 p. numatytas sÄ lygas.

BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiÅ¡kai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ. Toks visiÅ¡kas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminėmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad viso proceso metu D. A., savo kaltę bei iÅ¡ esmės visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, pripažino, reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dėl sukelto eismo įvykio bei atsiradusių sunkių padarinių, be to, atlygino dalį neturtinės žalos nukentėjusiesiems – 500 Eur, skunde neneigia pareigos atlyginti nukentėjusiesiems likusiÄ neturtinės žalos dalį, nepaisant to, kad prašė sumažinti jos dydį.

Pagrindo abejoti D. A. nuoÅ¡irdumu, gerais ketinimais nukentėjusiųjų atžvilgiu, nėra, tuo labiau, kad iki Å¡ios nutarties priėmimo nukentėjusiesiems jis atlygino dar 500 Eur. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina ir BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatytos sÄ lygos egzistavimÄ , kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui D. A. tėvas G. A. pateikė praÅ¡ymÄ perduoti jam sÅ«nų pagal laidavimÄ (3 t., b. l. 55-56).

Kolegijai nekyla abejonių dėl D. A. tėvo galimybių daryti sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ ir kontroliuoti jį, nes D. A. su tėvu yra artimi, be to, kartu leidžia laisvalaikį, tėvas palaiko jį svarbiomis akimirkomis. Svarbu tai, kad G. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 59, 60), (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojama labai teigiamai (3 t., b. l. 58). IÅ¡ G. A. praÅ¡ymo neabejotinai galima suprasti, kad jis suvokia savo sÅ«naus elgesio neteisėtÄ pobÅ«dį ir yra pasiryžęs prisiimti atsakomybę sau dėl laidavimo, garantuoti, kad D.

A. daugiau įstatymų nepažeis. Laiduotojo G. A. tinkamumu apeliacinės instancijos teismas taip pat neabejoja, todėl esant BK 40 str. numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į D. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį kaltės formÄ ir rūšį (padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ ), jo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija sprendžia, jog iÅ¡ties yra pagrindas manyti, kad D.

A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tokiu bÅ«du, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.10.1.2. Nukentėjusieji, kaip galima suprasti, praÅ¡o teismo įpareigoti D. A. atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ , tačiau toks nukentėjusiųjų praÅ¡ymas nėra pagrįstas, kadangi baudžiamosios teisės normos nesuteikia teismui teisės nustatyti asmeniui įpareigojimÄ atlyginti neturtinę žalÄ . BK 67 str. reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų skyrimÄ , atvejais, kai pilnametis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba <...>.

To paties straipsnio 2 d. 4 p., numato turtinės žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ , reiÅ¡kia, teismas gali įpareigoti atlyginti tik turtinę žalÄ . Nagrinėjamu atveju matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tenkino iÅ¡ dalies nukentėjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D. A. nukentėjusiajai D. S. priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas, įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, bus pradėtas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka. 10.1.3.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji taip pat praÅ¡o iÅ¡ D. A. priteisti D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. – ne mažiau 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau sutikti su tokiu praÅ¡ymu apeliacinės instancijos teismas negali. 10.1.3.1. CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo asmens patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. 10.1.3.2. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiųjų bendrÄ civilinį ieÅ¡kinį ir D.

S. priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iÅ¡ D. A.. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ nukentėjusiesiems, atsižvelgė į tai, kad D. A. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, kad įvykį padarė bÅ«damas blaivus, anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, į tai, kad jo turtinė padėtis nėra gera, tačiau jis jaunas, dirba. Taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, ji neteko 60 proc. darbingumo, padariniai yra iÅ¡liekamojo pobÅ«džio, o gyvenimo kokybė nebebus tokia, kokia buvo anksčiau, kad tiek ji, tiek nukentėjusiosios sutuoktinis patyrė didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikė ne tik jų socialinį, tačiau ir asmeninį gyvenimÄ , kad sutuoktiniui taip pat sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, konstatavo kad neturtinė žala nukentėjusiajai lygi 15 000 Eur, o jos sutuoktiniui – 2 000 Eur suma.

Teismas, įvertinęs, kad Draudikas D. S. iÅ¡mokėjo 3 000 Eur, o T. S. – 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ - maksimaliÄ Ä¯statymo numatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ jų neturtinei žalai padengti, o D. A. – 500 Eur, nukentėjusiųjų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ir visiÅ¡kai pagrįstai nukentėjusiajai priteisė 11 500 Eur neturtinės žalos atlygino dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo klausimo sprendimas visiÅ¡kai atitinka Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei formuojamÄ teismų praktikÄ . 10.1.3.3.

Pagal pastaruoju metu besiformuojančiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintÄ draudimo bendrovių sumÄ , neturtinės žalos nuo 1 083 Eur iki 11 100 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-821/2007, 2K-68/2008, 2K-171/2008, 2K-423/2008, 2K-64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009, 2K-179/2009, 2K-207/2009, 2K-386/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-288/2010, 2K-97/2012, 2K-548/2012, 2K-372-942/2015, 2K-288-511/2015).

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Esamoje situacijoje dėl nukentėjusiajam T.

S. padarytų kÅ«no sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todėl atsižvelgus į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, kai eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, byloje nustatytas aplinkybes, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius (jų nebuvimÄ ), vertinant visumÄ aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ laikytina, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio, kaip T.

S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimais padaroma apie 2000 Eur dydžio neturtinė žala.10.1.3.4. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). Kasacinėje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmės gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris nebegali vaikščioti įprastai, turi invalidumÄ ir gauna paÅ¡alpÄ , priteista apie 2 900 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam mažamečiui, kuriam iÅ¡liko neaiÅ¡ki pasveikimo galimybė ir tolimesnė jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur.

Kasacinėje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judėti, apie 23 000 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentėjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, išliko pastebimi fiziniai trūkumai, priteista 5 800 Eur. Kasacinėje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmės išliko, jai yra sunku vaikščioti, kamuoja artritas, gydymas tęsiamas, visiško pasveikimo prognozė abejotina, priteista apie 8 700 Eur.

Kasacinėje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentėjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kaip ir esamoje situacijoje, kai iÅ¡lieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinės žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines Å¡ios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas padidinti atlygintinos neturtinės žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo konkrečiu atveju priteisė teisingÄ ir proporcingÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajai, todėl atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus neturi teisinio pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarė pirmosios instancijos teismas ir nustatyti didesnį nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį.10.1.4.

Apeliaciniame skunde nukentėjusieji be viso to, kas jau iÅ¡dėstyta, praÅ¡o iÅ¡ D. A. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų. Å is nukentėjusiųjų praÅ¡ymas taip pat nepagrįstas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.10.1.4.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusysis nepateikė jokių argumentų, kodėl draudimo bendrovės pateikta ataskaita ir iÅ¡mokėta iÅ¡moka, susijusi su transporto priemonės netekimu, nėra teisinga, taip pat į specialisto įvertinimus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiajam buvo iÅ¡mokėta tinkama iÅ¡moka, todėl reikalavimÄ atlyginti 558,76 Eur iÅ¡laidas, atmetė.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad draudikas, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklėmis, remdamasis gautu praÅ¡ymu, atliko žalos administravimo procedÅ«ras dėl sunaikinto motociklo, ir vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 15 str. 3 d., taisyklių 14 p., nustatė, kad transporto priemonės remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas, todėl įvertinus motociklo vertę iki eismo įvykio, transporto priemonės liekanų vertę po įvykio, apskaičiavo nuostolio dydį ir nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ lygiÄ 4 980 Eur sumai.

Tai, kad Draudikas nekompensavo nukentėjusiojo patirtų 558,76 Eur iÅ¡laidų, dėl kreipimosi į nepriklausomÄ ekspertÄ dėl žalos nustatymo, taip pat į vertėjÄ , notarÄ ir kt., nereiÅ¡kia, jog Draudikas nepagrįstai nekompensavo Å¡ių iÅ¡laidų, ir apylinkės teismas nepagrįstai nepripažino Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinomis. IÅ¡ties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentėjusysis nepateikė jokių argumentų, kodėl Draudiko pateikta ataskaita iÅ¡ iÅ¡mokėta iÅ¡moka nėra teisinga.

Kita vertus, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dėl žalos dydžio nustatymo, nes Draudikas nurodytu laikotarpiu vengė tai atlikti yra visiÅ¡kai deklaratyvaus pobÅ«džio, be to, nukentėjusysis nepateikė ir tokius jo teiginius pagrindžiančių duomenų. Atvirkščiai, byloje esantys objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDÄ®, nepažeisdamas numatytų terminų, todėl nukentėjusiajam nebuvo jokios bÅ«tinybės kreiptis į nepriklausomÄ vertintojÄ .

Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad Draudikas iÅ¡ esmės, su eismo įvykiu susijusiÄ Å¾alÄ , tiek turtinę, tiek neturtinę, nukentėjusiesiems betarpiÅ¡kai atlygino, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia nukentėjusiojo teiginius, kad Draudikas laiku neatliko žalos vertinimo. Pažymėtina, kad draudiminės įmokos nėra pasipelnymo Å¡altinis, todėl kiekvienas reikalavimas padengti patirtas iÅ¡laidas, turi bÅ«ti motyvuotai pagrįstas, Å¡iuo aspektu to nėra. Tokiu atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo Å¡iuo aspektu, atmetė pagrįstai, todėl nėra visiÅ¡kai jokio pagrindo praÅ¡omos sumos priteisti nei iÅ¡ D.

A., nei iÅ¡ Draudiko. Dėl proceso iÅ¡laidų BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų atstovas advokatas Sergej PelÅ¡ praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. A. 150 Eur bylinėjimo iÅ¡laidų. IÅ¡ pateikto iÅ¡laidas patvirtinančio dokumento matyti, kad nukentėjusieji advokatui Sergej PelÅ¡ už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 150 Eur (t. 3, b. l. 140-141). Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme yra viena iÅ¡ nukentėjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.

Atsižvelgus į tai, kad D. A. taip pat pareiÅ¡kė apeliacinį skundÄ , kuriuo buvo ginčijami klausimai, veikiantys ir nukentėjusiųjų interesus byloje, todėl, kolegijos vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A..Apibendrinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstytais argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D.

S. ir T. S. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. A. apeliacinius skundus.Nutartis neskundžiama.                                                             Teisėjai              Donatas Jatužis                                        Pranas Šimkus              Evaldas Vanagas