c5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5 · PanevÄžio apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-768/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-34902-2015-9             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)              PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Prano Å imkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai JasiukÄnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybÄs D.
Legislator headnote
AI generatedc5ceb26a-be84-4d5e-9534-804212e4ddd5 · PanevÄžio apygardos teismas: Atsiliepimu į nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ dalyje dÄl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant 558,76 Eur turtinÄs žalos atlyginimo (susijusio su motociklo žala) atmesti kaip nepagrįstÄ . Draudikas atsiliepime nurodÄ, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklÄmis (toliau â TaisyklÄs) bei remdamasis gautu praÅ¡ymu atliko žalos administravimo procedÅ«ras dÄl sunaikinto motociklo.
Full text
                                                                        Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-768/2017                                                                                      Proceso Nr. 1-01-1-34902-2015-9             Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1. (S)              PANEVÄŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 24 d.PanevÄžys PanevÄžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), Prano Å imkaus ir Evaldo Vanago,sekretoriaujant Audronai JasiukÄnienei,dalyvaujant prokurorei Gražinai Petrulytei,atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybÄs D.
A., jo gynÄjui advokatui Antanui Cemnolonskui,nukentÄjusiesiems ir civiliniams ieÅ¡kovams D. S. ir T. S.,jų atstovui advokatui Sergej PelÅ¡,nedalyvaujant civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs D. A. ir nukentÄjusiųjų - civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir T. S. apeliacinius skundus dÄl Pasvalio rajono apylinkÄs teismo 2016 m. lapkriÄio 8 d. nuosprendžio, kuriuo D. A. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 40 straipsniu, pagal laidavimÄ atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ ir baudžiamoji byla nutraukta.
D. A. perduotas laiduotojo G. A. atsakomybÄn 2 (dvejiems) metams be užstato. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metams. NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir T. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. A. nukentÄjusiajai D. S. priteista 11 500 Eur (vienuolikos tÅ«kstanÄių penkių Å¡imtų eurų) neturtinÄs žalos atlyginimo.IÅ¡ civilinio atsakovo AB (duomenys neskelbtini) nukentÄjusiajai D.
S. priteistos periodinÄs iÅ¡mokos po 178,12 Eur negautoms pajamos atlyginti nuo 2016 m. birželio mÄn. iki 2017 m. gegužÄs mÄn. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis atmesta.NukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D. S. ir T. S. turÄtos 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) iÅ¡laidos, susijusios su advokato pagalbos teikimu, pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir Å¡i suma priteista iÅ¡ D. A. nukentÄjusiesiems.IÅ¡nagrinÄjÄs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas,nustatÄ:Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinÄs aplinkybÄs D.
A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad 2015 m. birželio 21 d., apie 19 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (duomenys neskelbtini) 10,885 kilometre, vairuodamas G. A. vardu registruotÄ automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių (toliau â KET) 9, 117, 119, 127 punktų reikalavimus â nesilaikydamas visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, sudarydamas kliÅ«tis bei sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greiÄio, neatsižvelgÄ Ä¯ važiavimo sÄ lygas, vietovÄs reljefÄ , kelio bÅ«klÄ, meteorologines sÄ lygas, kad kiekvienu metu galÄtų suvaldyti transporto priemonÄ ir prireikus dÄl susidariusių aplinkybių galÄtų sustoti, nevažiavo važiuojamosios dalies deÅ¡ine puse kuo arÄiau jos deÅ¡inio kraÅ¡to, dÄl ko važiuodamas kelio vingiu į deÅ¡inÄ pusÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ , kai prieÅ¡ prieÅ¡ais jo link artÄjo T.
S. vairuojamas motociklas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dÄl to įvyko eismo įvykis, kurio metu dÄl kairÄs pusÄs 3-o Å¡onkaulio lūžio su oro ir kraujo susikaupimu krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje T. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o dÄl kairÄs blauzdos abiejų kaulų atviro lūžio, kairÄs girnelÄs, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 Å¡onkaulių iÅ¡ kairÄs ir krÅ«tininio 4 slankstelio lanko lūžių, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimo - sunkus nukentÄjusiosios D.
S. sveikatos sutrikdymas. II.             Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu D. A. praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ nuosprendį sumažinant nukentÄjusiesiems priteistos neturtinÄs žalos dydį iki 5000 Eur. Taip pat praÅ¡o panaikinti draudimÄ naudotis specialiÄ ja teise â teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus, paskiriant kitÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ. Skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybÄ, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turÄjo neatsargÅ«s nukentÄjusiojo T.
S. veiksmai, kadangi jis motociklÄ vairavo pernelyg nutolÄs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, o tai jo manymu, laikytina objektyvia priežastimi mažinti priteistos neturtinÄs žalos dydį.D. A. visiÅ¡kai sutinka, jog nukentÄjusieji patyrÄ didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, įvairius nepatogumus, susijusius ne tik dÄl ilgalaikio gydymo, taÄiau ir dÄl nukentÄjusiosios D. S. nebepataisomo sveikatos sutrikdymo, taÄiau pažymi, jog jis yra jauno amžiaus, savo vardu registruoto turto neturi, dirba, po įvykio skubÄjo prie nukentÄjusiųjų, stengÄsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes (siekÄ iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ , policijÄ ), iÅ¡ dalies atlygino neturtinÄ Å¾alÄ , visiÅ¡kai prisipažino dÄl padaryto neatsargaus nusikaltimo, nuoÅ¡irdžiai gailisi, o tai, jo manymu, yra pagrindas nepagrįstai didelÄ neturtinÄs žalos dalį mažinti.Galiausia D.
A. praÅ¡o panaikinti draudimÄ naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metus ir vietoj jo skirti kitÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ. Nurodo, kad nuo 2012 metų vairuoja transporto priemones, jokių KET pažeidimų nÄra padarÄs, nagrinÄjamo įvykio metu buvo blaivus, neteistas, gyvena garbingo pilieÄio gyvenimÄ . NetekÄs Å¡ios teisÄs ne tik negalÄs susirasti geriau apmokamo darbo, dÄl ko neturÄs galimybÄs nukentÄjusiajai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , taÄiau Å¡ios teisÄs uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimÄ .Apeliaciniu skundu nukentÄjusieji ir civiliniai ieÅ¡kovai Daiva ir T.
S. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â apkaltinamÄ jį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 3 dalyje, ir įpareigoti atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . IÅ¡ D. A. priteisti nukentÄjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. â ne mažiau 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Taip pat iÅ¡ D. A. ir AB âLietuvos Draudimasâ solidariai priteisti 558,76 Eur turtinÄs žalos atlyginimo dÄl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų.
Nesutikdami su D. A. atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybÄs laidavimo pagrindu nurodo, kad jis nuo įvykio nebandÄ atsipraÅ¡yti (neskambino, nesiÅ«lÄ pagalbos), atlyginti nuostolius ir neturtinÄ Å¾alÄ . Mano, kad D. A., likus iki teismo posÄdžio kelioms minutÄms, atlygino dalį neturtinÄs žalos â 500 Eur tik todÄl, kad grÄsÄ baudžiamoji atsakomybÄ, todÄl tokį jo poelgį vertina labiau formaliu nei nuoÅ¡irdžiu. Teigia, jog po to, iki apeliacinio skundo padavimo dienos, D. A. jokios priteistos neturtinÄs žalos dalies neatlygino, neparodÄ, kad siekia kokiu tai bÅ«du atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , todÄl mano, jog nÄra BK 40 straipsnyje numatytų pagrindų, todÄl nuo baudžiamosios atsakomybÄs jis negali bÅ«ti atleistas.
NukentÄjusieji taip pat nesutinka su priteistos neturtinÄs žalos dydžiu (nukentÄjusiajai 15 000 Eur, nukentÄjusiajam â 2 000 Eur), mano, kad teismo nustatytas neturtinÄs žalos dydis turi bÅ«ti ženkliai didesnis nei teismų praktikoje priteisiamos neturtinÄs žalos atlyginimo vidurkis. Nurodo, kad jų iÅ¡gyvenimai ir praradimai, kaip jaunam žmogui, Å¡eimai yra sunkiai pakeliami, kadangi nukentÄjusioji visÄ gyvenimÄ liks neįgali bei nesavarankiÅ¡ka, nebegyvens pilnaverÄio gyvenimo.NukentÄjusieji mano, jog 558,76 Eur iÅ¡laidos, atsiradusios dÄl motociklo vertinimo, turi bÅ«ti atlygintos, kadangi nukentÄjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dÄl žalos dydžio nustatymo, nes AB (duomenys neskelbtini) (toliau â Draudikas) per įstatymo numatytÄ laikotarpį vengÄ tai atlikti.
Atsiliepimu į nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ AB (duomenys neskelbtini) praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ dalyje dÄl civilinio ieÅ¡kinio, priteisiant 558,76 Eur turtinÄs žalos atlyginimo (susijusio su motociklo žala) atmesti kaip nepagrįstÄ . Draudikas atsiliepime nurodÄ, kad vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., taip pat Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklÄmis (toliau â TaisyklÄs) bei remdamasis gautu praÅ¡ymu atliko žalos administravimo procedÅ«ras dÄl sunaikinto motociklo.
Remdamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDÄ®) 15 str. 3 d., Taisyklių 14 p., nustatÄ, kad transporto priemonÄs remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas, todÄl įvertinus motociklo vertÄ iki eismo įvykio, transporto priemonÄs liekanų vertÄ po įvykio, buvo apskaiÄiuotas ne tik nuostolio dydis, bet ir apskaiÄiuota bei iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka vadovaujantis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu patvirtintos kelių transporto priemonių vertÄs nustatymo tvarka ir instrukcija.
Pirmiausia nurodo, kad nukentÄjusieji nepateikÄ jokių įrodymų, kad Draudiko atliktas žalos vertinimas bÅ«tų netinkamas ar neteisingas, tokių duomenų nepateikÄ ir kartu su apeliaciniu skundu. Antra, pažymi, kad atlikta nepriklausomų vertintojų turto ataskaita savaime neturi didesnÄs įrodomosios galios. Akcentuoja ir tai, kad turto vertintojo ataskaita galioja tik pilnos apimties su visais privalomais rekvizitais, taÄiau byloje pateiktas tik vienas ataskaitos lapas. TreÄia, atkreipia dÄmesį į tai, kad remiantis TPVCAPDÄ®, treÄiasis asmuo, bÅ«tinumo atveju, turi teisÄ kreiptis į turto vertintojus, taÄiau tai atlieka savo iniciatyva bei lÄÅ¡omis.
Esamoje situacijoje jokios bÅ«tinybÄs kreiptis nebuvo, kadangi Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDÄ®, nepažeisdamas numatytų terminų.Atsisakydamas atlyginti nukentÄjusiojo papildomai turÄtas iÅ¡laidas (notaro, vertÄjo paslaugos, degalai ir automobilio stovÄjimo vietinÄ rinkliava) Draudikas tvirtina, jog patirtos minimos iÅ¡laidos tiesiog neatitinka bÅ«tinųjų iÅ¡laidų sampratos. Remdamasi teismų praktika pažymi, kad minÄtos iÅ¡laidos susidarÄ dÄl asmeninių nukentÄjusiojo poreikių, kadangi jis, kaip faktinis motociklo valdytojas, pageidavo draudimo iÅ¡mokÄ gauti asmeniÅ¡kai, nebÅ«damas motociklo savininku, nepaisant to, jog Draudikas praÅ¡Ä pateikti informacijÄ apie savininkÄ , kuriam iÅ¡mokant iÅ¡mokÄ Å¡ios iÅ¡laidos nebÅ«tų patirtos.
Tokiu atveju minimos iÅ¡laidos neatlygintinos. Teismo posÄdyje nukentÄjusiųjų atstovas praÅ¡Ä nukentÄjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmens gynÄjas â tenkinti D. A. skundÄ , prokurorÄ praÅ¡Ä tiek atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmens, tiek nukentÄjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. ApeliacinÄs instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Apeliaciniai skundai atmetami. ApeliacinÄs instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose.
DÄl D. A., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs, apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde D. A. praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti ir panaikinti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ naudotis specialia teise â teisÄ vairuoti transporto priemones 1 metus, arba jÄ pakeisti kita. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisÄmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisÄmis asmuo padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ tiek skiriant bausmÄ, tiek atleidžiant kaltininkÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs ar atidedant paskirtos laisvÄs atÄmimo bausmÄs vykdymÄ . Å iuose BK straipsniuose esanÄios teisÄs normos nesieja uždraudimÄ asmeniui naudoti specialia teise su tuo, ar jis blaivus ar neblaivus vairavo automobilį. Vertinant ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonÄ â uždraudimÄ vairuoti kelių transporto priemones â atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybÄ, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltÄ, Å¡io kaltininko padarytus konkreÄius KET pažeidimus (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25-489/2017, 2K-226-942/2016, 2K-52-942/2016,2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).D.
A. ginÄija baudžiamojo poveikio priemonÄs â draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones â pritaikymÄ . Tvirtina, kad netekus Å¡ios teisÄs, negalÄs susirasti geriau apmokamo darbo, dÄl ko neturÄs galimybÄs nukentÄjusiajai atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , be to, Å¡ios teisÄs uždraudimas tiesiogiai neigiamai paveiks ir jo paties gyvenimÄ . Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju, konkuruoja asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs, interesas patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dÄl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybÄs ir visuomenÄs interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme.
BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisÄs priemonÄmis ginti žmogaus ir pilieÄio teises bei laisves, visuomenÄs ir valstybÄs interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmÄs paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybÄ daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmÄ atlikusius asmenis taip, kad Å¡ie laikytųsi įstatymų ir vÄl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonÄs turi padÄti įgyvendinti bausmÄs paskirtį.
Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino D. A. asmeninius ir valstybÄs prioritetus ir pagrįstai paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonÄ, uždraudÄ vairuoti kelių transporto priemones 1 metams.TeisÄjų kolegija sutinka su apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais teiginiais, jog D. A. yra jauno amžiaus, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas tik teigiamai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atlyginta dalis neturtinÄs žalos (1000 Eur), įvykio metu kaltininkas buvo blaivus.
Visgi, atkreiptinas dÄmesys, kad neatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todÄl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidÄ dÄl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susijÄ su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkÅ¡Äiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokie KET pažeidimo padarymo padariniai (kiek asmenų nukentÄjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek), ar kaltininkas vairavo blaivus.
Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todÄl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus Å¡altinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi bÅ«ti ypaÄ atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams â pasirinkti tinkamÄ greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sÄ lygas.Bylos duomenimis nustatyta, kad D. A. turÄdamas nedidelį, apie (duomenys neskelbtini) metų vairavimo staÅ¾Ä , vakare, 19 val. 20 min., vairuodamas ne jam priklausantį automobilį nepasirinko saugaus greiÄio, kad kiekvienu metu galÄtų suvaldyti transporto priemonÄ ir prireikus dÄl susidariusių aplinkybių galÄtų sustoti, neatsižvelgÄ Ä¯ vietovÄs reljefÄ , kelio bÅ«klÄ, važiavimo, meteorologines sÄ lygas, važiuodamas kelio vingiu į deÅ¡inÄ pusÄ, įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡iniam eismui skirtÄ juostÄ ir susidÅ«rÄ iÅ¡ prieÅ¡ prieÅ¡ais atvažiuojanÄiu motociklu, dÄl ko buvo nesunkiai sutrikdyta T.
S. ir sunkiai â D. S. sveikata. Esant Å¡ioms aplinkybÄms konstatuotina, kad D. A. padarÄ itin pavojingÄ tiek sau, tiek kitų asmenų atžvilgiu veikÄ , kuri nulÄmÄ nukentÄjusiųjų sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . NagrinÄjamu atveju, nepaisant D. A. teigiamai charakterizuojanÄių duomenų, pripažintina, kad jis, vairuodamas padidinto pavojaus transporto priemonÄ, vis dÄlto nebuvo itin atidus ir atsakingas bei Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄ KET reikalavimus. TokiÄ iÅ¡vadÄ sustiprina ir liudytojos V.
K. parodymai bei pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas, kad įvykio metu buvo Å¡lapia kelio danga, nors apeliaciniame skunde nurodoma prieÅ¡ingai (t. 1, b. l. 117, 151-152). D. A. skundo teiginiai, akivaizdžiai prieÅ¡taraujantys bylos duomenims, leidžia pagrįstai abejoti jo gebÄjimais tinkamai įvertinti meteorologines sÄ lygas apskritai. ApeliacinÄs instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, atleisdamas D. A. nuo baudžiamosios atsakomybÄs ir padarÄ iÅ¡vadÄ , kad jis nÄra linkÄs nusikalsti, taÄiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, kad jis yra drausmingas bei atsakingas vairuotojas.
ApeliacinÄs instancijos teismas pažymi, jog baudžiamojo poveikio priemonÄs â specialiosios teisÄs atÄmimas â skirtinas siekiant užtikrinti visuomenÄs saugumÄ , todÄl skunde nurodytos aplinkybÄs (kad negalÄs susirasti geriau apmokamo darbo, dÄl ko negalÄs greiÄiau atlyginti nukentÄjusiesiems padarytos žalos, patirs kitus keliamus nepatogumus), nÄra pakankamos ir reikÅ¡mingos, kurių pagrindu turÄtų bÅ«ti panaikinta ar pakeista skundžiamu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ.
Kita vertus, tokio pobÅ«džio bylose, dažnu atveju ginÄijama baudžiamojo poveikio priemonÄ yra tinkamiausia, siekiant apsaugoti visuomenÄ nuo pakartotinių ne tik tokio pobÅ«džio KET pažeidimų, taÄiau stengiantis iÅ¡vengti ir dar skaudesnių padarinių, todÄl Å¡iuo atveju D. A. patiriami nepatogumai nÄra laikytini prioritetiniais, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonÄ sukelia tam tikrų suvaržymų, nereiÅ¡kia, jog jos paskyrimas prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Atkreiptinas dÄmesys ir į tai, kad D.
A. darbas nÄra susijÄs su transporto priemonÄs vairavimu, be to, nÄra duomenų, kad D. A. ketintų ieÅ¡koti (ieÅ¡kotų) kokio nors kito darbo. Nuo kaltininko D. A. namų jo dabartinÄ darbovietÄ yra už (duomenys neskelbtini) km., todÄl akivaizdu, kad neturÄjimas teisÄs vairuoti negali bÅ«ti laikomas esminiu trukdžiu pasiekti darbo vietÄ . Kaip nurodÄ pats apeliantas, į darbÄ jis vyksta dviraÄiu arba tÄvui priklausanÄiu automobiliu, iÅ¡ ko galima daryti iÅ¡vadÄ , kad laikini nepatogumai negali bÅ«ti kliÅ«timi teisÄs vairuoti transporto priemones atÄmimo taikymui.
PažymÄtina ir tai, kad D. A. į darbÄ vyksta laiduotojui G. A., kuris dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, priklausanÄiu automobiliu, todÄl manytina, kad galimybÄ vykti į darbÄ kartu su laiduotoju realiai egzistuoja.TeisÄjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , itin skaudžias neatsargaus nusikaltimo pasekmes, teismų praktikÄ , formuojamÄ nagrinÄjant panaÅ¡aus pobÅ«džio bylas (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-11-677/2015), pirmosios instancijos teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikÄ tinkamai ir pagrįstai D.
A. atžvilgiu taikÄ BK 68 straipsnį, t. y. uždraudÄ jam vairuoti kelių transporto priemones minimaliam laikotarpiui - 1 metams, todÄl paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ nelaikytina neproporcingu ar neadekvaÄiu D. A. teisių suvaržymu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį dalyje dÄl baudžiamojo poveikio priemonÄs taikymo. Apeliaciniu skundu D. A. taip pat praÅ¡o sumažinti nukentÄjusiesiems priteistos neturtinÄs žalos dydį iki 5000 Eur, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ Ä¯ aplinkybÄ, jog sunkių pasekmių atsiradimui įtakos turÄjo ir neatsargÅ«s nukentÄjusiojo T.
S. veiksmai, kadangi jis motociklÄ vairavo pernelyg nutolÄs nuo deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (apie 2,8 m. atstumu), o ne prie pat jo, be to, jis stengÄsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes. TeisÄjų kolegija tokius apelianto skundo argumentus atmeta. Pirmiausia, pažymÄtina, kad konkretus neturtinÄs žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ . NeturtinÄs žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kÄsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.
CivilinÄje atsakomybÄje galioja principas, kad kuo aiÅ¡kesnÄ ir svarbesnÄ yra vertybÄ, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybÄ yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todÄl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinÄ Å¾alÄ , tai gali bÅ«ti padaroma nustatant teisingÄ neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgiant vien į Å¡iÄ pažeistÄ vertybÄ. Kaip jau minÄta, pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmÄs. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukÄlimu, kentÄjimais nuo fizinio skausmo sužalojimo metu, yra lydimos nerimo dÄl sveikatos ateityje, jeigu jos susijÄ su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dÄl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinÄs žalos dydžio nustatymo kriterijus.
NagrinÄjamu atveju nustatyta, kad įvykio metu nukentÄjo du asmenys, kai vienam - T. S. buvo padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlÄ sužalojimai: kairÄs pusÄs 3-o Å¡onkaulio lūžis su oro ir kraujo susikaupimu krÅ«tinplÄvÄs ertmÄje, bei D. S. â sunkų sveikatos sutrikdymÄ sukÄlÄ sužalojimai: kairÄs blauzdos abiejų kaulų atviro lūžis, kairÄs girnelÄs, kairio dilbio, abiejų kaulų, 4, 5 Å¡onkaulių iÅ¡ kairÄs ir krÅ«tininio 4 slankstelio lanko lūžiai, kairio peties nervinio rezginio trauminio uždegimas.
NukentÄjusiųjų patirtų sužalojimų visuma neabejotinai kÄlÄ ne tik didelius fizinius skausmus, emocinius iÅ¡gyvenimus, taÄiau nukentÄjusioji D. S. buvo ir ilgai gydoma ligoninÄje, liekamieji reiÅ¡kiniai tÄsiasi iki Å¡iol, o jaunos moters sveikata nepataisomai sutrikdyta, kadangi dÄl nebegalÄjimo valdyti kairÄs rankos. PažymÄtina, kad dÄl patirtų sužalojimų nukentÄjusioji neteko net 60 procentų darbingumo, nukentÄjusiosios gyvenimo kokybÄ pasikeitÄ iÅ¡ esmÄs, nes akivaizdu, kad dÄl pasikeitusių fizinių galimybių ji nebegalÄs gyventi pilnaverÄio gyvenimo.
DÄl patirtų sužalojimų, besitÄsianÄio gydymo buvo sutrikdytas ne tik nukentÄjusiosios, bet ir jos sutuoktinio, normalus ir jiems įprastas gyvenimo ritmas, kadangi jis slaugydamas sutuoktinÄ ilgai nedirbo, iÅ¡gyveno dÄl jai padarytų kÅ«no sužalojimų, sunkių padarinių, o tai neabejotinai sukÄlÄ abiem neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus. NÄra abejonių, kad nukentÄjusieji ir Å¡iuo metu jauÄia nerimÄ dÄl ateities, sveikatos gerÄjimo perspektyvų. Be to, atsirado emocinÄs bÅ«klÄs pokyÄiai (baimÄ važiuoti transporto priemonÄmis, jas vairuoti).
TeisÄjų kolegija, įvertinusi nukentÄjusiųjų patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų lygį, tai, kad nukentÄjusioji D. S. dÄl patirtų sužalojimų neteko dalies darbingumo, kad nÄra jokios jos visiÅ¡ko pasveikimo perspektyvos, tai, kad abu nukentÄjusieji liekamuosius reiÅ¡kinius fizinei ir psichinei jų sveikatai jauÄia iki Å¡iol, taip pat įvertinÄ tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta neatsargiais veiksmais, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, taip pat atsižvelgdama į teismų praktikÄ nustatant neturtinÄs žalos dydį tokio pobÅ«džio baudžiamosios bylose, kur nukentÄjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymÄ , priteisiama nuo 5 792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016 ir kt.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti mažinti iki 5000 Eur, kaip to praÅ¡o apeliantas, nÄra jokio pagrindo.
Kita vertus, D. A. skundo argumentas, kad jis (apeliantas) įvykio metu stengÄsi kiek įmanoma sumažinti neigiamas pasekmes, ir tai, jo manymu, yra pagrindas mažinti neturtinÄs žalos dydį, jo padÄties neÅ¡velnina. Tai, kad apeliantas iÅ¡ karto po įvykio stengÄsi iÅ¡kviesti medikus bei policijÄ , prieÅ¡ teismo posÄdį atlygino neturtinÄs žalos dalį (iÅ¡ viso atlygino 1000 Eur), vertintina tik teigiamai, taÄiau to, be abejonÄs nepakanka, jog bÅ«tų sumažintas priteistas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis.
Be to, atkreiptinas apelianto dÄmesys ir į tai, kad minÄtų aplinkybių nebuvimas galimai sÄ lygotų ir visiÅ¡kai kitokį pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , susijusį su bausmÄs paskyrimu, todÄl esamu atveju minÄtas skundo argumentas nÄra pagrįstas. (duomenys neskelbtini) p. nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to (2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija).
Susidariusioje situacijoje vertinant skundo argumentÄ , jog nukentÄjusiojo veiksmai (motociklo vairavimas ne prie pat deÅ¡iniojo kelio kraÅ¡to) yra priežastiniame ryÅ¡yje su eismo įvykio kilimu, svarbu pažymÄti, jog pirmosios instancijos teismas nenustatÄ, kad eismo įvykis įvyko dÄl nukentÄjusiojo didelio neatsargumo, atvirkÅ¡Äiai, iÅ¡ byloje esanÄių duomenų, kategoriÅ¡kai nustatyta, kad susidÅ«rimas įvyko bÅ«tent dÄl apelianto itin neatidaus elgesio vairavimo metu, kadangi Å¡iurkÅ¡Äiai pažeidÄs KET, jis įvažiavo į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ (0,37 m), kas visumoje ir buvo pagrindinÄ sÄ lyga eismo įvykiui kilti (1 t., b. l. 123-128).
TodÄl tai, kad techniniu požiÅ«riu nors nukentÄjusiojo veiksmai ir buvo priežastiniame ryÅ¡yje, taÄiau tai visiÅ¡kai nereiÅ¡kia, jog jo veiksmai sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ . Å iuo atveju pažymÄtina, kad priežastinis ryÅ¡ys yra vienas iÅ¡ nusikalstamos veikos sudÄties požymių, kurį konstatuoja teismas, nors nemažai techninio pobÅ«džio klausimų, reikÅ¡mingų teisiniam priežastinio ryÅ¡io vertinimui, iÅ¡sprendžiama atliekant bÅ«tent eismo įvykio ekspertizes, kaip yra ir Å¡iuo konkreÄiu atveju.
Visgi eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiÅ«riu, taÄiau teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad priežastinis ryÅ¡ys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudÄties požymis, todÄl jo įrodinÄjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rÄmimasis vien tik jų iÅ¡vada gali lemti netinkamÄ baudžiamojo įstatymo pritaikymÄ . TodÄl atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į tai, kad vairuojamojo motociklo greitis įvykio metu galÄjo bÅ«ti tik 45 km/ h, kad posÅ«kyje transporto priemonÄ (motociklas) natÅ«raliai gali priartÄti prie važiuojamÄ sias dalis skiriamos eismo linijos, taip pat į tai, kad įvykio vieta â posÅ«kis, matomumo neapsunkina, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas galÄjo laiku pastebÄti nukentÄjusiuosius ir automobilį vairuoti taip, kad įvykio bÅ«tų galima iÅ¡vengti (1 t., b. l. 17, 18-42), be to, į tai, kad ir pats apeliantas darydamas vingį į deÅ¡inÄ pusÄ privalÄjo važiuoti deÅ¡ine kelio puse kuo arÄiau deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to.
Apibendrinat, teisÄjų kolegijos nuomone, toks motociklo vairavimo bÅ«das, kuomet kelio vingyje nevažiuojama kuo arÄiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to, taÄiau savoje eismo juostoje ir nevirÅ¡ijus greiÄio, nelaikytinas rizikingu nukentÄjusiojo asmens elgesiu, lengvinanÄiu apelianto atsakomybÄ ar galinÄiu turÄti įtakos civilinio ieÅ¡kinio dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo klausimui. Å iuo nagrinÄjamu atveju, bÅ«tent apelianto neatitinkantis KET elgesys â iÅ¡važiavimas į prieÅ¡prieÅ¡inÄ eismo juostÄ ir buvo pagrindinÄ eismo įvykio kilimo ir nukentÄjusiųjų T.
S. nesunkaus ir D. S. - sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.              DÄl nukentÄjusiųjų apeliacinio skundo Apeliaciniame skunde nukentÄjusieji praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ â apkaltinamÄ jį, pripažįstant D. A. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 281 str. 3 d., ir įpareigoti atlyginti priteistÄ Å¾alÄ . Taip pat iÅ¡ D. A. priteisti nukentÄjusiesiems D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. â ne mažiau 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ .
Be to, iÅ¡ D. A. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinÄs žalos atlyginimo dÄl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų.BK 40 str. yra numatyta galimybÄ asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:
1) asmuo pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be abejonÄs, tam, kad asmuo bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , turi bÅ«ti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sÄ lygų visuma (kasacinÄs nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-236-222/2015), esamoje situacijoje, aukÅ¡tesniojo teismo nuomone, taikyti minÄtÄ institutÄ D.
A. atžvilgiu kliÅ«Äių nÄra. NagrinÄjamu atveju iÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad ankÅ¡Äiau D. A. baudžiamojon atsakomybÄn traukiamas niekada nebuvo (1 t., b. l. 187), administracine tvarka nebuvo baustas (1 t., b. l. 186), dirba (duomenys neskelbtini), seniÅ«nijos seniÅ«no charakterizuojamas iÅ¡imtinai teigiamai (1 t., b. l. 189), (duomenys neskelbtini) pirminÄs asmens sveikatos priežiÅ«ros centro psichoneurologinÄje ir narkologinÄje įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 188), pirmÄ kartÄ padarÄ neatsargų nusikaltimÄ (BK 16 str. 3 d.), todÄl atitinka BK 40 str. 1 d. ir to paties straipsnio 2 d. 1 p. numatytas sÄ lygas.
BK 40 str. 2 d. 2 p. esanti sÄ lyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi âvisiÅ¡kai pripažinti savo kaltÄ ir gailÄtis padarius nusikalstamÄ veikÄ â. Toks visiÅ¡kas kaltÄs pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besÄ lygiÅ¡kai pripažįsta nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su nustatytomis esminÄmis pripažintos padaryta nusikalstamos veikos aplinkybÄmis. NagrinÄjamoje situacijoje matyti, kad viso proceso metu D. A., savo kaltÄ bei iÅ¡ esmÄs visas jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybes, pripažino, reiÅ¡kÄ nuoÅ¡irdų apgailestavimÄ dÄl sukelto eismo įvykio bei atsiradusių sunkių padarinių, be to, atlygino dalį neturtinÄs žalos nukentÄjusiesiems â 500 Eur, skunde neneigia pareigos atlyginti nukentÄjusiesiems likusiÄ neturtinÄs žalos dalį, nepaisant to, kad praÅ¡Ä sumažinti jos dydį.
Pagrindo abejoti D. A. nuoÅ¡irdumu, gerais ketinimais nukentÄjusiųjų atžvilgiu, nÄra, tuo labiau, kad iki Å¡ios nutarties priÄmimo nukentÄjusiesiems jis atlygino dar 500 Eur. Visos Å¡ios aplinkybÄs patvirtina ir BK 40 str. 2 d. 3 p. nustatytos sÄ lygos egzistavimÄ , kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybÄs asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ir paÅ¡alinti žalÄ , jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti jÄ atlyginti. ApeliacinÄs instancijos teismui D. A. tÄvas G. A. pateikÄ praÅ¡ymÄ perduoti jam sÅ«nų pagal laidavimÄ (3 t., b. l. 55-56).
Kolegijai nekyla abejonių dÄl D. A. tÄvo galimybių daryti sÅ«nui teigiamÄ Ä¯takÄ ir kontroliuoti jį, nes D. A. su tÄvu yra artimi, be to, kartu leidžia laisvalaikį, tÄvas palaiko jį svarbiomis akimirkomis. Svarbu tai, kad G. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas (3 t., b. l. 59, 60), (duomenys neskelbtini) direktoriaus charakterizuojama labai teigiamai (3 t., b. l. 58). IÅ¡ G. A. praÅ¡ymo neabejotinai galima suprasti, kad jis suvokia savo sÅ«naus elgesio neteisÄtÄ pobÅ«dį ir yra pasiryžÄs prisiimti atsakomybÄ sau dÄl laidavimo, garantuoti, kad D.
A. daugiau įstatymų nepažeis. Laiduotojo G. A. tinkamumu apeliacinÄs instancijos teismas taip pat neabejoja, todÄl esant BK 40 str. numatytų sÄ lygų visumai ir teismo pasitikÄjimo vertam laiduotojui, atsižvelgus į D. A. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį kaltÄs formÄ ir rūšį (padarÄ vienÄ neatsargų nusikaltimÄ ), jo asmenybÄ (anksÄiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), kolegija sprendžia, jog iÅ¡ties yra pagrindas manyti, kad D.
A. nedarys naujų nusikalstamų veikų, ir tokiu bÅ«du, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai bei pasiekti BK 41 str. numatyti bausmÄs skyrimo tikslai.10.1.2. NukentÄjusieji, kaip galima suprasti, praÅ¡o teismo įpareigoti D. A. atlyginti priteistÄ neturtinÄ Å¾alÄ , taÄiau toks nukentÄjusiųjų praÅ¡ymas nÄra pagrįstas, kadangi baudžiamosios teisÄs normos nesuteikia teismui teisÄs nustatyti asmeniui įpareigojimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . BK 67 str. reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį ir jų skyrimÄ , atvejais, kai pilnametis asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmÄs Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba <...>.
To paties straipsnio 2 d. 4 p., numato turtinÄs žalos atlyginimÄ ar paÅ¡alinimÄ , reiÅ¡kia, teismas gali įpareigoti atlyginti tik turtinÄ Å¾alÄ . NagrinÄjamu atveju matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tenkino iÅ¡ dalies nukentÄjusiųjų civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ D. A. nukentÄjusiajai D. S. priteisÄ 11 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydį. PažymÄtina, kad skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinÄs žalos atlyginimas, įsiteisÄjus skundžiamam nuosprendžiui, bus pradÄtas vykdyti įstatymo nustatyta tvarka. 10.1.3.
Apeliaciniu skundu nukentÄjusieji taip pat praÅ¡o iÅ¡ D. A. priteisti D. S. ne mažiau 30 000 Eur, T. S. â ne mažiau 7 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ , taÄiau sutikti su tokiu praÅ¡ymu apeliacinÄs instancijos teismas negali. 10.1.3.1. CK 6.250 str. 2 d. nurodoma, jog neturtinÄ Å¾ala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dÄl nusikaltimo asmens sveikatai. CK 6.250 str. 1 d. pasakyta, kad neturtinÄ Å¾ala â tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažÄjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.
Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavÄs, kad neturtinÄs žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinÄs žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma â galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginÄ satisfakcijÄ , kuri apskaiÄiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentÄjusiojo asmens patirtÄ skriaudÄ â dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažÄjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.
Nustatant atlygintinos neturtinÄs žalos, padarytos dÄl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgiama į Å¡iuos reikÅ¡mingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasianÄius, trumpalaikius ir liekamojo pobÅ«džio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo bÅ«dÄ , žalÄ padariusio asmens kaltÄ, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, sÄ Å¾iningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. 10.1.3.2. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentÄjusiųjų bendrÄ civilinį ieÅ¡kinį ir D.
S. priteisÄ 11 500 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo dydį iÅ¡ D. A.. Pirmosios instancijos teismas, svarstydamas neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ nukentÄjusiesiems, atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad D. A. veiksmai įstatymo vertinami neatsargiais, kad įvykį padarÄ bÅ«damas blaivus, anksÄiau nebuvo baustas administracine tvarka dÄl KET pažeidimų, į tai, kad jo turtinÄ padÄtis nÄra gera, taÄiau jis jaunas, dirba. Taip pat atsižvelgÄ ir į tai, kad nukentÄjusiosios sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, ji neteko 60 proc. darbingumo, padariniai yra iÅ¡liekamojo pobÅ«džio, o gyvenimo kokybÄ nebebus tokia, kokia buvo anksÄiau, kad tiek ji, tiek nukentÄjusiosios sutuoktinis patyrÄ didelius emocinius iÅ¡gyvenimus, nelaimingas eismo įvykis neigiamai paveikÄ ne tik jų socialinį, taÄiau ir asmeninį gyvenimÄ , kad sutuoktiniui taip pat sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todÄl vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, konstatavo kad neturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai lygi 15 000 Eur, o jos sutuoktiniui â 2 000 Eur suma.
Teismas, įvertinÄs, kad Draudikas D. S. iÅ¡mokÄjo 3 000 Eur, o T. S. â 2 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ - maksimaliÄ Ä¯statymo numatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ jų neturtinei žalai padengti, o D. A. â 500 Eur, nukentÄjusiųjų ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, ir visiÅ¡kai pagrįstai nukentÄjusiajai priteisÄ 11 500 Eur neturtinÄs žalos atlygino dydį. TeisÄjų kolegijos vertinimu, toks neturtinÄs žalos atlyginimo klausimo sprendimas visiÅ¡kai atitinka Å¡ios žalos rūšies nustatymo kriterijus, bylos faktines aplinkybes, Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojanÄias neturtinÄs žalos nustatymo ir atlyginimo tvarkÄ , bei formuojamÄ teismų praktikÄ . 10.1.3.3.
Pagal pastaruoju metu besiformuojanÄiÄ teismų praktikÄ eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkÅ«s sveikatos sutrikdymai, nukentÄjusiesiems, priklausomai nuo reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, yra priteisiama, įvertinus jau atlygintÄ draudimo bendrovių sumÄ , neturtinÄs žalos nuo 1 083 Eur iki 11 100 Eur (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylos Nr. 2K-821/2007, 2K-68/2008, 2K-171/2008, 2K-423/2008, 2K-64/2009, 2K-111/2009, 2K-129/2009, 2K-179/2009, 2K-207/2009, 2K-386/2009, 2K-401/2009, 2K-200/2010, 2K-215/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-288/2010, 2K-97/2012, 2K-548/2012, 2K-372-942/2015, 2K-288-511/2015).
Kartu atkreiptinas dÄmesys, kad dÄl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinÄs žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikÄ priteistinos neturtinÄs žalos dydžio prasme iÅ¡ esmÄs neįmanoma, nes kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mÄ ir tarpusavio santykis gali skirtis (kasacinÄ nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-171/2011). Esamoje situacijoje dÄl nukentÄjusiajam T.
S. padarytų kÅ«no sužalojimų jo sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, todÄl atsižvelgus į anksÄiau aptartus neturtinÄs žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų vertinimo principus, kai eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, byloje nustatytas aplinkybes, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimÄ padariusio asmens bei nukentÄjusiojo interesų pusiausvyrÄ , bet ir į kitus neturtinÄs žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastÄ , pobÅ«dį, liekamuosius reiÅ¡kinius (jų nebuvimÄ ), vertinant visumÄ aplinkybių, atsižvelgiant į Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ laikytina, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio, kaip T.
S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimais padaroma apie 2000 Eur dydžio neturtinÄ Å¾ala.10.1.3.4. Eismo įvykių bylose, kuriose nukentÄjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas priteisia nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-181/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-519-507/2015, 2K-52-942/2016 ir kt.). KasacinÄje byloje Nr. 2K-181/2010 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentÄjusiajai, kuri neteko 60 proc. darbingumo, sužalojimo pasekmÄs gydant yra negrįžtamos ir ateityje gali progresuoti, priteista apie 18 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo.
KasacinÄje byloje Nr. 2K-507/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam asmeniui, kuris prarado 80 proc. darbingumo, priteista apie 14 500 Eur. KasacinÄje byloje Nr. 2K-284/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentÄjusiajam, kuris nebegali vaikÅ¡Äioti įprastai, turi invalidumÄ ir gauna paÅ¡alpÄ , priteista apie 2 900 Eur. KasacinÄje byloje Nr. 2K-204/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentÄjusiajam mažameÄiui, kuriam iÅ¡liko neaiÅ¡ki pasveikimo galimybÄ ir tolimesnÄ jo gyvenimo perspektyva, priteista apie 34 700 Eur.
KasacinÄje byloje Nr. 2K-1/2009 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentÄjusiajam, kuris neteko 60 proc. darbingumo, ir vienas jis negali judÄti, apie 23 000 Eur. KasacinÄje byloje Nr. 2K-556/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotam nukentÄjusiajam, kuris prarado 60 procentų darbingumo, iÅ¡liko pastebimi fiziniai trÅ«kumai, priteista 5 800 Eur. KasacinÄje byloje Nr. 2K-424/2008 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentÄjusiajai, kuri prarado 30 procentų darbingumo, sužalojimo pasekmÄs iÅ¡liko, jai yra sunku vaikÅ¡Äioti, kamuoja artritas, gydymas tÄsiamas, visiÅ¡ko pasveikimo prognozÄ abejotina, priteista apie 8 700 Eur.
KasacinÄje byloje 2K-346-699/2015 eismo įvykio metu sunkiai sužalotai nukentÄjusiajai, kuriai nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, priteista 8 688,60 Eur. Apibendrinat matyti, kad atvejais, kai žmogaus sveikata yra sunkiai sutrikdoma neatsargiais nusikaltimais, kaip ir esamoje situacijoje, kai iÅ¡lieka ilgalaikiai, kai kuriais atvejais nepataisomi padariniai, neturtinÄs žalos vidurkio dydis siekia 14 500 Eur. TeisÄjų kolegija, atsižvelgdama į konstatuotas faktines Å¡ios bylos aplinkybes ir motyvus, kuriais grindžiamas apeliacinio skundo reikalavimas padidinti atlygintinos neturtinÄs žalos dydį, vadovaudamasi įstatymu ir teismų praktikos patirtimi konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo konkreÄiu atveju priteisÄ teisingÄ ir proporcingÄ neturtinÄs žalos atlyginimo dydį nukentÄjusiajai, todÄl atsižvelgdama į anksÄiau iÅ¡dÄstytus argumentus neturi teisinio pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas nei padarÄ pirmosios instancijos teismas ir nustatyti didesnį nukentÄjusiajai padarytos neturtinÄs žalos dydį.10.1.4.
Apeliaciniame skunde nukentÄjusieji be viso to, kas jau iÅ¡dÄstyta, praÅ¡o iÅ¡ D. A. ir AB (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 558,76 Eur turtinÄs žalos atlyginimo dÄl su motociklo vertinimo susijusių iÅ¡laidų. Å is nukentÄjusiųjų praÅ¡ymas taip pat nepagrįstas, todÄl negali bÅ«ti tenkinamas.10.1.4.1. Skundžiamame nuosprendyje teismas, atsižvelgÄs į tai, kad nukentÄjusysis nepateikÄ jokių argumentų, kodÄl draudimo bendrovÄs pateikta ataskaita ir iÅ¡mokÄta iÅ¡moka, susijusi su transporto priemonÄs netekimu, nÄra teisinga, taip pat į specialisto įvertinimus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nukentÄjusiajam buvo iÅ¡mokÄta tinkama iÅ¡moka, todÄl reikalavimÄ atlyginti 558,76 Eur iÅ¡laidas, atmetÄ.
IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad draudikas, vadovaudamasis Draudimo įstatymo 98 str. 2 d., Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos taisyklÄmis, remdamasis gautu praÅ¡ymu, atliko žalos administravimo procedÅ«ras dÄl sunaikinto motociklo, ir vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 15 str. 3 d., taisyklių 14 p., nustatÄ, kad transporto priemonÄs remontas ekonomiÅ¡kai netikslingas, todÄl įvertinus motociklo vertÄ iki eismo įvykio, transporto priemonÄs liekanų vertÄ po įvykio, apskaiÄiavo nuostolio dydį ir nukentÄjusiajam iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ lygiÄ 4 980 Eur sumai.
Tai, kad Draudikas nekompensavo nukentÄjusiojo patirtų 558,76 Eur iÅ¡laidų, dÄl kreipimosi į nepriklausomÄ ekspertÄ dÄl žalos nustatymo, taip pat į vertÄjÄ , notarÄ ir kt., nereiÅ¡kia, jog Draudikas nepagrįstai nekompensavo Å¡ių iÅ¡laidų, ir apylinkÄs teismas nepagrįstai nepripažino Å¡ių iÅ¡laidų bÅ«tinomis. IÅ¡ties, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nukentÄjusysis nepateikÄ jokių argumentų, kodÄl Draudiko pateikta ataskaita iÅ¡ iÅ¡mokÄta iÅ¡moka nÄra teisinga.
Kita vertus, apeliacinio skundo argumentas, kad nukentÄjusysis buvo priverstas kreiptis į ekspertus dÄl žalos dydžio nustatymo, nes Draudikas nurodytu laikotarpiu vengÄ tai atlikti yra visiÅ¡kai deklaratyvaus pobÅ«džio, be to, nukentÄjusysis nepateikÄ ir tokius jo teiginius pagrindžianÄių duomenų. AtvirkÅ¡Äiai, byloje esantys objektyvÅ«s duomenys patvirtina, kad Draudikas, kaip tai numato įstatymas, atliko visus privalomus žalos administravimo veiksmus pagal TPVCAPDÄ®, nepažeisdamas numatytų terminų, todÄl nukentÄjusiajam nebuvo jokios bÅ«tinybÄs kreiptis į nepriklausomÄ vertintojÄ .
Papildomai atkreiptinas dÄmesys, kad Draudikas iÅ¡ esmÄs, su eismo įvykiu susijusiÄ Å¾alÄ , tiek turtinÄ, tiek neturtinÄ, nukentÄjusiesiems betarpiÅ¡kai atlygino, kas vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia nukentÄjusiojo teiginius, kad Draudikas laiku neatliko žalos vertinimo. PažymÄtina, kad draudiminÄs įmokos nÄra pasipelnymo Å¡altinis, todÄl kiekvienas reikalavimas padengti patirtas iÅ¡laidas, turi bÅ«ti motyvuotai pagrįstas, Å¡iuo aspektu to nÄra. Tokiu atveju, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimÄ dÄl turtinÄs žalos atlyginimo Å¡iuo aspektu, atmetÄ pagrįstai, todÄl nÄra visiÅ¡kai jokio pagrindo praÅ¡omos sumos priteisti nei iÅ¡ D.
A., nei iÅ¡ Draudiko. DÄl proceso iÅ¡laidų BylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme, nukentÄjusiųjų atstovas advokatas Sergej PelÅ¡ praÅ¡o priteisti iÅ¡ D. A. 150 Eur bylinÄjimo iÅ¡laidų. IÅ¡ pateikto iÅ¡laidas patvirtinanÄio dokumento matyti, kad nukentÄjusieji advokatui Sergej PelÅ¡ už atstovavimÄ apeliacinÄs instancijos teisme sumokÄjo 150 Eur (t. 3, b. l. 140-141). Advokato dalyvavimas bylÄ nagrinÄjant apeliacinÄs instancijos teisme yra viena iÅ¡ nukentÄjusiojo teisių gynimo apeliaciniame procese formų.
Atsižvelgus į tai, kad D. A. taip pat pareiÅ¡kÄ apeliacinį skundÄ , kuriuo buvo ginÄijami klausimai, veikiantys ir nukentÄjusiųjų interesus byloje, todÄl, kolegijos vertinimu, Å¡ios iÅ¡laidos vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., turi bÅ«ti priteistos iÅ¡ atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs D. A..Apibendrinus aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes konstatuojama, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį apeliaciniuose skunduose iÅ¡dÄstytais argumentais kolegija neturi jokio pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: atmesti nukentÄjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų D.
S. ir T. S. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs D. A. apeliacinius skundus.Nutartis neskundžiama.                                                             TeisÄjai              Donatas Jatužis                                        Pranas Å imkus              Evaldas Vanagas