c5cc9bd1-e2a7-4a50-a549-5db983a2f968 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-875-596/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03420-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 14 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. (K. S.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas K. S. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K, neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto (kamerose buvo laikoma nuo 4 iki 16 asmenų). Kamerų plotÄ mažino jose buvę gultai, stalas bei sanitarinis mazgas.

PareiÅ¡kėjo teigimu, kamerose sanitariniai mazgai atitverti 1 m aukščio sienele tik iÅ¡ vienos pusės, tuo pažeidžiant pareiÅ¡kėjo privatumÄ . Kamerose tualetai tupimi, su 0,5 m aukščio paaukÅ¡tinimu. Sanitariniame mazge nebuvo įrengtos ventiliacijos, todėl po pasinaudojimo tualetu jausdavo nemalonų kvapÄ . Pažymi, jog dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, norėdamas pasinaudoti tualetu ar apsiprausti, turėjo laukti eilėje prie sanitarinio mazgo. Kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, kamerų langai iÅ¡ abiejų pusių buvo aptraukti tinkleliu.

Netinkamas kamerų apÅ¡vietimas kenkė pareiÅ¡kėjo regėjimui, trukdė skaityti ir raÅ¡yti. Kamerose pareiÅ¡kėjui truko gryno oro, nebuvo įrengta ventiliacija, oro temperatÅ«ra buvo netinkama, ant sienų buvo grybelis, veisėsi parazitai. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis, todėl buvo priverstas kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pasivaikščiojimo kiemeliai yra per maži, juose nebuvo įrengta kanalizacija. Be to, trÅ«ko sporto inventoriaus. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos tinkamos sÄ lygos sportuoti, kadangi LukiÅ¡kių TI-K patalpose nebuvo įrengta sporto salė.

Teigia, jog pasinaudoti duÅ¡u galėjo tik 1 kartÄ per savaitę. DuÅ¡ai nebuvo dezinfekuojami, juose nebuvo skysto muilo. Dušų įranga buvo surÅ«dijusi, kranai sulūžę. Dušų patalpų grindys nebuvo iÅ¡klijuotos plytelėmis, todėl sirgo kojų grybeliu, jautė odos niežėjimÄ . DuÅ¡uose nebuvo įrengtos pertvaros, todėl buvo pažeistas pareiÅ¡kėjo privatumas, jautė didelius nepatogumus, buvo pažemintas jo orumas. Tvirtina, jog jo konvojavimo metu iÅ¡ / į LukiÅ¡kių TI-K krata buvo atliekama antisanitarinėmis sÄ lygomis Å¡altose, purvinose patalpose.

Kratos metu asmenys buvo verčiami nusirengti ir dėti drabužius į neÅ¡varias dėžes. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o netaikyti ieÅ¡kinio senaties termino, kadangi neturėjo teisinio iÅ¡silavinimo, todėl negalėjo laiku įvertinti savo teisių pažeidimo (b. l. 1–3). Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Pateikia motyvus dėl Å¡varos palaikymo kamerose, vykdomų patikrinimų, kamerų remonto ir jų įrengimo, kamerų bÅ«klės (vėdinimo, ventiliacijos, apÅ¡vietimo); dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo; dėl naudojimosi duÅ¡u ir duÅ¡o patalpų įrengimo; dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, judėjimo gryname ore.

LukiÅ¡kių TI-K teigimu, pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio ir nekonkretÅ«s. BÅ«tina įrodyti, jog tam tikri pareiÅ¡kėjo skunde minimi LukiÅ¡kių TI-K trÅ«kumai turėjo tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai, paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 7–16). Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kildinamos iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiÅ¡kėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-727-552/2017, 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4543-520/2017, 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018).

Tačiau teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2206-1062/2018).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Atsakovės atstovas pareiÅ¡kėjo reikalavimui praÅ¡o taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ ieÅ¡kinio senatį. Pasisakant Å¡iuo aspektu, pažymėtina, kad teisių apsaugos sistema, numatyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija), yra grindžiama subsidiarumo principu, pasireiÅ¡kiančiu tuo, jog pareiga užtikrinti žmogaus teises, jų laikymÄ si pirmiausiai tenka nacionalinėms valstybės institucijoms (žr., pvz., EŽTT 1968 m. liepos 23 d. sprendimÄ byloje Belgian Linguistic (pareiÅ¡kimo Nr. 1474/62)).

Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis palieka susitariančioms valstybėms vertinimo nuožiÅ«ros laisvę, kuri suteikta ne tik nacionaliniam įstatymų leidėjui, nes teisių ar laisvių apribojimas turi bÅ«ti numatytas įstatymo, bet ir nacionalinės teisės interpretavimo ir taikymo organams (įskaitant teismus). Å iame kontekste pažymėtina, kad EŽTT yra įkurtas siekiant įvertinti aukÅ¡tųjų susitariančių Å¡alių Konvencijoje ir jų protokoluose prisiimtų įsipareigojimų laikymÄ si (Konvencijos 19 str.) (EŽTT 1976 m. gruodžio 7 d. sprendimas byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 5493/72), 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 44362/04)).

Sprendime byloje Handyside prieÅ¡ Jungtinę Karalystę EŽTT pažymėjo, kad jo užduotis nėra pakeisti ir užimti kompetentingo nacionalinio teismo padėties, bet įvertinti, kaip buvo pasinaudota suteikta vertinimo nuožiÅ«ros laisve, padarytų pažeidimų buvimÄ , asmens teisių neužtikrinimÄ . Taigi atsakomybė už Konvencijos nuostatų efektyvų įgyvendinimÄ ir taikymÄ tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiÅ¡kimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Cocchiarella prieÅ¡ ItalijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 64886/01)).

Tai yra susiję su tuo, kad Konvencijoje įtvirtintos žmogaus teisės negali bÅ«ti realizuotos tiesiogiai netaikant vidaus teisės aktų. Kitaip tariant, pripažinus tik tiesioginį Konvencijos taikymÄ , minimos teisės negalėtų bÅ«ti garantuotos, nes pačioje Konvencijoje nėra nustatyta nei Å¡ių teisių realizavimo bÅ«dų jÄ ratifikavusiose valstybėse, nei pažeidėjų teisinės atsakomybės, nei reikiamų procedÅ«rų ir valstybių teisinių institucijų specialios jurisdikcijos.

Å i sÄ veika lemia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti žvelgiama tiek į nacionalinį reguliavimÄ , tiek į Konvencijoje garantuojamas teises, tiek į individualiam ginčui reikÅ¡mingus EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimus. Dėl ieÅ¡kinio senaties termino EŽTT yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismÄ nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali bÅ«ti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismÄ Ä¯tvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo.

Taigi Å¡iuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebÅ«tų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismÄ (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimÄ byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 4451/70)). Nacionalinių valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, ir jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimÄ byloje Ashingdane prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 8225/78), 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ byloje Bellet prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 23805/94)).

Prie tokių nustatytų ribojimų gali bÅ«ti priskirta ir ieÅ¡kinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieÅ¡kinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumÄ , baigtumÄ , saugo Å¡alis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali bÅ«ti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimÄ byloje Stubbings ir kiti prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 22083/93)).

LVAT savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 6.271 str., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 str. 1 d. 3 p.), taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir CK normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2017 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-332-146/2017, 2017 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2104-575/2017, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2480-1062/2018, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1700-556/2018).

CK 1.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , o CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundu siekia, jog jam bÅ«tų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimÄ galimai netinkamomis sÄ lygomis laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas skundÄ teismui pateikė 2018 m. spalio 1 d. (spaudas ant skundo), todėl praleido terminÄ reikÅ¡ti reikalavimus atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn. Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

LVAT yra pažymėjęs, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009, 2017 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2082-502/2017).

Tam, kad ieÅ¡kinio senaties terminas bÅ«tų atnaujinamas, pareiÅ¡kėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2018 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-290-822/2018). Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas skunde teismui prašė netaikyti ieÅ¡kinio senaties, nurodydamas, jog Konvencija nenustato ieÅ¡kinio senaties termino, be to, kadangi neturi teisinio iÅ¡silavinimo, negalėjo laiku įvertinti savo teisių pažeidimo.

Teismas pareiÅ¡kėjo argumentÄ dėl ieÅ¡kinio senaties neįtvirtinimo Konvencijoje, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu EŽTT iÅ¡aiÅ¡kinimu ir LVAT praktika, atmeta kaip nepagrįstÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi teisinio iÅ¡silavinimo, nelaikytina objektyvia priežastimi, dėl kurios pareiÅ¡kėjas galėjo praleisti senaties terminÄ . Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skunde tvirtina, jog dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K patyrė emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , buvo priverstas kentėti, taip pat buvo sutrikdyta fizinė ir psichologinė sveikata, todėl teigtina, kad jis turėjo ir galėjo suvokti, jog jo teisės gali bÅ«ti pažeidžiamos.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas iki ieÅ¡kinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismÄ , siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės aktai, reglamentuojantys minimalų vienam asmeniui tenkantį kalinimo plotÄ , higienos normas, įskaitant teisės aktus, numatančius neturtinės žalos atlyginimo tvarkÄ bei ieÅ¡kinio senaties terminus, yra tinkamai paskelbti (lietuvių kalba), vieÅ¡i.

Pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trÅ«kumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindÄ pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju vertinama, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011, 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2801-492/2017).

Byloje nėra duomenų dėl pareiÅ¡kėjo kreipimųsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ . Teismas ex officio (lot. pagal pareigas) taip pat nenustatė senaties termino atnaujinimo pagrindų. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjui galbÅ«t padaryto teisės pažeidimo pobÅ«dį, t. y. gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , privatumo, naudojantis tualetu ir duÅ¡u, neužtikrinimÄ , laikymÄ kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, netinkamÄ pasivaikščiojimo kiemelių įrengimÄ , asmens kratos atlikimÄ antisanitarinėmis sÄ lygomis, yra akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjas visÄ kalinimo laikotarpį žinojo arba turėjo žinoti, jog galbÅ«t pažeidžiamos jo teisės į tinkamas kalinimo ir asmens kratos atlikimo sÄ lygas, tačiau skundÄ teismui pateikė tik 2018 m. spalio 1 d., t. y. pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismÄ ginti savo galbÅ«t pažeistas teises.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir taikytinÄ teismų praktikÄ , nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovės atstovo praÅ¡ymu yra taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. (spaudas ant skundo), ir tai reiÅ¡kia, kad, taikant senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjui neturinė žala galėtų bÅ«ti priteistina už laikotarpį nuo 2015 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d. (trejų metų laikotarpis).

Ä®vertinus tai, jog ginčas dėl neturtinės žalos priteisimo nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti sprendžiamas tik už šį laikotarpį, o pareiÅ¡kėjas, kaip minėta, reikalavimus dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pateikė už laikotarpį nuo 2007 m. vasario mėn. iki 2009 m. sausio mėn., vadinasi, pritaikius trejų metų senaties terminÄ , pareiÅ¡kėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo K. S. (K. S.) skundÄ atmesti. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Jolita Rasiukevičienė