c5cb2add-e7bf-433a-9dde-b39fcda0ec0c · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-2494-1023/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18438-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.1.1; 2.3.3.4.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 16 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant pareiÅ¡kėjai L. B., jos atstovei advokatei Giedrei Martinėnaitei, suinteresuotų asmenų A. R. ir N. R. įstatyminei atstovei J. P., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. R., O. R., A. R., N. R., atstovaujami įstatyminės atstovės J. P., iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė :

1. pareiÅ¡kėja L. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 2021 m. sausio 26 d. miręs R. R. yra vaikų J. B. ir M. B. tėvas.

2. PareiÅ¡kime nurodoma, kad 2021 m. sausio 26 d. mirė pareiÅ¡kėjos nepilnamečių vaikų J. B. ir M. B. tėvas R. R., tačiau vaikų gimimo įraÅ¡uose jis nebuvo įraÅ¡ytas tėvu, kadangi ji su juo nebuvo susituokusi. Su R. R. pradėjo draugauti 2018 m. sausio mėn., labai greitai apsigyveno kartu, gyveno kaip Å¡eima, tvarkė bendrÄ Å«kį. Dar prieÅ¡ vaikų gimimÄ , 2019 m. pabaigoje R. R. buvo paguldytas į Žiegždrių psichiatrinę ligoninę. VisÄ tÄ laikÄ , kai jis gydėsi, bendravo telefonu, kartais jį aplankydavo. (Duomenys neskelbtini) jiems gimė dvyniai J. B. ir M. B., kuriuos R. R. pripažino savo vaikais, ruošėsi susituokti, tačiau 2021 m. sausio 26 d. R. R. mirė.

3. PareiÅ¡kėja teismo posėdyje pareiÅ¡kimÄ palaikė visiÅ¡kai, prašė jį tenkinti. Nurodė, jog miręs R. R. yra jos vaikų tėvas, jie norėjo susituokti, jis vaikus pripažino, tačiau netikėtai jis mirė. Siekia šį faktÄ nustatyti, kad vaikai žinotų tėvÄ , kad gautų socialines iÅ¡mokas.

4. PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kimÄ tenkinti jame nurodytais motyvais, teisiniais argumentais pagrindė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas faktines aplinkybes.

5. Suinteresuoti asmenys K. R. ir O. R. į posėdį neatvyko, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ informuoti tinkamai, atsiliepimų nepateikė, byla iÅ¡nagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims.

6. Suinteresuotų asmenų A. R. ir N. R. įstatyminė atstovė J. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog nieko šioje byloje negali nei patvirtinti nei paneigti, nes ji nuo 2016 m. nematė R. R., kuris savo vaikų A. ir N. nelankė, nebendravo, su ja ryšių nepalaikė.

7. Teismo posėdyje iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovė nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ institucija informuoti tinkamai. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos iÅ¡ įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad atsižvelgiant tai, kad pareiÅ¡kimas nustatyti juridinę reikmę turintį faktÄ pateiktas mažamečių vaikų teisiniais interesais, pareiÅ¡kimas turėtų bÅ«ti tenkinamas jei po DNR ekpertizės rezultatų paaiÅ¡kėtų, kad miręs asmuo R. R., yra mažamečių vaikų tėvas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 375 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas Å¡eimos santykių bylas, taip pat vadovaujasi Civiliniame kodekse nustatytomis procesinėmis teisės normomis. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo ypatumus reglamentuoja CPK XIX skyriaus trečiojo skirsnio normos. CPK 387 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobÅ«džio taisyklė, kad teismas nagrinėja bylÄ dėl tėvystės nustatymo tik esant Å¡alių ginčui, o tokį ieÅ¡kinį gali pareikÅ¡ti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.147 straipsnyje.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, kai spėjamas vaiko tėvas mirÅ¡ta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo). Tai yra specialaus pobÅ«džio norma, reglamentuojanti tėvystės nustatymo procedÅ«rÄ tuo atveju, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs. IÅ¡vadÄ apie Å¡ios normos specialų pobÅ«dį suponuoja tai, kad ji reguliuoja konkretų, tam tikrais specifiniais pakankamai siaurais požymiais (spėjamo vaiko tėvo mirties faktu; bylos pradėjimo nagrinėti teisme momentu) apibrėžtÄ teisinį santykį.

AiÅ¡kinant Å¡iÄ teisės normÄ , tam, kad byla bÅ«tų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs;

2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi bÅ«ti pradėta nagrinėti. Nagrinėjamoje byloje abi Å¡ios sÄ lygos egzistuoja - spėjamas vaikų J. B. ir M. B. tėvas R. R. mirė 2021 m. sausio 26 d., civilinė byla dėl tėvystės nustatymo iÅ¡kelta 2021 m. lapkričio 25 d.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK nustatytas bylų dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2008). Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, savo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pareiÅ¡kimas dėl tėvystės nustatymo gali bÅ«ti paduotas teismui, nežiÅ«rint kiek laiko praėjo nuo vaiko gimimo, nes Å¡iems santykiams netaikomas ieÅ¡kininės senaties terminas, kadangi asmens teisė žinoti savo kilmę neiÅ¡nyksta su jo amžiumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/1999, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. liepos 13 d. sprendimas Jaggi prieÅ¡ Å veicarijÄ , Teismų praktika, Nr. 26).

Vaikas, sulaukęs pilnametystės, gali pats kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nustatymo. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2011; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja L. B., atstovaudama savo mažamečių vaikų J. B. ir M. B., kurie yra spėjamo tėvo vaikai, teises ir teisėtus interesus, kreipėsi į teismÄ , siekdama žinoti vaikų kilmę, realizuoti teisę žinoti savo tėvus ir tikslu vaikams gauti naÅ¡laičių pensijas ir su tuo susijusias iÅ¡mokas ir lengvatas. Tiek iÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, tiek iÅ¡ VÄ® „Registrų centras“ Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-5511, tiek iÅ¡ J.

B. ir M. B. gimimo įrašų nustatyta, kad duomenų apie pareiÅ¡kėjos vaikų tėvystę nėra, duomenys apie tėvÄ nenurodyti. R. R., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė 2021 m. sausio 26 d., tai patvirtina medicininis mirties liudijimas Nr. 21-5888430. Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis nurodoma, kad R. R. Å¡eimyninė padėtis miręs iÅ¡tuokoje, vaikai K. R., O. R., A. R., N. R.. Taigi, byloje nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja pateikė įrodymus, kad valstybės institucijos, registruojančios tokius faktus, neturi duomenų, kurie patvirtintų pareiÅ¡kėjos mažamečių vaikų J.

B. ir M. B. ir R. R. giminystės ryšį. Atsižvelgiant į Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes konstatuotina, kad praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas sukels pareiÅ¡kėjai teisines pasekmes nustatant savo mažamečių vaikų tėvÄ , pareiÅ¡kėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

10. PareigÄ apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimÄ Ä¯tvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iÅ¡ saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste Å¡is interesas ginamas 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos - teisė į privataus ir Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ , laikymusi. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis tiesiogiai įtvirtina, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ . Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.148 straipsnio 1 dalimi pagrindas tėvystei nustatyti, yra moksliniai tyrimai ir kitos civilinio proceso kodekse nurodytos priemonės. Pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tėvystės nustatymo bylose, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik ekspertizių iÅ¡vados, tačiau ir bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, iÅ¡laikymas ir kiti įrodymai, kurie gali patvirtinti tėvystę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-7-607/2004 ir Nr. 3K-3-425/2006 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja nurodė, jog vaikų M.

B. ir J. B. tėvas yra R. R., su kuriuo ji gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, jis pripažino juos savo vaikais, tačiau nespėjo įregistruoti tėvystės, nespėjo susituokti, nes netikėtai R. R. mirė. Minėtas pareiÅ¡kėjos nurodytas aplinkybes, jog R. R. yra pareiÅ¡kėjos vaikų M. B. ir J. B. tėvas, patvirtino raÅ¡ytinis įrodymas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. kovo 3 d. ekspertizės akte Nr. ES 20/2022(01) konstatuota, kad R. R. yra vaiko J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99997853 procentų tikimybe;

R. R. yra vaiko M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas su 99,99999657 procentų tikimybe. Suinteresuoti asmenys, įstatyminė atstovė J. P., teismo posėdžio metu fakto dėl tėvystės nustatymo neginčijo. Pažymėtina, kad tokio pobÅ«džio byloje moksliniai įrodymai, kurie gali padėti nustatyti ar paneigti tėvystę, dėl savo patikimumo ir objektyvumo yra vienas iÅ¡ pagrindinių tėvystės nustatymo pagrindų, turinčių padidintÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ . Taigi, moksliniais medicininiais tyrimais yra nustatyta ir ginčo, kad pareiÅ¡kėjos vaikų tėvas yra mirusysis R.

R., šioje byloje nėra (CK 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

11. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , esant moksliniams įrodymams, patvirtinantiems tėvystę, pareiÅ¡kimas tenkinamas kaip visiÅ¡kai pagrįstas ir įrodytas ir kilmės nustatymo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad R. R., miręs 2021 m. sausio 26 d., yra J. B. ir M. B., gimusių 2019 m. gruodžio 9 d., tėvas (CK 3.146 ir 3.148 straipsniai, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 446 – 448 straipsniai).

12. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas civilinę bylÄ nagrinėjant ypatingosios teisenos tvarka dalyvaujančių byloje asmenų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, iÅ¡skyrus atvejus kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi bÅ«tų skirtingas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimo, juolab nepateikta duomenų apie patirtas iÅ¡laidas (CPK 98 straipsnis).

13. Procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos sudaro 26,88 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėja atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų pagal valstybės garantuojamos tarnybos sprendimÄ , įvertinus tai, kad suinteresuotų asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, minėtos iÅ¡laidos susidarė ne dėl jų kaltės, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais minėtos iÅ¡laidos nepaskirstytinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 268 straipsniais, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad 2021 m. sausio 26 d. miręs R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra vaikų J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini)., tėvas. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas kilmės nustatymo tikslu. SprendimÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninėmis ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimÄ , kad Å¡i įregistruotų tėvystės nustatymÄ .

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėja Vaida Baumilė